Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, šešių klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2002-11-25 pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (BK galiojusio iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius BK 47' straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2002-11-27 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojęs iki 2003-05-01), laisvės atėmimu trims mėnesiams, pritaikius BK 42 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę subendrinus su 2002-11-25 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 47' straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2003-07-10 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalį, subendrinus su 2002-11-27 teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 2 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo. 4) 2003-09-18 Akmenės rajono apylinkės teisimo nutartimi, vadovaujantis BK 4 straipsniu, 5 straipsniu, BPK 362 straipsniu, veika pagal 2002-11-25 nuosprendį iš BK 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio l dalį ir skirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Pagal 2002-11-27 nuosprendį - iš BK 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 178 straipsnio 2 dalį ir palikta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 63 straipsnį, galutinė bausmė paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, remiantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 4) 2003- 12-16 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2dalį 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, subendrinus su 2003-07-10 teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos" 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6; 5) 2004-01-07 pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 30 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 65 straipsniu, subendrinus su 2003-07-10 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo; 2004-04-27 teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3dalimi subendrintos 2004-01-07 nuosprendžiu ir 2004-02-19 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės - galutinė bausmė 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos" 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6; 6) 2005-02-08 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 7 mėn., vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinus su 2004-04-27 nutartimi subendrinta paskirta ir neatlikta bausme bei su 2004-09-21 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi pakeista bausme, galutinė bausmė paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo; 7) 2006-03-16 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 3 metams, 2008-12-31 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę; 8) 2009-07-03 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 2012-07-27 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. 2015 m. gruodžio 25 d., laikotarpiu nuo 14.30 valandos iki 16.30 valandos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto metu vieną kartą delnu sudavė sėdinčiam ant lovos A. V. į galvos dešinę pusę dėl ko A. V. nugriuvo, vieną kartą trenkė savo kakta bandančiam atsistoti A. V. į kairę veido pusę prie smilkinio dėl ko A. V. vėl nugriuvo ir vieną kartą spyrė gulinčiam A. V. į krūtinę, padarydamas A. V. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujosruvą kairio smilkinio ir momens minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, ko pasekoje nuo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio A. V. mirė įvykio vietoje ir taip tyčia nužudė A. V..

2015-12-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju S. J. (parodymai pagarsinti teismo posėdyje) (1 t., 132-134 b. l.) parodė, kad 2015-12-25, apie 16.00 val., jam paskambino K. L.. Telefonu K. L. sakė, kad nori su juo pasikalbėti. Netrukus į turgelį atėjo K. L.. Jie ten buvo trise, t.y. jis, J. P. ir K. L.. Kai atėjo K. L., jie paduodami vienas kitam rankas, pasisveikino. Jis spustelėjo K. L. ranką ir jis (K. L.) šūktelėjo, kad jam skauda, savo ranką iš jo delno ištraukė. Paklausus kas atsitiko rankai, K. L. pasakė, kad pas O. S. namuose sumušė kažkokį „žąsiną“, t. y. žmogų, už kažkokias senas skolas. Jis su K. L. taip kalbėjosi apie pusvalandį. Po to trise sugalvojo nusipirkti sidro ir išgerti. Tarėsi, kur galėtų eiti išgerti. K. L. pasiūlė eiti pas O. S. į namus. K. L. paskambino žmona, kuri, tikriausiai, liepė pareiti į namus. Jis su J. P. nuėjo į O. S. namus. K. L. nuėjo į savo namus. K. L. jiems sakė, kad netrukus taip pat pas O. S. ateis. Tuo metu buvo jau sutemę. Galėjo būti apie 17.00 val. Kai su J. P. nuėjo pas O. S. į namus, pas ją namuose buvo ji pati, jos sūnus L. S., L. B. ir D. S.. Jie visi buvo neblaivūs. Visi sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Šalia virtuvės esančiame kambaryje, ten buvusioje lovoje, miegojo kažkoks vyriškis. Jis miegodamas knarkė. To vyriškio jis nepažinojo. Tas vyriškis gulėjo ant pilvo, jo veido nesimatė. Netrukus, už kokių 15 minučių, pas O. S. į namus atėjo K. L.. Atėjęs jis užėjo į kambarį, kuriame gulėjo minėtas nepažįstamas vyriškis. Kai K. L. užėjo į kambarį, O. S. sėdėdama virtuvėje jam šūktelėjo, kad nebemuštų ir paminėjo vardą. Jis suprato, kad kambario lovoje gulintis vyriškis yra tas pats vyriškis, apie kurį turgelyje minėjo K. L., sakydamas, kad sumušė „žąsiną“. Matė, kaip K. L. gulintį lovoje vyriškį atvertė ant nugaros, gal norėdamas pasižiūrėti, kaip jį sumušė. K. L. atėjo į virtuvę ir kartu su jais gėrė sidrą. Kai sidras baigėsi, kartu su J. P. išėjo į parduotuvę parsinešti dar sidro. Eidami prie parduotuvės jie susitiko K. L. žmoną V. L.. Būnant parduotuvėje paskambino K. L. ir pradėjo sakyti, kad „prisidirbo“. S. J. jo klausė, kas atsitiko. K. L. telefonu pasakė, kad tą vyriškį, kurį jis sumušė pas O. S., jis jį užmušė. Jis K. L. klausė, kur jis yra šiuo metu. Jis atsakė, kad prie mokyklos, sakė, kad nežino, ką dabar daryti. Liepė jam sakė, kad eitų į namus. Jie nusipirkę šampano kartu su J. P. nuėjo pas K. L. į namus. Ten buvo tik V. L. su vaikais. Netrukus į namus grįžęs K. L. sakė, kad dar bandė tam jo sumuštam vyriškiui daryti dirbtinį kvėpavimą, bet jis jau buvo miręs. Pasiėmęs telefoną sakė, kad reikia skambinti į policiją. K. L. pradėjo pulti ant jo, liepė jam neskambinti į policiją. K. L., kad jis nepaskambintų į policiją, paėmė iš virtuvės peilį ir juo puolė jį, t. y. S. J., bet jo nesužalojo. Trenkė K. L. į veidą ir jis nukrito ant žemės. Tada pripuolė J. P. ir, užlaužęs K. L. ranką, laikė jį prispaudęs prie grindų. Jis tuo metu savo telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad K. L. nužudė žmogų ir, kad jį puolė su peiliu.

2015-12-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju M. G. (parodymai pagarsinti teismo posėdyje) (1 t., 141-142 b. l.) parodė, kad 2015-12-25, apie 12.00 val., kartu su K. N. nuėjo pas O. S. į jos namus. Pas O. S. namuose buvo ji pati, jos sūnus L. S. ir A. V.. Jie buvo ką tik grįžę iš (duomenys neskelbtini). Kai atėjo, pastebėjo, kad A. V. nosis nubrozdinta. Matėsi, kad jis ją susimušęs buvo jau anksčiau. A. V. dažnai vartojo alkoholinius gėrimus ir dažnai vaikščiodavo nusibrozdinęs veidą. Būnant pas O. S., jie keturiese gėrė alų. Prisimena, kad vėliau į O. S. namus atėjo L. B.. Ji buvo girta. Po 13.00 val. pas O. S. į namus atėjo K. L.. Jis atsinešė alaus. Begeriant K. L. su A. V. dėl kažko apsižodžiavo. Tai buvo tik žodinis konfliktas į kurį jis nesikišo. Maždaug po 20 minučių K. L. su žmona iš O. S. namų išėjo. Maždaug po valandos pas O. S. į namus vėl atėjo K. L.. Jis atėjo be striukės, vien tik su trumpomis rankovėmis marškinėliais, buvo labai girtas. Atėjęs jis pradėjo pulti ant A. V., aiškinosi kažkokius senus nesusipratimus. K. L. atsisėdo ant kėdės priešais A. V., kuris sėdėjo ant lovos. Tarp jų vyko kažkoks žodinis konfliktas. Jis kažkuriuo momentu išėjo į lauko tualetą. Kai grįžo po kelių minučių, A. V. jau gulėjo ant grindų šalia lovos. K. L. stovėjo šalia A. V. ir klausė „ar mažai?“. Jis suprato, kad K. L. sumušė A. V.. O. S. buvo pritūpus šalia A. V., valė kraują nuo jo veido. Jis K. L. liepė ramintis. O. S. padėjo A. V. atsistoti ir jis atsigulė į lovą. K. L. atsisėdo ant tos pačios kėdės ir dar kažką aiškino lovoje gulinčiam A. V., jo klausė „ar žinai už ką gavai?“.

2015-12-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju J. P. (parodymai pagarsinti teismo posėdyje) (1 t., 153-155 b. l.) parodė, kad 2015-12-25, apie 18.00 val., kartu su S. J. prie Papilėje esančio turgelio susitiko su K. L.. K. L. kartu su jais išgėrė. Begeriant K. L. sakė, kad buvo „žaliam namelyje“, sakė, kad ten jis sudaužė A. V.. „Žaliu nameliu“ vadina O. S. namus. Ten beveik kiekvieną dieną vyksta išgertuvės. K. L. pasakodamas, neminėjo dėl ko jis sumušė A. V.. K. L. buvo susiėmęs už kairės rankos riešo, sakė, kad skauda. Netrukus jie trise nuėjo į O. S. namus. Ten nusinešė sidro. Norėjo pasižiūrėti, ar stipriai K. L. sumušė A. V.. O. S. namuose buvo ji pati, L. S. ir L. B.. Jie visi buvo girti. Daugiau žmonių ten nebuvo. Visi sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Šalia virtuvės esančiame kambaryje, kuris atskirtas nedidele siena, ten buvusioje lovoje, gulėjo A. V.. Knarkimo ar kažkokio sunkaus kvėpavimo negirdėjo. Jis atsisėdo virtuvėje, priešai tą lovą, kurioje gulėjo A. V.. O. S. pasakė pažadinti A. V. kartu išgerti. O. S. priėjusi prie A. V. bandė jį pažadinti. O. S., A. V. paėmusi už rankos, jiems pasakė, kad jo ranka šalta. Prie lovos priėjo L. S.. Matė, kad L. S. gulinčiam lovoje A. V. bandė daryti širdies masažą. K. L. tuo metu O. S. namuose nebematė. Jis su S. J. nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Eidami prie parduotuvės susitiko K. L. žmoną. Su S. J. nuėjo pas K. L. į namus, nes prieš tai jo žmona juos ten pasikvietė. K. L. su S. J. pradėjo sakyti, kad jis prisidirbo. K. L. suprato iš jų kalbos, ką jis prisidirbo, t.y. suprato, kad nužudė A. V.. Tada K. L. pasiėmęs peilį puolė jį ir S. J.. S. J. ranka trenkė K. L. į veidą ir jis nukrito. Kai nukrito, užsuko ranką. Tada liepė S. J. skambinti į policiją.

Bendrojo pagalbos centro pateiktame pagalbos skambučio išraše (1 t., 114-116 b. l.) užfiksuota, kad 2015-12-25, 19 val. 47 min., iš L. S. telefono paskambinta į bendrąjį pagalbos centrą, galimai pats L. S., ir prašo atvažiuoti nurodydamas, kad „ žmogui blogai, žmogus be sąmonės“. Jis prašo, kad atvyktų greitoji med. pagalba ir operatorė jį perjungia su medikais. Pašnekovas nurodo adresą atvykti į (duomenys neskelbtini), vėliau pasitaiso „į Nr. (duomenys neskelbtini)“ bei paaiškina, kad jis čia negyvena, tiksliai namo numerio nežino. Pokalbio metu girdisi moters, galimai O. S. balsas, balsas. Ji šaukia „A. kelkis“. Pašnekovui telefonu duodami, kaip atliktų krūtinės ląstos paspaudimus kol atvyks medikai. Pokalbio metu girdisi pašaliniai garsai ir galimai kitų žmonių balsai.

2015-12-31 specialisto išvadoje Nr. G1919/15(04) (2t., 71 b. l.) konstatuota, jog K. L. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje, viršutinės lūpos odos nubrozdinimas, dešinio riešo struktūrų patempimas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos.

Faktiniais bylos duomenimis-liudytojų O. S., L. B., K. N., D. S., parodymais teismo posėdžio metu, liudytojų L. S., S. J., M. G., J. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, nes liudytojai gyvena užsienyje, jų buvimo vieta nežinoma), nustatyta, jog 2015 m. gruodžio 25 d., maždaug nuo 10 valandos, girtaujama (ten tai vyksta pastoviai) O. S. namuose adresu, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, vieni sugėrovai ateina, kiti išeina ir vėl sugrįžta, nustatyta, jog nukentėjusysis A. V. nuo pat girtavimo pradžios niekur neišeina iš O. S. gyvenamosios patalpos. Taip pat byloje, liudytojo K. N. parodymais, nustatyta, jog keletas dienų iki 2015-12-25 tarp jo ir A. V. girtaujant, kilo konfliktas, kurio metu vienas kito atžvilgiu naudojo smurtą, A. V. po panaudoto sumurto po akimi buvo mėlynė. Apie 13-14 valandą kaltinamasis K. L. nueina pas O. S., kur randa begeriančius asmenis, o nukentėjusysis A. V. miegojo. Kaltinamasis paprašo K. N. jam paskambinti kai A. V. atsibus, nes norėjo su juo išsiaiškinti dėl A. V. priekaištų. K. N. paskambinus telefonu ir pasakius, jog A. V. atsibudo, kaltinamasis, po kiek laiko, grįžta pas O. S.. Tarp kaltinamojo K. L. ir A. V. kyla konfliktas. Nors kaltinamasis parodė, kad jis A. V. sudavė kaire ranka į smilkinį, o nuo gauto smūgio A. V. nukrito ant žemės. Nukritusį A. V. paspyrė koja, padėjo atsisėsti ant lovos, o po to išėjo. Tai truko apie 20 minučių. Kaltinamojo K. L. parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Liudytoja O. S. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamasis K. L. sėdinčiam A. V. savo galva smogė į galvą, nuo suduoto smūgio A. V. nukrito ant žemės, gulinčiam A. V. kaltinamasis smogė koja. Jai liepus nustoti konfliktuoti, A. V. pats atsikėlė, jam buvo prakirstas antakis, bėgo kraujas, ji kraują nuvalė, O. V. atsigulė į lovą. Liudytojas K. N. teismo posėdyje parodė, jog, būdamas kitame kambaryje, išgirdo kaip kažkas nukrito ant grindų O. S. pasakė, kad K. L. A. V. trenkė vieną smūgį galva, vieną kartą spyrė koja. Matė, kad A. V. gulėjo ant žemės, buvo antakis perkirstas. K. L. buvo šalia A. V.. O. S. valė kraują. A. V. pats atsikėlė nuo grindų, atsigulė į lovą ir paprašė O. S., kad jo nebemuštų. Liudytojas D. S. teismo posėdyje parodė, jog 2015 m. gruodžio 25 d. O. S. bute tarp K. L. ir A. V. kilo konfliktas, matė kaip K. L. A. V. sudavė kumščiu į veidą, o sėdinčiam A. V. koja spyrė į krūtinę. 2015-12-25 apžiūros protokole su fotonuotraukomis prie jo (1 t., 15-25 b. l.) ir 2015-12-29 papildomos apžiūros protokole su fotonuotraukomis prie jo (1 t., 26-48 b. l.) užfiksuota, kad virtuvėje kur buvo rastas A. V. lavonas ant grindų rasta rudos spalvos dėmių, panašių į kraują. 2016-04-18Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 18/2016-696/15(04) (1 t., 67-68 b. l.) konstatuota, jog A. V. kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujosruva kairio smilkinio ir momens minkštuosiuose audiniuose, poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje bei odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje pereinantis į antakį (iš kurio galėjo kraujuoti), galėjo būti padaryti suduodant smūgį kakta į kairę veido-galvos pusę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 696/15(04) (1 t., 57-59 b. l.) konstatuota, kad A. V. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. Į tai nurodo po kietuoju galvos smegenų dangalu rasta 190 g kraujo, galvos smegenų suspaudimas, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas. 2016-01-07 parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 53-55 b. l.) įtariamasis K. L. parodė kaip A. V. ranka sudavė į dešinę galvos pusę, o tai galima padaryti tik suduodant dešine ranka, kaip koja spyrė gulinčiam ant grindų A. V. į krūtinę. 2015-12-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju S. J. (parodymai pagarsinti teismo posėdyje) (1 t., 132-134 b. l.) parodė, kad 2015-12-25, apie 16.00 val., susitikus su K. L. ir sveikinantis, K. L. šūktelėjęs, kad jam skauda, savo ranką iš jo delno ištraukė. Paklausus kas atsitiko rankai, K. L. pasakė, kad pas O. S. namuose sumušė kažkokį „žąsiną“, t. y. žmogų, už kažkokias senas skolas. Sužinojęs apie A. V. mirtį, K. L. skambino telefonu ir pasakė, kad tą vyriškį, kurį jis sumušė pas O. S., jis užmušė. 2015-12-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju J. P. (parodymai pagarsinti teismo posėdyje) (1 t., 153-155 b. l.) parodė, kad 2015-12-25, apie 18.00 val., kartu su S. J. prie (duomenys neskelbtini) esančio turgelio susitiko su K. L.. K. L. kartu su jais išgėrė. Begeriant K. L. sakė, kad buvo „žaliam namelyje“, sakė, kad ten jis sudaužė A. V.. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008; 2K-274/2008, 2K-412/2008, 2K-7-198/2008, 2K-55/2009, 2K-11/2011, 2K-344/2011, 2K-276-976/2015). 2015-12-31 specialisto išvadoje Nr. G1919/15(04) (2t., 71 b. l.) konstatuota, jog K. L. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje, viršutinės lūpos odos nubrozdinimas, dešinio riešo struktūrų patempimas. Tai patvirtina liudytojų parodymus apie kaltinamojo K. L. veiksmus naudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nes kraujosruva kairio smilkinio srityje patvirtina, kad buvo smūgiuota galva, dešinio riešo struktūrų patempimas patvirtina, kad buvo suduotas stiprus smūgis.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo K. L. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. V. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo A. V. mirtis – tiesioginis kaltinamojo K. L. veikos rezultatas: kaltinamasis K. L. 2015 m. gruodžio 25 d., laikotarpiu nuo 14.30 valandos iki 16.30 valandos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, konflikto su nukentėjusiuoju A. V. metu, vieną kartą delnu suduodamas sėdinčiam ant lovos A. V. į galvos dešinę pusę dėl ko A. V. nugriuvo, vieną kartą trenkė savo kakta bandančiam atsistoti A. V. į kairę veido pusę prie smilkinio dėl ko A. V. vėl nugriuvo ir vieną kartą spyrė gulinčiam A. V. į krūtinę, padarydamas A. V. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujosruvą kairio smilkinio ir momens minkštuosiuose audiniuose, poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, ko pasekoje nuo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio A. V. mirė įvykio vietoje ir taip tyčia nužudė A. V., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Nors kaltinamasis K. L. neigia, jog siekė nužudyti nukentėjusįjį A. V., tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis, būdamas pilnametis, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodamas kumščiu į kito žmogaus gyvybei svarbų organą – galvą, po to savo galva smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvą, nuo suduotų smūgių nukentėjusysis nukrisdavo, o tai reiškia, kad buvo suduoti stiprūs smūgiai, negalėjo nesuprasti, kad tokie veiksmai yra pavojingi žmogaus gyvybei ir nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti. Nors K. L. ir nebuvo suinteresuotas A. V. mirtimi, tačiau nieko nedarė, kad tokie padariniai nekiltų, pasirinko tokį veikos padarymo būdą (smogė kumščiu ir galva nukentėjusiajam į galvą, nesiėmė priemonių nukentėjusiojo gyvybei gelbėti), dėl kurio įstatymo numatytų pavojingų padarinių kilimo tikimybė tik padidėja. Teismų praktika, kuri keitėsi, bet šiuo metu nusistovėjusi panašiose pagal faktus kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose, tokius atvejus traktuoja kaip kaltininko veikimą netiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-629/2007, 2K-342/2009, 2K-224/2009, 2K-446//2010, 2K-292-489/2015). Nužudymas pripažįstamas padarytu netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, todėl kaltinamojo kaltė reiškėsi netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo K. L. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. L., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos; kaltinamojo asmenybę – , vedęs, augina mažametį vaiką (2 t., 98-99 b. l.), teistas, administracine tvarka baustas (2 t., 2-14, 28-34 b. l.), psichikos sveikatos centro įskaitoje ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas. Teismas atsižvelgia, kad K. L. atžvilgiu iki nusikalstamos veikos padarymo buvo priimta aštuoni apkaltinamieji nuosprendžiai, tarp jų ir smurto panaudojimo prieš asmenį (plėšimai), nusikalstamas veikas darė sistemingai, paleistas iš laisvės atėmimo vietų nedirbo, darė naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad padaryta veika nebuvo atsitiktinė. K. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, į faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinio ieškinio

Byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikštas 518,80 eurų civilinis ieškinys už išmokėtą našlaičių pensiją (2 t., 113-114, 190-193 b. l.) tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis K. L. padarė tyčinį nusikaltimą, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo K. L. veika.

2016-02-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimu Nr. PE SP1-798 (2 t., 111 b. l.) M. V. a. k. (duomenys neskelbtini) paskirta 80,69 eurų per mėnesį valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija nuo 2015-12-25 iki 2029-01-31 ir nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų M. V. sumokėta 518,80 eurų, šias išlaidas apmokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius.

Su kaltinamojo K. L. nusikalstamos veikos padarymu susijusios socialinio draudimo išmokos buvo apmokėtos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų. CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Kaltinamojo K. L. nusikalstamais veiksmais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo padaryta 518,60 eurų žala, todėl iš kaltinamojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai priteistinos M. V. išmokėtos išmokos - valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, neprieštaraujančios BPK.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas.

Nukentėjusioji O. S. (A. V. motina) pateikė 3185,36 eurų ieškinį (2 t., 206-208 b. l.) dėl turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo. Iš O. S. pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų (2 t., 210-214 b. l.) bei jos teisiamajame posėdyje duotų parodymų apie išlaidas, kurioms patvirtinti dokumentų nepateikė, matyti, jog visos jos turėtos išlaidos sudaro 3185,36 eurų: gedulingi pietūs – 133,35 Eur (sąskaita-faktūra pateikta), laidojimo paslaugos – 536,11 Eur Lt (pateikta sąskaita faktūra), duobės kasimas, karsto nešimas, karsto užkasimas – 320 Eur. (kvitas nepateiktas), laidotuvių muzikantai – 280 Eur. (kvitas nepateiktas),gėlės – 120 Eur (kvitas nepateiktas), transportas – 375 Eur (kvitas nepateiktas), kunigo paslaugos, mišios – 180 Eur (kvitas nepateiktas), raminamieji vaistai – 55 Eur. (kvitas nepateiktas), paminklas jo pastatymas 1186 Eur (išlaidas patvirtinantys dokumentai nepateikti), sumokėta 350 Eur avansas (kvitas pateikta).

Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką – A. V. nužudymą – padarė kaltinamasis K. L., todėl iš K. L. priteistinos O. S. turėtos A. V. laidojimo išlaidos.

Teismas konstatuoja, kad atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus atlyginant laidojimo išlaidas. Teismas, įvertinęs realią gyvenimišką situaciją, sutinka, kad O. S. turėjo išlaidų, susijusių su sūnaus laidotuvėmis. O. S. ieškinio pareiškime nurodytos išlaidos duobės kasimui, karsto nešimui, karsto užkasimo, muzikantams, transportui, gėlėms, kunigo paslaugoms nors ir nepateikus rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėtas laidojimo išlaidas, tačiau teismas konstatuoja, kad nurodytos išlaidos nėra nebūtinos ir aiškiai per didelės, todėl jos priteistinos, kaip ir kitos išlaidos, kurios patvirtintos dokumentais. Paminklas nepastatytas ir nenupirktas, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas, tačiau tai neužkerta nukentėjusiajai nupirkus ir pastačius paminklą, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Taip netenkintinas ieškinys dalyje dėl išlaidų vaistams, nes tai nelaikytina tiesioginėmis laidotuvių išlaidomis.

Civilinis ieškinys mažintinas 301,20 Eur suma, nes nukentėjusiajai turėjo būti išmokėta laidojimo pašalpa.

O. S., atstovaudama mažametį M. V., pareiškė reikalavimą (2 t., 195197 b. l.) priteisti M. V. iš kaltinamojo K. L. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100 eurų iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas jeigu tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaikus (CK 3. 194 straipsnis). Kaltinamasis M. V. nėra kaltinamojo K. L. vaikas, todėl ir išlaikymas iš jo negali būti priteistas.

O. S., atstovaudama mažametį M. V., pateikė civilinį ieškinį (2 t., 195-197 b. l.) 10 000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusios E. V. ir O. S. pateikė civilinius ieškinius (2 t., 202-204, 206-208 b. l.) po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pagal teismų praktiką, nukentėjusiesiems (tėvams, vaikams) iš kaltininko, kuris padarė kvalifikuotą nužudymą, priteisiama nuo 16 000 iki 200 000 Lt neturtinė žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2008, 2K-187/2009, 2K-272/2009, 2K-289/2009, 2K-339/2010, 2K-188/2010, 2K-376/2010, 2K-410/2011, 2K-14/2012, 2K-364/2014), o nesant nužudymą kvalifikuojančių požymių, ši suma yra iki 100 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013).

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioms O. S. (motinai), E. V. (dukrai), bei mažamečiui M. V. (sūnui), kuris dėl savo mažametystės vargu ar supranta kilusią žalą, padaryta neturtinė žala kilo dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuriais atimta gyvybė jų artimam žmogui (tėvui, sūnui). Dėl tėvo ir sūnaus mirties, patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą. Byloje nepateikta įrodymų, jog dėl patirto streso būtų pablogėjusi nukentėjusiųjų sveikata. Teismas atsižvelgia, kad nukentėjusioji E. V. su tėvu gyveno atskirai, bendraudavo retai, tėvas praktiškai materialinės pagalbos neteikė. Nors A. V. gyveno kartu su motina O. S., tačiau tai buvo jos gyvenamoji patalpa, A. V. nedirbo, dažnai girtaudavo, gyveno iš gaunamų pašalpų ir atsitiktinių uždarbių.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis K. L. turto ir pajamų neturi, vedęs, augina mažametį vaiką, kaip pats nurodo laukiasi antro vaiko, todėl, atsižvelgdamas į visas išvardytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai O. S. sumažintinas iki 5 500 eurų, o nukentėjusiems E. V. ir M. V. iki 8 000 eurų.

Dėl daiktinių įrodymų: papildomos įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti skuduras, naktiniai marškiniai, pagalvės užvalkalas, antklodės užvalkalas, paklodė su rudos spalvos dėmėmis, galimai kraujo, kaip beverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kelnės ir megztinis, priklausantys kaltinamajam K. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini jo sutuoktinei.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš kaltinamojo K. L. nukentėjusiųjų, kurioms buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, naudai priteista turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Kaltinamasis neturi turo ir pajamų, vedęs augina mažametį vaiką, o tai reiškia, kad jo turtinė padėtis sunki, todėl iš jo nepriteistina išlaidos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai ir nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Teismas mano, kad ateityje gautos kaltinamojo K. L. pajamos, visų pirma turi būti nukreiptos priteistai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, nes vienas iš nukentėjusiųjų yra mažametis, likęs be tėvo, ir jam pajamos būtinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2016 m. liepos 28 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš K. L. 518,60 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų 60 eurocentų) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai.

Priteisti iš K. L. O. S. naudai 1993,26 Eur (tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt tris eurus 26 eurocentus) turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo.

M. V. interesais pareikštą ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo atmesti.

Priteisti iš K. L. O. S. naudai 5500 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš K. L. E. V. ir M. V. naudai po 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktinius įrodymus: papildomos įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus: skudurą, naktinius marškinius, pagalvės užvalkalą, antklodės užvalkalą, paklodę su rudos spalvos dėmėmis, galimai kraujo, (saugomus Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK) kaip beverčius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktinius įrodymus: (saugomus Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK 1 t. 198-199 b. l.) kelnes ir megztinį, priklausančius K. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti K. L. sutuoktinei V. L., įpareigojant tai padaryti Akmenės rajono PK.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam K. L. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.