Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Halineta“ skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų, suinteresuoti asmenys S. M., Z. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Valdas Čeglikas 2016 m. rugsėjo 2 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (skundas teisme gautas 2016 m. rugsėjo 5 d.).

Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo (c. b. l. 4-5), nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro 2008 m. liepos 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. AD-2221, 2008 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. AD-2439, 2008 m. liepos 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. AD-1772, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-19151-864/2010 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-19152-129/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. M. išieškotojo UAB „Halineta“ naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4402-845/2013 nustatyta, kad 1/2 dalis skolininko sutuoktinės Z. M. pajamų, esamų ir būsimų lėšų, asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkui S. M.. Z. M. antstoliui 2016 m. liepos 25 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad ji su skolininku (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią pajamos, įgytos po povedybinės sutarties pasirašymo yra jos asmeninė nuosavybė, todėl paprašė panaikinti apribojimus jos turtui ir nutraukti išieškojimą iš jos visų rūšių gaunamų pajamų. Antstolis 2016 m. rugpjūčio 6 d. priėmė patvarkymus, kuriais nutraukė iki tol vykdytą skolos išieškojimą iš 1/2 Z. M. gaunamų pajamų. Antstolis nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad nebuvo pagrindo nutraukti vykdomą išieškojimą iš skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų šiems sudarius povedybinę sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, kurioje teismas nurodė, kad povedybine sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte, nustatanti, kad skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės būsimų pajamų, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę (buvo priimta esant kitokiems teisiniams santykiams) ir ja remiantis išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte. Atsižvelgdamas į tai, antstolis teigia, kad šiuo atveju pasikeitus skolininko ir jo sutuoktinės turto teisiniam režimui, antstolis neturėjo teisinio pagrindo tęsti skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2016 m. rugsėjo 27 d., 11.00 val. (c. b. l. 6). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (c. b. l. 11) (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0116/10/00941, Nr. 0116/10/00942, Nr. 0116/10/00943, Nr. 0116/10/02706, Nr. 0116/11/0750 nustatyta, kad antstolis Valdas Čeglikas vykdo Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro 2008 m. liepos 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. AD-2221 dėl 29 084,19 Eur skolos, 2008 m. liepos 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. AD-1772 dėl 29 083,03 Eur skolos, 2008 m. rugpjūčio 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. AD-2439 dėl 43 972,05 Eur skolos, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-19151-864/2010 dėl 3 646,43 Eur skolos, 2011 m. vasario 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-19152-129/2010 dėl 4 614,81 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. M. išieškotojo UAB „Halineta“ naudai (v. b. Nr. 0116/10/00941 l. 2, 353-364, 377, 380-381; v. b. Nr. 0116/10/00942 l. 2; v. b. Nr. 0116/10/00943 l. 2; v. b. Nr. 0116/10/02706 l. 1; v. b. Nr. 0116/11/0750 l. 1) (CPK 179 straipsnio 3 dalis – išieškotojų pakeitimas į UAB „Halineta“ – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-10842-872/2012; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-10843-599/2012; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-31474-820/2014). Antstolis, nustatęs, kad skolininkas asmeninio turto, iš kurio būtų galima įvykdyti išieškojimą, pakankamai neturi, taip pat tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) skolininkas yra santuokoje su Z. M., kuri dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna draudžiamąsias pajamas, bei tai, kad sutuoktiniai sudarę vedybų sutarties nebuvo, pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje su sutuoktine Z. M. nuosavybėje, nustatymo (v. b. Nr. 0116/10/00941 l. 341). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4402-845/13, tenkino pareiškėjo UAB „Halineta“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo ir nustatė, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1) 1/2 dalis jo sutuoktinės Z. M. pajamų, esamų ir būsimų lėšų, 2) 1/2 dalis svirno, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) 125 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų, 4) 50 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų (v. b. Nr. 0116/10/00941 l. 306-308). Antstolio kontoroje 2016 m. liepos 25 d. gautas Z. M. prašymas panaikinti visus taikytus apribojimus jos turtui ir nutraukti vykdomą išieškojimą iš jos gaunamų visų rūšių pajamų, kadangi ji su savo sutuoktiniu (skolininku) S. M. sudarė vedybų sutartį, kuria nustatė kitokį savo turto teisinį režimą, t. y. būtent kad nuo vedybų sutarties sudarymo dienos S. M. nebepriklauso pusė jos turto, įskaitant bet neapsiribojant visų rūšių gaunamų pajamų, taigi nebegali būti nukreipiamas išieškojimas į nebesančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame su sutuoktine turte (v. b. Nr. 0116/10/00941 l. 399). Antstolis 2016 m. rugpjūčio 6 d. priėmė skundžiamą patvarkymą nutraukti skolos išieškojimą Nr. S15-22546, kuriuo, atsižvelgdamas į skolininko sutuoktinės prašymą bei į tai, kad tarp skolininko ir jo sutuoktinės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ir įregistruota povedybinė sutartis, bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nutraukė išieškojimą iš Z. M. pensijos ir iš kitų pajamų (v. b. Nr. 0116/10/00941 l. 400).

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai teigiama, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip vieninteliam kasaciniam teismui, suteiktos išskirtinės procesinės galios aiškinant teisę, todėl šio teismo išaiškinimai yra lemiantys formuojant vienodą teismų praktiką.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, ar antstolis pagrįstai nutraukė išieškojimą iš skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų, šiems sudarius povedybinę sutartį po teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje įsiteisėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.154 straipsnyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, kurios faktinės aplinkybės iš esmės buvo tapačios šioje byloje esančioms, pasisakydamas dėl ginčo esmės, nurodė, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, todėl nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį

CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kadangi tarp skolininko ir jo sutuoktinės 2016 m. liepos 4 d. sudarytos povedybinės sutarties 2.4, 2.5 punktais sutuoktiniai numatė kitokį savo turto teisinį režimą, t. y. kad po povedybinės sutarties pasirašymo nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, pajamos, pašalpos ir visos kitos išmokos yra sutuoktinio, kurio vardu turtas įgytas, asmeninė nuosavybė, spręstina, kad yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus šioje byloje), nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Povedybine sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis), nustatanti, kad skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės būsimų pajamų, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę (buvo priimta esant kitokiems teisiniams santykiams) ir ja remiantis išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas be kita ko išaiškino, kad tuo atveju, jei povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad vykdytinoms skolininko prievolėms pagal vykdomuosius įrašus Nr. AD-2221, Nr. AD-1772, Nr. AD-2439 ir vykdomuosius raštus Nr. 2-19151-864/2010 ir Nr. 2-19152-129/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. M. išieškotojo UAB „Halineta“ naudai po skolininko ir jo sutuoktinės Z. M. sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas skolininko sutuoktinės pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jos vardu atidarytas sąskaitas bankuose. Pasikeitus sutuoktinių turto teisiniam režimui, antstolis Valdas Čeglikas nebeturėjo teisinio pagrindo tęsti išieškojimo iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų po povedybinės sutarties sudarymo, todėl, esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad antstolis pagrįstai priėmė 2016 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą Nr. S15-22546 nutraukti skolos išieškojimą iš Z. M. darbo užmokesčio ir kitų jos gaunamų pajamų, dėl ko pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-292 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo UAB „Halineta“ skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.