Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui, atsakovui D. G., atsakovo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-26 teisme priimtas ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinys, vėliau patikslintas ieškinys, atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo. Ieškovai prašo iš atsakovo priteisti 2.325,83 Lt Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai kaip padarytos žalos atlyginimą dėl turėtų nuostolių išmokėjus 662,31 Lt draudimo išmoką ir l.663,52 Lt kompensaciją bei 642,60 Lt Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai kaip padarytos žalos atlyginimą dėl turėtų 622,73 Lt nuostolių susijusių su darbuotojo laikinu nedarbingumu ir turėtų 19,87 Lt nuostolių sumokėjus privalomą įmoką nuo draudimo sumos. Ieškovai nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-108/2013 D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio l dalyje, dėl to, kad 2011 m. birželio 29 d., apie 21.15 val., Klaipėdos mieste, ties Taikos pr. 109, D. G. vairavo motociklą „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. 761 AF, ir nepakluso Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės AP Puma-28 ekipažo teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pravažiavęs Vilniaus plentą ties Jakų žiedu, sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 300 metrų, nepasirinkdamas reikiamo saugaus greičio, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, kliudė dešinėje pusėje jį stabdžiusį uniformuotą, tarnybos metu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros patrulį M. J. ir virto nuo motociklo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pareigūnui M. J. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl minėto įvykio nukentėjusysis turėjo nedarbingumą nuo 2011-06-29 iki 2011-07-13. Nukentėjusiajam buvo apskaičiuotas ir išmokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį 488,80 Lt dydžio darbo užmokestis bei nuo nukentėjusiajam priskaičiuoto darbo užmokesčio minėto nedarbingumo laikotarpiu Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo 133,93 Lt dydžio privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą, iš viso Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl minėto nukentėjusiojo nedarbingumo turėjo 622,73 Lt dydžio nuostolių. Vadovaujantis Draudimo sąlygomis, dėl 2011-06-29 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos valstybės lėšomis apdraustajam M. J. apskaičiuota 662,31 Lt dydžio draudimo suma, kurią nukentėjusiajam pervedė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, o Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą pervedė 3 procentus išmokėtinos 662,31 Lt draudimo sumos, t.y. 19,87 Lt dydžio įmoką. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2013-11-25 įsakymu nusprendė išmokėti M. J. 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, generalinis komisaras Saulius Skvernelis patvirtino Policijos departamento Finansų valdybos išvadą, kurioje siūloma išmokėti M. J. 1.663,52 Lt dydžio kompensaciją, kompensacija buvo išmokėta. Nurodė, kad, kadangi žala buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, žala turi būti atlyginta iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-20 nuosprendžiu D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d. Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-06 nusprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-20 nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – D. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis, dėl 2011-06-29 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirto traumos, valstybės lėšomis apdraustam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros biuro patruliui M. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius apskaičiavo 662,31 Lt dydžio draudimo sumą, kurią 2011-09-19 Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skirtų lėšų pervedė M. J. (b.l. 18, 19, 20, 22). Remiantis minėtu nutarimu, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kaip valstybės institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) M. J., į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sąskaitą pervedė 19,87 Lt (3 procentus išmokėtinos draudimo sumos) (b.l.18, 21). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-07-23 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS6-36 dėl M. J. patirto sužalojimo pripažinta, kad Klaipėdos apskrities VPK KPB MKPB patrulio M. J. sveikata sutriko atliekant tarnybines pareigas, tarnybiniu pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, tarp pareigūno tarnybinių pareigų ir sužalojimo yra priežastinis ryšys (b. l. 23-29). Pagal LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2013-08-08 pažymą Nr. 3614, M. J. padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas (b. l. 30). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-11-25 įsakymu Nr. 30-TE-981 dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo pripažinta, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos patrulio M. J. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, nuspręsta išmokėti 1 mėnesio darbo užmokesčių dydžio kompensaciją (b. l. 31, 32). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-12-047 išvada Nr. 5-IL-1670 dėl sprendimo priėmimo Policijos departamento Finansų valdyba pasiūlė išmokėti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos patruliui M. J. 1.663,52 Lt kompensaciją, išvada patvirtinta generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio (b. l. 33). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-12-11 mokėjimo nurodymu Nr. 22269 M. J. išmokėta 1.663,52 Lt (b. l. 35 ).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str.). Pagal CK 6.246- 6.249 str., civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys; 3) kaltė; 4) žala. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 str.), o civilinės atsakomybės apimtis (žalos dydis) - vadovaujantis CK 6.283 str. nuostatomis (LAT 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas D. G. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-108/2013 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio l dalyje, dėl to, kad 2011 m. birželio 29 d., apie 21.15 val., Klaipėdos mieste, ties Taikos pr. 109, D. G. vairavo motociklą „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. 761 AF, ir nepakluso Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės AP Puma-28 ekipažo teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nepasirinkdamas reikiamo saugaus greičio, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, kliudė dešinėje pusėje jį stabdžiusį uniformuotą, tarnybos metu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros patrulį M. J. ir virto nuo motociklo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pareigūnui M. J. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-06 nusprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-20 nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – D. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutraukta, tačiau minėtame Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktai ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Neteisėtais atsakovo veiksmais laikytinas nepaklusimas policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, leistino greičio viršijimas. Dėl minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta policijos pareigūno sveikata. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl atsakovo kaltės M. J. patyrė traumą, todėl konstatuotina, kad atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Dėl minėto įvykio policijos pareigūnas turėjo nedarbingumą nuo 2011-06-29 iki 2011-07-13. Nukentėjusiajam buvo apskaičiuotas ir išmokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį 488,80 Lt dydžio darbo užmokestis bei nuo nukentėjusiajam priskaičiuoto darbo užmokesčio minėto nedarbingumo laikotarpiu Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo 133,93 Lt dydžio privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą, iš viso Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl minėto nukentėjusiojo nedarbingumo turėjo 622,73 Lt dydžio nuostolių. Taip pat valstybės lėšomis apdraustajam M. J. dėl 2011-06-29 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos apskaičiuota ir išmokėta 662,31 Lt dydžio draudimo suma bei 1.663,52 Lt dydžio kompensacija. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad yra visos sąlygos kilti atsakovo civilinei atsakomybei dėl ieškovų išmokėtos piniginės kompensacijos policijos pareigūnui atlyginimo regreso tvarka.

Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos, be kitų – ir garantijos dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sutrikdymo. Vidaus tarnybos statuto aštuntojo skirsnio 40 straipsnyje nustatytos kompensacijų pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos, orientaciniai dydžiai, taip pat atvejai, kai kompensacijos nemokamos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose (toliau – Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygos, Sąlygos), taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyris atliko tarnybinį patikrinimą bei pateikė 2013-07-23 tarnybinio patikrinimo išvadą dėl M. J. patirto sužalojimo, kurioje konstatuota, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos patrulio M. J. sveikata sutriko atliekant tarnybines pareigas, tarnybiniu pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, tarp pareigūno tarnybinių pareigų ir sužalojimo yra priežastinis ryšys. LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijai 2013-08-08 atlikus specializuotąją medicininę ekspertizę, buvo nustatyta, kad sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2011-06-29, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Laikydamasis specialiųjų teisės aktų reikalavimų, t.y. tik konstatavus aplinkybę, kad nukentėjusiojo M. J. sveikata sutriko atliekant tarnybines pareigas bei nustačius sveikatos sutrikdymo laipsnį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2013-11-25 įsakymu dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo Nr. 30-TE-981 įsakė M. J. išmokėti 1 (vieno) mėnesio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Atsakovas neginčija nustatytos žalos paskaičiavimo pagrįstumo, teisėtumo bei nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovų paskaičiuotas žalos dydis yra neteisingas ar neteisėtas. Atsakovas neginčija priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų bei pareigūnui padarytos žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.247, 6.249 straipsnius. Priešingai – jis šį faktą pripažįsta (CPK 187 str.). Teismas pripažįsta, kad sužalotam pareigūnui sveikatos sutrikdymas nustatytas ir kompensacija apskaičiuota bei išmokėta teisėtai bei pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 2 punktą draudimo objektai yra apdraustųjų sveikata ir gyvybė. Šiame teisės akte nurodyta, kokių asmenų sveikata ir gyvybė draudžiama valstybės lėšomis, išvardyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, išdėstyta draudimo ir kompensacijų sumų apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka. Sąlygų 15 punkte nurodyta, kad apdraustųjų darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka iš jų išlaidų sąmatoje tam reikalui numatytų lėšų, o pagal 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Policijos pareigūnai priskirti asmenims, kurių sveikata ir gyvybė nurodytų teisės aktų pagrindu draudžiama valstybės lėšomis (Vidaus tarnybos statuto 1 straipsnis, 2 straipsnio 2, 4 dalys, Asmenų draudimo valstybės lėšomis taisyklių 1.1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Nagrinėjamu atveju, sužalotam policijos pareigūnui M. J., kuris 2011-06-29 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patyrė traumą, vadovaujantis Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygomis buvo apskaičiuota ir išmokėta 662,31 Lt draudimo suma. Apskaičiuota draudimo suma buvo išmokėta iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tam reikalui skirtų lėšų. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vadovaudamasis Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 2.2. p., kaip valstybės institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) M. J., į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sąskaitą pervedė 19,87 Lt (3 procentus išmokėtinos draudimo sumos). Taigi policijos įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis – atlyginti pareigūnui turtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais draudžiamaisiais atvejais, tačiau policijos įstaiga paprastai nėra žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo, o žalai atlyginti skirtą išmoką sumoka pareigūnui ne civilinės atsakomybės pagrindu, bet vykdydama įstatyme įtvirtintą socialinio draudimo funkciją. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi kasacinis teismas, nurodydamas, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009; kt.). Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų – nullus commodum capere de sua injuria propria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

Ieškovai atlyginę dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdami pareigūnui kompensaciją bei draudimą dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t.y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.

CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.). Preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, kai nuo 2011-06-29 iki 2011-07-13 buvo nedarbingas bei gydėsi. Vertinant padarytos žalos dydį svarbiomis laikytinos šios bylos aplinkybės – pareigūno sužalojimo laipsnis (lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas), gydymo trukmės (nuo 2011-06-29 iki 2011-07-13), turėjusios įtakos negautoms pajamoms, ir prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio santykis, taip pat aplinkybė, kad nukentėjęs asmuo traumą patyrė dėl tiesioginių atsakovo veiksmų jo atžvilgiu (kliudė motociklu). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013) konstatuotina, kad pareigūnui išmokėta draudimo išmoka, kompensacija atitinka jo realiai patirtą žalą ir jos neviršija.

Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad žalą nukentėjusiajam yra atlyginęs ir šiuo atveju jis nebeturi nieko mokėti. Nagrinėjant baudžiamąją bylą D. G. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi atsakovas su D. G. susitaikė, atsakovas jam sumokėjo prašomą priteisti neturtinę žalą. Neturtinė žala priteisiama už išgyvenimus patirtus dėl sužalojimo. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti turtinę žalą dėl išmokėtų D. G. draudimo išmokų ir kompensacijos. Konstatuotina, kad atsakovui sumokėjus žalos atlyginimą D. G. baudžiamojoje byloje, išliko pareiga atlyginti žalą, kurią ieškovai patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Atsakovas patikslintame atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senatis terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškovai pateikdami ieškinį pareiškė reikalavimus kylančius ne iš draudimo teisinių santykių, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šioje byloje reikalaujama regreso tvarka priteisti ieškovams patirtą žalą, išmokėjus pareigūnui kompensaciją, draudimo išmokas už lengvą sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu, patirtą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl šiuo atveju turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, todėl atsakovo teiginiai, kad senatis šiems mokėjimams išieškoti jau senai suėjusi yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, į tai, kad atsakovas nepaneigė ieškovų pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio, t. y. neįrodė, kad išmokėta kompensacija yra didesnė už darbuotojo patirtą žalą, todėl ieškovų ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovai buvo atleisti, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 89,00 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5, 1.6, 1.137 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. G. 2.325,83 Lt žalos atlyginimą ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Priteisti iš atsakovo D. G. 642,60 Lt žalos atlyginimą ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Priteisti iš atsakovo D. G. 89,00 Lt dydžio žyminį mokestį valstybei.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.