Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (pranešėjo ir kolegijos pirmininko), teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės UAB „Olkusjana“ ieškinį atsakovui advokatui J. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir ADB „Gjensidige“ ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7 248,35 eurų skolą, t.y. 3 025,08 eurų sumokėtą atsakovui honorarą už nesuteiktas teisines paslaugas ir 4 223,27 eurų žalai atlyginti, padarytai dėl teisinių paslaugų, už kurias ieškovas sumokėjo, nesuteikimo. Taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog teismas priėmė ieškinį, neatitinkantį CPK 135 str. reikalavimų, į bylą nebuvo įtraukti ieškovo UAB „Olkusjana“ sutartiniai skolininkai, nepateikti įrodymai, patvirtinantys sumokėtų advokatui grynųjų pinigų kilmę, praleistas senaties terminas. Teisinių paslaugų sutartis su advokatu yra konfidenciali ir dėl sutarties sąlygų netinkamo vykdymo klientui galioja 3 metų apskundimo terminas. Advokato veikla yra draudžiama, todėl turtinės pretenzijos turi būti reiškiamos advokato veiklą apdraudusiai draudimo bendrovei, tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį nenurodė kokiai (99 b.l., I tomas).

Trečiasis asmuo atsakovo pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas prašė, kad tokius įrodymus pateiktų atsakovas, bet tai prieštarauja įrodinėjimo naštos taisyklėms. Kadangi ieškovas nurodė, kad žala jam padaryta laikotarpiu nuo 2008-12-09 iki 2009-04-28, tai ieškovas yra praleidęs ieškininės senaties terminą. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovo profesinę civilinę atsakomybę buvo apdraudusi nuo 2010-04-22 iki 2011-04-21, todėl žalai atsiradus laikotarpiu nuo 2008-12-09 iki 2009-04-28, atsakinga būtų nebent kita draudimo bendrovė, kuri buvo apdraudusi atsakovo civilinę atsakomybę žalos atsiradimo metu. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į atsakovo sutartinių draudėjo pareigų nevykdymą, nes atsakovas iš viso nepranešė apie įvykį, apie kurį turėjo pranešti per 3 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos. Prašė pašalinti UAB DK „PZU Lietuva“ iš bylos, nes ginčo baigtis nesukels trečiajam asmeniui jokių pasekmių (169-171 b.l., I tomas).

Trečiasis asmuo atsakovo pusėje ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) atsiliepime nurodė, jog su atsakovu buvo sudarytos dvi profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartys – galiojusi nuo 2007-09-24 iki 2008-09-23 PCA Nr. 103220 ir galiojusi nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 PCA Nr. 104161. Trečiojo asmens nuomone, kilęs ginčas ieškovui kaltinant atsakovą nesuteikus teisinių paslaugų nėra draudžiamasis įvykis. Be to, pretenzijos draudikui galėjo būti pareikštos per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos momento, t.y. iki 2010-12-31. Ieškinį pareiškus 2015-07-30 draudikui nekiltų pareiga mokėti draudimo išmoką. Nurodė, jog atsakovas visiškai neinformavo draudiko apie atsakovui pareikštas pretenzijas ir tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Kadangi ginčo baigtis neturės reikšmės trečiojo asmens teisėms ar pareigoms, prašė pašalinti jį iš bylos, o netenkinus tokio prašymo, prašė nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (181-184 b.l.,I tomas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nusprendė ieškinį patenkinti ir Priteisti iš atsakovo J. K. 7 248,35 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (7 248,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2015-05-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1641,05 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo Bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės UAB „Olkusjana“ naudai.

Teismas konstatavo, jog atsakovas ieškovui teisinių paslaugų nesuteikė, nors žodžiu įsipareigojo tokias paslaugas suteikti ir už tai gavo 10 445 Lt (3025,08 Eur) atlyginimą. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas, pažadėjęs ieškovui suteikti teisines paslaugas, priėmė iš ieškovo atlyginimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad ieškovo naudai būtų priteistos skolos iš UAB „Esla“ (775,69 Eur), UAB „Muskato riešutas“ (2 880,04 Eur) ir UAB „Madinta“ (567,53 Eur), iš viso 4 223,27 Eur suma. 2008-12-17 ir 2009-01-20 sąskaitose už teisines paslaugas grafoje „Teisinių paslaugų pobūdis“ nurodyta, kad jos išrašytos už susipažinimą su bylos medžiaga, konsultacijų suteikimą, dokumentų rengimą, dokumentų teisinį įvertinimą, ieškinio paruošimą ir atstovavimą teismuose. Todėl pripažintina, kad atsakovas turėjo atlikti veiksmus, susijusius su teisminių procedūrų iniciavimu, kad ieškovui būtų priteistos skolos iš ieškovo nurodytų skolininkų. Tačiau Liteko sistemoje nėra duomenų apie tai, kad Bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės UAB „Olkusjana“ vardu būtų teikti ieškiniai atsakovams UAB „Esla“, UAB „Muskato riešutas“ ir UAB „Madinta“ tuo metu, kai jos dar buvo veikiančios įmonės. Be to, teismas nurodė, kad žala ieškovui paaiškėjo negavus iš atsakovo teisinių paslaugų, kai ieškovas 2012-05-18 raštu pateikė atsakovui pretenziją bei pareikalavo ataskaitos apie paslaugų suteikimą, o po to 2012-06-08 ieškovas pateikė skundą Lietuvos advokatūros advokatų tarybai (16-21 b.l., I tomas). Ieškovas su reikalavimais dėl sumokėtų advokatui kaip honoraras lėšų bei dėl atsakovo kaltės neišieškotų lėšų priteisimo į teismą kreipėsi 2015-06-26 praėjus dviems mėnesiams po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismas 2015-03-26 sprendimu atsakovui skyrė drausminę nuobaudą pripažinęs, jog atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie teisinių paslaugų sutarties egzistavimą bei nepateikė ataskaitos klientui apie teisinių paslaugų suteikimą. Esant atsakovo pažeidimo tęstiniam pobūdžiui pripažintina, kad ieškovas ieškininės senaties termino nepraleido.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą. Apeliantas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodine tvarka. Apeliantas nurodė,

buvo pažeistos apelianto (atsakovo) teisės ir užkirsta galimybė jam dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CPK 145 str. 2d. nuostatas, painiojant bylos nagrinėjimo atidėjimą su pasišalinimu be leidimo. 2016-03-09 teismas be atsakovo ir trečiųjų asmenų neišsprendęs CPK 251 str. 3 d. nurodytų klausimų išėjo priimti sprendimą. 2016-03-18 atsakovas vykdant įpareigojimą pateikė reikšmingą bylai dokumentą (sutartį) ir vadovaujantis CPK 256 str. prašė bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės. Teismas prašymą paliko nenagrinėtą ir 2016-03-29 priėmė sprendimą ieškinį patenkinti. Atsakovas taip pat nurodė ir kitus teismo procedūrinius pažeidimus.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodo:

Atsakovo teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei surinktiems byloje įrodymams, todėl yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Teismas 2016-03-29 sprendime išsamiai išnagrinėjo 2016-03-09 teismo posėdyje bylos nagrinėjimo nedalyvaujant Atsakovui aplinkybes ir konstatavo, kad Atsakovas neatvyko į teismo posėdį po pertraukos, teismui apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymų nepateikė, teismui patikrinus atsakovo, advokato J. K. užimtumą kitose bylose Liteko sistemoje, Atsakovo užimtumo nustatyta nebuvo. Todėl teismas, pagrįstai, remiantis CPK 155 str. 2 d., tęsė bylos nagrinėjimą po pertraukos Atsakovui nedalyvaujant. Tik Apeliaciniame skunde Atsakovas nurodė bylos numerį, kurioje neva tame pačiame teisme buvo užimtas tą dieną nuo 13.30 val., ir tai, pasak Atsakovo, patvirtina posėdžio garso įrašas, tačiau, su Apeliaciniu skundu jokių patvirtinančių šią aplinkybę įrodymų Atsakovas nepateikė. tretieji asmenys, draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau - Draudimo bendrovės), įtrauktos į procesą kaip neturinčios savarankiškų reikalavimų, pateikė Teismui prašymus pašalinti jas iš bylos, nes Atsakovas nevykdė sutartinių draudėjo pareigų, iš viso nepranešė apie įvykį, nedelsiant neinformavo draudikų apie Atsakovui pareikštas pretenzijas dėl žalos atlyginimo, pažymėjo, kad advokato J. K. žinojimas apie profesinės veiklos (paslaugos) neatitikimą ar nekokybišką atlikimą prilyginamas tyčios veiksmams, todėl Ieškovo reikalavimą dėl nurodytos sumos priteisimo iš Atsakovo dėl netinkamai atliktų paslaugų ir negrąžintų pinigų laiko nedraudžiamuoju įvykiu. Taip pat nurodė, kad remiantis su advokatu J. K. sudaryta profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartimi bei Profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 056, daro išvadą, kad šiuo atveju trečiajam asmeniui neiškyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Kadangi tretiesiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie posėdį, buvo gautas jų prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant bei iš viso pašalinti iš bylos, Teismui pateikti išsamūs Draudimo bendrovių atsiliepimai į ieškinį, todėl Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl galimumo nagrinėti bylą Draudimo bendrovėms nedalyvaujant.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje kilo ginčas dėl advokato civilinės atsakomybės už netinkamai atliktas atstovavimo paslaugas.

Dėl nuostolių priteisimo

Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie būtini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovas teikė ieškinį dėl patirtų nuostolių, kuriuos sąlygojo atsakovo neveikimas. Ieškovas šioje byloje įrodė (CPK 178 str.), jog atsakovas ieškovui teisinių paslaugų nesuteikė, nors žodžiu įsipareigojo tokias paslaugas suteikti ir už tai gavo 10 445 Lt (3025,08 Eur) atlyginimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas atsakovui sutartinę atsakomybę neįvykdžius Advokatūros įstatyme numatytos pareigos sudaryti teisinių paslaugų sutartį ir ją pateikti klientui bei nesuteikus teisinių paslaugų už gautą atlyginimą. Teigtina, kad dėl tokio elgesio yra atsakovo kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios atsakovui žalos (CK 6.245 str. 3 d., 6.246-6.248 str., 6.256 str. 1-3 d.). Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas, pažadėjęs ieškovui suteikti teisines paslaugas, priėmė iš ieškovo atlyginimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad ieškovo naudai būtų priteistos skolos iš UAB „Esla“ (775,69 Eur), UAB „Muskato riešutas“ (2 880,04 Eur) ir UAB „Madinta“ (567,53 Eur), iš viso 4 223,27 Eur suma. 2008-12-17 ir 2009-01-20 sąskaitose už teisines paslaugas grafoje „Teisinių paslaugų pobūdis“ nurodyta, kad jos išrašytos už susipažinimą su bylos medžiaga, konsultacijų suteikimą, dokumentų rengimą, dokumentų teisinį įvertinimą, ieškinio paruošimą ir atstovavimą teismuose. Todėl pripažintina, kad atsakovas turėjo atlikti veiksmus, susijusius su teisminių procedūrų iniciavimu, kad ieškovui būtų priteistos skolos iš ieškovo nurodytų skolininkų.

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.). Teismas, šiuo atveju, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, apmokėjęs už paslaugas, bet nesulaukęs jokio rezultato, patyrė nuostolius, kurių nebūtų buvę, jei nebūtų Atsakovo neteisėto neveikimo. Atsakovas Ieškovui teisinių paslaugų nesuteikė, nors žodžiu įsipareigojo tokias paslaugas suteikti ir už tai gavo 10445 litų (3025,08 eurų) atlyginimą, taip pat teismas pagrįstai pripažino, kad yra pagrindas taikyti Atsakovui sutartinę atsakomybę, neįvykdžius Advokatūros įstatyme numatytos pareigos sudaryti teisinių paslaugų sutartį ir ją pateikti klientui, bei nesuteikus teisinių paslaugų už gautą atlyginimą. Teismas padarė išvadą, kad dėl tokio elgesio yra atsakovo kaltė bei priežastinis ryšys tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios Ieškovui žalos.

Dėl ieškinio senaties

Iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų matyti, jog žala ieškovui paaiškėjo ne laikotarpiu nuo 2008-12-09 iki 2009-04-28, nes tuomet tarp šalių tik susiklostė paslaugų santykiai (CK 6.716 str. 1 d.) iškilus būtinybei ieškovui gauti teisines paslaugas, už kurias ieškovas atsakovui iš anksto sumokėjo. Žala ieškovui paaiškėjo negavus iš atsakovo teisinių paslaugų, kai ieškovas 2012-05-18 raštu pateikė atsakovui pretenziją bei pareikalavo ataskaitos apie paslaugų suteikimą, o po to 2012-06-08 ieškovas pateikė skundą Lietuvos advokatūros advokatų tarybai (16-21 b.l., I tomas). Ieškovas su reikalavimais dėl sumokėtų advokatui kaip honoraras lėšų bei dėl atsakovo kaltės neišieškotų lėšų priteisimo į teismą kreipėsi 2015-06-26 praėjus dviems mėnesiams po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismas 2015-03-26 sprendimu atsakovui skyrė drausminę nuobaudą pripažinęs, jog atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie teisinių paslaugų sutarties egzistavimą bei nepateikė ataskaitos klientui apie teisinių paslaugų suteikimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog esant atsakovo pažeidimo tęstiniam pobūdžiui pripažintina, kad ieškovas ieškininės senaties termino nepraleido.

Dėl procedūrinių pažeidimų

Apeliantas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant. CPK 7 str. nustato, jog teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (1 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (2 d.). Be to, 246 str. 2 d. nustato, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose).

Kaip matyti iš bylos medžiagos apeliantas J. K. dalyvavo 2016-03-07 teismo posėdyje, kuriame, patenkinus atsakovo prašymą, buvo iki 2016-03-09 d. 16 00 val. padaryta pertrauka tam, kad atsakovas galėtų tinkamai susipažinti su trečiųjų asmenų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir ADB „Gjensidige“ atsiliepimais bei jų priedais. Atsakovas po teismo posėdžio pertraukos 2016-03-09 neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė ir prašymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas Liteko sistemoje patikrinęs advokato J. K. užimtumą kitose bylose nenustatė, kad advokatas J. K. būtų užimtas kitoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė tęsti bylos nagrinėjimą atsakovui nedalyvaujant.

Dėl naujų įrodymų prijungimo. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto J. K. 2016-10-06 (9 val. 28 min.) pateikti papildomi įrodymai – 2004-03-31 teisinių paslaugų sutartis galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme atsiliepiant į pareikštą ieškinį, taip pat ir su apeliaciniu skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti minėtą įrodymą ir jo nevertina.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš atsakovo J. K. ieškovo UAB „Olkusjana“ naudai priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Bendrai Lietuvos ir Lenkijos įmonei UAB „Olkusjana“ į.k. 110624846, 500 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.