- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-28
- Bylos Nr.
- 2S-1994-262/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18466-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Skolininkas
- J. K.
- Kreditorius
- UAB „OLKUSJANA“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko J. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. ir 2015 m. birželio 5 d. nutarčių civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „OLKUSJANA“ pareiškimą skolininkui J. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 3 025,08 eurų skolos už nesuteiktas teisines paslaugas, 7 535,00 eurų neatgautų skolų, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 803,05 eurų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko advokato J. K..
Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto, piniginių lėšų areštą. Nurodė, kad to nepadarius teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Skolininkas jau septintus metus delsia grąžinti jam sumokėtą honorarą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės skolininko turto ir/ar piniginių lėšų areštas už 11 363,13 Eur.
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma žymi, ir kad nesiėmus pareiškimo užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo įsakymo įvykdymas, kreditoriaus prašymas dėl skolininko turto arešto tenkintinas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgta ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su jo veikla susijusiems asmenims. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. būtina užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kuri būtų pažeista pirmiausia nukreipus areštą į skolininko atsiskaitomąsias sąskaitas, kadangi būtų sutrikdytas jo ekonominis stabilumas. Dėl šių motyvų pareiškimo užtikrinimui areštuotinas skolininko nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o jo nesant – piniginės lėšos 11 363,13 eurų sumai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nutartis nurodant, kad skolininko J. K. asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad ši nutartis yra neatskiriama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-28 nutarties civilinėje byloje L2-25826-466/2015 dalis.
Teismas nurodė, kad 2015-05-28 gautas Turto arešto aktų registro pranešimas, kad patekti netikslūs skolininko duomenys, bei nustatytas terminas iki 2015-06-12 ištaisyti nurodytus trūkumus. 2015-06-05 gautas ieškovo pranešimas su patikslintais skolininko J. K. duomenimis, todėl 2015-05-28 nutartis tikslintina, nurodant skolininko asmens kodą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Skolininkas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra aiškiai nepagrįstas, todėl remiantis CPK 144 str. 1 d. turėjo atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Skolininkas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad nutartis nėra motyvuota, nėra nei 2015 m. gegužės 28 d. turto arešto aktų registro pranešimo, nei šio pranešimo persiuntimo šalims nei ieškovo pranešimo su oficialiai gautais duomenimis. CPK 290-291 str. nenumatyta galimybė tikslinti skubiai vykdytinų teismo dokumentų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl 2015 m. gegužės 28 d. nutarties prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes skolininkas jau daug metų vengia grąžinti įsiskolinimą, todėl tikėtina, jog ir toliau stengsis išvengti teismo įsakymo įvykdymo.
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl 2015 m. birželio 5 d. nutarties prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad skolininkas nepagrįstai remiasi CPK 290 ir 291 str., nes šios normos nereglamentuoja rašymo apsirikimų ištaisymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmetami.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Dėl 2015 m. gegužės 28 d. nutarties
Skolininkas atskirąjį skundą dėl 2015 m. gegužės 28 d. nutarties iš esmės grindžia, tuo, kad pareikėjo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra nepagrįstas, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs kreditoriaus pareiškimą bei jo priedus, 2015 m. gegužės 28 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko pareiškėjui priteisė reikalaujamas sumas. Taigi, pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl kreditoriaus pareiškimo pagrįstumo ar jo atitikimo CPK keliamiems reikalavimams. T.y. šiuo atveju buvo CPK 144 str. 1 d. nurodyta sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kad ieškovas (kreditorius) tikėtinai pagrįstų savo reikalavimą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, skolininkas pateikė prieštaravimus, todėl byla šiuo metu yra nagrinėjama ginčo teisena. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bus nustatyta ar kreditoriaus reikalavimai skolininko atžvilgiu yra pagrįsti ar nepagrįsti.
Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tada, kai yra pagrindas tikėti, kad būsimą teismo sprendimą (šiuo atveju priimtą teismo įsakymą) bus trukdoma įvykdyti ar jo įvykdymas apskritai bus neįmanomas. Kreditorius pareiškime nurodė, kad tarp šalių ginčas tęsiasi jau kelis metus, jo nepavyko išspręsti taikiai. Taigi ir ši aplinkybė yra pagrindas preziumuoti, jog skolininkas bandys išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo (teismo įsakymo įvykdymo).
Viena iš priežasčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra didelė ieškiniu (pareiškimu) reikalaujama priteisti suma. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neturėjo galimybės patikrinti realios skolininko turtinės padėties, duomenys apie ją galėjo būti pateikti kartu su atskiruoju skundu. Tačiau skolininkas tokių duomenų nepateikė. Dėl to darytina išvada, jog teismo įsakymu iš skolininko priteista 11 363,13 Eur suma jam, kaip fiziniam asmeniui yra didelė.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolininko atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties atskirasis skundas dėl 2015 m. gegužės 28 d. nutarties atmetamas, o ji paliekama nepakeista.
Dėl 2015 m. birželio 5 d. nutarties
Skolininkas atskirąjį skundą dėl 2015 m. birželio 5 d. nutarties iš esmės grindžia tuo, kad 2015 m. gegužės 28 d. nutartis apskritai negalėjo būti tikslinama. Tokie skolininko argumentai yra visiškai nepagrįsti.
Rašymo apsirikimų ištaisymą reglamentuoja CPK 276 str. CPK 152 str. 1 d. yra nurodyta, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomos skubiai. CPK 282 str. ir 283 str. reglamentuoja skubų teismo sprendimo vykdymą. Nei viename iš šių CPK straipsnių nėra nurodyta, kad rašymo apsirikimai negali būti taisomi skubiai vykdytinuose ar neįsiteisėjusiuose teismo sprendimuose ar nutartyje. CPK 290 ir 291 str., kuriais skolininkas iš esmės grindžia savo atskirąjį skundą apskritai nereglamentuoja nei rašymo apsirikimų ištaisymo nei skubaus vykdymo. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog rašymo apsirikimai gali būti ištaisomi visuose procesiniuose teismo sprendimuose, jeigu tik toks ištaisymas nepakeičia sprendimų ar nutarčių esmės. Taigi, šiuo atveju teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą ištaisyti anksčiau priimtoje nutartyje padarytą rašymo apsirikimą.
Pažymėtina, kad skolininkas nepateikė jokių argumentų, kad rašymo apsirikimas skundžiamojoje nutartyje ištaisytas neteisingai (t.y., kad neteisingai nurodytas jo asmens kodas) ar kad toks rašymo apsirikimo ištaisymas iškreips 2015 m. gegužės 28 d. nutarties esmę.
Taigi, darytina išvada, jog 2015 m. birželio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ir jos naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. ir 2015 m. birželio 5 d. nutartis palikti nepakeistas.