- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- 1-195-1079/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- T. J.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Elonai Korostinai (nuotoliniu būdu),
kaltinamajam T. J. (nuotoliniu būdu), kaltinamojo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį, 67 MGL dydžio (3350 eurų) bauda;
2) 2021 m. vasario 22 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 2 dalį ir jam, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos vartoti psichiką veikiančias medžiagas; įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 67 MGL dydžio (3350 eurų) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos vartoti psichiką veikiančias medžiagas; įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 67 MGL dydžio (3350 eurų) bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2021 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi T. J. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal paskirta ir su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, baudos nesumokėjęs, šiuo metu atlieka arešto bausmę Alytaus pataisos namuose, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. J. 2021 m. spalio 2 d. 17 val. iki 2021 m. spalio 3 d. 09.25 val., išlaužus daugiabučio namo rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), duris, iš neužrakinto bendro naudojimo sandėliuko pagrobė nukentėjusiajam A. S. priklausančius paspirtukus „XIAOMI M365 Pro“, kurio vertė 600 eurų ir „XIAOMI M365“, kurio vertė 374 eurų, tuo bendrai nukentėjusiajam A. S. padarydamas 974 eurų turtinę žalą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis T. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo, dėl vagystės, prisipažino visiškai. Paaiškino, kad tikslios datos nepamena, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) su laužtuvu, išlaužė duris (duomenys neskelbtini) ir pasiėmė paspirtukus. Tame name, prieš 2-3 mėnesius iki įvykio, renovavo laiptinę. Paspirtukus paėmė iš rūsio. Renovavo ir rūsį, matydavo ten tuos paspirtukus bendro naudojimo patalpose, nerakintame sandėliuke. Į įvykio vietą atvyko savo automobiliu „Ford Focus“. Po įvykio automobilį pardavė, nes sulūžo. Į rūsį pateko laužtuvu išlaužęs duris. Laužtuvą atsivežė. Paspirtukus pardavė draugui J. Kai siūlė pirkti dar neturėjo pavogęs paspirtukų. Jis tik paklausė, ar reikia ir tada važiavo vogti. Neatsimena už kiek pardavė. Vogė, nes reikėjo pinigų, tuo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Paspirtukai grąžinti nukentėjusiajam per policiją. Jis pasakė policijos pareigūnams kur jie yra. Neatsiprašė nukentėjusiojo, nes nesusiekė su juo. Kartu su paspirtukais pavogė paskirtuko pakrovėją. Paspirtuko pakrovėjas atskira detalė, buvo padėtas ant paspirtukų. Pakrovėjas buvo vienas abiem paspirtukams. Ar veikia pakrovėjas tikrino draugas J. Pinigų už paspirtukus iš J. negavo, būtų nurašęs už skolas. Laužtuvą paliko pas draugą (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gailisi dėl savo elgesio. Ateityje ketina dirbti, reikės išlaikyti vaiką, nes draugė laukiasi.
Nukentėjusysis A. S. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, jog padaryta žala jam yra atlyginta. ((b. l. 44–45).
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Kaltinamojo T. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. spalio 3 d. apie 9.25 val. jis išėjo į lauką pavedžioti šunį. Išeidamas iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinės pamatė, kad yra išlaužtos laiptinės rūsio laukutinės durys. Iš karto nuėjo į rūsį. Rūsio koridoriuje stovėjo dviračiai. Tada nuėjo apžiūrėti bendrai kaimynų naudojamą nerakinamą sandėliuką. Tame sandėliuke yra sudėti kaimynų įvairūs daiktai, taip pat šiame sandėliuke buvo laikomi ir jo du elektriniai paspirtukai. Užėjęs į sandėliuką pamatė, kad iš sandėliuko yra pavogti du jam priklausantys elektriniai paspirtukai „XIAOMI M365“ ir „XIAOMI M365 Pro“. Taip pat pavogtas paspirtukų pakrovėjas. Rūsio laukutinės durys nuolat rakinamos. Norint patekti į rūsį, pirmą reikia patekti į namo laiptinę, o namo laiptinės laukutinės durys rakinamos kodine spyna, kurios kodas susideda iš 3 skaičių. Laiptinės durys nepažeistos. 2021 m. spalio 2 d. apie 17 val. jis buvo rūsyje, sandėliuke, tuo metu rūsio durys buvo tvarkingos. Į bendro naudojimo sandėliuką jis nebuvo užėjęs. Paskutinį kartą paspirtukus matė 2021 m. spalio 1 d. apie 19.00 val. Pavogti elektriniai paspirtukai buvo pirkti visiškai nauji 2019 m. liepos mėnesį. Elektrinis paspirtukas „XIAOMI M365“ buvo baltos spalvos, stabdžių rankenoje buvo gilūs įrėžimai, rankenos guma buvo stipriai apgadinta, ant galinio rato sparno nebuvo 2 tvirtinimo varžtų uždengimų gumų. „XIAOMI M365“ paspirtuko kaina 374 eurai. Elektrinis paspirtukas „XIAOMI M365 Pro“ juodos spalvos, paspirtuko priekinė padanga buvo bekamerinė (vientisa guma su kiaurymėmis šonuose), protektorius smarkiai nudilęs, paspirtuko galinio žibinto laidai, esantys po sparnu, buvo jo sulituoti, litavimo vieta užlieta karštais klijais, elektrinio paspirtuko skambučio spyruoklė ištempta į viršų. „XIAOMI M365 Pro“ paspirtuko vertė 600 eurų. Su „M365Tools“ programėle galima prisijungti prie paspirtukų parametrų. Kiekvienas paspirtukas turi savo individualų kodą. Pavogtų elektrinių paspirtukų kodai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kuris kodas kuriam paspirtukui priklauso, jis nežino. Pagrobtų visų daiktų vertė yra 974 eurai, įkrovėjas tinkamas abiem paspirtukamas, atskirai įkrovėjo neįvertino. Dėl vagystės jam padaryta 974 eurų turtinė žala. Papildomai nurodė, kad pagrobti daiktai jam buvo grąžinti, paspirtukai yra veikiantys, tvarkingi, dėl jų jis pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Dėl apgadintų laiptinės rūsio laukujų durų jis nieko negali pasakyti. Durys priklauso namo bendrijai, bendrijos pirmininkė R. Š., ji rūpinasi namo bendrijos gerove (t. 1, b. l. 5-24; 30-32);
liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su T. J. yra pažįstamas maždaug apie pusę metų. Bendrauja su juo retai. 2021 m. spalio 2 d., laiko pasakyti negali, jam į „messenger“ paskambino T. J.. „messenger“ programoje jis pasivadinęs „T. J.“ ir paklausė, ar nenorėtų iš jo nusipirkti du paspirtukus „Xiaomi“. Jis jam atsakė, kad jeigu atveš juos parodyti, gal ir nupirktų vieną jų. 2021 m. spalio 3 d. apie 3.34 val. T. J. jam į „messenger“ parašė: „pasuk kai atsikelsi“, jis tuo tarpu miegojo ir jam neperskambino. Tos pačios dienos ryte jam vėl į „messenger“ skambino ir parašė T. J., norėjo su juo susitikti. Tą pačią dieną apie 10.00 val. prie jo namų privažiavo T. J. su automobiliu, lyg „Ford Focus“, karavanas. Matė, kad kartu su T. J. buvo kažkokia mergina. Apžiūrėti paspirtukų ėjo kartu su savo sugyventinės sūnumi V. L.. Atėjus prie automobilio, T. J. atidarė savo automobilio galinį dangtį, ten buvo du „Xiaomi“ firmos paspirtukai, vienas baltos, kitas juodos spalvos. Jis paklausė T. J., ar paspirtukai nėra vogti, šis jam atsakė, kad nėra vogti, suprato, kad paspirtukai paties T. J., todėl sutiko juos abu nupirkti. Prie paspirtukų taip pat buvo ir vienas įkroviklis, kurį taip pat jam pardavė. T. J., už abu paspirtukus ir įkroviklį sumokėjo apie 90 eurų, kiek tiksliai, neatsimena. Jis 2021 m. spalio 3 d. naktį buvo namuose kartu su savo sugyventine I. S. ir jos sūnumi V. L., niekur kartu su T. J. nei vienas iš jų nevažiavo. Nusipirktus paspirtukus ir įkroviklį laikė daugiabučio rūsyje (t. 1, b. l. 75-79);
nepilnamečio liudytojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad T. J. ir E. J. pažįsta. 2021 metais, koks buvo mėnuo ir diena nepamena, jis buvo namuose, kai jį iš lovos pakėlė patėvis J. P. ir pasakė eiti kartu apžiūrėti paspirtukus. Kas turėjo juos atvežti, nežinojo, kiek tuo metu buvo valandų, nežino, bet galėjo būti apie dešimta valanda ryto. Kai nusileido į apačią, pamatė T., kuris buvo atvažiavęs su „Ford“ automobiliu, valstybinių numerių nepamena, sidabrinės spalvos, kartu su T. automobilyje buvo E. Tomas iš automobilio bagažinės išėmė du paspirtukus „XIAOMI“, juodos ir baltos spalvų. Jis su jais pabandė pasivažinėti ir pabandęs patėviui pasakė, jog jie geri, gali pirkti. Jis paėmė paspirtukus ir juos nusivarė į namus, o patėvis liko prie T. Vėliau iš patėvio sužinojo, jog jis T. sumokėjo iki šimto eurų, kiek tiksliai, nepamena. Iš kur gavo T. paspirtukus, nežinojo, T. nesakė. (t. 1, b. l. 197-200);
nepilnametės liudytojos E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad T. J. jai yra draugas, jie pažįstami apie du metus. 2021 metais, koks buvo mėnuo ir diena nepamena, ji su T. važinėjosi po (duomenys neskelbtini) miestą su T. automobiliu „Ford“, valstybinių numerių nepamena. Važinėjantis ji užmigo, kiek tuo metu buvo valandų, nežino, buvo vakaras. Buvo prabudusi kelis kartus, matė, jog T. kažkur važiuoja. Ji prabudo ryte automobilyje, T. miegojo taip pat automobilyje, matė automobilio salone galinėje dalyje du paspirtukus, vieną baltą, kitas buvo juodos spalvos. Ji T. klausė, iš kur tie paspirtukai, jis jai atsakė, jog jis juos pavogė (duomenys neskelbtini), iš to namo, kur prieš tai dirbo, remontavo laiptines, iš kokio adreso pavogė, nesakė ir ji nežino. T. prie jos susiskambino su J., jo pavardės nežino, jie susitiko prie J. namų. Koks adresas ji nežino, šalia (duomenys neskelbtini). Jie privažiavo prie pat daugiabučio namo, prie jų atėjo J., kurį matė pirmą kartą, su juo kartu buvo V. L., jis jai yra pažįstamas iš anksčiau. Ji iš automobilio nelipo, T. išėmė paspirtukus ir padavė J. ir V., jie juos išsilankstė ir pavažinėjo. Matė, kaip J. padavė pinigus T., kiek tiksliai padavė pinigų, nežino, išsivarė paspirtukus, suprato, jog J. nupirko paspirtukus. Gautus pinigus jie su T. išleido savo reikmėms. Ji šiuo metu laukiasi kūdikio, pageidauja, jog jos į teismo posėdžius nekviestų, jos duoti parodymai yra teisingi ir prašo jais vadovautis (t. 2, b. l. 10-13);
liudytojos K. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu R. T.. 2021 m. spalio 3 d. pas R. T. atėjo jo draugas T. J., kuris atsinešė savo įvairius asmeninius daiktus. Jis paaiškino, kad jam sugedo automobilis, automobilį jis pardavė, todėl neturi kur laikyti savo asmeninių daiktų. Paprašė kelioms dienoms, kad jis palaikytų ir pasaugotų asmeninius daiktus. R. T. ir jai sutikus, pasakė, kad daiktus gali pasidėti jų buto balkone. T. J., palikęs jų balkone daiktus, kartu su drauge išėjo (t. 1, b. l. 123-126, 127-128);
liudytojos R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų bendrijos pirmininkė. Namo bendrija dėl vagystės metu apgadintos bendro naudojimo durų staktos pretenzijų neturi, pareiškimo ar civilinio ieškinio neteiks nei dabar, nei vėliau (t. 1, b. l. 174-176);
2021 m. spalio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas pareiškėjo A. S. pareiškimas dėl pagrobtų paspirtukų; nukentėjusiojo apklausa ir įvykio vietos apžiūra, kurios metu užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo rūsyje. Namas daugiabutis, dviejų laiptinių. Namo laiptinių durys metalinės su kodinėmis spynomis. Per pirmas duris, esančias dešinėje pusėje, patenkama į namo antros laiptinės tambūrą. Tambūre yra praėjimas į laiptinę, dešinėje tambūro pusėje yra rūsio laukujos durys. Durų kairėje pusėje yra įleidžiama spyna. Spynos užrakinimo liežuvėlis išlindęs. Ant durų, ties spyna, matosi laužimo pėdsakai. Durų staktos kairėje pusėje, 1,05 m aukštyje, yra įleidžiamos spynos užrakinimo plokštelė. Staktoje, ties užrakinimo plokštele, matomi laužimo pėdsakai. Šalia durų kairės staktos, sienoje, 1,04 aukštyje, matomas įspaudas. Nusileidus laiptais patenkama į rūsį, jame yra sandėliukas. Sandėliuko durys nerakintos. Sandėliuke yra sudėti įvairius daiktai – kartoninės dėžės, dujų balionas, krepšiai, pastatytas dviratis, įvykio vieta užfiksuota fotolentelėje (t. 1, b. l. 15-18, 25-28);
Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikta informacija ir fotonuotrauka, apie automobilio „Ford Focus“ judėjimo kryptį, užfiksuotą stacionaraus greičio matuoklio kelyje A12 (duomenys neskelbtini), esančio 13,83 km, 2021 m. spalio 2 d. nuo 22.06 val. iki 22.09 val., pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas automobilis su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39-40, 41-43);
2021 m. spalio 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. V. tarnybiniu pranešimu, kad šalia gyvenamojo namo, iš kurio buvo pavogti paspirtukai, yra parduotuvė (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės iškrovimo aikštelės yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Parduotuvėje dirbusi pardavėja parodė vaizdo stebėjimo kamerų fiksuojamą vaizdą. Fiksuojamame vaizde matosi ir namo laiptinė, iš kurios buvo pavogti elektriniai paspirtukai. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašą laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 2 d. iki 2021 m. spalio 3 d. (t. 1, b. l. 155-159);
2021 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdas nukreiptas į (duomenys neskelbtini) namą ir automobilių stovėjimo aikštelę. Užfiksuota, kad 2021 m. spalio 3 d. 02:51:48 prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), privažiavo automobilis – pilkos spalvos karavanas, valstybinių numerių nesimato, iš karto apsisuka ir prie namo privažiuoja atbulas, išjungia šviesas. Iš vairuotojo vietos išlipo jaunuolis, kuris atsidaro bagažinės dangtį, paskui jį uždaro ir nueina į daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), laiptinę, esančią arčiau parduotuvės (duomenys neskelbtini), įeina į laiptinę 02:53:09, kai atsidaro laiptinės durys, laiptinėje matosi šviesa. 02:54:10 iš laiptinės išeina jaunuolis, atsidaro bagažinės dangtį, 02:55:06 jaunuolis uždaro bagažinės dangtį ir vėl užeina į laiptinę. 03:05:38 iš laiptinės išėjo jaunuolis, atėjęs atsidarė vairuotojo dureles, jas iš karto uždarė nuėjo prie laiptinės ir užėjo į laiptinę. 03:06:26 iš laiptinės išėjo jaunuolis ir atsisėdo į vairuotojo vietą. 03:07:41 jaunuolis išlipa iš automobilio, atidaro bagažinės dangtį, jį uždaro. 03:08:13 užeina į laiptinę. 03:25:47 atsidaro laiptinės durys, jos atidaromos pilnai, jaunuolis užfiksuoja, kažką atneša prie automobilio ir, atsidaręs galines keleivio duris, kažką įdeda į saloną. Jaunuolis vėl sugrįžta prie laiptinės, jam priėjus prie laiptinės, viduje užsidega šviesa. 03:26:19 jaunuolis išeina iš laiptinės kažką rankoje nešdamas, įdeda į automobilio saloną ant galinės sėdynės už keleivio sėdynės ir nueina į laiptinę. 03:28:57 jaunuolis, išeidamas iš laiptinės, uždaro duris. 03:29:22 jaunuolis sėda į vairuotojo vietą ir išvažiuoja iš aikštelės. 03:30 įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 163-165);
2021 m. spalio 6 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad iš J. P. buvo pareikalauta pateikti du elektrinius paspirtukus „Xiaomi“, paspirtukų įkroviklį, telefono ekrano kopijas susirašinėjimo tarp jo ir T. J., kuriuos J. P. pateikė policijos pareigūnams; pridėtas susirašinėjimas „mesenger“ programa (t. 1, b. l. 63-70);
2021 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota iš J. P. paimtų paspirtukų ir įkrovėjo apžiūra (t. 1, b. l. 80-90);
2021 m. spalio 7 d. kratos protokolu, kuriame užfiksuota, kad kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti laužtuvai, 3 vnt., du mobiliojo ryšio telefonai (t. 1, b.l. 109-118)
2021 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota kratos metu rastų ir paimtų trijų laužtuvų mobilaus ryšio telefonų apžiūra (t. 1, b. l. 137-145);
2021 m. spalio 6 d. registruotų kelių transporto priemonių išrašu, kuriame nurodoma, kad automobilis „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas D. N. vardu. (t. 1, b. l. 44);
2021 m. spalio 8 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas 2021 m. spalio 5 d. iš T. J. paimtas mobilaus ryšio telefonas, kuriame rastos automobilio „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuotraukos, pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo M. M. ir pirkėjo T. J., dėl automobilio „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo už 50 eurų (t. 1, b. l. 54-62);
2021 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo D. B. tarnybiniu pranešimu, kad automobilis „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir apžiūrėtas pas M. Ž.. Automobilio salone rasta pirkimo-pardavimo sutartis, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. D. N. pardavė automobilį M. M., apžiūrėjus automobilį, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui duomenų negauta, automobilis paliktas pas M. Ž.. Apžiūrėjus socialinio tinklo „Facebook“ grupes dėl automobilių ir jų dalių, rastas skelbimas apie parduodamą automobilį „Ford Focus“ už 300 eurų, yra automobilio nuotraukos, skelbimą įdėjo T. J. (t. 1, b. l. 45-51);
2021 m. spalio 12 d. nutarimu grąžinti daiktus ir pakvitavimu, kuriuose užfiksuota, kad paspirtukai ir pakrovėjas grąžinti A. S. (t. 1, b. l. 91-96).
Motyvuojamoji dalis
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012), arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).
Teismas išanalizavęs kaltinamojo duotus parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo T. J. kaltė dėl kaltinimo įvykdžius paspirtukų vagystę iš rūsio sandėliuko yra įrodyta.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis T. J. išlaužęs rūsio duris įsibrovė į daugiabučio namo rūsį, ir iš ten pagrobė nukentėjusiajam priklausančius du paspirtukus „Xiaomi“. Kaltinamojo teisiamajame posėdyje duoti parodymai teismui patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, kaltinamajam buvo žinoma apie rūsyje laikomus paspirtukus, į įvykio vietą jis atvyko turėdamas laužtuvą, su kuriuo įsilaužė į rūsį, prieš vykdydamas vagystę jau buvo sutaręs dėl paspirtukų pardavimo. Visos šios aplinkybės rodo, kad vagystė buvo iš anksto suplanuota, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad paima svetimą daiktą ir to norėjo, turėdamas savanaudiškų tikslų – parduoti paspirtukus. Byloje esantys duomenys patvirtina pavogtų daiktų priklausomybę nukentėjusiajam, įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo įsibrauta į daugiabučio gyvenamojo namo rūsį, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, jog iš nukentėjusiojo pavogti paspirtukai su pakrovėju buvo pateikti pavogtus daiktus įgijusio asmens. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, todėl įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl T. J. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. įsibrovus į patalpą – rūsį, bei pagrobus svetimą, A. S. priklausantį turtą. Nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai kaip baigtas nusikaltimas, nes kaltinamasis pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą ir siekė padaryti jam turtinės žalos.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamasis T. J. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamo veikos pripažino, nurodė, kad gailisi dėl padaryto, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, pripažintina tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas 2 kartus (t.2, b. l. 16-21), 2022 m. sausio 28 d. Šiaulių apylinkės teisme kaltinamajam priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuris neįsiteisėjęs, jo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme taip pat yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, tačiau galutinis procesinis sprendimas nepriimtas, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepasimokė ir nepasitaisė, savo elgesio nekontroliuoja ir nekeičia, ir toliau daro tyčines nusikalstamas veikas. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, administracinės nuobaudos galiojančios (t. 2, b. l. 31-50), nedirbantis (t. 2, b. l. 51), teismo posėdyje nurodė, jog yra registruotas Užimtumo tarnyboje.
Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją –padarytas vienas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, sprendžia, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą T. J. skirtina griežčiausia 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), nusikaltimu žala nepadaryta, pagrobti daiktai grąžinti, kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį artimą įstatyme nustatytam bausmės minimumui.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam T. J. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Vertinant BK 75 straipsnio taikymo T. J. galimybes, pažymėtina, kad T. J. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas du kartus, neišnykus teistumui, neatlikęs paskirtų bausmių. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos padarymo, pats nurodė pagrobtų daiktų buvimo vietą, iš kur jie buvo paimti. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad daugiau nusikalstamų veikų nebedarys, pradės dirbti, nes jo draugė laukiasi vaiko, jis turės išlaikyti šeimą. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, jauną kaltinamojo amžių, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti T. J. taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę pakeisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Todėl T. J. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme numatytam 2 (dvejų) metų terminui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 7 punktai).
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su anksčiau paskirtomis bausmėmis nebendrintina, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, nes, šiuo metu dar neįsiteisėjusiu 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu bausmės kaltinamajam yra subendrintos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2021 m. spalio 7 d., t. y. dvi paros, ir laikytina, kad T. J. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo bausmės dienas.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. J. prokuroro 2021 m. spalio 7 d. nutarimais buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 82-83, 85-86). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina, nes kaltinamasis atlieka arešto bausmę.
Prokurorė prašė konfiskuoti iš kaltinamojo 80 Eur, gautų už parduotus paspirtukus. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Bylos nagrinėjimo metu nėra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis už perleistus J. P. paspirtukus gavo nurodomą pinigų sumą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad už paspirtukus pinigų negavo, tik sutarė, kad už juos gaus 80 Eur sumą, J. P. nurodė, kad už paspirtukus sumokėjo apie 90 Eur sumą, tiksliai nepamena. Nei vienas liudytojas byloje nepatvirtino, kad paspirtukus įgijęs J. P. perdavė kaltinamajam pinigus. Neginčijamai nenustačius, kad kaltinamasis už paspirtukus gavo 80 Eur pinigų sumą, pinigai iš kaltinamojo nekonfiskuotini.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys laužtuvai, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate (t. 1, b. l. 146-147), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini visi apribojimai, taikyti A. S. priklausantiems paspirtukams „Xiaomi“, tyrėjo 2021 m. spalio 12 d. nutarimu grąžintiems savininkui (t. 1, b. l. 91-97) ir apie tai praneština A. S..
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini visi apribojimai, taikyti T. J. priklausantiems trims mobilaus ryšio telefonams, tyrėjo 2021 m. spalio 20 d. nutarimu grąžintiems savininkui (t. 1, b. l. 148-154) ir apie tai praneština T. J..
Nagrinėjant bylą kaltinamajam T. J. ginti paskirta advokatė Jurgita Šlapaitienė. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 27 d. pirminė pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-802, iš kurios matyti, kad už T. J. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 111,88 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.
Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl psichologo dalyvavimo apklausoje ir jo patirtų išlaidų kompensavimo (iš viso 192,81 Eur) (t. 2, b. l. 99-101). Psichologo dalyvavimas nepilnamečių liudytojų apklausoje buvo inicijuotas ikiteisminio tyrimo pareigūno, nesant įstatyme numatytam atvejui, kad psichologo dalyvavimas yra privalomas (BPK 186 straipsnio 3 dalis), todėl šios patirtos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis pagal BPK 103 straipsnį ir nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,
nusprendžia:
T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. J. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme, t. y. dvi paras, ir laikyti, kad T. J. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo bausmės dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. J. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
– dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
– dalyvauti elgesio pataisos programoje;
– vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris laužtuvus, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus A. S. priklausantiems paspirtukams „Xiaomi“, grąžintiems savininkui A. S., ir apie tai pranešti A. S..
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti visus apribojimus, taikytus T. J. priklausantiems trims mobilaus ryšio telefonams, grąžintiems savininkui ir apie tai pranešti T. J..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.