- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-1844-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00957-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- K. L. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0117/16/02002, suinteresuotas asmuo – K. L. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. R. padavė skundą dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. liepos 28 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, panaikinti 2020 m. liepos 28 d. išieškojimo negalimumo aktą vykdomojoje byloje Nr. 0117/16/02002 bei įpareigoti antstolį atnaujinti vykdymo veiksmus ir įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie jo turimą turtą pagal sudarytą vedybų sutartį iki jos sudarymo ir dabar bei duomenis apie turimas pajamas. Nurodė, kad užbaigus vykdomąją bylą nebuvo išspręstas išieškotojos vykdymo procese patirtų vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje antstolis neatliko visų galimų išieškojimo veiksmų, t. y. neiškvietė skolininko, nepasiūlė jam nurodyti turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nepaaiškino skolininkui dėl galimybės mokėti skolą dalimis. Antstolis nepasiūlė kreditoriui kreiptis dėl skolininko turto aprašymo, netarpininkavo siekiant kreditoriaus ir skolininko susitaikymo ir dalies skolos panaikinimo. Antstolis akivaizdžiai pasyviai vykdė išieškojimą ir apsiribojo tik skolininko sąskaitų areštu, tačiau nenukreipė išieškojimo į skolininko pajamas, gaunamas pagal verslo liudijimą, apie kurias duomenys pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nesikreipė į telekomunikacijos bendroves dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko telekomunikacijų bendrovės sąskaitoje turimas lėšas. Skolininkas yra pensinio amžiaus ir artimiausiu metu galimas išieškojimas iš jo senatvės pensijos ir kitų Sodros išmokų. Skolininkas taip pat turi pajamų iš savo židinių įrengimo veiklos ir turi jam priklausančio turto. Antstolis nepateikė skolininkui reikalavimo vykdyti teismo sprendimą, pateikti turimą informaciją apie savo turtinę padėtį, susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimą bei pateikti duomenis apie savo turtą ir pajamas per antstolio numatytą terminą. Antstolis nepadarė žymų vykdomajame rašte, apie jo grąžinimą išieškotojui bei jo priežastis. Dėl to nėra duomenų apie išieškojimo senaties termino taikymą ir jo nutraukimo faktus. 2020 m. liepos 28 d. išieškojimo negalimumo akte antstolis nurodė, kad nesiėmė veiksmų išsiaiškinti duomenis apie skolininko lėšas pas trečiuosius asmenis, jo turto dalį vedybų sutartyje ir jo turto dalį iki vedybų sutarties sudarymo, nes išieškojimas pradėtas iki vedybų sutarties sudarymo ir tokia sutartis gali būti panaikinta pagal kreditorių reikalavimus.
2. Antstolis Darius Jonaitis 2020 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu Nr. S-20-117-13733 pareiškėjos skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0117/16/02002 perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad išieškotoja 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikdama vykdomąjį dokumentą antstoliui sumokėjo 48,00 Eur administravimo išlaidas. Skunde išieškotoja nurodo, kad nebuvo išspręstas sumokėtų vykdymo išlaidų klausimas. 2016 m. rugsėjo 21 d. išieškotojos pateiktas vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti, buvo vykdomas ir tik 2020 m. liepos 28 d. nustačius, kad skolininkas neturi turto bei lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti, vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojai su išieškoti negalimumo aktu. Šiuo atveju vykdomojoje byloje Nr. 0017/16/02002 iš skolininko nebuvo išieškota piniginių lėšų, todėl išieškotojai sumokėtos administravimo išlaidos nebuvo grąžintos. Nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuolat buvo atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai, siunčiami raginimai skolininkui, skolininkas kviečiamas atvykti į antstolio kontorą, raginamas pateikti duomenis, jam siunčiami dokumentai buvo įteikiami, atliktos užklausos dėl turimo turto ir lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis. Areštuotos skolininkui priklausiusios transporto priemonės buvo nelikvidžios, o tretieji asmenys nurodė, kad neturi pas juos esančių skolininko lėšų ar turto, todėl antstolis nustatęs, kad per keturis metus skolininkas nedirbo, negavo jokių pajamų, iš banko sąskaitų pajamų nebuvo gauta, turto neturi, surašė išieškojimo negalimumo aktą. Išieškotojai taip pat buvo siūloma kreiptis į teismą nuginčyti dovanojimo sandorius, kuriais skolininkas perleido savo turtą, tačiau išieškotoja to nepadarė. Skolininkas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu adresu nekilnojamasis turtas priklauso ne skolininkui, todėl antstolis neturi teisės teismo prašyti teismo leidimo įeiti į gyvenamąjį būstą, areštuoti minėtu adresu esantį turtą. Išieškotoja nurodo, kas skolininkas greitai pradės gauti pensiją, tačiau pažymėtina, kad pagal pensinį amžių Lietuvoje skolininkas gali pradėti gauti pensiją po šešių metų, taip pat pažymėtina, kad skolininkas gali gauti tik šalpos pensiją, iš kurios antstolis neturi teisės išieškoti. Sodros duomenimis, skolininkas nevykdo individualios veiklos, neturi su darbo santykiais susijusių pajamų, o jeigu skolininkas vykdo tokią veiklą ir gauna nelegalias pajamas, antstolis neturi galimybių atlikti tokio patikrinimo, ar skolininkas dirba nelegaliai ir atlieka tokias paslaugas. Raginimas sumokėti skolą geruoju skolininkui įteiktas 2016 m. rugsėjo 24 d., praėjus terminui skolininkui sumokėti skolą geruoju, antstolis privalo patikrinti skolininko asmenį turtą ir tik nustatęs, kad skolininkas neturi turto iš kurio galima išieškoti skolą, gali nukreipti skolos išieškojimą į sutuoktinio turtą. Minėtu atveju išieškojimas buvo pradėtas 2016 m. spalio 17 d., o vedybų (povedybinė) sutartis sudaryta 2016 m. lapkričio 2 d., todėl atlikti skolininko sutuoktinės turtinės patikros nėra tikslinga. Skolininkui sudarius vedybinę (povedybinę) sutartį išieškojimas nėra galimas iš sutuoktinių turto, turėto iki sutarties sudarymo, jei sutartimi turtas nustatytas tik vienam sutuoktiniui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. R. skundą dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų.
4. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. antstolis Darius Jonaitis, patvarkymu Nr. S-16-117-14447 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1068-790/2008. Antstolis 2016 m. rugsėjo 21 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-117-14449, kuris registruota pašto siunta buvo įteiktas skolininkui. 2016 m. spalio 17 d. buvo surašytas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-117-16045. 2016 m. spalio 17 d. antstolis surašė turto arešto aktą Nr. S-16-117-16048, kuriuo buvo areštuotos skolininkui priklausančios transporto priemonės. 2016 m. spalio 17 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S053102, kuriuo skolininko buvo pareikalauta pateikti dokumentus bei kitus būtinus daiktus, susijusius su areštuotu turtu, ir duomenis apie turto buvimo vietą. Antstoliui patiktinus vedybų sutarčių registrą, paaiškėjo, jog 2016 m. lapkričio 2 d. skolininkas su sutuoktine sudarė povedybinę sutartį. 2017 m. rugsėjo 13 d. antstolis Darius Jonaitis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo galimybių, kuriuo informavo išieškotoją apie skolininko sudarytas dovanojimo sutartis bei skolos išieškojimo galimybes. 2019 m. birželio 10 d. buvo priimtas patvarkymas dėl duomenų pateikimo Nr. S-19-117-10397, kuriuo antstolis kreipėsi į VMI, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, uždarąją akcinę bendrovę „Lietuvos energijos tiekimas“, akcinę bendrovę „Telia Lietuva“ dėl galimai turimų permokų įstaigose. 2020 m. liepos 28 d. antstolis surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-117-11153. 2020 m. liepos 28 d. buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-20-117-11166 ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-20-117-11274. Taip pat, vykdomojoje byloje pateiktas antstolių informacinės sistemos išrašas, iš kurio matyti visi antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0117/16/02002/1 atlikti veiksmai.
5. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, pavyzdžiui, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojo prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
6. Nagrinėjamu atveju antstolis, patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes – buvo atliekamas nuolatinis skolininko turtinės padėties patikrinimas (užklausus kredito įstaigas, atliekant užklausas Sodrai, gyventojų registro tarnybai, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registrams, hipotekos centrinei įstaigai), atlikus paklausimus VMI ir kitoms institucijoms, apie galimas lėšas pas trečiuosius asmenis, nustatęs, jog registruoto nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių nėra, piniginių lėšų kredito įstaigose nėra, taip pat nustatęs, jog nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas, esančius pas trečiuosius asmenis, ar priklausančius iš kitų asmenų, turtines teises bei kitą turtą, tai jog skolininkas nedirba ir jokių lėšų negauna, aplinkybę, jog skolininkas vedęs, tačiau yra sudaryta vedybų sutartis, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
7. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. L. V., nesiėmė visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis nuolat tikrino skolininko turtinę padėtį, siuntė užklausas siekdamas įsitikinti, ar nėra jokių piniginių lėšų pas trečiuosius asmenis, tikrino įvairius registrus. Nors iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog skolininkas yra vedęs, tačiau vykdomojoje byloje taip pat, nustatyta, jog skolininkas sudarė povedybinę sutartį, kurioje buvo aptartas sutuoktinių teisinis rėžimas – jog visas turtas įgytas po sutarties sudarymo, taip pat ir gaunamos pajamos yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, todėl šiuo atveju nebuvo nukreiptas išieškojimas į sutuoktinio pajamų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas pažymėjo, jog CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertindamas teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, teismas pažymėjo, kad sudaryta 2016 m. lapkričio 2 d. povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą), be kita ko, kad kiekvieno iš sutuoktinių bet kokiu būdu gaunamos pajamos, taip pat lėšos, patenkančios į kiekvieno iš jų sąskaitas, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).
9. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai surašė ginčijamą 2020 m. liepos 28 d. išieškojimo negalimumo aktą ir nusprendė grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai. Atsižvelgiant į tai, jog nėra pagrindo panaikinti 2020 m. liepos 28 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir 2020 m. liepos 28 d. išieškojimo negalimumo akto, teismas netenkino ir prašymo įpareigoti antstolį atnaujinti vykdymo veiksmus ir įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie jo turimą turtą pagal sudarytą vedybų sutartį iki jos sudarymo ir dabar bei duomenis apie turimas pajamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Patikslintame atskirajame skunde pareiškėja A. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų, įpareigojant antstolį atnaujinti vykdymo veiksmus leidžiant kreditorei A. R. nurodyti į kokį skolininko turtą ar pajamas išieškojimą nukreipti pirmiausiai. Patikslintas atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai užtikrino kreditoriaus teisių apsaugą. Kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Kreditorius, kreipėsi su vykdomuoju aktu, kad būtų pradėtas priverstinis išieškojimas ir sumokėjo būtinąsias vykdymo išlaidas. Kreditoriaus teisės į išieškojimo vykdymą ir jo nenutraukimą, kol skolininkas pilnai atsiskaitys su kreditoriumi, yra proporcingos jos turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003).
10.2. Jei teisės sistema perdaug užtikrina skolininko teisių apsaugą, ji atima iš išieškotojo galimybę apsaugoti savo teises ir daro vykdymo procesą fikcija. Taip pakertama skolininko moralė, nuvertinamas teismo procesas, kadangi teisė, kuri realiai negali būti apginta, yra beprasmė. Antstolis iš esmės atsisakė vykdyti jam paveistas viešąsias funkcijas ir tuo pažeidė kreditoriaus interesus, nes kreipiantis iš naujo išieškotojai, A. R., vėl reikės mokėti būtinąsias vykdymo išlaidas. Skundžiamame patvarkyme antstolis nenurodė išieškotojos jau sumokėtų vykdymo išlaidų sumos ir tuo apsunkino kreipimąsi išieškotojai dėl vykdymo dokumento pateikimo vykdymui. Nutraukus vykdymą pas vieną antstolį ir pradėjus pas kitą, skolininkui bus apsikaičiotos ankstesniojo antstolio vykdymo išlaidos ir tai apsunkins skolos išieškojimą. Be to, antstolis netinkamai atliko atžymas vykdomajame rašte, todėl kreipiantis pakartotinai, gali būti netinkamai nustatytas išieškojimo vykdymo senaties terminas.
10.3. Vykdymo procese būtina išsaugoti priešingų išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Toks pusiausvyros pavyzdys gali būti pateiktos CPK 662 ir 665 straipsnių nuostatos, t. y. išieškotojo teisė pasirinkti į kokį skolininko turtą ar pajamas išieškojimą nukreipti pirmiausiai (CPK 662 straipsnis). Išieškotoja netiki, kad skolininkas neturi pajamų, nes yra darbingas ir turi profesiją. Tęsiant išieškojimą CPK nustatyta tvarka kreditorei vėl taptų aktualus leidimas išieškoti iš skolininko asmeninio turto, kurio antstolis nenori aprašyti, todėl vykdomojo dokumento pateikimas kitam antstoliui iš naujo tik didintų vykdymo išlaidas ir neskatintų kokybiško ir greito išieškojimo. Tęsiant priverstinį išieškojimą taip pat tikslinga būtų dar kartą paraginti skolininką sumokėti skolą ir pasiūlyti ją sumokėti dalimis. Antstolis akivaizdžiai turėtų aktyviai vykdyti išieškojimo veiksmus ir bendradarbiauti su kreditoriais siekiant geresnių rezultatų, nes skolininkas turi pajamų iš savo židinių įrengimo veiklos ir turi jam priklausančio turto.
10.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad antstolis akivaizdžiai pasyviai vykdė išieškojimą ir apsiribojo tik sąskaitų areštu, bet nesikreipė į VMI dėl skolininko deklaracijoje esančių verslo liudijimo pajamų, kurios išmokamos skolininkui iš juridinių asmenų, neareštavo ir nepriėmė patvarkymo dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko B klasės pajamas. Antstolis taip pat nesikreipė į telekomunikacijos bendroves dėl išieškojimo nukreipimo į jo telekomunikacijų bendrovės sąskaitoje turimas lėšas. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudą, tačiau dėl tokios baudos skyrimo antstolis nesikreipė. Skolininkas yra prieš pensinio amžiaus ir artimiausiu metu galimas išieškojimas iš jo senatvės pensijos ir kitų Sodros išmokų. Antstolis privalėjo įvertinti ir tai, kad vedybų sutartis gali būti panaikinta pagal kreditorių reikalavimus.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į patikslintą pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą antstolis Darius Jonaitis prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Vykdomojoje byloje Nr. 0117/16/2002 buvo atliekami visi priverstinio išieškojimo veiksmai: areštuotos piniginės lėšos esančios sąskaitose, atliekami paklausimai Sodrai, registrams, kadastrui ir kitoms institucijoms, patikrintos lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis ir kt., vykdymo veiksmai buvo atliekami ilgą laiką. Antstolis atliko priverstinio išieškojimo veiksmus ir nustatė, kad skolininkas neturi turto bei piniginių lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą.
11.2. CPK 631 straipsnyje nurodyti atvejai, kuomet vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje, kuriame nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pažymėtina, kad antstolis turi teisę priimti sprendimą, ar vykdomąjį dokumentą grąžinti su išieškojimo negalimumo aktu, ar tęsti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiamas į konkrečios vykdomosios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). Šiuo atveju buvo nustatyta, kad skolininkas nedirba, kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, piniginių lėšų sąskaitose neturi, lėšų pas trečiuosius asmenis neturi. Atsižvelgiant į tai, išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui.
11.3. Sprendimų vykdymo instrukcijos 141 punktas numato, kad išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui administravimo išlaidas, išskyrus nustatytas išimtis. Sprendimų vykdymo instrukcija numato, kad bylos administravimo išlaidos yra grąžinamos tik tuo atveju, kad antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą. CPK 611 straipsnis numato, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Bylos administravimo išlaidos yra būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti bei vykdomosios bylos archyvavimo ir sunaikinimo išlaidoms padengti. Šiuo atveju vykdomojoje byloje Nr. 0117/16/02002 iš skolininko nebuvo išieškota piniginių lėšų, todėl išieškotojai sumokėtos administravimo išlaidos nebuvo grąžintos. CPK 631 straipsnis numato, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų teisėtumo grąžinant vykdomąjį dokumentą išieškotojai A. R. ir užbaigiant vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. nustačius, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma.
14. CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (CPK 625 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Taigi, remiantis šiuo teisiniu reguliavimu antstolis turi teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, nustatęs, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma ir šią teisę gali įgyvendinti savo iniciatyva.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui vykdymo procese suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos sąžiningai. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020). Taigi, vykdymo procese turi būti derinami visų vykdymo proceso dalyvių – antstolio, išieškotojo ir skolininko – interesai.
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis Darius Jonaitis, 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu Nr. S-16-117-14447 priėmęs vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1068-790/2008, reguliariai atliko vykdymo veiksmus jam suteiktų teisių ribose. Antstolis 2016-2019 metų laikotarpiu dėl skolininko K. L. V. atliko 12 užklausų LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, po 5 užklausas transporto priemonių registre ir Nekilnojamojo turto registre. Atliktų užklausų pagrindu antstolis nustatė, kad skolininko turimą turtą sudaro transporto priemonės. Nustatęs, kad skolininkas turi 1991 m. ir 1996 m. gamybos transporto priemones, jas areštavo 2016 m. spalio 17 d. turto arešto aktu Nr. S-16-117-16048 ir įteikė skolininkui 2016-10-17, 2017-01-06, 2017-04-04, 2017-08-24 reikalavimus nurodyti transporto priemonių buvimo vietą ir sudaryti sąlygas jas apžiūrėti, tačiau skolininkas šių įpareigojimų neįvykdė. Antstolis 2019 m. birželio 10 d. patvarkymu Nr. S-19-117-10397 kreipėsi į VMI, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ir AB „Telia“ dėl duomenų apie turimas permokas ar kitas skolininko lėšas suteikimo, tačiau gauta informacija, kad minėti tretieji asmenys jokių skolininko lėšų neturi.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos antstolio veiksmus, pažymi, kad pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, jog antstolis atliko visa, kas protingai įmanoma vykdomojoje byloje Nr. 0117/16/02002. Skirtingai nei nurodo pareiškėja atskirajame skunde, pasyvūs antstolio veiksmai negali būti konstatuojami. Ta aplinkybė, kad antstolis neatliko pareiškėjos pageidaujamų veiksmų, t. y. nesikreipė dėl baudos skyrimo, neatliko skolininko turto aprašymo, nesudaro pagrindo spręsti, jog antstolis netinkamai atliko savo pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis vykdomojoje byloje neprivalo atlikti visų absoliučiai CPK 624 straipsnyje nurodytų galimų veiksmų vykdant išieškojimą. Be to, jie turi būti atliekami griežtai laikantis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos. Kokie CPK numatyti vykdymo veiksmai reikalingi, antstolis sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias vykdomojoje byloje nustatytas aplinkybes.
18. Nagrinėjamu atveju antstolis Darius Jonaitis pagrįstai sprendė, kad kreipimasis dėl baudos skyrimo CPK 585 straipsnyje nustatyta tvarka neskatins skolininko vykdyti teismo sprendimo, kai išnaudojus vykdymo procese galimas pritaikyti priemones, nustatoma aplinkybė, jog skolininkas neturi turto. Skolininko kito nei registruotinas turto suradimas ir aprašymas taip pat nėra tikslingas, jei tiksliai nėra žinoma, kad apskritai asmuo turi kokį nors vertingą turtą. Prielaida, kad asmuo negali išgyventi neturėdamas pajamų, šiuo atveju nėra reikšminga, nes kiekvieno asmens pragyvenimo aplinkybės ir sąlygos yra individualios. Todėl nesant konkrečių duomenų apie skolininko turimą kitą nei registruotinas turtą, jo suradimą ir aprašymą riboja tiek CPK nustatyta išieškojimo tvarka, kai reikalinga patekti į kitų asmenų gyvenamąsias patalpas (CPK 615 straipsnis), tiek galimybė, kad rastas kilnojamasis turtas bus menkavertis, jo nuosavybės teisių identifikavimas apsunkintas, o atlikti veiksmai ir jiems atlikti patirtos sąnaudos bus neproporcingi siekiamam tikslui. Išieškotoja teigdama, kad antstolis nesudarė sąlygų jai pasirinkti išieškojimo tvarką, nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde taip pat nenurodė konkretaus skolininkui priklausančio turto, kurį realizavus galėtų būti vykdomas išieškojimas. Todėl abstraktūs teiginiai apie skolininko neva turimą turtą ir galimą išieškojimą iš jo nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolis, neatlikęs visų protingų ir galimų veiksmų, konstatavo išieškojimo negalimumą ir tuo pagrindu užbaigė vykdomąją bylą. Laukti, kol skolininkas, gimęs (duomenys neskelbtini), sukaks pensinį amžių 2026 m. kovo 14 d., t. y. penkerius metus, tikrai negali būti laikoma protingu veiksmu atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procese yra patiriamos sąnaudos, tačiau skolininkas neturi turto į kurį galima nukreipti išieškojimą. Be to, pats gaunamos pensijos dydis gali būti nepakankamas efektyviai vykdyti išieškojimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad antstolis 2017 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu informavo skolininkę apie skolos išieškojimo galimybes, jei CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų nuginčyti 2009-12-31 ir 2010-09-03 sudarytos dovanojimo sutartys ir 2016-11-02 sudaryta povedybinė sutartis kaip pažeidžiančios išieškotojos interesus, nes sudarytos su artimais giminaičiais. Taigi, antstolis išieškotojai nurodė konkretų turtą ir galimus atlikti veiksmus, kad būtų galimas efektyvus vykdymo procesas, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad išieškotoja tokių veiksmų nesiėmė. Išieškotojai iki šiol nesiėmus šių veiksmų, antstolis neturėjo pagrindo tikėtis, kad artimiausiu metu išieškotoja kreipsis į teismą dėl jos interesus pažeidžiančių sandorių nuginčijimo. Taigi, pati išieškotoja nebuvo pakankamai aktyvi, kad apgintų jos kaip išieškotojos teises, nors turėjo informaciją apie tai, kokių veiksmų reiktų imtis (CPK 640 straipsnio 1 punktas). Išieškotoja taip pat nurodo aplinkybę, kad skolininkas galimai nelegaliai gauna pajamas. Taigi, turėdama tokią informaciją, ieškotoja, priešingai nei antstolis, kurio veiksmus vykdymo procese apibrėžia ir riboja CPK bei Sprendimo vykdo instrukcija, įstatymo nustatyta tvarka gali pati šias aplinkybes pranešti VMI taip tikintis priversti skolininką legalizuoti gaunamas pajamas ir jas tvarkyti tokiu būdu, jog būtų galima nukreipti išieškojimą į šias pajamas.
20. Aplinkybė, kad išieškotoja pateikdama vykdyti vykdomąjį dokumentą iš naujo bus priversta apmokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, taip pat negali būti vertinama kaip ribojanti antstolio CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisę užbaigti vykdomąją bylą nustačius aplinkybę, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių galimas išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo tvarką apibrėžia Sprendimo vykdymo instrukcija ir jos nuostatų nėra įgaliotas pakeisti nei antstolis, nei teismas. Aplinkybių, jog grąžintame vykdomajame dokumente atlikti įrašai nesilaikant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos ar dėl atliktų įrašų kiltų kliūčių apskaičiuoti išieškojimo vykdymo senaties terminus CPK 607 straipsnyje nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
22. Pareiškėjai iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje patirta 8,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos viršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl priteistinos iš pareiškėjos A. R. (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,09 Eur (aštuonis eurus 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.