Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės įgaliotai atstovei Mildai Verkulevičienei, atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei N. U. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad iš policijos pateiktų pažymų matyti, kad atsakovė vairavo automobilį neblaivi ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas trečiojo asmens automobilis. Ieškovė atlygino žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje teismas atsakovės kaltės dėl eismo įvykio nevertino, nes į BK 281¹ str. 1 d. sudėtį nėra įtrauktos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo atsakomybe už sukeltą eismo įvykį. Klaipėdos rajono PK informavo ieškovę, kad atsakovės atžvilgiu yra pradėta administracinė teisena, tačiau galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje dar nėra priimtas. Galutinį sprendimą policijos įstaiga priims atsakovei N. U. atvykus pateikti paaiškinimo. Be to, pažymėjo, kad atsakovė su ieškove buvo sudariusi taikos sutartį dėl žalos dydžio ir atlyginimo ir su žala sutiko, vieną įmoką net sumokėjo, tačiau, teismui nepatvirtinus taikos sutarties, žalą pradėjo ginčyti.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė atsakovės rašytinius paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų bei palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei aplinkybes; prašė ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nebuvo pripažinta kalta dėl eismo įvykio, teismo nuosprendžiu nuteista už vairavimą neblaiviai, bet ne dėl eismo įvykio. Kaltinimai dėl eismo įvykio jai nebuvo pareikšti. Dėl avarijos kaltas trečiasis asmuo, nes jis, persirikiuodamas į antrą eismo juostą, nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl ko ir įvyko eismo įvykis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovė N. U. buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 1271693, kuria buvo apdrausta automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė.

9. 2021 m. birželio 24 d. kelyje Klaipėda–Palanga–Liepoja atsakovė, vairuodama automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, atsitrenkė į ta pačia kryptimi trečiojo asmens vairuojamą automobilį; dėl šio įvykio apgadinta transporto priemonė „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Ieškovė išmokėjo iš viso 5 401 Eur draudimo išmoką deklaruojamu eismo įvykiu padarytai žalai atlyginti. Draudimo išmoka išmokėta pagal transporto priemonės rinkos vertę, kadangi transporto priemonės remontas buvo netikslingas.

11. Atsakovė ieškovei 2021-11-21 sumokėjo 172,22 Eur žalos atlyginimo, todėl ieškovė ieškiniu prašo priteisti 5 228,78 Eur (5 401 Eur – 172,22 Eur).

12. Ieškovė iš atsakovės, kaip 2021-06-24 eismo įvykio kaltininkės, kuri vairavo automobilį būdama neblaivi, reikalauja regreso tvarka grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovė nesutinka, kad yra atsakinga už eismo įvykį ir jo metu kilusią žalą.

Dėl atsakingo už žalą asmens

13. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (1 punktas).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio 1 dalis). Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos ar jos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (Civilinio kodekso 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojas (už žalą atsakingas asmuo), valdydamas ar naudodamas transporto priemonę, padaro žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, ir dėl to atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 531-701/2016, 32, 34 punktai). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės kaip draudikės pareiga mokėti draudimo išmoką atsirado nustačius atsakovės civilinę atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą trečiajam asmeniui.

16. Bylos duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-883-729/2021) atsakovė, t. y. transporto priemonės „Audi A4“ vairuotoja, buvo nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį už vairavimą neblaiviai. Minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas eismo įvykio kaltininko klausimas, nes ši aplinkybė į nusikaltimo sudėtį nepatenka, todėl, priešingai nei teigia atsakovės atstovas, baudžiamojoje byloje atsakovei kaltinimai dėl eismo įvykio nebuvo pareikšti ne todėl, kad ji eismo įvykio nesukėlė, bet todėl, kad šie veiksmai nepatenka į nusikaltimo, už kurį buvo nuteista atsakovė, sudėtį ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Iš į bylą pateikto Klaipėdos rajono policijos komisariato 2022-05-09 rašto matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra pradėta administracinė teisena dėl sukelto eismo įvykio, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas. Savo ruožtu, ši aplinkybė savaime nereiškia, jog atsakovė tokiu atveju laikytina neatsakinga už kilusią žalą civilinės atsakomybės taikymo kontekste. Kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, civilinės atsakomybės prasme kaltė tiriama ir vertinama, nustatomas jos (ne)buvimas, net jei baudžiamojoje (administracinio nusižengimo) byloje procesas dar nebaigtas ar net konstatuotas kaltinamo asmens kaltės nebuvimas, nes baudžiamojoje (administracinio nusižengimo) byloje asmens kaltė vertinama nusikalstamos veikos (administracinio nusižengimo) padarymo prasme, ji yra siauresnės apimties, jai nustatyti taikomi griežtesni įrodinėjimo standartai ir tik pagal baudžiamajame (administracinio nusižengimo) procese surinktus įrodymus, o civilinėje byloje dėl eismo įvykio asmens kaltė teismo nustatoma civilinės atsakomybės prasme pagal civilinio proceso metu įrodinėjamas nustatytas aplinkybes ir įvertinus civiliniame procese surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015).

17. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, ir kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

18. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis (2021-08-18 Klaipėdos rajono policijos komisariato informacija apie eismo įvykį; 2021-06-26 informacija apie eismo įvykį) nustatyta, kad 2021-06-24 kelyje Klaipėda–Palanga–Liepoja, Palangos kryptimi, (duomenys neskelbtini), apie 22.00 val. įvyko eismo įvykis, kuomet susidūrė ta pačia eismo kryptimi ir eismo juosta važiuojantys automobiliai – N. U. vairuojamas automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su priekyje važiuojančiu A. V. vairuojamu automobiliu „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio kaltininkė yra N. U., kuriai neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu „Alcotest Drager 7510 ARKA-0017“, ir antrojo patikrinimo metu nustatytas 1,86 prom. neblaivumas. Apie eismo įvykio metu nukentėjusius asmenis byloje duomenų nėra. Iš eismo įvykio vietos asmenys nebuvo pasišalinę.

19. Nors atsakovė ir jos atstovas teigia, kad trečiasis asmuo, persirikiuodamas į antrąją eismo juostą, nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, tačiau šių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindžia. Atsakovės pozicijos nepatvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai bei trečiojo asmens paaiškinimai. Tiek atsakovės atstovas, tiek trečiasis asmuo teigė, kad abi transporto priemonės važiavo ta pačia, t. y. antrąja, eismo juosta. Šie duomenys fiksuoti ir Policijos komisariato pateiktoje informacijoje. Pagal Policijos komisariato pateiktus duomenis nebuvo užfiksuota, kad trečiojo asmens vairuojamas automobilis eismo įvykio metu persirikiavo, ar išvažiavo iš šalutinio kelio, tą neigia ir trečiasis asmuo. Trečiojo asmens atžvilgiu administracinė teisena nepradėta.

20. Atsakovės nurodomas aplinkybes, kad eismo įvykis įvyko trečiajam asmeniui persirikiuojant į antrąją eismo juostą, kuria važiavo atsakovė, paneigia iš fotonuotraukų bei Policijos komisariato pateiktos informacijos nustatyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių pažeidimai. Eismo įvykio metu lengvasis automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė priekinį smūgį, sugadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai ir abu priekiniai posūkio žibintai, bei radiatoriaus grotelės, valstybinio numerio ženklas. Lengvasis automobilis „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patyrė galinį smūgį, sugadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, bagažinės dangtis. Pasitvirtinus atsakovės teiginiams, kad eismo įvykis įvyko trečiajam asmeniui persirikiuojant į antrąją eismo juostą, labiau tikėtina, kad būtų apgadintas „Opel Vivaro“ užpakalinis dešinės, bet ne kairės pusės sparnas, todėl atsakovės teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovė jokių įrodymų į bylą neteikė, nepateikė savo sugadinto automobilio fotonuotraukų, priešingai, nurodė, kad jį jau pardavė, ekspertizės skirti neprašė.

21. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose draudikas reiškia atgręžtinį reikalavimą, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 54 punktas). Todėl tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (draudikui), siekiančiam susigrąžinti nukentėjusiam nuo eismo įvykio išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamų aplinkybių ir kritikuoti, atsakomybę mažinančių ar šalinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas).

22. Pažymėtina ir tai, jog kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014). Taigi, ginčo atveju, teismo vertinimu, atsakovė, vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,86 prom. neblaivumas, iš esmės nebuvo pakankamai atsargi ginčo situacijoje, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę ir išvengti eismo įvykio, todėl susidūrė su priekyje važiuojančiu automobiliu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, jog ginčo atveju pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo atsakovės Kelių eismo taisyklių nesilaikymas, maksimalių atsargumo priemonių, vairuojant automobilį, nesiėmimas, siekiant suvaldyti transporto priemonę ir išvengti eismo įvykio. Toks atsakovės elgesys atitinka didelio neatsargumo sąvoką Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtintos griežtosios transporto priemonės, kuri laikytina didesnio pavojaus šaltiniu, valdytojo atsakomybės sąlygos, prasme.

23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė su ieškove pasirašė taikos sutartį, kuri buvo teikiama teismui tvirtinti civilinėje byloje Nr. e2SP-12002-971/2021. Šia taikos sutartimi atsakovė yra pripažinusi atsakomybę už ginčo įvykį. Atsakovė taip pat ieškovei yra sumokėjusi 172,22 Eur pagal taikos sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė taikos sutartį pasirašė verčiama ar paveikta apgaulės, todėl suprato prisiimamus įsipareigojimus. Be to, pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovės vairuojamas automobilis taip pat buvo apgadintas, tačiau, atsakovė, manydama, kad dėl eismo įvykio yra atsakingas trečiasis asmuo A. V., į jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovės pozicija, neigianti jos atsakomybę už atsiradusią žalą, atsirado tik bylą nagrinėjant teisme ir vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

24. Taigi, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl padarytos trečiajam asmeniui žalos.

Dėl padarytos žalos dydžio

18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

19. Nustatyta, kad ieškovė pateikė aiškią ir detalią informaciją dėl žalos dydžio apskaičiavimo, atsakovė priešingų įrodymų nepateikė, įrodymų, kad skaičiavimai atlikti neteisingai, nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įvykio metu buvo padarytas mažesnis / kitokio dydžio nuostolis, nei prašo priteisti ieškovė. Atsakovė neįrodė, kad žala apskaičiuota neteisingai.

20. Nagrinėjamu atveju nuostoliai atsirado atsakovei neblaiviai vairuojant transporto priemonę. Kaip jau minėta, įstatymas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl pripažintina, kad ieškovei, kaip draudikui, atlyginus žalą trečiajam asmeniui, perėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo asmens – atsakovės. Ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės priteistinas 5 228,78 Eur žalos atlyginimas (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.251 straipsnio 1–2 dalys).

21. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis).

22. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 118 Eur žyminis mokestis, o atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės N. U. 5 228,78 Eur (penkis tūkstančius du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 78 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 228,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.