Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Mindaugui Mažrimui, suinteresuoto asmens M. B. atstovui advokatui Romui Kersnauskui, suinteresuoto asmens E. B. atstovei advokato padėjėjai Mirandai Deinekienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Mindaugo Mažrimo pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys M. B., E. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

l. M. B. turi teisę kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val. pasiimti sūnų Ž. B. ir dukrą J. B. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas turi pareigą nuvežti vaikus į būrelius, jei jie vyksta nurodytu laiku.

2. Pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. M. B. gali pasiimti abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą.

3. M. B. bendrauja su vaikais nelyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val., o lyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

4. Atsakovas bendrauja su vaikais lyginiais metais per Velykas, pasiimdamas vaikus iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas juos pirmą Velykų dieną 20.00 val., o nelyginiais metais - antrą Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val.

5. Per oficialias šventes ne darbo dienomis lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais nuo 10.00 val. iki 15.00 val., o nelyginiais metais - nuo 15.00 val. iki 20.00 val.

6. Vasaros atostogų metu atsakovas turi teisę būti su vaikais 14 paeiliui einančių dienų savo kasmetinių atostogų metu, informuodamas apie konkretų laikotarpį prieš vieną mėnesį.

7. Vasaros atostogų metu ieškovė turi teisę būti su vaikais 14 paeiliui einančių dienų savo kasmetinių atostogų metu, informuodama atsakovą prieš vieną mėnesį.

8. Jei ieškovės ir atsakovo atostogos sutampa, atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams.

9. Atsakovas, negalėdamas pasiimti vaikų nustatytu laiku, privalo apie tai informuoti ieškovą telefonu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 valandas.

10. Atsakovas įsipareigoja informuoti ieškove apie savo gyvenamosios vietos ir telefono numerio pasikeitimus.

11. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos ir telefono numerio pasikeitimus.

12. Abi šalys privalo užtikrinti vaikų galimybę dalyvauti artimųjų gimtadieniuose ar kitose šventėse, jei tai atitinka vaikų interesus. Išieškotoja E. B. nurodė, jog M. B. nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. 2024 m. gegužės 12 d. M. B. pasiėmė sūnų Ž. B. į savo namus ir jo negrąžino motinai, kaip to reikalauja sprendimas.

2024 m. liepos 19 d. M. B. atstovas advokatas Romas Kersnauskas nurodė, jog skolininko sūnus Ž. B. pats atvyko pas tėvą ir išreiškė norą gyventi su tėvu, o ne su mama. Skolininko atstovas informavo, kad visos institucijos yra informuotos apie susidariusią situaciją ir ta situacija nekelia jokio pavojaus nepilnamečiam sūnui.

2024 m. rugsėjo 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pateiktomis rekomendacijomis, skolininkui buvo nurodyta siekti mediacijos, stiprinti tėvystės įgūdžius bei užtikrinti, kad vaikas galėtų bendrauti su motina.

2025 m. sausio 2 d. išieškotoja informavo antstolį, jog skolininkas M. B. nuo 2024 m. gegužės mėnesio nesudaro jokių sąlygų bendrauti su sūnumi ir trukdo palaikyti su vaiku ryšį. Tuo metu su dukra J. B. skolininkas labai mažai bendrauja ir iš viso nepasiima pagal teismo nustatytą tvarką.

Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas nevykdo teismo sprendimo, pažeisdamas vaikų teises bei išieškotojos interesus. Tokie skolininko veiksmai didina konfliktą tarp šalių ir apsunkina vaiko teisės palaikyti ryši su abiem tėvais įgyvendinimą.

2024 m. gruodžio 11 d. teisme gautas ieškovo M. B. ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir 2024 m. gruodžio 12 d. ieškinys priimtas ir iškelta civilinė byla Nr. e2-1817-637/2025. Gautas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo.

2025 m. sausio 16 d. civilinėje byloje Nr. e2-1817-637/2025 Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad tarnyba atsižvelgus į surinktą medžiagą, vaiko nuomonę, įskaitant tai, kad Ž. B. gyvena jau pakankamai ilgą laiką pas ieškovą, ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymas turėtų būti tenkinamas.

2025 m. sausio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-1817-637/2025 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas ir Ž. B gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu M. B. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, taip pat – sustabdė išieškojimą vykdymo procese pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1444-639/2021, iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje.

Suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimo neteikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo antstolis Mindaugas Mažrimas pareiškimą palaikė, prašė skirti suinteresuotam asmeniui M. B. baudą už netinkamą teismo sprendimo vykdymą.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens E B atstovė advokato padėjėja Miranda Deinekienė su antstolio pareiškimu sutiko, nes mano, kad paskirta bauda paskatintų skolininką ieškoti kompromiso ar sudaryti kitą susitarimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl prašo skirti maksimalią baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys E. B. ir M. B. turi du nepilnamečius vaikus – Ž. B., gimusį (duomenys neskelbtini) ir J. B., gimusią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1444-639/2021, nutraukę M. B. ir E. B. santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė M. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais Ž. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimusia (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, nurodant, kad:

1. Kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį atsakovas 17.30 val. pasiima sūnų Ž. B. ir dukrą J. B. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 19.30 val. Atsakovas nuveža vaikus (ą) į būrelius, jeigu jie vyksta nurodytu laiku.

2. Atsakovas pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį 10.00 val. pasiima sūnų Ž. B. ir dukrą J. B. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.

3. Atsakovas su vaikais bendrauja nelyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 15.00 val., lyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

4. Atsakovas su vaikais lyginiais metais bendrauja per Velykas, pasiimant vaikus iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 10.00 val. ir grąžina pirmą Velykų dieną 20.00 val., nelyginiais metais - antrą Velykų dieną nuo 10.00 iki 20.00 val.

5. Per oficialias šventes ne darbo dienas lyginiais metais bendrauja atsakovas nuo 10.00 val. iki 15.00 val., nelyginiais metais nuo 15.00 val. iki 20.00 val.

6. Vasaros atostogų metu vaikai su atsakovu būna 14 paeiliui einančių dienų atsakovo kasmetinių atostogų metu, atostogų laikotarpiui vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atsakovo atostogų dieną 12.00 val. ir paskutinę atostogų dieną grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 18.00 val. atsakovas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, ieškovę įspėja prieš vieną mėnesį.

7. Vasaros atostogų metu vaikai su ieškove būna 14 paeiliui einančių dienų ieškovės kasmetinių atostogų metu. Ieškovė apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaikais, atsakovą įspėja prieš vieną mėnesį.

8. Jei ieškovės ir atsakovo atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abiem tėvams. Pirmąją padalytų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų. kurio atostogos prasideda anksčiau.

9. Atsakovas, negalėdamas pasiimti vaikų nustatytu laiku, turi apie tai pranešti ieškovei telefonu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 24 val.

10. Atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę apie jo gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą.

11. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaikų gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą.

12. Šalys privalo užtikrinti vaikų galimybę dalyvauti šalių artimųjų giminaičių gimtadieniuose ar kitose šventėse, taip pat laidotuvėse, jeigu tai atitinka vaikų interesus.

13. Šalys savo teisę bendrauti su vaikais turi įgyvendinti taip, kad nepažeistų vaikų teisių ir interesų.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstolio M. Mažrimo kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0180/24/01067 pagal išieškotojos E. B. pateiktą Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1444-639/2021 dėl bendravimo su vaikais tvarkos bei dėl 1, 2, 5, 12 punktų nevykdymo. 2025 m. sausio 7 d. patvarkymu Nr. S-25-180-646 Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1444-639/2021 priimtas vykdymui. Išieškotoja E. B. pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdymui, nurodė, kad vaikų tėvas M. B. nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Antstolio kontoroje yra fiksuoti šie sprendimo nevykdymo atvejai: l) M. B. turi teisę kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val. pasiimti sūnų Ž. B. ir dukrą J. B. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas turi pareigą nuvežti vaikus į būrelius, jei jie vyksta nurodytu laiku; 2) Pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. M. B. gali pasiimti abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti į jų gyvenamąją vietą. 5. Per oficialias šventes ne darbo dienomis lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais nuo 10.00 val. iki 15.00 val., o nelyginiais metais - nuo 15.00 val. iki 20.00 val.; 12) Abi šalys privalo užtikrinti vaikų galimybę dalyvauti artimųjų gimtadieniuose ar kitose šventėse, jei tai atitinka vaikų interesus. Išieškotoja E. B. nurodė, jog M. B. nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. 2024 m. gegužės 12 d. atsakovas pasiėmė sūnų Ž. B. į savo namus ir jo negrąžino motinai, kaip to reikalauja sprendimas.

Išieškotoja nurodo, kad skolininkas nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. 2024 m. gegužės 12 d. M. B. pasiėmė sūnų Ž. B. į savo namus ir jo negrąžino motinai, kaip to reikalauja sprendimas. Skolininkas išieškotojai teigia, jog sūnus Ž. B. pats atvyko pas tėvą ir išreiškė norą gyventi su tėvu, o ne su mama.

Kaip minėta anksčiau iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-1817-637/2025 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei E. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

2025 m. sausio 16 d. civilinėje byloje Nr. e2-1817-637/2025 Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad tarnyba atsižvelgus į surinktą medžiagą, vaiko nuomonę, įskaitant tai, kad Ž. B. gyvena jau pakankamai ilgą laiką pas ieškovą, ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymas turėtų būti tenkinamas.

2025 m. sausio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-1817-637/2025 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas, ir Ž. B. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu M. B. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, taip pat – sustabdė išieškojimą vykdymo procese pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1444-639/2021, iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui nustačius, jog laiku neįvykdytas teismo sprendimas (nutartis), įpareigojęs skolininką atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai.

Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). Antstoliui pasikreipus į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo ar motinos veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Teismas turi teisę, bet neprivalo, skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Taigi, vien tinkamas teismo patvirtintos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nevykdymas savaime nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinti skolininko veiksmai siekiant tinkamai vykdyti procesinį sprendimą.

Teismo posėdžio metu E. B. atstovė advokato padėjėja Miranda Deinekienė paaiškino, kad priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1444-634/2021 turi būti vykdomas ir sūnus Ž. B. grąžintas mamai E. B., o M. B. skirta maksimali bauda. Civilinėje byloje Nr. e2-1817-637/2025 priimtoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti, nes nėra įsiteisėjusi nutartis.

Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens M. B. atstovas advokatas Romas Kersnauskas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad remiantis civilinės bylos Nr. e2-1817-637/2025 taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. B.. Ši nutartis buvo vykdytina skubiai, o tai reiškia, kad kol nutartis nėra įsiteisėjusi vaikas Ž. B. lieka gyventi su tėvu M. B.. Taip pat nurodė, kad visos institucijos yra informuotos ir žino apie susidariusią situaciją. Ši situacija nekelia jokio pavojaus nepilnamečiui sūnui Ž. B.. Priešingai teismas nutartimi nusprendė, kad iki bylos baigties sūnus gyvens su tėvu ir sūnui išlaikymą teiks mama. Atstovas taip pat pažymėjo, kad yra ir išreikšta vaiko nuomonė, kad nori likti gyventi su tėvu, o ne su mama.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Todėl sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, ypač vaikų interesus bei jų gerovę. Teismas taip pat pažymi, kad gyvenimas kinta, todėl gali susiklostyti ir nenumatytų arba kitokių aplinkybių, kurios gali sutrukdyti tinkamai įgyvendinti nustatytą tėvų bendravimo su vaikais tvarką, todėl kiekvieną situaciją reikėtų visų pirma spręsti protingai, bei įvertinti skolininko veiksmus siekiant tinkamai vykdyti procesinį sprendimą.

Kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1817-637/2025 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pateiktoje 2025 m. sausio 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, nuomonėje, nurodyta, kad skyriaus specialistei bendraujant su nepilnamečiu Ž. B., berniukas nurodė, kad vaikas nori gyventi su tėčiu, o ne su mama.

Įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat ir šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas nenustatė, kad M. B. sąmoningai ir piktybiškai vengtų vykdyti teismo procesinį sprendimą. Taip pat byloje nėra nustatyti M. B. akivaizdžiai neteisėti, piktavališki ar nesąžiningi veiksmai, kurie lemtų baudos skyrimą jam už teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą, konstatuotinas tik pažeidimo faktas. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, neatitiktu teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, kadangi byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad M. B. nepažeidžia vaikų interesų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti M. S. baudą, todėl antstolio pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 771 straipsnio 2 ir 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo antstolio Mindaugo Mažrimo prašymo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0180/24/01067 grąžinti antstoliui Mindaugui Mažrimui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.