- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-197-587/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01855-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- J. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6760-985/2019 pagal pareiškėjo V. J. ieškinį atsakovui J. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys antstolė A. L., uždaroji akcinė bendrovė „Kajetonas“, A. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pateiktu ieškiniu prašė pripažinti 2019 m. liepos 31 d. Nekilnojamųjų daiktų su valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teise pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nes jo finansinė padėtis ieškinio pateikimo metu neleido jam sumokėti mokėtino žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo nutartimi ieškovui buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas pašalinti ieškinio trūkumus.
3. 2019 m. rugsėjo 16 d. pirmosios instancijos teisme elektroniniu paštu buvo gautas ieškovo patikslintas ieškinys su priedais, kurį 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakyta priimti, nustatant ieškovui septynių dienų terminą, nurodytiems procesinio dokumento (pirminio ieškinio) trūkumams šalinti.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties. 2019 m. spalio 31 d. Kauno apygardos nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1946-390/2019 skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, nustatant ieškovui terminą iki 2019 m. lapkričio 14 d. (imtinai) sumokėti 152 Eur žyminį mokestį už ieškinį, pateikiant teismui tai tvirtinančius duomenis.
5. 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi teismas konstatavo, kad ieškovas procesinio dokumento trūkumų teismo nustatytu terminu nepašalino, pratęsti terminą trūkumams šalinti taip pat neprašė, todėl ieškovo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2019 m. rugpjūčio 29 d. gautą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo teismas laikė nepaduotu nustatytu terminu nepašalinus trūkumų ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Iš ieškovo nutartimi priteisė 4,27 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą valstybei.
6. 2019 m. lapkričio 27 d. teisme gautas ieškovo (apelianto) V. J. atskirasis skundas dėl 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuriuo ieškovas prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, perduoti klausimą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovas neturi lėšų iš ko susimokėti žyminio mokesčio, neturi pakankamai lėšų popieriaus ir spausdintuvo kasečių pirkimui, gendančio seno spausdintuvo taisymui, o esmines to aplinkybes Marijampolės apylinkės teismas žinojo ir turėjo žinoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsniu. Teigia, kad Marijampolės apylinkės teismas jį neteisėtai diskriminuoja dėl jo procesinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6760-985/2019 laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui (apeliantui). Teismas konstatavo, kad:
7.1. teismui pateiktame atskirajame skunde ieškovas žyminio mokesčio nesumokėjimą grindė užgaulaus, įžeidžiančio pobūdžio nuostatomis, kurias, ieškovas įvardija esminėmis aplinkybėmis, kurias Marijampolės apylinkės teismas turėjo žinoti. Ieškovas pateiktame atskirajame skunde naudoja užgaulią, neigiamą reikšmę turinčią ir įžeidžią leksiką ir retoriką tiek pačios valstybės, jos įstaigų, tiek jose dirbančių asmenų atžvilgiu. Šiais pasisakymais ieškovas teismui jokių aktualių ir išsamių duomenų apie jo turtinę padėtį, kurie tikėtinai patvirtintų, jog ieškovo finansinė padėtis nėra gera ir yra būtinas 152 Eur žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas, nepateikė, jokių skundžiamos 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo aplinkybių nenurodė. Teismo įsitikinimu, šie ieškovo pasisakymai rodo ieškovo niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, jais siekiama pažeminti asmenis, todėl konstatavo netinkamą ieškovo procesinį elgesį, kuris kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų ir prilyginamas piktnaudžiavimui teise.
7.2. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš LITEKO bei civilinės bylos Nr. 2-6760-985/2019 duomenų, ieškovas sistemingai teikia įvairiausius procesinius dokumentus ir skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, nors ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai savo nutartyse įvairiais aspektais ieškovui išsamiai išaiškino procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus bei civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, todėl teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog procesinių dokumentų turiniui keliami reikalavimai ieškovui yra žinomi, tačiau sąmoningai nevykdomi. Procesiniuose dokumentuose neturi būti įžeidžiančių, niekinančių proceso dalyvius, Lietuvos valstybę ir jos pareigūnus formuluočių, o vien šių reikalavimų nepaisymas sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Teismas sprendė, jog toks sisteminis procesinių dokumentų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, teikimas, nepasirūpinant tinkamu atstovavimu, nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Asmuo, matydamas, jog negebės apginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų, privalo pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis), to nedarydamas, tačiau sistemingai teikdamas įstatymo reikalavimų neatitinkančius procesinius dokumentus, kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų piktnaudžiauja įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą.
7.3. Teismas pripažino, kad ieškovas teikdamas tokį procesinį dokumentą, kurio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas emocinio pobūdžio pasisakymais, piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl jo atskirąjį skundą atsisakė priimti kaip nepagrįstą ir nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu (Nr. DOK-46256) ieškovas V. J. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
8.1. Marijampolės apylinkės teismo teisėja I. N. pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas, sulaužė teisėjos priesaiką (59 straipsnis), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109–112 straipsnio nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalį, 7, 12, 13, 17, 21 straipsnį, 42 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnį. Teisėja piktnaudžiauja teise, žemina ir niekina ieškovą kaip politinį kalinį ir disidentą.
8.2. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsniu, turėjo galimybę ir pareigą gauti iš valstybės registrų informaciją apie sudėtingą ieškovo turtinę padėtį, jog yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
8.3. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra V. J. įžeidžiančio pobūdžio. Teismas nepagrįstai nenurodė, kodėl ieškovo atskirojo skundo turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, nepateikė kalbinės skundo ekspertizės išvadų, nenurodė, ką skundo turinys įžeidžia, „nepateikė rašytinių įsižeidimo įrodymų“. Skundžiamos nutarties (2019 m. lapkričio 18 d.) pagrįstumą turi patikrinti apeliacinės instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą dėl 2019 m. lapkričio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi konstatuota, jog ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų ir neprašė pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Ieškovui nustatytu terminu nepašalinus ieškininio trūkumų – nesumokėjus žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismas laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.
12. Susipažinus su apelianto atskiruoju skundu dėl 2019 m. lapkričio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties nustatyta, kad pasitvirtino pirmosios instancijos skundžiama 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi konstatuotos aplinkybės, susijusios su atskirojo skundo turiniu.
13. Apeliantas atskirąjį skundą dėl 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundžiama nutartimi, grindė šiomis aplinkybėmis: 1) elektroniniu parašu pasirašytą ieškinį teismui ieškovas pateikė elektroninių ryšių priemone – elektroniniu paštu, 2) teismai sistemingai apeliantui netesėtai skiriamomis baudomis finansiškai jį nualino ir sužlugdė (kartu išvardino sąrašą bylų, kuriose jam yra skirtos piniginės baudos ir nurodė skirtų baudų dydžius), dėl ko jis neturi pakankamai lėšų pirkti popierių ir spausdintuvo kasetes, remontuoti gendantį spausdintuvą, 3) ieškovas neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį dėl to, kad neteisėto teismo sprendimo pagrindu vykdant piniginių lėšų išieškojimą iš jo, buvo areštuotos visos ieškovo sąskaitos, apeliantui nepaliekant jokių minimalių lėšų pragyvenimui.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pašalinti pradinio ieškovo ieškinio trūkumus, 2019 m. spalio 31 d. nutartimi konstatavo, kad byloje esantys ieškovo procesiniai dokumentai yra ieškovo pasirašyti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo dėl 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties argumentai, susiję su teismui teikiamo dokumento pasirašymu yra teisiškai nereikšmingi, kadangi 2019 m. spalio 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi jau yra konstatuota, jog ieškovo byloje pateikti procesiniai dokumentai yra ieškovo pasirašyti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, jog neliko faktinio atskirojo skundo reikalavimo pagrindo, susijusio su teismui pateikto procesinio dokumento tinkamu pasirašymu.
15. Konstatuotina, kad pasitvirtino skundžiama nutartimi nustatytos aplinkybės, jog apeliantas atskirojo skundo dėl 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties argumentus, susijusius su jo turtine padėtimi, grindžia įžeidžiančio turinio nuostatomis, teismui jokių aktualių ir išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie tikėtinai patvirtintų, jog apelianto finansinė padėtis nėra gera ir yra būtinas 152 Eur žyminio mokesčio atidėjimas, nepateikė.
16. Atskirajame skunde apeliantas iš tiesų naudoja užgaulią, neigiamą reikšmę turinčią ir įžeidžią leksiką ir retoriką tiek pačios valstybės, jos įstaigų, tiek jose dirbančių asmenų atžvilgiu: „Politinis režimas Lietuvos Respublikoje tyčiniais neteisėtais veiksmais – turto nusavinimu, kankinimu, diskriminacija, persekiojimu, šmeižimu, kankinimais, kūno sužalojimais, užpuolimais gatvėje ir teismuose, baudžiamųjų bylų fabrikavimu <...>, sistemingomis V. J. neteisėtai skiriamomis baudomis <...> už sąžiningą ir nuo prookupaciniu V. J. laikomo režimo teismų neslepiamą naudojimąsi <...> LR Konstitucijoje suteiktomis procesinėmis teisėmis, gynybą nuo politinio režimo politinį kalinį, disidentą V. J. finansiškai nualino ir sužlugdė <...>. <...> nustatyti neteisėti, nusikalstami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir LAT teisėju įdarbinto <...> veiksmai prekiaujant teisingumu, kai LAT teisėjais įdarbinti asmenys <...> yra priėmę <...> akivaizdžiai korupcinio pobūdžio savavališką, neteisėtą nutartį <...>, kuria nepagrįstai V. J. iš kreditoriaus pavertė savo skolininkės skolininku ir kuria neteisėtai vadovavosi žemesnių instancijų teismai <...>“. Pažymėtina, kad nagrinėjamas apelianto atskirasis skundas dėl 2019 m. lapkričio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties taip pat yra grindžiamas analogiško įžeidžiančio turinio nuostatomis.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra V. J. įžeidžiančio pobūdžio. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo savo išvadą, jog ieškovas, procesiniuose dokumentuose naudoja užgaulią, neigiamą reikšmę turinčią ir įžeidžią leksiką. Šios aplinkybės konstatavimas negali būti įvertintas proceso šalies įžeidimu. Teismas aiškiai įvardino, jog apeliantas užgaulią retoriką naudoja valstybės, jos įstaigų, institucijų ir jose dirbančių pareigūnų ir kitų asmenų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos vertinimu apeliantas nepagrindė būtinybės ir pagrindo skirti atskirojo skundo kalbinę ekspertizę tam, kad būtų galima konstatuoti, jog procesiniame dokumente pateikti teiginiai akivaizdžiai prieštarauja gerai moralei, menkina valstybės ir jos institucijų autoritetą, jose dirbančių asmenų orumą. Apelianto deklaratyvūs teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi padarytų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, pagrįstai konstatavo, kad apeliantas negali tikėtis veiksmingos teisinės gynybos, jog tokie proceso šalies pasisakymai yra nesuderinami su teismui skirtų procesinių dokumentų paskirtimi.
18. CPK 7 straipsnio 2 dalis numato pareigą dalyvaujantiems byloje asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis. Šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas istoriniu aspektu įvertino apelianto procesinį elgesį kitose civilinėse bylose, kurių procese jis dalyvauja (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ir skundžiama nutartimi pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas suvokia teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo tvarką, teismui teikiamam ieškiniui keliamus reikalavimus. Teismo išvada, kad apeliantas nepasirūpinęs tinkamu atstovavimu, tačiau sistemingai teikdamas įstatymo reikalavimų neatitinkančius procesinius dokumentus, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, piktnaudžiauja įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą, todėl teismas gali atisakyti ją ginti, pripažintina pagrįsta.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatydamas terminą pašalinti pradinio ieškinio trūkumus, konstatavo viešųjų registrų duomenimis nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovo turtine padėtimi, ir sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis leidžia jam sumokėti byloje mokėtiną žyminį mokestį. 2019 m. spalio 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neįrodyta aplinkybę apie negalėjimą šiuo metu sumokėti reikalingą žyminio mokesčio sumą už paduodamą ieškinį. Įvertinęs šiais civilinėje byloje priimtais procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta nagrinėjamo atskirojo skundo argumentą, jog teismas CPK 179 straipsnio pagrindu turėjo galimybę ir pareigą gauti iš valstybės registrų informaciją apie sudėtingą ieškovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas šia teise pasinaudojo priimdamas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas turi pareigą atskirajame skunde nurodyti, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamo procesinio sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis). Atskirojo skundo reikalavimui pagrįsti nepakanka emocionalių deklaratyvių teiginių, kuriais iš esmės yra pateikiama apelianto nuomonė, o ne argumentai, patvirtinantys skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumą.
21. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje išnagrinėtame atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.