Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško ūkis“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miško ūkis“ dėl neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslinęs atsakovę prašė priteisti iš atsakovės UAB „Miško ūkis“ 22 878,19 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai nustatė, kad privačiame miško žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai plynai buvo iškirstas 0,38 ha miško plotas, neteisėtai iškirsti 263 medžiai, kas sudaro 99,4704 ktm, ir padaryta 22 878,19 Eur žala aplinkai (miškams). Kirtimus pagal 2023 m. sausio 3 d. rangos sutartį su UAB „Miško ūkis“ vykdė UAB „Dartekus“ medkirtės operatorius A. R., kuriam ribas nurodė įmonės atstovas, o pastarajam biržės ribas nurodė UAB „Miško ūkis“ vadovas A. N.. Atsakovės atstovas pripažino suklydęs parodydamas kertamos biržės ribas privačiame miško žemės sklype, su kurio savininkais yra sudaręs nenukirsto miško pirkimo–pardavimo sutartį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) 839 kvartalo 317, 318 taksaciniuose sklypuose), pagal 2022 m. lapkričio 15 d. išduotą leidimą kirsti mišką. Apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės užfiksuotos 2023 m. sausio 30 d. patikrinimo akte Nr. PA-251. Atsakovui 2023 m. birželio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 270 straipsnyje, paskirta administracinė nuobauda – bauda. Atsakovas gera valia žalos neatlygino.

3. Atsakovė UAB „Miško ūkis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovė savo kaltės neneigia, tačiau mano, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp UAB „Dartekus“ neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos, todėl atsakovės atstovo klaidingas ribų parodymas nešalina UAB „Dartekus“ atsakomybės. Atsakovės finansinė padėtis yra sunki, veiklos nevykdo, todėl prašė priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Miško ūkis“ 22 878,19 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir priteisė iš atsakovės 514,76 Eur žyminio mokesčio ir 22,50 Eur teismo turėtų pašto išlaidų. Tenkino atsakovės prašymą ir teismo sprendimo vykdymą išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui; priteisė A. N. iš atsakovės 650 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnams atlikus apžiūrą (2023 m. sausio 30 d. patikrinimo aktas Nr. PA-251, neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktas) nustatyta, kad atsakovė UAB „Miško ūkis“ (duomenys neskelbtini), privačiame miško sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama tam reikalingo leidimo, organizavo darbus, kurių metu buvo nupjauti 263 medžiai (55 drebulės, 36 beržai, 49 baltalksniai, 16 juodalksnių, 107 eglės). Byloje yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, jai be leidimo iškirtus 263 medžius, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai).

4.2. Iškertant medžius, neigiamas poveikis (žala) aplinkai padaromas visada, nepriklausomai nuo to, turi asmuo leidimą kirsti ar ne, tačiau leidimo turėjimas ar neturėjimas svarbus sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla civilinė atsakomybė. Jeigu medžiai iškertami neturint tam leidimo, žala aplinkai padaroma neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl kyla civilinė deliktinė atsakomybė.

4.3. Žala aplinkai dėl nukirstų medžių apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika pritaikius paklaidą, todėl nustatyta, kad dėl neteisėtai nukirstų 263 medžių aplinkai padarytos žalos dydis yra 22 878,19 Eur.

4.4. Atsakovė yra pažeidusi prievolę, o išdėsčius sprendimo vykdymą ilgam laikui, bus pažeistas lygiateisiškumo principas, bus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai, todėl teismo sprendimo įvykdymą išdėstė dalimis 24 mėnesių laikotarpiui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Miško ūkis“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos aplinkai dydį per pusę, t. y. iki 11 439 Eur, teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis ne mažesniam nei 48 mėnesių laikotarpiui; priteisti iš ieškovo atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai ieškovo atmestų ieškinio reikalavimų daliai; sprendimo dalį, kuria A. N. iš ieškovo priteistos teisinės pagalbos išlaidos, palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Atsakovė neginčija teismo padarytos išvados, kad byloje yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, be leidimo iškirtus 263 medžius, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.246 straipsnio l dalis). Tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl vienos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos – neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio.

5.2. Pavesdama atlikti miško kirtimo darbus atsakovė turėjo pareigą įsitikinti kirstino sklypo ribomis vietoje, jas aiškiai nurodyti UAB „Dartekus“, taip pat kontroliuoti ir užtikrinti, kad medžiai būtų kertami tik tame sklype, tačiau miško kirtimo darbus vykdė UAB „Dartekus“, kuri privalėjo prieš pradėdama miško kirtimo darbus pasitikrinti sklypo ribas. Todėl šiuo atveju susiklostė vadinamojo objektyvaus bendrininkavimo situacija. Tiek atsakovės, tiek UAB „Dartekus“ veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su žalos gamtai atsiradimu, t. y. atsakovės atstovas teisingai nenurodė kirstino miško sklypo ribų UAB „Dartekus“ atstovui, o pastarasis neįsitikino, kad nurodytos miško sklypo ribos yra teisingos, todėl vykdė miško kirtimo darbus kitame sklype, kuriam nebuvo išduotas leidimas kirsti mišką. Atsakovę ir UAB „Dartekus“ sieja bendri veiksmai dėl kilusių padarinių, todėl ieškovo pasirinkta pozicija pareikšti ieškinį dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo tik atsakovei yra neteisinga.

5.3. Atsakovė susitarė dėl turtinės žalos atlyginimo su neteisėtai iškirstojo sklypo savininku ir šis pretenzijų neturi, atsakovės finansinė padėtis yra sunki ir šiuo metu veiklos nevykdo, o atsakovės direktorius turi rimtų sveikatos problemų, todėl visos žalos atlyginimo priteisimas iš atsakovės būtų nepakeliama našta ir visiškai sutrikdytų bendrovės ūkinę finansinę veiklą, privestų prie bankroto bei pažeistų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, todėl yra pagrįstas pagrindas priteistino žalos atlyginimo dydį sumažinti ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis.

5.4. Teismas pažeidė rungimosi civiliniame procese principą (CPK 12 straipsnis), CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, priteisdamas iš atsakovės visą ieškovo prašomą žalos atlyginimo dydį, teismas suabsoliutino ieškovo teisių gynimo prioritetą ir pasirinko neproporcingą jos teisių gynybos būdą, iškreipė civilinių teisinių santykių šalių interesų pusiausvyrą.

6. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, jai be leidimo iškirtus 263 medžius, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga. Atsakovės vadovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir užsakovui klaidingai nurodė kertamo miško ribas, dėl minėtų priežasčių neteisėtai iškirtus mišką buvo padaryta žala ne tik miško savininkams, bet ir aplinkai.

6.2. Teismas teisingai pažymėjo, kad, iškertant medžius, neigiamas poveikis (žala) aplinkai padaromas visada, nepriklausomai nuo to, turi asmuo leidimą kirsti ar ne. Tačiau leidimo turėjimas ar neturėjimas svarbus sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla civilinė atsakomybė.

6.3. Ieškovas turi teisę visos apimties reikalavimą dėl žalos atlyginimo reikšti tik atsakovei net ir tuo atveju, jei UAB „Dartekus“ ir būtų laikytina solidariąja skolininke. Solidariosios atsakomybės su UAB „Dartekus“, kurios vieninteliam akcininkui mirus įmonė neteko procesinio teisinio veiksnumo, egzistavimas savaime negali būti pagrindu ieškovui priteisti tik pusę reikalaujamo žalos atlyginimo, nes tokią prievolę kreditoriui, esant solidariajai prievolei, turi pareigą įvykdyti bet kuris iš solidariųjų skolininkų.

6.4. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl žalos atlyginimo sklypo savininkams, neargumentuoja, dėl kokių priežasčių nebevykdo veiklos ir kaip atsakovės vadovo sveikatos problemos, esant pažymai apie diagnozę, turi įtakos įmonės veiklai. Teiginys, kad dėl priteisto žalos atlyginimo dydžio būtų sutrikdyta bendrovės veikla, nelogiškas ir dėl to, kad atsakovė nurodo veiklos nebevykdanti. Įmonės balanso duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad priteistos sumos, kurios mokėjimas išdėstytas dalimis 24 mėnesiams, mokėjimas atsakovei būtų nepakeliama našta ar privestų prie bankroto.

6.5. Atsakovė, pripažindama savo kaltę nors ir iš dalies, nepaaiškino teismui ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl neatlygino bent dalies aplinkai padarytos žalos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas patenkino ieškovo ieškinį dėl neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovė padarė žalą gamtai neteisėtai iškirtusi mišką, todėl priteisė iš atsakovės 22 878,19 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą. Atsakovė nesutikdama su teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio. Taip pat akcentuoja ir tai, kad tiek atsakovės, tiek UAB „Dartekus“ veiksmai susiję su žalos gamtai atsiradimu, todėl prašo per pusę sumažinti žalos atlyginimo dydį ir sprendimo vykdymą išdėstyti 48 mėnesių laikotarpiui.

11. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

12. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

14. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).

15. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame yra konstatuota, kad ieškovas įrodė sąlygas atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei taikyti, mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio buvimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

16. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Miško ūkis“, atstovaujama direktoriaus A. N., sudarė 2022 m. lapkričio 28 d. medienos pirkimo–pardavimo sutartį su miško savininkais A. Ž. ir A. Ž., kuria susitarė dėl medienos stačiu mišku (plyno kirtimo) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Miško kirtimo darbus pagal UAB „Miško ūkis“ ir UAB „Dartekus“ sudarytą rangos sutartį atliko UAB „Dartekus“. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento 2023 m. sausio 30 d. Patikrinimo aktu Nr. PA-251 užfiksuotas neteisėtas plynas miško kirtimas 0,38 ha plote privačiame miško žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. neteisėtai iškirsti 263 medžiai. Minėtame Aplinkos apsaugos departamento patikrinimo akte atsakovės vadovas A. N. pripažino, kad parodydamas kertamos biržės ribas privačiame žemės sklype, su kurio savininkais yra sudaręs nenukirsto miško pirkimo–pardavimo sutartį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suklydo. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, be leidimo iškirtus 263 medžius, tačiau iš esmės akcentuoja, kad nebuvo nustatytos neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio sąlygos.

17. Atsakovė, iškirsdama ginčo mišką plynai, neturėdama tam leidimo, veikė neteisėtai, t. y. pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą draudimą. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga ir tai, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla – miškininkystė. Taigi atsakovė yra (turi būti) susipažinusi su miškų tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais. Atlikdama ginčo kirtimą, atsakovė turėjo veikti apdairiai, atidžiai ir rūpestingai. Remiantis aptartais bylos duomenimis ir išdėstytais motyvais konstatuotina, kad ieškovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, jai iškirtus be leidimo 263 medžius, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė, vykdydama kirtimą privačiame miško žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 263 medžius iškirto neturėdama tam leidimo, t. y. neteisėtai. Atsakovės atstovas pripažino suklydęs parodydamas kertamos biržės ribas privačiame miško žemės sklype, dėl to neteisėtai plynai buvo iškirstas 0,38 ha miško plotas, tokio miško plynas iškirtimas kelia neigiamą poveikį aplinkai, nes reikšmingai paveikiama ekosistema ir jos elementų natūralūs funkciniai ryšiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, miško iškirtimas plynai, kai tam leidimas nebuvo išduotas, ir iškirsti nenumatyti kirsti 263 sveiki medžiai neabejotinai padarė neigiamą poveikį kraštovaizdžiui, jo vientisumui. Ginčo miško sklypą iškirtus plynai, staiga pakito natūrali gamtinė aplinka, padarytas staigus poveikis ginčo sklypo ekosistemos stabilumui. Tai lemia įsikišimą į natūralius gamtinius procesus, be to, papildomas ekonomines išlaidas. Remiantis aptartais bylos duomenimis ir išdėstytais motyvais konstatuotina, kad ieškovas įrodė atsakovės neteisėtais veiksmais aplinkai padarytos žalos faktą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (be leidimo iškirtus 263 medžius) ir aplinkai padarytos žalos (natūralios gamtinės aplinkos sunaikinimo plynu kirtimu, staigaus poveikio ginčo miško sklypo ekosistemos stabilumui) yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atlygintinų nuostolių dydis nagrinėjamu atveju apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka (vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos“) ir jo skaičiavimo teisingumo atsakovė apeliaciniame skunde neginčija, konkrečių argumentų šiuo aspektu nenurodo.

18. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija, kad pavesdama atlikti miško kirtimo darbus turėjo užtikrinti, kad medžiai būtų kertami tik tame sklype, tačiau pažymi, kad UAB „Dartekus“ privalėjo prieš pradėdama miško kirtimo darbus pasitikrinti sklypo ribas, todėl šiuo atveju susiklostė vadinamojo objektyvaus bendrininkavimo situacija. Atsižvelgdama į tai kas paminėta anksčiau, atsakovė mano, kad ji ir UAB „Dartekus“ turėtų būti laikomos solidariai atsakingomis dėl padarytos žalos ir todėl prašo sumažinti ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos aplinkai dydį per pusę.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas, įgyvendindamas CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, patikslinęs atsakovę, prašė priteisti iš UAB „Miško ūkis“ 22 878,19 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo ir ieškinio faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes, patvirtinusias atsakovės neteisėtais veiksmais, padarytą žalą aplinkai. Ieškovas neįrodinėjo atsakovės UAB „Miško ūkis“ ir UAB „Dartekus“ prievolės atlyginti žalą solidarumo. Solidarios UAB „Dartektus“ atsakomybės ieškovė ir neprivalėjo įrodinėti. Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalyje aiškiai ir konkrečiai nustatyta, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Vadinasi, ieškovas turėjo teisę pasirinkti, ar reikšti reikalavimą tik atsakovei, ar tik UAB „Dartekus“, ar abiem šiems asmenims, ir toks ieškovo pasirinkimas teisinės reikšmės priteistinos žalos dydžiui neturi. Žalos atsiradimo dėl daugeto priežasčių atveju atsižvelgiama į visų žalą lėmusių priežasčių sąveiką ir bendrai nukentėjusiajam sukeltą žalą. Kitoks vertinimas prieštarautų visiškam žalos atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis), nes, žalą nustačius neatsižvelgiant į visų žalai kilti būtinų priežasčių sąveiką, nukentėjusiojo interesai būtų apginti tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2023). Kitaip tariant, net ir esant solidariai atsakomybei, iš atsakovės gali būti pareikalauta atlyginti visą padarytą žalą (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju spręstina, kad atsakovės neteisėti veiksmai (tinkamai neįvykdyta pareiga užtikrinti leistino kirsti miško plotą) priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovo nurodyta padaryta žala aplinkai, kadangi, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, žala aplinkai nebūtų atsiradusi. Šių aplinkybių pakanka, kad konstatuoti atsakovės pareigą atlyginti visą aplinkai padarytą žalą. Savo ruožtu ieškovei nusprendus savo pažeistas teises ginti reiškiant ieškinį tik vienam iš solidariųjų skolininkų, atitinkamai nurodžius ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl galimos kitų solidariųjų skolininkų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2023). Juolab kad atsakovė, manydama, kad UAB „Dartekus“ yra (solidariai) atsakinga už padarytą žalą, turės teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti ir UAB „Dartekus“ atsakomybės (CK 6.9 straipsnis).

20. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkino ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti ne mažesniam nei 48 mėnesių laikotarpiui ir per pusę sumažinti atlygintinos žalos dydį, akcentuodama, kad atsakovės direktorius turi sveikatos problemų, priteistas žalos atlyginimo dydis sutrikdytų atsakovės finansinę veiklą, privestų prie bankroto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

21. Visų pirma, vien iš to, kad atsakovės atstovas pateikė 2023 m. lapkričio 28 d. raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovė UAB „Miško ūkis“ 2023 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais veiklos nevykdė, negalima daryti išvados, kad atsakovė būtų nepajėgi sumokėti žalos atlyginimo per 24 mėnesių laikotarpį. Pastebėtina, kad iš byloje esančios atsakovės UAB „Miško ūkis“ 2023 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos per 2023 m. sausio 1 d.–2023 m. rugsėjo 30 d. ataskaitinį laikotarpį siekė 217 724 Eur, nors grynasis pelnas sudarė 6 998 Eur sumą, tačiau, kaip matyti, atsakovė, pagal 2023 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis, turėjo ilgalaikio turto už 212 382 Eur, o trumpalaikis turtas sudarė 332 995 Eur sumą, taigi, pagal minėtus duomenis, atsakovės turtas sudarė 546 459 Eur sumą. Antra, nors atsakovė nurodo, kad atsakovės atstovas turi sveikatos problemų, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad įmonės veikla nebegali būti tęsiama būtent dėl atsakovės vadovo sveikatos, kaip ir nenurodė bei nepagrindė aplinkybių, kodėl šiuo metu įmonė veiklos ne(be)vykdo. Trečia, atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė aktualių (naujausių) įmonės finansinių duomenų.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui nagrinėjamu atveju yra racionalus, atitinka teisingumo, protingumo, šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti priteistino nuostolių atlyginimo sumažinimą.

23. Apibendrinus anksčiau išdėstytus motyvus, byloje nustatytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai, padaryta žala dėl neteisėto medžių nukirtimo ir priežastinis ryšis tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pagrįstai ieškinį tenkino. Atsakovės apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

26. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nepateikė bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindžiančių dokumentų, todėl klausimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė