- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-23
- Bylos Nr.
- e2-192-786/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01118-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- UAB Miško, UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei A. Š. (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),
dalyvaujant atsakovo UAB Miško ūkis atstovui A. N. ir atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 22878,19 eurų aplinkai padarytos žalos atlyginimo, penkis procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas, jei tokios bus patirtos.
2. Ieškinyje nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai nustatė, kad privačiame miško žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai plynai buvo iškirsta 0,38 ha miško plotas, neteisėtai iškirsti 263 medžiai, kas sudaro 99,4704 ktm ir padaryta 22878,19 eurų žala aplinkai (miškams).
3. Kirtimus pagal 2023 m. sausio 3 d. rangos sutartį Nr.20230103-1 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ medkirtės operatorius A. R., kuriam ribas nurodė įmonės atstovas, o pastarajam biržės ribas nurodė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. N.. Atsakovas pripažino suklydęs parodydamas kertamos biržės ribas privačiame miško žemės sklype, su kurio savininkais yra sudaręs nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) girininkijos 839 kvartalo 317,318 taksaciniuose sklypuose) pagal 2022 m. lapkričio 15 d. išduotą leidimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės užfiksuotos 2023 m. sausio 30 d. patikrinimo akte Nr. PA-251. Atsakovui 2023 m. birželio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1607-2023 (ROIK 23196008256) už padarytą administracinį nusižengimą, numatyta ANK 270 straipsnyje, paskirta administracinė nuobauda – bauda. Atsakovas gera valia žalos neatlygino.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su miško savininkai sudarė medienos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal išduotą leidimą iškirsti mišką plynu kirtimu sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Ukmergės padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kvartale Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė rangos sutartį dėl miško kirtimo darbų. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui parodė kirstinų biržių ribas. Vėliau sužinojo, kad suklydo leidime nurodyto kvartalo Nr. 839 sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas ir kirtimas buvo vykdytas gretimame sklype, kurio savininkai yra kiti asmenys. Mano, kad neteisėtus veiksmus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio operatorius vykdė miško kirtimo darbus. Už žalą gamtai turi atsakyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne fizinis asmuo A. N.. Prašė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu.
5. Ieškovui pakeitus atsakovą, atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 28 d. su miško savininkai A. Ž. ir A. Ž. sudarė medienos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Miško savininkai turėjo leidimą kirsti mišką plynu kirtimu, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Ukmergės padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), taksaciniuose sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė rangos sutartį dėl miško kirtimo darbų. Miško kirtimo darbai pradėti 2023-01-16. Prieš pradedant kirtimo darbus atsakovas iš miško savininkų gautus dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vietoje parodė kirstinų biržių ribas. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovas suklydo parodydamas kirstinų biržių ribas ir dėl to kirtimo darbai buvo vykdomi gretimam sklype. Atsakovas sutinka, kad miško žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Širvintų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklype neteisėtai plynai buvo iškirsta 0,38 ha miško plotas, neteisėtai iškirsti 263 medžiai (medienos tūris 117,024m³). Atsakovas savo kaltės neneigia, tačiau mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą pradėti kirtimą būdama įsitikinusi, kad kerta būtent tą sklypą, kuriam išduotas leidimas, privalėjo pasitikrinti kertamo miško ribas. Atsakovo nuomone, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos. Atsakovo klaidingas ribų parodymas nešalina UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės. Jei atsakovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų rūpestingai atlikę savo pareigas, miško sklype, kuriam nebuvo išduotas leidimas kirtimui, nebūtų iškirsti medžiai. Mano, kad atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su žalos gamtai atsiradimu. Atsakovo nuomone, yra pagrindas svarstyti priteistinos žalos atlyginimo dydžio mažinimo klausimą. Neteisėtu medžių iškirtimu žala gamtai padaryta ne tyčia, o suklydus. Atsakovas yra nubaustas administracine tvarka. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki, veiklos nevykdo. Prašo priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas savo ieškinį palaiko pilna apimtimi ieškinyje išdėstytais motyvais, prašo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22878,19 eurus padarytos žalos aplinkai. Miško savininkas pranešė apie neteisėtai kertamą mišką. Nagrinėjamu atveju atsakovas organizavo miško kirtimo darbus. Klaidingai nurodė kertamos biržės ribas. Neteisėtai buvo nukirsti 263 medžiai ir dėl to buvo padaryta žala aplinkai. Buvo iškirstas privatus miškas, kuriam leidimas kirsti nebuvo išduotas. Miškas buvo brandus, padarytas plynas kirtimas. Paaiškino, kad medienos tūris buvo nustatytas vadovaujantis Medienos tūrio lentelėmis, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, paskaičiuotas naudojant Biržės sortimentinės struktūros apskaičiavimo programą. Žalos aplinkai skaičiavime naudojamas medžių stiebų tūris, buvo pritaikyta maksimali paklaida ir nustatytas neteisėtai iškirstos medienos tūris 99,4704 ktm. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. DI-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika.
7. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal susitarimą miško kirtimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui atidavė dokumentus ir nurodė kertamo sklypo ribas. Paaiškėjo, kad parodydamas kertamo sklypo ribas suklydo ir buvo nukirsti 263 medžiai. Mano, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą pradėti kirtimą įsitikinus, kad kerta būtent tą sklypą, kuriam išduotas leidimas. Mano, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pasitikrinęs ribas, prieš pradedant kirtimą, nebūtų nukirsti medžiai ir žala aplinkai nebūtų padaryta. Mano, kad yra solidari atsakomybė. Nurodė, kad miško savininkai tame sklype ketino kirsti medžius. Ketino kirsti drebules, baltalksnius, o akte ir nurodyta, kad daugiausia tokių medžių iškirsta. Todėl prašo netenkinti pilna apimtimi ieškinio ir priteistinos žalos dydį mažinti. Priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes šiuo metu finansinė padėtis yra bloga, pajamų neturi. Kadangi atsakovu buvo patrauktas A. N. kaip fizinis asmuo, teikė atsiliepimą į ieškinį ir turėjo teisinės pagalbos išlaidų, todėl prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. sausio 23 d. Aplinkos apsaugos departamente gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) privačiame miške be leidimo pjaunami medžiai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad žemės sklypas – miškų ūkio paskirties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso T. G..
9. Iš į bylą pateikto Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus 2023-01-24 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atliktas patikrinimas miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 30 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad privačiame miško žemės sklype neteisėtai plynai iškirstas miškas 0,38 ha plote, nukirsti 263 medžiai.
10. Pagal byloje esamus rašytinius dokumentus ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus A. N., sudarė pirkimo ir pardavimo sutartį su pardavėjais (duomenys neskelbtini), medienos stačiu mišku (plynas kirtimas), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.. Miško kirtimo darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui kertamos biržės vietą nurodė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ vadovas A. N..
11. Tiek patikrinimo akte nustatyta, tiek posėdžio metu atsakovo atstovas A. N. pripažino, jog neteisingai nurodė kertamos biržės ribas, tai yra nurodė ne tas kertamo miško ribas, dėl kurio kirtimo buvo sudaręs sutartį, todėl be leidimo buvo iškirstas kitam fiziniam asmeniui priklausantis miškas .
12. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyrius nustatė, kad sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai , be nustatyta tvarka išduoto leidimo , iškirsta 117,024 ktm medienos.
13. Iš 2023-02-15 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyrius Nr. (duomenys neskelbtini) žalos aplinkai paskaičiavimo nustatyta, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai iškirstos 117,024 ktm medienos padaryta 26915,52 eurai žalos aplinkai, pritaikius paklaidas, nustatyta, kad neteisėtai iškirsta99,4704 ktm medienos ir neteisėtu medžių kirtimu padaryta 22878,19 eurų žala aplinkai. Žala paskaičiuota pagal skaičiavimo metodikos, patvirtintos LR Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, „fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos“ 1,2,2.2 punktais ir priedo 1.4.1 punktu.
14. Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. N. 2023 m. kovo 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-877-2023 pagal LR ANK 273 straipsnio 3 dalį ir vėliau veika perkvalifikuota pagal ANK 270 straipsnio 1 dalį ir 2023 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1607-2023 nubaustas pagal ANK 270 straipsnio 1 dalį, dėl miško naudojimo be nustatyta tvarka gauto leidimo, t.y. pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, nes (duomenys neskelbtini) , nuo 2023 m. sausio 20 d. iki sausio 23 d ., privačiame miško žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), VĮ VMU Ukmergės reg. Padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype organizavo miško sklypo plyną kirtimą, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, todėl neteisėtai buvo iškirstas 0,38 ha plotas, iškirsti 263 medžiai ir nubaustas 70 eurų bauda.
15. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupjovė 263 medžius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo. Tačiau byloje yra kilęs ginčas dėl žalos aplinkai padarymo dydžio. Atsakovas mano, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su žalos gamtai atsiradimu . Kadangi UAB “ (duomenys neskelbtini)“ turto perėmėjų nėra, todėl prašo mažinti paskaičiuotos žalos aplinkai dydį. Tačiau, kaip nurodo ieškovo atstovė, buvo pritaikyta maksimali paklaida atsakovo naudai ir kito pagrindo mažinti priskaičiuotos žalos dydį nėra.
16. Byloje apklaustas liudytoju P. B. paaiškino, kad kirtimas miško buvo atliktas be teisėto leidimo, pažeidžiant Miškų įstatymo 9 straipsnį ir padaryta žala aplinkai. Iškirstų medžių tūris paskaičiuotas vadovaujantis Medienos tūrio lentelėmis. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta metodika.
17. Aplinkos apsaugos departamentas pateikė papildomai rašytinius paaiškinimus apie apskaičiuotos žalos aplinkai dydį ir skaičiavimo metodiką.
18. Pareigą visiems laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kita asmeniui žalos, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis. Pagal Miškų įstatymo 23 straipsnį, fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.
19. Byloje pareikštas ieškinys susijęs su deliktine civiline atsakomybe. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama (pvz., LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675- 219/2015, Nr. e3K-3-50-916/2018).
20. Kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnams atlikus apžiūrą (2023 m. sausio 30 d. patikrinimo aktas Nr.PA-251, neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktas) nustatyta, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), privačiame miško sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tam reikalingo leidimo, organizavo darbus, kurių metu buvo nupjauti 263 medžiai (55 drebulės, 36 beržai, 49 baltalksniai, 16 juodalksnių, 107 eglės).
22. Remiantis aptartais bylos duomenimis ir išdėstytais motyvais konstatuotina, kad byloje yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, jam be leidimo iškirtus 263 medžius, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; CPK 12, 178 straipsniai).
23. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas, pažeistas natūralus kraštovaizdis bei jo estetinės savybės). Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nurodytus rašytinius įrodymus, žala aplinkai (miškui kaip aplinkos objektui) padaryta, neigiamas pokytis akivaizdus.
24. Teismas pažymi, kad, iškertant medžius, neigiamas poveikis (žala) aplinkai padaromas visada, nepriklausomai nuo to, turi asmuo leidimą kirsti ar ne. Tačiau leidimo turėjimas ar neturėjimas svarbus sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla civilinė atsakomybė. Jeigu asmuo iškerta medžius turėdamas tam leidimą, jis veikia teisėtai. Už teisėtais veiksmais padarytą žalą atsakoma tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Jeigu medžiai iškertami neturint tam leidimo, žala aplinkai padaroma neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl kyla civilinė deliktinė atsakomybė.
25. Nagrinėjamu atveju žala aplinkai dėl nukirstų medžių paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pritaikius paklaidą, nustatyta, kad dėl neteisėtai nukirstų 263 medžių aplinkai padarytos žalos dydis yra 22878,19 eurų.
26. Esant nurodytoms aplinkybėm, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinys tenkintinas – priteistinas iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai 22878,19 eurų gamtai padarytos žalos atlyginimas.
27. Atsakovo atstovas prašė ieškovui priteistinos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis ilgesniam laikui, nurodęs, kad veiklos nevykdo, finansinė padėtis yra sunki, su atsiliepimu į ieškinį pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Ieškovo atstovė tam neprieštaravo, nurodė, kad siūlė atsakovui išdėstyti žalos mokėjimą dvejiems metams, tačiau atsakovas nesutiko.
28. Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnis numato, jog teismas dalyvaujančių asmenų prašymu, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą gali atidėti arba išdėstyti. Atsakovo atstovas prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis, o ieškovas tokiam prašymui neprieštaravo. Kaip nustatyta, atsakovas yra pažeidęs prievolę, o išdėsčius sprendimo vykdymą ilgam laikui, bus pažeistas lygiateisiškumo principas- bus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais atsakovo atstovo prašymas tenkintinas ir teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas dalimis 24 mėnesių laikui.
29. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023-12-21 (nuo pakeitimo tinkamu atsakovu), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 514,76 Eur žyminio mokesčio (22878,19 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Byloje susidarė 22,50 eurai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 88,96 str.).
31. Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. N. prašo priteisti 650 eurų turėtų teisinės pagalbos išlaidų, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Kaip nustatyta, ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pradinį ieškinį pateikė fiziniam asmeniui - A. N.. Atsakovas A. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes miško kirtimo darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovui pateikus prašymą pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi netinkamą atsakovą A. N. pakeitė tinkamu atsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant nurodytoms aplinkybėms iš ieškovo atsakovui A. N. priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 650 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 274 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 22878,19 eurus (Dvidešimt du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 19 ct) aplinkai padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023-12-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, įpareigojant šią sumą pervesti į kreditoriaus (juridinio asmens kodas 304766622) baudų ir žalų iždo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT82 4040 0636 1000 0427, nurodant mokėjimo paskirtį – žala aplinkai.
Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl priteistos 22878,19 eurų žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo dalimis, patenkinti. Teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, pradedant mokėti po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tokia tvarka: pirmus 23 kalendorinius mėnesius mokėti po 960(devynis šimtus šešiasdešimt) eurų, atliekant mokėjimą iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos; paskutinį (24), kalendorinį mėnesį sumokėti 798,19 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 19 ct), kartu sumokant ir atitinkamai paskaičiuotas penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atliekant mokėjimą iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos.
Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 514,76 Eur (penkis šimtus
keturiolika eurų76 ct) žyminio mokesčio ir 22,50Eur(Dvidešimt du eurus 50ct) teismo turėtų pašto išlaidų, ( sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 )
Priteisti A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, j.a.k. 304766622, 650(Šešis šimtus penkiasdešimt) eurų teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.