Tauragės apylinkės teismo sprendimas

veikiantis Alytaus apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovei A. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „Tele2“ (toliau – ir pradinė kreditorė) 2017 m. balandžio 15 d. sudarė judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 13279, pagal planą „Pigiau“, 24 mėn. terminui. Šia sutartimi atsakovei buvo suteiktos telefono ryšio paslaugos bei mobiliojo ryšio telefonas „A. I. 7 128 GB“. Šia sutartimi pradinė kreditorė įsipareigojo teikti atsakovei telefono ryšio paslaugas, o atsakovė įsipareigojo naudotis pradinės kreditorės paslaugomis ne trumpiau kaip 24 mėn. ir mokėti už suteiktas paslaugas bei įrangą.

7. Tarp pradinės kreditorės, UAB „Tele2“ ir UAB „Sergel“ (dabar – UAB „GelvoraSergel“) 2019 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. SP-2019/11-01, kuria ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė apie kreditoriaus pasikeitimą informuota 2019 m. gruodžio 5 d. pranešimu. Ieškovė nurodo, kad atsakovės įsiskolinimą sudaro 722,85 Eur skola ir 180,81 Eur palūkanos. Duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Remiantis bylos duomenimis, atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuota pranešimu, todėl laikytina, kad atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti prievolę pagal sutartį.

9. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai). Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė suteikė atsakovei paslaugas bei įrangą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, už suteiktas paslaugas bei įrangą neatsiskaitė, todėl atsakovė laikoma pažeidusi prievolę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 722,85 Eur skola.

11. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip vartotoja, neatsiskaitė su paslaugų teikėju – privačiu ūkio subjektu. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga, nagrinėjant iš vartojimo teisinių santykių kilusius ginčus, būti aktyviam ir vertinti sąlygų sąžiningumą savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019, 19 punktas; 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; kt.). Viena iš nesąžiningomis sąlygomis laikomų sąlygų – kuomet nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovės pareikštame ieškinyje 180,81 Eur suma įvardijama palūkanomis, tačiau matyti, kad pagal prasmę tai yra netesybos. Šiuo atveju pagal analogiją taikytini Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) įtvirtinti vartotojo apsaugos standartai. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 241-69 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose gairėse pažymima, kad VKĮ nuo 2016 m. vasario 1 d. buvo papildytas minėta nuostata, atsižvelgiant į tai, kad, pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, ieškiniams dėl netesybų išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. VKĮ nenumato jokių išimčių, kurioms esant galėtų būti taikomas ilgesnis netesybų skaičiavimo laikotarpis.

13. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti 180,81 Eur netesybas (ieškovės įvardintas palūkanomis) negali būti tenkinamas. Netesybų dydis mažintinas iki 17,82 Eur (722,85 Eur x 5 proc. / 365 d. x 180 d.), t. y. apskaičiuotinas už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

15. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

16. Nustatyta, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei nevykdo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra vieniša mama, o ieškovės atstovė neprieštarauja, kad iš atsakovės priteistos skolos mokėjimas būtų išdėstytas 4 mėn. terminui, teismas sprendžia, kad išdėsčius sprendimo vykdymą aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai nebus pažeisti, todėl sprendimo įvykdymą išdėstyto 4 mėnesių terminui (CPK 284 straipsnis).

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovė taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinį patenkinus 82 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 18,86 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

19. Byloje susidarė 10,62 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834, 722,85 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus 85 ct) skolos, 17,82 Eur (septyniolika eurų 82 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 740,67 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,86 Eur (aštuoniolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išdėstyti atsakovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos 740,67 Eur sumos mokėjimą 4 mėnesiams, nustatant, kad kiekvieną mėnesį mokamos įmokos dydis yra – 185,17 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki eurai 17 ct), o paskutinį ketvirtą mėnesį sumokant 185,16 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų 17 ct) sumą.

Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,62 Eur (dešimt eurų 62 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.