- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-413-267/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- AB „LESTO“, AB „VST“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Vijoleta Kurtkienė Civilinė byla Nr. 2A-413-267/2012
NUTARTIS
2012 m. spalio 4 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutė Burbulienė (pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AB „VST“ (teisių perėmėja – AB „LESTO“) apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010‑11‑02 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3-874/2010 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei AB „LESTO“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. G. 2006-11-27 ieškiniu kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovės AB „LESTO“ 11444,06 Lt, kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas. Nurodė, kad 2005-03-14 į jo namus atvykę AB „LESTO“ inspektoriai apžiūrėjo ūkiniame pastate buvusį elektros skaitiklį ir surašė Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad suklastotos elektros skaitiklio gaubto metrologinės plombos. 2005-03-17 jis gavo pranešimą apie tai, kad yra skolingas atsakovei 11444,06 Lt. Iš jam atsiųsto protokolo sužinojo, kad paskaičiavimai atlikti nuo 2004-04-15 (paskutinio elektros skaitiklio tikrinimo datos) iki akto surašymo datos, 2005-03-14, pagal vartotojui sutartyje nustatytą leistiną naudoti galią ir 24 val. per parą trukmę, nes jis nesuteikė inspektoriams teisės surašyti jo turimus elektros energijos ėmėjus. Mano, kad skola jam buvo priskaičiuota aiškiai nepagrįstai ir neteisingai, nes jis skaitiklio gaubto nenuėminėjo ir rodmenų neatsukinėjo, atvykę inspektoriai elektros skaitiklį, esantį ūkiniame pastate, apžiūrinėjo jam nedalyvaujant. Kadangi skaitiklis anksčiau buvo remontuotas, mechaniniai pažeidimai ant būgnų galėjo atsirasti bet kada, požymių, rodančių kada atsirado šie pėdsakai, nėra.
Atsakovė AB „LESTO“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neteisėtai naudojo elektros energiją, nes buvo suklastotos metrologinės plombos. Po akto surašymo pakeitus skaitiklį nauju, elektros energijos suvartojimas išaugo beveik dvigubai. Taip pat nurodė, kad ieškovas, sumokėdamas visą žalos sumą, aktyviais veiksmais pripažino savo neteisėtus veiksmus, žalos atsiradimo faktą, savo kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino – priteisė iš AB „LESTO“ be pagrindo įgytus 11444,06 Lt, 343,00 Lt žyminio mokesčio, 2403,02 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu V. G. naudai. Priteisė iš AB „LESTO“ 28,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Teismas nustatė, kad atsakovė neužtikrino pas ieškovą esančio elektros energijos apskaitos prietaiso, priklausančio atsakovei, tinkamos techninės būklės, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad elektros energijos skaitiklis buvo tinkamas eksploatuoti ir kad šis skaitiklis buvo pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus remontuojamas, neužtikrino savo samdomų darbuotojų tinkamos kvalifikacijos, kad laiku būtų pastebėti ir išaiškinti elektros energijos apskaitos prietaisų gedimai ar pažeidimai. Teismas konstatavo, kad atsakovei neįrodžius ieškovo padarytos žalos atsakovei, buvo pažeistos ieškovo kaip vartotojo ir silpnesniosios sutarties šalies teisės ir tokiu būdu atsakovė AB „LESTO“ ieškovui V. G. nepagrįstai priskaičiavo 11444,06 Lt skolos/žalos, kuriuos ieškovas sumokėjo atsakovei. Tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė be pagrindo įgytus 11444,06 Lt (Lietuvos CK 6.237 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Atsakovė AB „LESTO“ apeliaciniu skundu prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. G. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą net nenurodydamas ypač svarbių įrodymų. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-30 ekspertizės aktas akivaizdžiai ir metodiškai paneigė didžiąją dalį VĮ Vilniaus metrologijos centro darbuotojų „ekspertizės“ teiginių. Teismas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-30 ekspertizės aktu nesivadovavo ir rėmėsi teismo sprendime net tomis VĮ Vilniaus metrologijos centro darbuotojų išvadomis, kurias akivaizdžiai paneigė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-30 ekspertizės aktas. Visame teismo sprendime, nurodant elektros apskaitos prietaiso pažeidimus (įskaitant ir jo vidaus mechanizmų pažeidimus), visiškai nenurodyti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-30 ekspertizės akte minimi esminiai pažeidimai.
2. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai teisme paaiškino, kad pažeidus tris plombas (kaip tik tiek kiek buvo nustatyta šioje byloje) galima skaitiklio gaubtą praverti ir pakelti apie 3-4 centimetrus ir taip per susidariusį plyšį užkišti pašalinį daiktą, kuriuo būtų dirbtinai stabdomas skaitiklio būgnų, fiksuojančių elektros energijos suvartojimą, sukimąsi. Ekspertai atkreipė teismo dėmesį į tą faktinę aplinkybę, kad ketvirtoji – AB „LESTO“ plomba buvo uždėta ant šio elektros energijos apskaitos prietaiso tik praėjus 6 metams po šio skaitiklio pastatymo pas ieškovą. Tai reiškia, kad visus šiuos šešis metus ieškovas, pažeidęs tris valstybinės patikros plombas – ką ir nustatė ekspertai, galėjo nuimti skaitiklio gaubtą ir daryti skaitiklio vidaus skaičiavimo mechanizmui bet kokį poveikį.
3. Ieškovui buvo įrengtas 1989 metų gamybos skaitiklis su nauju 1998 metų skaičiavimo mechanizmu, kuriame negalėjo būti gamykloje padaryti ekspertų vėliau nustatyti skaitiklio būgnų plastiko gremžimo požymiai, negalėjo būti atlenktas atbulinės eigos stabdiklis, nes prieš perdavimą eksploatacijon tokie prietaisai patikrinami ir tik tada plombuojami.
4. Nurodo, kad atsakovė pasiūlė ieškovui, nustačius plombų pažeidimus, leisti atsakovės atstovams surašyti ieškovo patalpose įrengtus elektros ėmėjus, pagal kurių galią ir būtų paskaičiuota atsakovės patirta žala, tačiau ieškovas atsisakė leisti atsakovės atstovams tai padaryti, todėl dėl paties ieškovo kaltės žala buvo paskaičiuota tokiu būdu, kuris, pagal Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykles, yra naudojamas asmeniui atsisakius leisti surašyti jo turimus elektros energijos ėmėjus (prietaisus). Be to, atsakovė paskaičiavo žalos dydį tik už vienerius metus, nors pagal galiojančius teisės aktus galėjo paskaičiuoti net už tris metus.
5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į proceso šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, nes ieškovas neįrodė aplinkybių, kad ne jis pažeidė jo patalpų viduje įrengto elektros apskaitos prietaiso plombas, kad ne jis darė šio skaitiklio vidaus prietaisams mechaninį poveikį, taip pat ieškovas nepaneigė fakto, kad būtent jis gavo naudą iš šio elektros apskaitos prietaiso pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir taikė teisės normas, nurodydamas, kad sprendžiamas šalių ginčas yra kilęs išskirtinai iš sutartinių teisinių santykių. Mano, kad šio ginčo esmė yra santykiai atsiradę iš delikto, kaip neteisėtų (nusikalstamų veiksmų), specialiai nereglamentuotų sutartiniuose santykiuose.
Atsiliepimas
Ieškovas V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas VĮ Vilniaus metrologijos centro pateiktomis išvadomis, o apeliantės argumentai apie VĮ Vilniaus metrologijos centro specialistų nekompetenciją ir suinteresuotumą tyrimo baigtimi yra beletristinio pobūdžio, nieko nepasakantys ir neturintys jokios reikšmės. Be to, atsakovės argumentai dėl elektros skaitiklio kokybės yra nepagrįsti, nes elektros skaitiklis buvo remontuotas, nusidėvėjęs ir neatitiko reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo
Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-112/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-253/2009). Nagrinėjamoje byloje būtent atsakovei, AB „LESTO“, tenka pareiga pateikti teismui ieškovo V. G. žalos atlyginimo prievolę pagrindžiančius įrodymus. Elektros energijos tiekėjas šios pareigos neatliko, rėmėsi žalos nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ir patikimai neįrodo nei žalos fakto, nei realių nuostolių dydžio. Skundžiamu sprendimu Joniškio rajono apylinkės teismas pagrįstai ieškinį tenkino, nes atsakovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovo V. G. civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, nes ieškovas neįrodė aplinkybių, kad ne jis pažeidė jo patalpų viduje įrengto elektros apskaitos prietaiso plombas ir nepaneigė fakto, kad būtent jis gavo naudą iš šio elektros apskaitos prietaiso pažeidimo. Dėl šių apelianto argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos specifika yra ta, jog ieškovo atliktas 11444,06 Lt mokėjimas pagal 2005-03-17 AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ pranešimą-įspėjimą dėl skolos/žalos buvo atliktas, siekiant išvengti elektros energijos tiekėjos (atsakovės) sankcijų – elektros energijos į gyvenamąjį būstą nutraukimo. Išdėstytų aplinkybių kontekste, remdamasi įstatymo reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokioje, kaip nagrinėjamos bylos, situacijoje ieškovo, pareiškusio atgręžtinį reikalavimą, pareiga buvo įrodyti jo teisę į reikalavimo patenkinimą, t. y. įrodyti, kad sumokėjo atsakovui ginčo pinigų sumą, o atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą, turėjo pareigą, pateikti įrodymus, patvirtinančius neapskaitinio elektros energijos vartojimo V. G. sodyboje (duomenys neskelbtini) pagal aktą Nr.000283 faktą ir paskaičiuoto žalos dydžio pagrįstumą, kaip įsiskolinimą ieškovui šalinančias ir kartu jo teisę į reikalavimo patenkinimą paneigiančias aplinkybes (CK 6.237 str., CPK 12, 178 straipsniai). Ginčo šalys pripažįsta faktinę aplinkybę, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 11444,06 Lt, todėl šios aplinkybės ieškovui nereikia įrodinėti (CPK 182 str., 187 str.). Atsakovės argumentai, susiję su tariamu ieškovo padarytos žalos pripažinimu, paneigti byloje surinktų įrodymų visuma, nes ieškovas V. G. nuo akto Nr. 000283 surašymo momento nuosekliai neigė savo kaltę, reikalavo pakartotino komisijos posėdžio, dalyvavo jame, keletą kartų informavo elektros energijos tiekėją, kad gins savo pažeistas teises teisme (1 tomas, 7, 16, 18, 35, 40, 41 b. l.). Aplinkybė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo turi būti sprendžiamas teisme žinoma atsakovei. Tai patvirtina 2005-03-17 Akcinės bendrovės „Vakarų skirstomieji tinklai“ V. G. siųsto pranešimo-įspėjimo dėl skolos/žalos turinys, liudytojų P. K. ir L. R. parodymai ir aplinkybė, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo aktas komisijos posėdyje buvo svarstytas du kartus, 2005-03-16 ir 2005-03-30 (1 tomas, 5, 6, 17, 21, 23, 109 – 110, 116 – 118 b. l., 2 tomas, 13 – 15 b. l.).
Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavęs nepagrįstą atsakovo praturtėjimą ieškovo sąskaita, nagrinėjamo ginčo šalims procesinę įrodinėjimo pareigą paskirstė nepažeisdamas CPK 12, 178 straipsnių nuostatų ir nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos jų taikymo praktikos.
Dėl įrodymų vertinimo ir CPK 270 straipsnio nuostatų taikymo
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė AB “LESTO” nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė Joniškio rajono apylinkės teismas. Byloje pateiktas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-30 ekspertizės akto Nr. 11-1090 (08), 11-2638 (09) duomenimis, neįvertinant byloje surinktų įrodymų, kad šią ekspertizę atlikusiems ekspertams tirti pateikti elektros skaitiklis ir plombos buvo mechaniškai veikiami anksčiau atliktų tyrimų metu, plombos perpjautos, lyginamajam tyrimui netinkamos. Minėtame ekspertizės akte (1 tomas, 160 – 169 b. l.) yra nurodyta, kad ant tirti pateikto elektros skaitiklio CA4Y-?672M Nr. 943574 skaičiavimo mechanizmo būgnų užsifiksavę pašaliniu įrankiu palikti pėdsakai. Požymių, nurodančių, kada susidarė šie pėdsakai (eksploatacijos, remonto, ankstesnių tyrimų metu) nėra. Ekspertas J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad tirti pateikto elektros skaitiklio atbulinės eigos stabdiklio gedimas ir skaitiklio mechanizmo sugadinimai galėjo atsirasti tik dėl tiesioginio mechaninio poveikio. Kad pažeisti atbulinės eigos stabdiklį reikia pažeisti visas plombas ir nuimti gaubtą, o palikus vieną plombą sveiką, to padaryti neišeina. Ekspertė L. R., apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad plombos buvo netinkamos tyrimui, jos buvo deformuotos, perpjautos ankstesnių tyrimų metu (2 tomas, 25 – 28 b. l.).
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė neteisėtų ieškovo veiksmų, nors privalėjo tai padaryti. Byloje apklaustas liudytojas P. K. paaiškino teisme, kad elektros skaitiklio patikrinimo metu kilo įtarimas, jog ant skaitiklio esančios valstybinės patikros plombos yra pakartotinai perspaustos. Plombų pažeidimai buvo nustatyti vizualiai, vėliau skaitiklis buvo siunčiamas ekspertizei, kad ekspertai nustatytų tikslesnius pažeidimus ir duotų galutinę išvadą. Jei vartotojas ginčija pažeidimą, tai ekspertizė būtina (1 tomas, 109 – 110 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nesilaikė bendrovėje nustatytos elektros energijos taisyklių pažeidimų tyrimo tvarkos – ne tik neatliko būtinos ekspertizės, bet ir komisijos posėdyje pažeidė vartotojo teises – neatliko jokio tyrimo, neapžiūrėjo skaitiklio, o pirmąjį posėdį 2005-03-16 surengė net nepranešusi vartotojui. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ nepagrįstai priskaičiavo ieškovui V. G. 11444,06 Lt skolą. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
CPK 270 straipsnyje išdėstyti reikalavimai teismo sprendimo turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismo sprendimas turi būti argumentuotas. Skundžiamas Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimas, kolegijos vertinimu, pakankamai išsamus, argumentuotas, todėl visiškai atitinka CPK 270 straipsnio nuostatas turinio ir formos prasme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir, remdamasi bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.