Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. J., atstovaujamo ieškovės ir jo atstovės pagal įstatymą R. J. ieškinį atsakovams A. J., R. K. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės ieškinys atsakovams dėl tėvystės nuginčijimo, nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-06-01 nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. J., atstovaujamo ieškovės ir jo atstovės pagal įstatymą R. J. ieškinį atsakovams A. J. ir R. K., institucijai, teikiančiai išvadą, – Pagėgių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sūnui priteisimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abiejų atsakovų gyvenamoji vieta yra Jurbarko rajone. Kadangi vienas ieškinio reikalavimas privalo būti nagrinėjamas pagal atsakovų gyvenamąją vietą, o kiti gali būti nagrinėjami tiek pagal atsakovų, tiek pagal ieškovės gyvenamąją vietą, ieškinio teismingumas nustatytinas pagal atsakovų gyvenamąją vietą. Dėl šių priežasčių laikytina, kad ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl pasiūlyta ieškovei su ieškiniu kreiptis į Jurbarko rajono apylinkės teismą.Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-06-01 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kadangi netinkamai aiškina proceso teisės normas, reglamentuojančias teismingumą. Kadangi ieškinys reiškiamas siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus, ieškovė turi teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems ieškinys teismingas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Tauragės rajono apylinkės teismui.Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog teismas spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą netinkamai aiškina proceso teisės normas, reglamentuojančias alternatyvųjį teismingumą.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Ieškovė reiškia reikalavimus – nuginčyti nepilnamečio vaiko tėvystę, nustatyti nepilnamečio vaiko tėvystę, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Sutiktina su apeliante, kad civilinio proceso įstatymas numato ieškovo teisę pasirinkti teismingumą šeimos bylose. Pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį, 387 straipsnį ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas ne tik pagal atsakovo, bet ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Tačiau CPK 395 straipsnis reglamentuoja, jog ieškinius dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrindinis, o kiti reikalavimai susiję su pagrindiniu reikalavimu bei iš jo išplaukiantys, kadangi tik išsprendus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, galėtų būti patenkinti kiti ieškinio reikalavimai. Esant anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui bei įvertinus tai, kad civilinio proceso įstatyme imperatyviai nurodyta, jog reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjami apylinkės teismuose pagal atsakovo gyvenamąją vietą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje ieškovė pateikė ieškinį Tauragės rajono apylinkės teismui pažeisdama teismingumo taisykles. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo A. J. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), atsakovo R. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, ieškinys teismingas Jurbarko rajono apylinkės teismui.Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Tauragės rajono apylinkės teismui. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinių bylų teritorinį teismingumą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį.