- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-163-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25729-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- O. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. patikslintą ieškinį atsakovei O. A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo V. Š. (toliau – ieškovas) patikslintas ieškinys atsakovei O. A. (toliau – atsakovė) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė – 1) nustatyti nepilnamečių vaikų I. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnamečiai vaikai), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 330,00 Eur kas mėnesį iki bus išnagrinėta byla ir įsigalios teismo sprendimas, šią sumą kasmet indeksuojant. Pinigus už einamąjį mėnesį, ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, sumokant į ieškovo banko sąskaitą; 3) nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
- Vaikų motina kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį, t. y. penktadienį nuo 17 val. bendrauja su vaikais, pasiimant juos iš ugdymo įstaigos (jiems dėl objektyvių priežasčių joje nesant – iš gyvenamosios vietos iš anksto su vaikų tėvu suderintu SMS žinutėmis laiku) ir grąžina tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. Vaikų pasiėmimo ir grąžinimo vieta yra jų ir tėvo faktinė gyvenamoji vieta (jeigu šalys nesusitaria kitaip);
- Vaikų motina kiekvienos savaitės dvi darbo dienas (suderinusi konkrečias datas su vaikų tėvu ne vėliau kaip prieš tris dienas) pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaikus į jų ir tėvo faktinę gyvenamąją vietą (jeigu šalys nesusitaria kitaip) 20 val.;
- Vaikų motina turi teisę bendrauti su vaikais (telefonu ar kitomis mobilaus ryšio priemonėmis), netrikdant nusistovėjusio vaikų užsiėmimų grafiko ar režimo, iš anksto suderinus bendravimo laiką su vaikų tėvu;
- Vaikų motina bendrauja su vaikais kiekvienų metų vaikų vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iš anksto (ne vėliau kaip prieš 14 dienų) suderinus su vaikų tėvu vaikų pasiėmimo ir gražinimo datas bei laiką SMS žinutėmis;
- Vaikų motinos vasaros atostogos su vaikais gali būti skaidomos dalimis, atsižvelgiant į vaikų norus, pageidavimus ir interesus (vaikų motina suderina atostogų grafiką raštu su vaikų tėvu ne vėliau kaip 14 dienų iki atostogų pradžios);
- Vaikų vasaros atostogų, tėvų atostogų, vaiko ligos laikotarpiais negalioja įprasta bendravimo su vaikais tvarka (savaitgalių ir darbo dienų tarp šalių pasiskirstymas), jeigu šalys nesusitaria kitaip;
- Visais atvejais bendravimo tvarkos vykdyme abu tėvai privalo atsižvelgti į vaikų norus, pageidavimus, interesus ir bendrauti netrikdant nusistovėjusio vaikų užsiėmimų grafiko ar dienos režimo, įsipareigoja neatlikti veiksmų priešingų vaikų valiai;
- Motinos bendravimo su vaikais tvarka gali būti koreguojama, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo procese, jų sveikatos būklę, išvykimą į užsienį ir kitas svarbias priežastis.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindė tuo, jog nepilnamečiai vaikai gyvena su tėvu, nors teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Motina neužtikrina vaikams saugios aplinkos, pažeidinėja jų interesus, smurtauja, dėl ko būtina pakeisti ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, kad užtikrinti vaikų interesų apsaugą ir išvengti bereikalingų manipuliacijų iš atsakovės pusės iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovė su vaikais bendrauja taip, kaip jai patogu, be jokio grafiko ir apibrėžtumo, todėl toks bendravimas išderina vaikų režimą, sukelia jiems bereikalingas įtampas, nesaugumo jausmą, kas kenkia tiek vaikų psichologinei sveikatai, taip pat pažeidžia ir ieškovo teises, asmeninio laiko planavimą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, o būtent bendravimo su motina teisė. Taip pat iškyla grėsmė, kad gali nutrūkti ar susilpnėti nepilnamečių vaikų ir motinos emocinis ryšys. Atsakovė nuo vaikų apsigyvenimo kartu su ieškovu, t. y. nuo 2025 m. balandžio mėn. nerodo pastangų prisidėti pinigais ar daiktais prie vaikų gerovės, todėl ieškovui vienam tenka išlaikyti vaikus, nes atsakovė išlaikymo prievolės nevykdo. Ieškovas iki šiol skiriamas išlaikymo lėšas perveda į atsakovės sąskaitą, kurias atsakovė išleidžia ne vaikų, o savo reikmėms.
4. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgus į Tarnybos duomenų bazėje bei civilinėje byloje turimą medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nenustačius nepilnamečių laikinosios gyvenamosios vietos su ieškovu, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Tarnybos vertinimu, jeigu vaikų laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų tėvu, siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje, padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, taip pat atkreipiant dėmesį į tėvų tarpusavio konfliktiškus santykius, manytume, jog laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas vaikų geriausiems interesams neprieštarauja, be to, ieškovas pateikė gan detalias ir konkrečias bendravimo tvarkos sąlygos, kurios užtikrintų atsakovės ir vaikų bendravimą, tačiau Tarnyba pažymėjo, kad N. Š. yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl tikslinga, kad atsakovė su N. bendrautų pagal susitarimą, bet nemažiau kaip vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio ir bent dvi darbo dienas per savaite, be kita ko neribojant bendravimo komunikacijos ryšio priemonėmis. Tarnybos nuomone, prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams atitinka jų prioritetinius interesus, jeigu teismas nuspręs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas maksimaliai tenkinti vaikų poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai priteisti laikiną išlaikymą vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, ieškovo nurodytas aplinkybes, Tarnybos pateiktą išvadą, sprendė, kad ieškovas neįrodė sąlygos, jog atsakovės elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaikų interesams arba ji pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis, reikalingų nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo taikymui. Teismas pabrėžė, kad nors ieškovas nurodė, kad atsakovė neužtikrina vaikams saugios aplinkos, pažeidinėja jų interesus, nuolat smurtauja jų atžvilgiu, dėl ko būtina pakeisti ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, kad užtikrinti vaikų interesų apsaugą ir išvengti bereikalingų manipuliacijų iš atsakovės pusės iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau iš Tarnybos pateiktos išvados matyti, kad tiek atsakovė, tiek ir ieškovas tarpusavyje konfliktuoja dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo, taiko skirtingus auklėjimo metodus, dėl ko dažnai kyla nesutarimų, tarpusavio konfliktuose abi šalys įtraukia vaikus, juos emociškai paveikia, taip pat kaltina vienas kitą netinkama priežiūra ar netinkamu auklėjimu, nepaisant teikiamos šeimai pagalbos situacija yra negerėjanti, abejiems tėvams stinga tėvystės įgūdžių tinkamai auklėjant ir prižiūrint nepilnamečius vaikus, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo pateikti argumentai, kad tik atsakovė neužtikrina vaikams saugios aplinkos, pažeidinėja jų interesus, nuolat smurtauja jų atžvilgiu, o nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, vaikų prioritetiniai interesai būtų apsaugoti ir užtikrinta vaikams saugi gyvenamoji aplinka yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 176 – 179 straipsniai).
7. Teismas atmetęs ieškovo reikalavimą nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su juo, sprendė, kad ieškovo prašymo nustatyti atsakovės ir vaikų laikiną bendravimo tvarką nėra pagrindo taikyti. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas teigė, kad atsakovė iki šiol bendrauja su vaikais taip, kaip jai patogu, be jokio grafiko ir apibrėžtumo ir toks atsakovės bendravimas su vaikais išderina vaikų režimą, sukelia jiems bereikalingas įtampas, nesaugumo jausmą, kas kenkia vaikų psichologinei sveikatai, taip pat pažeidžia ir ieškovo asmeninio laiko planavimo teisę, tačiau teismas pritarė Tarnybos išvadai, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė gyvendami skyriumi, skirtingai supranta vaikų priežiūrą, kaltina vienas kitą netinkama priežiūra ir auklėjimu, ko pasekoje, kyla konfliktinės situacijos. Abu tėvai nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos, todėl vaikams nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis, kas daro neigiamą įtaką vaikų fizinei, dvasinei ir psichologinei gerovei.
8. Teismas vertino, kad nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu tarp ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, tačiau iš pateiktų įrodymų visumos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl nepilnamečių vaikų ir atsakovės laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, bus iš esmės pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti, kad šiuo metu esanti bendravimo tvarka kenkia vaikų interesams, be to nėra pagrindo spręsti, kad jog šiuo metu esanti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka kenkia nepilnamečių vaikų interesams ir ieškovo siūlomos laikinos nepilnamečių vaiko bendravimo tvarkos su atsakove nustatymas padės užtikrinti prioritetinius vaikų interesus.
10. Teismas preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, ieškovo nurodytas aplinkybes ir Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodytus motyvus, darė išvadą, kad nenustačius vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu, nėra pagrindo ir iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo, kad atsakovė visiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo ir neteikia išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams, ieškovui vienam tenka išlaikyti vaikus bei iki šiol ieškovo skiriamo išlaikymo lėšas, pervedamas į atsakovės sąskaitą, atsakovė leidžia ne vaikų, o savo reikmėms, tačiau ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytus argumentus, todėl teismas ieškovo nurodytus argumentus bei motyvus laikė tik deklaratyvaus pobūdžio, dėl ko juos vertino kritiškai ir atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus (CPK 176 – 179 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų priemonių taikymo išspręsti iš esmės bei tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:
1.1. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai įvertino ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas realias faktines aplinkybes.
1.2. Skundžiamojoje nutartyje visiškai ignoruotas faktas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą dėl nepilnamečio vaiko N. Š. sužalojimo, kuris patvirtina, kad vaiko motinos ir patėvio elgesys ir gyvenamoji aplinka nėra saugi nepilnamečiams vaikams.
1.3. Pirmosios instancijos teismas ignoruoja prioritetinį vaiko teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principą, neatsižvelgė į ieškovo teikiamus įrodymus dėl smurto prieš nepilnamečius vaikus, motinos netinkamo gyvenimo būdo vedimo, saugios aplinkos nepilnamečiams vaikams neužtikrinimo, patėvio smurtavimo nepilnamečio vaiko N. Š. atžvilgiu.
1.4. Pirmosios instancijos teismo išvados patvirtina, kad nebuvo vertinama reali situacija, o buvo atsižvelgta tik į Tarnybos formalius teiginius. Skundžiamojoje nutartyje pateikti Tarnybos teiginiai ir samprotavimai prasilenkia su realiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra suvokiama, kodėl Tarnyba ignoruoja jo nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, dangsto vaikų motina.
1.5. Atsakovė ir toliau gąsdina vaikus, kad jeigu jie sakys tiesą ir ją „priduos“ vaikų teisėms, juos ir jų mažąją sesutę specialistai išveš į vaikų namus ir jie daugiau vienas kito nebematys, dėl ko vaikai yra išsigandę ir bijo, kad taip nenutiktų.
1.6. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs faktinės situacijos ir pateiktų rašytinių įrodymų, priėmė vienpusišką ir neobjektyvų procesinį sprendimą, kuris jau turi neigiamų pasekmių vaikams.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Tiek vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek išlaikymo iš ieškovo priteisimo, tiek bendravimo su vaikais tvarkos klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiu 2021 m. gruodžio 3 d. teismo sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindų taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, kurio metu teismas turėtų galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino civilinėje byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad neegzistuoja sąlygų visuma, reikalinga prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų ne(priėmimo)
15. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. spalio 10 d. ieškovo ir nepilnamečio sūnaus N. Š. telefoninio pokalbio stenogramą, kuri išversta iš rusų į lietuvių kalbą ir telefoninį pokalbį.
16. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, apeliantas pateiktų įrodymų neprašo priimti, visų antra, stenogramos vertimas nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, nėra aišku kas atliko telefoninio pokalbio stenogramą, visų trečia, telefoninis pokalbis įvyko po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl jis nebuvo (negalėjo būti) žinomas bei nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
19. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
20. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-369-930/2021 nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; nustatė ieškovo su nepilnamečiai bendravimo tvarką, pagal kurią – 1) antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimdamas vaikus nuo 16 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos, ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.; 2) kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaikus penktadienį nuo 16 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos, ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val.; 3) tuo atveju, jei ieškovas neturės galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais ar sutartu laiku juos paimti iš šalių sutartos vietos, jis turi nedelsiant apie tai pranešti atsakovei. Ieškovui nepranešus apie neatvykimą ar vėlavimą pasiimti vaikus, tą dieną bendravimas nevyksta; 4) ieškovas su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų metu kas antrą savaitę; 5) ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėms, atsižvelgiant į vaikų interesus, dienos režimą; 6) ieškovo bendravimas su sūnumis gali vykti kita tvarka tik abiem vaiko tėvams dėl to susitarus raštu; 7) šalys bendravimo su vaikais klausimai komunikuoja šiomis ryšio priemonėmis: V. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini); O. Š. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su nepilnamečiais sūnumis klausimus, turi būti pateikiami šalių nurodytomis ryšio priemonėmis raštu (elektroniniu laišku arba SMS trumpąja žinute, siunčiama aukščiau nurodytais kontaktais). Pasikeitus adresams ar kitiems iki tol žinomiems ir bendravimo tvarkoje nurodytiems pastarųjų kontaktams (telefono numeriams, el. pašto adresams ir pan.), apie pasikeitimą raštu (SMS žinute ar el. pašto pranešimu) turi būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo duomenų pasikeitimo, informuojama kita šalis. Minėtu sprendimu taip pat buvo priteista iš ieškovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200,00 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystė. 2025 m. rugsėjo 17 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Kartu su ieškiniu buvo pareikštas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, įvertinęs byloje esančius duomenis, ieškovo nurodytas aplinkybes, Tarnybos pateiktą išvadą, atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė sąlygos, jog atsakovės elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaikų interesams arba ji pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis, reikalingų nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo taikymui bei nurodė, kad nenustačius nepilnamečių laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo prašymo dėl atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovės.
22. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nesutiko, pateikė atskirąjį skundą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į Tarnybos formalius teiginius, nevertinant realios situacijos.
23. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik Tarnybos pateiktą išvadą, tačiau ir kitus byloje esančius įrodymus, ieškovo nurodytas aplinkybes, o tai, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog Tarnybos pateikta išvada yra reikšminga nagrinėjamoje byloje, tai nereiškia, kad nebuvo įvertintos ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės motyvavo tuo, kad nepilnamečiai vaikai nuo 2025 m. balandžio mėn. gyvena su ieškovu, kad motina smurtauja vaikų atžvilgiu, neužtikrina vaikams saugios aplinkos, kad su vaikais bendrauja taip, kaip jai patogu, be jokio grafiko, kad ieškovo skiriamas lėšas vaikams išleidžia ne vaikų, o savo poreikiams, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, o būtent Tarnybos pateiktas Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketas nustatyta, kad pats tėvas nurodo, kad su nepilnamečiu vaiku N. Š. bendrauja retai, kad N. Š. patogu gyventi pas mamą, kad tik I. Š. praleido visą vasarą pas ieškovą (2025 m. rugsėjo 7 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini)), o tai iš esmės, paneigia apelianto nurodomą faktą, kad nepilnamečiai vaikai nuo 2025 m. balandžio mėn. gyvena pas ieškovą. Iš 2025 m. liepos 28 d., 2025 m. rugsėjo 18 d. Vaikų situacijos vertinimo duomenų anketų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnamečiai vaikai nepasisako apie patiriamą smurtą iš motinos, N. pažymi, kad su motina sutaria, jo niekas neskriaudžia. Taip pat, iš 2025 m. rugsėjo 7 d. Vaikų situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad būtent tėvas, kaip nurodė nepilnametis vaikas I. Š., neleidžia bendrauti su mama, dėl ko galima daryti išvadą, kad pats ieškovas neužtikrina nepilnamečių vaikų geriausių interesų. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė visiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo, neteikia išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams, ieškovui vienam tenka išlaikyti vaikus, o atsakovė vaikų pinigus leidžia ne vaikų, o savo reikmėms.
26. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrįstų aplinkybių vertinti, jog turi būti taikomos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kad nepilnamečiams vaikams su atsakove yra nesaugu, kad ji kelią grėsmę vaikų saugumui, pabrėžtina, kad tokios išvados nepateikė ir Tarnyba, kurios pagrindė funkcija yra užtikrinti tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą bei jų teisėtų interesų apsaugą.
27. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo faktą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą dėl nepilnamečio vaiko N. Š. sužalojimo, kuris patvirtina, kad vaiko motinos ir patėvio elgesys ir gyvenamoji aplinka nėra saugi nepilnamečiams vaikams.
28. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę nagrinėjamu atveju lemia ne kuris nors vienas pateiktas įrodymas atskirai, tačiau jų visuma. Šiuo atveju pažymėtina, kad baudžiamasis įsakymas priimtas išimtinai tik dėl nepilnamečio vaiko patėvio veiksmų nepilnamečio N. Š. atžvilgiu, tačiau ne dėl motinos elgesio ar jos veiksmų, visų antra, baudžiamasis įsakymas yra priimtas dėl patėvio veiksmų, kurie buvo atlikti 2025 m. vasario 15 d., tačiau po to laiko, kaip matyti iš 2025 m. gegužės 26 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 28 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 7 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketos Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnametis N. Š., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, Tarnybai nurodė, jog motinos namuose vaikų niekas neskriaudžia, su mamos vyru sutaria, o su tėvu bendrauja retai, santykiai prasti, ne visada randa kalbą.
29. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįstų duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi ir auklėtų šalių nepilnamečius vaikus ar kad vaikams su ja būtų nesaugu, vadovaudamasis prioritetinėmis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.