- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- A-1575-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01697-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Dainius Raižys, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 29 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde ir skundo papildyme nurodė:
2.1. Nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-ame ir 3-ame sektoriuose pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas, o šį plotą dar labiau mažino patalpoje esantys baldai. Minėtuose sektoriuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, aliarmo skambutis, patalpa maisto produktams susidėti, drabužių džiovykla, todėl pareiškėjas asmeninius drabužius turėjo džiovinti gyvenamojoje patalpoje, virtuvėlės patalpa buvo per maža. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus trūko sanitarinių įrenginių, prie jų susidarydavo eilės. Pravieniškių PN-AK 2-ame ir 3-ame sektoriuose nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nesudaryta galimybė pasinaudoti dušu du kartus per savaitę. Minėtų sektorių stogas dengtas šiferiu, kuriame buvo asbesto.
2.2. Nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. kovo 28 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas Laisvalaikio centre, kuris nėra pritaikytas apgyvendinimui.
2.3. Dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, jis patyrė nepatogumų, psichologinį išsekimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 29 500 Eur suma ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Ginčui aktualiu laikotarpiui pareiškėjui nebuvo pažeista minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Teisės aktai nenumato baldų, inventoriaus, esančio patalpoje, užimamo ploto išskaičiavimo iš bendro gyvenamosios patalpos ploto. Ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Nuteistieji nustatytu laiku gali vaikščioti savo būrio patalpose ir lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios nerakinamos.
3.2. Gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Įstaiga neturi pareigos kaupti bei saugoti informaciją apie patalpų būklę, todėl negali pateikti duomenų, kokie baldai ir inventorius buvo patalpoje nuo 2014 m. gruodžio 4 d. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Poilsio kambariai nėra įrengti Pravieniškių PN-AK 2-ame ir 3-ame sektoriuose. Pataisos namuose sudarytos komisijos, kurios ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi atlikti švaros, tvarkos bei rėžimo reikalavimų užtikrinimo esamos būklės patikrinimus. Pareiškėjo nurodytų higienos normų reikalavimų neatitikimai, gedimai gyvenamosiose patalpose, jeigu atsiranda, yra nuolat tvarkomi. Asmeninius rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę maudymosi laiku. 2-ojo ir 3-ojo sektoriaus būrių prausyklose buvo sumontuoti vandens šildytuvai, todėl nuteistieji patys galėjo išsiskalbti savo drabužius. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos, kur nuteistieji galėjo džiauti savo asmeninius drabužius. Tualetuose įrengtos atskiros kabinos su pertvaromis, taip užtikrinant nuteistųjų privatumą. 2-o ir 3-o sektoriaus būriuose įrengtos virtuvėlės, jose pastatyti šaldytuvai ir spintelės asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti. Ginčo patalpų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Skunde nurodytu laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi tokie darbai.
3.3. Atsakovo atstovas neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus ar Pravieniškių PN-AK administraciją dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, todėl jo gyvenamosios patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos. Atsakovo atstovas taip pat neturi duomenų, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK pareiškėjas būtų kreipęsis į Psichologinės tarnybos specialistus dėl nežmoniškų, orumą žeminančių, prilygstančių kankinimui gyvenimo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas.
3.4. Pravieniškių PN-AK nesutiko su pareiškėjo reikalavimu neturtinę žalą atlyginti už visą laikotarpį, kurį pareiškėjas praleido Pravieniškių PN-AK, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. birželio 5 d. Atsakovo atstovas prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimui taikė sutrumpintą trejų metu ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos namų administraciją, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš įstaigos ar kitų institucijų reikiamą informaciją, kreiptis dėl pažeistų teisių į teismą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (teismas savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. iki 2018 m. birželio 5 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
6. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo gyvenamosios patalpos ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma yra 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, t. y. nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2018 m. kovo 29 d. 3-o sektoriaus 5-o būrio 6-oje brigadoje pareiškėjui teko 3,08 kv. m. (trūko 0,02 kv. m.). Nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą teismas atkreipė dėmesį, kad gyvenamojoje patalpoje esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, oro trūkumas, negalėjimas pavalgyti ir tinkamai išsimiegoti, baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis.
8. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame ir 3-ame sektoriuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, batų ir drabužių džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti, teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nurodė, jog atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu neįvykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8–5.10 punktuose nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį, drabužių ir avalynės džiovyklą, kambarį maisto produktams laikyti, todėl šiuo aspektu pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą.
9. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, kas sudarė pagrindą teismui spręsti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui.
10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nesudarytos galimybės du kartus per savaitę pasinaudoti dušu. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec (2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog jam buvo užtikrinta galimybė išsimaudyti duše vieną kartą per savaitę (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), 68 punktas, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), 44 punktas), o byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei nustatyta teisiniame reglamentavime.
11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK 2-ojo ir 3-ojo sektoriaus pastate esančio asbesto. Teismas nurodė, kad nors byloje pateikti duomenys patvirtina, jog bendrabučių stogo danga yra asbestcementis, tačiau pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių atvejų, kuomet statinio būklė sukėlė pavojų jo sveikatai ar gyvybei, nesusiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas mygtukas pareigūnui iškviesti, kadangi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato, jog prižiūrėtojo iškvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerose.
12. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. kovo 28 d. buvo apgyvendintas neteisėtai įrengtose Laisvalaikio centro patalpose, teismas nustatė, jog 2016 m. balandžio mėn. pabaigoje nuteistieji buvo apgyvendinti Laisvalaikio centre, t. y. 3, 4, 5, 6 būriuose. Laisvalaikio centro patalpos buvo pritaikytos nuteistųjų apgyvendinimui, patalpose buvo atliktas einamasis patalpų remontas: dažytos sienos, lubos, grindys, pakeisti langai į plastikinius, įrengtos virtuvėlės nuteistiesiems gaminti maistą bei jį laikyti. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog buvo apgyvendintas neteisėtai įrengtose Laisvalaikio centro patalpose, nesusiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis, nekėlė atsakovo atstovui pretenzijų dėl tokio apgyvendinimo, teismas sprendė, jog vien tik pareiškėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu negali būti konstatuoti.
13. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, įvertinęs tai, jog pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti jo nurodyta 29 500 Eur suma. Teismas vertino, kad dėl nustatytų pažeidimų (1 m. ir 6 mėn. pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą; neįrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti), pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati yra 1 500 Eur suma.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:
14.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui tekusią gyvenamojo ploto normą, nepagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo 2018 m. liepos 23 d., 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. liepos 5 d. pažymomis, nemotyvuotai, pažeisdamas rungimosi principą, atmetė pareiškėjo pateiktus įrodymus (Pravieniškių PN-AK 2013 m. liepos 10 d. pažymą Nr. 62-2960, 2014 m. vasario 18 d. pažymą Nr. 62-846, 2014 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. 62-3596, 2014 m. spalio 30 d. pažymą). Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK neturi pareigos kaupti ir sisteminti duomenis apie tai, kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu nurodytose patalpose. Tai patvirtina, kad atsakovo atstovo teismui pateikti duomenys yra apie einamąjį laikotarpį, kurie skiriasi nuo duomenų, pateiktų pareiškėjui skundžiamu laikotarpiu, todėl teismas nustatė neteisingus gyvenamojo ploto duomenis. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų gyvenamojo ploto skaičiavimo būdų.
14.2. Atsakovo atstovas nepaneigė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti pareiškėjo tvirtinimą, kad nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. kovo 28 d. jis buvo apgyvendintas Laisvalaikio centre, kuris nėra pritaikytas apgyvendinimui. Atsakovo atstovas savavališkai, pažeisdamas teisės aktus, paskyrė pareiškėjui gyvenamąją vietą ūkinės paskirties pastate, neteisėtai atliko kasmetinį patalpų remontą, tokiais veiksmai suteikdamas pareiškėjui nežmoniškas ir nesaugias gyvenimo sąlygas. Teismas minėtų aplinkybių neištyrė ir pažeisdamas teisės aktų reikalavimus atmetė pareiškėjo argumentus.
14.3. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl asbesto Pravieniškių PN-AK pastato konstrukcijoje. Nuteistieji buvo perkeliami iš Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus dėl nuo 2011 m. balandžio 5 d. vykdomų kapitalinių rekonstrukcinių gyvenamųjų pastatų remonto darbų 2016–2017 m. laikotarpiu pagal pasirašytą susitarimo memorandumą tarp Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės. Atsakovo atstovas visą laiką žinojo, kad Pravieniškių PN-AK stogo danga yra asbestcementis ir nesiėmė jokių apsaugos priemonių, neatliko reikiamų tyrimų gyvenamojoje aplinkoje, tokiu būdu sąmoningai sukėlė didelį pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.
14.4. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes teismas nenustatė momento, nuo kada pareiškėjas sužinojo ar galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą ir suprasti, kad yra pažeidžiamas įstatymas, nes neturėjo reikiamų duomenų, žinių, priemonių, įgaliojimų ir kompetencijos minėtiems pažeidimams nustatyti.
15. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant. Apeliaciniame skunde nurodoma:
15.1. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kurioje nustatytas bausmės atlikimo režimas skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo rėžimo, pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga.
15.2. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi. Byloje nėra duomenų, jog Pravieniškių PN-AK administracija atliko neteisėtus veiksmus, siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Be to, nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktomis oficialiomis pažymomis, kuriose yra nurodomas miegamų vietų skaičius.
Atsiliepimas
15.3. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo nustatytais pažeidimais dėl laisvalaikio kambario, batų ir rūbų džiovyklos neįrengimo. Laisvalaikiu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, taip pat pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, 2018 m. gruodžio 13 d. išnagrinėję administracinę bylą Nr. 1-6988-423/2018, ir 2018 m. gegužės 24 d. išnagrinėję administracinę bylą Nr. 1-2976-406/2018, kitų nuteistųjų argumentus dėl batų ir drabužių džiovyklos nebuvimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kadangi neįpareigojo Pravieniškių PN-AK administracijos papildomai pateikti bylai reikšmingų duomenų, t. y. patalpų ar džiovyklų foto nuotraukų, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose laikosi pozicijos, kad teismas administraciniame procese turi būti aktyvus.
15.4. Šiuo atveju nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes pažeidimai buvo mažareikšmiai, nepadarę poveikio pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.
16. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
16.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo. Pareiškėjas laikinai buvo apgyvendintas Laisvalaikio centro patalpose, kurios buvo pritaikytos žmonių gyvenimui, būriuose buvo įrengti miegamieji, atitinkantys ploto reikalavimus nuteistųjų skaičiui, įrengtas sanitarinis mazgas. Pareiškėjo teiginiai dėl asbesto yra bendro pobūdžio, nesusiję su šioje byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.
18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).
19. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, vertino, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo užtikrintas teisės aktais numatytas minimalus plotas, išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2018 m. kovo 29 d. (trūko 0,02 kv. m.). Taip pat teismas vertino, kad atsakovas nevykdė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 – 5.10 punktuose nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį, drabužių ir avalynės džiovyklą, kambarį maisto produktams laikyti. Teismas, įvertinęs visumą bylos aplinkybių, sprendė, kad pareiškėjui R. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteistina 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
20. Iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinio skundo matyti, kad šis apeliantas su teismo sprendimu nesutinka. Dėl apelianto argumentų teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kurioje nustatytas bausmės atlikimo režimas skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo rėžimo, pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad pareiškėjas turėjo didesnę galimybę laisvai judėti ir nepriteisė maksimalios pareiškėjo prašomos sumos.
21. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad laisvalaikiu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, taip pat pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose, nešalina atsakovo teisės normomis nustatytos pareigos įrengti laisvalaikio kambarį, kambarį maisto produktams laikyti.
22. Yra įrengta džiovykla ar ne, priklauso nuo byloje esančių įrodymų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Atsakovas turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus dėl džiovyklos įrengimo, tačiau savo teise nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skundžiamame teismo sprendime netinkamai buvo įvertinti įrodymai dėl džiovyklos.
23. Atsakovas teigia, kad nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nes pažeidimai buvo mažareikšmiai, nepadarę poveikio pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, šioje byloje priteistinas piniginis neturtinis žalos atlyginimas.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis dėl trejų metų ieškinio senaties termino taikymo. Dėl apreiškėjo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-291-822/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018, 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (žr. 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018).
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. balandžio gale nuteistieji buvo apgyvendinti Laisvalaikio centre t. y. 3, 4, 5, 6 būriuose, laisvalaikio centro patalpos buvo pritaikytos nuteistųjų apgyvendinimui. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad buvo apgyvendintas neteisėtai įrengtose Laisvalaikio centro patalpose, pareiškėjas nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių neigiamų pasekmių dėl apgyvendinimo Laisvalaikio centre. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ginčo patalpos buvo įrengtos kaip gyvenamosios. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vien tik pareiškėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiame kontekste negali būti konstatuoti.
27. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atstovo į bylą pateiktoje 2018 m. liepos 24 d. pažymoje Nr. 88-432 (b. l. 160–163) nurodyta, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos; ginčo laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Apeliantas šias teismo išvadas ginčija abstrakčiais, subjektyviais samprotavimais. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad asbestas būtų kokiu nors būdu paveikęs pareiškėjo sveikatą. Todėl teismas apelianto argumentus dėl asbesto atmeta.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu jam tekusio gyvenamosios patalpos ploto apskaičiavimu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies pripažino pareiškėjo argumentus pagrįstais ir priteisė jam žalos atlyginimą. Esant ginčui dėl byloje esančių įrodymų vertinimo pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.
30. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su teismo priteistos sumos dydžiu. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisų Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
31. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų patirtų neigiamų išgyvenimų pareiškėjui pakankamas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista visa skunde nurodyta neturtinės žalos atlyginimo suma, t. y. 29 500 Eur, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 1500 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.