Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-572-825/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2012-03-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. T-1109-573/2013Nutartis · 2013-10-18Kauno apylinkės teismas
  3. T-763-288/2014Nutartis · 2014-07-02Kauno apylinkės teismas
  4. T-572-825/2015Nutartis · 2015-04-07Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
T-572-825/2015
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01438-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Nuteistasis
S. D.
Teikimas Nr. T-572-825/2015
Baudžiamoji byla Nr. 1-846-321/2011Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01438-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.10.1.; 2.5.16.; 2.5.17.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, nedalyvaujant S. D., teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo S. D. prašymą dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teisme gautas S. D. prašymas, kuriuo prašoma sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal naujai įsigaliojusias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str. numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) yra pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. 1 d., išaiškinant, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL. Šis įstatymo pakeitimas gali nulemti veikų, numatytų 178 str. 1 d. kvalifikavimo pakeitimus, kadangi iki 2015 m. sausio 1 d. baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. užtraukė vagystė turto, kurio vertė viršijo 3 MGL, bet neviršijo 250 MGL, tuo tarpu naujuoju įstatymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. teisiamas asmuo, pavogęs turto, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. teisiamas asmuo, pavogęs turto nuo 3 MGL iki 5 MGL, kas yra baudžiamasis nusižengimas, o turto iki 3 MGL vagystė užtraukia tik administracinę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis S. D. 2011 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1d., 178 str. 2d., 178 str. 2d. ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. 5 (penkeriems) metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (atviroji Ž. G. turto vagystė) 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (atviroji uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė“ turto vagystė) 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrino paskirtas bausmes, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių ir paskyrė S. D. subendrintą 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu.

Kita vertus, ši bendra taisyklė turi išimtis, kurios susijusios su kvalifikuojamųjų (veikos pavojingumą didinančių) požymių konstatavimu kaltininko veikoje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę – kvalifikuojamųjų požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/569659) [2015-03-31]).

Prašymas atmestinas.

2011 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu S. D. nuteistas už du epizodus kaltinant atvirą vagystę, todėl 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) nuostatos negalioja.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu 2011 m. gegužės 24d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu Kauno apylinkės teismas subendrino su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant dalį paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskyrė S. D. galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Pažymėtina, kad šia nutartimi teismas pasisako tik dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu spręstų nusikalstamų veikų kvalifikacijų ir paskirtų bausmių. Kadangi S. D. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, tai veikų perkvalifikavimo ir bausmių bendrinimo klausimas šia nutartimi nesprendžiamas (tokius prašymus nagrinės nuosprendžius priėmusių teismų atskiri teisėjai pagal jiems priskirtus prašymus). Peržiūrėjus visas paskirtas bausmes ir bus sprendžiamas klausimas dėl galutinės bausmės nustatymo nuteistajam S. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ str., 364 str.,

nutaria:

nuteistojo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis