- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- 2K-132/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01438-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Gintaras Goda, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- S. D.
- Nukentėjusysis
- Ž. G.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Gintaro Godos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį penkeriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl atvirosios Ž. G. turto vagystės) – dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl atvirosios UAB „K.“ turto vagystės) – dvejiems metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių, ir paskirta subendrinta septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme pridedant dalį neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta aštuoneri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. gegužės 23 d.
Iš S. D. priteista Valstybinei ligonių kasai 1531,60 Lt, UAB „K.“ – 83,44 Lt, nukentėjusiajam Ž. G. – 330 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 12 d., apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė į galvą ant sofos sėdinčiam Ž. G., o šiam nugriuvus ant grindų, dar ne mažiau kaip du kartus tyčia spyrė jam į veidą ir taip padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, S. D. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, sudavęs nukentėjusiam Ž. G. smūgius bei sunkiai sutrikdęs jo sveikatą, iš nukentėjusiojo atvirai pagrobė jam priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson“, 130 Lt vertės sportinius batelius „Nike“ ir 100 Lt grynųjų pinigų.
Taip pat S. D. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 6 d., 20.05 val., iš UAB „K.“ priklausančios parduotuvės „Express Market“, esančios Kaune, Raudondvario pl. 184, atvirai pagrobė svetimą turtą – 0,29 Lt vertės polietileninį maišelį, agurkų už 1,87 Lt, bendros 17,97 Lt vertės tris butelius alaus „Tornado stiprusis‘, bendros 1,98 Lt vertės du pakelius vaflių, 2,29 Lt vertės šokoladą „Schogeten Nuts“, bendros 5,94 Lt vertės šešis vienetus sūrio dešrelių „Pik-Nik“, 1,39 Lt vertės kramtomą gumą „Dirol Blueberry“, bendros 14,38 Lt vertės du pakelius cigarečių „Bond Street Special Selection“, bendros 6,57 Lt vertės tris pakelius grybų sriubos „Galina Blanca“, 1,89 Lt vertės batoną, 9,99 Lt vertės plaukų kondicionierių, 10,39 Lt vertės prausiklį, 8,49 Lt vertės kilogramą kalakutienos dešrelių, t. y. iš viso prekių už 83,44 Lt sumą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (atviroji Ž. G. turto vagystė) paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei sumažinti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacine tvarka skundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepasisakė dėl jo skundo, iš esmės tik atkartojo žemesnės instancijos teismo sprendimo argumentus. Dėl šių priežasčių kasatorius nesutinka su, jo nuomone, neišsamia ir šališka apeliacinės instancijos teismo nutartimi.
Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 63 straipsnis. Atsižvelgdamas į tai, jog teismai nustatė, kad veikos, kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (atviroji Ž. G. turto vagystė), buvo padarytos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, jis tvirtina, kad jos sudaro idealią sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už jas paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos bausmių apėmimo būdu, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neįžvelgė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė prašo nuteistojo S. D. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai dėl neteisingo bausmių, paskirtų pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, subendrinimo yra nepagrįsti, nes šis klausimas byloje buvo išspręstas tinkamai.
Teismai teisingai vertino S. D. nusikalstamas veikas kaip padarytas esant realiai nusikaltimų sutapčiai, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą. Pagal teismų praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tokias išvadas teismai padarė remdamiesi paties nuteistojo parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis Ž. G. sunkiai sužalotas buvo ne dėl savanaudiškų paskatų siekiant neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, bet dėl visiškai kitų motyvų – tariamo įžeidimo. Tyčia pasisavinti nukentėjusiojo turtą nuteistajam kilo tik po to, kai po panaudoto smurto šis buvo praradęs sąmonę ir nebegalėjo pasipriešinti neteisėtiems nuteistojo veiksmams. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad nors abu nusikaltimai buvo padaryti toje pačioje vietoje ir beveik tuo pačiu metu, tačiau skirtingais veiksmais ir esant skirtingam tyčios turiniui, todėl sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Nesant BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktuose numatytų aplinkybių, teismai teisingai už šiuos nusikaltimus paskirtas bausmes subendrino vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis iš dalies jas sudedant.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. D. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bausmių bendrinimo
Nuteistasis S. D. kasaciniu skundu neginčija savo kaltės ir dalyvavimo padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas bei jų kvalifikavimo. Kasaciniame skunde keliamas teisės taikymo ir aiškinimo klausimas, susijęs su BK 63 straipsnyje įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Kasatorius tvirtina, kad jam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (atviroji Ž. G. turto vagystė) paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu – bausmių apėmimą, nes šios veikos sudaro idealią sutaptį, t. y buvo padarytos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą teismas bausmių apėmimą, be kita ko, taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Šios normos prasme ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, jog S. D. BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas padarė tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2010 m. lapkričio 12 d., apie 13.00 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia sunkiai sužalojo Ž. G., be to, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, sudavęs nukentėjusiam Ž. G. smūgius bei sunkiai sutrikdęs jo sveikatą, iš nukentėjusiojo atvirai pagrobė jam priklausančius daiktus.
Nors teismų sprendimuose nurodyta, kad šios dvi nusikalstamos veikos buvo padarytos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tačiau bylos faktinės aplinkybės ir veikų kvalifikavimas patvirtina, jog nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, buvo atlikti ne viena veika, o vieni po kitų, t. y. pirmiausia S. D. sunkiai sužalojo Ž. G., po to atvirai pagrobė jo turtą. Bylos proceso metu S. D. parodė, kad sumanymas užvaldyti svetimą turtą jam kilo po to, kai sumušė nukentėjusįjį, nes buvo ant jo labai supykęs. Taigi byloje esanti teisinė situacija patvirtina, kad nors BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos laiko prasme buvo padarytos artimu metu, tačiau ne viena veika, o sekė viena po kitos, nuteistajam vienam po kito kilus savarankiškiems sumanymams, todėl šios įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos sudaro ne idealią, o realią sutaptį, todėl už jas paskirtos bausmės negalėjo būti bendrinamos jas apimant vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu.
Pagal teismų praktiką, jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau toks sumanymas kaltininkui kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (reali sutaptis), tačiau jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, tada veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą kaip plėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl savanaudiškų paskatų nusikalstamų veikų ideali sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas).
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai teisingai vertino kasatoriaus padarytas veikas, kvalifikuotas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, kaip realią sutaptį sudarančių nusikalstamų veikų daugetą, ir už jas paskirtas bausmes teisėtai bendrino taikydami ne BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą bausmių bendrinimą apėmimo būdu, o dalinį jų sudėjimą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, taigi tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo S. D. kasacinį skundą.