Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Viktoro Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M., 2023 m. kovo 10 d. 14.45 val., viešoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Šilas“, adresu (duomenys neskelbtini), G. M. dirbant pavežėju „BOLT“ ir išleidus klientę prie parduotuvės, pajudant automobiliu „Toyota“ v/n (duomenys neskelbtini) iš sustojimo vietos link išvažiavimo į pagrindinį kelią, elgdamasis įžūliai, tyčia per pravirą automobilio „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini) langą, pripurškė dujų G. M. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiu būdu šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis E. M. savo kaltę visiškai pripažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 14.45 val. ėjo į PC „Šilas“, (duomenys neskelbtini), kuomet iš aikštelės išvažinėjo automobilis su užrašu „BOLT“. Jis kažkaip galimai sutrukdė jam važiuoti, todėl vairuotojas jam signalizavo garsiniu signalu, atsidaręs langą pradėjo ant jo šaukti, liepė trauktis, buvo labai nemandagus. Jis pasijautė nesmagiai, nes praeiviai pradėjo žiūrėti į jį, lyg būtų ką bloga padaręs. Pats atgal jam atsakė taip pat nemandagiai ir tuomet pamatė, kad vairuotojas ketina atsidaryti automobilio dureles, bent jau jam susidarė toks įspūdis, pagalvojo, kad vairuotojo elgesys gali būti jam pavojingas, todėl jam suveikė savisaugos jausmas, jis išsitraukė iš kišenės savigynai nešiojamą dujų balionėlį ir papurškė tam vairuotojui per pravirą langą. Nenorėjo jam sukelti fizinio skausmo, tiesiog tai įvyko spontaniškai, saugantis, kad šis išlipęs iš automobilio pats jo neužpultų, nes atrodė agresyviai. Visiškai sutinka, kad šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. 2023 m. gegužės 16 d. atvykęs į policijos komisariatą atsiprašė nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. M. prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiojo parodymai, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašų medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolas.

Nukentėjusysis G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba „Bolt“ vairuotoju. 2023 m. kovo 10 d. apie 14:45 val. savo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė klientę į parduotuvės „Šilas“, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę. Klientei išlipus iš automobilio, apsisukinėjo minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pajudant iš stovėjimo vietos link išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės, jam kelią pastojo nežinomas vaikinas (toliau – Nr. 1), kuris ėjo viduryje automobilių stovėjimo aikštelės. Minėtas vaikinas pradėjo jam skėsčioti rankomis, kažką jam sakyti, ką tiksliai sakė, šiuo metu pasakyti negali, neprisimena. Tada jis atidarė automobilio vairuotojo durelių langą ir minėtam vaikinui pasakė „traukis iš kelio, velnias“. Po šių žodžių minėtas vaikinas priėjo prie atidaryto automobilio vairuotojo durelių lango ir iš striukės kišenės kažką išsitraukė ir tuo metu pastebėjo bei pajuto skysčio srovę, kurią minėtas vaikinas tyčia purškė jam į veidą – kairį skruostą, tad jis nusuko veidą į kitą pusę. Po vaikino Nr. 1 veiksmų, jam pradėjo perštėti akis, veido sritį (kairį skruostą), kas jam sukėlė fizinį skausmą. Vaikinas Nr. 1 jam į veidą purškė vieną kartą, maždaug 3-4 sekundes. Tada jis išlipo iš automobilio, pradėjo bėgti vaikino kryptimi, o vaikinas Nr. 1 nubėgo už parduotuvės „Šilas“ pastato kampo, bėgdamas vaikinas pavadino jį „pydaru“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. Daugiau minėto vaikino nesivijo, grįžo į savo automobilį, kuriame paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Vaikinas Nr. 1 yra apie 16 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, dėvėjo juodos spalvos striukę, ant galvos buvo užsidėjęs baltos spalvos gobtuvą (tikėtina megztinio), dėvėjo juodos spalvos sportines kelnes. Jam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet jis taip pat buvo pažemintas keleivinio transporto stotelėje stovinčių žmonių – kelių senyvo amžiaus moterų, akivaizdoje, jautėsi nepatogiai, be to, dėl tokių įžūlių minėto piliečio veiksmų buvo sutrikdytas jo darbas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas PC „Šilas“ apsaugos sk. vadovo. Vaizdo įraše, fiksuotame 2023 m. kovo 10 d. apie 14:42 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, pravažiavime tarp parkavimo vietų, matomas stovintis baltos spalvos automobilis „Toyota“, iš kurio išlipa 2 asmenys. Toliau į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja baltos spalvos automobilis „SAAB“, iš kurio išlipa du vyrai – vienas jų vilkintis tamsios spalvos drabužiais, ant galvos užsidėjęs šviesios spalvos gobtuvą (toliau – asmuo Nr. 1), kitas vilkintis tamsios spalvos kelnėmis, juoda striuke su pilkos spalvos rankovėmis, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos gobtuvą (Asmuo Nr. 2). Automobilis „Toyota“ apsisuka ir išvažinėja iš parkavimo vietos. Prie minėto automobilio prieina asmuo Nr. 1, kuris tiesia ranką link automobilio „Toyota“ priekinio kairės pusės lango ir nueina. Paskui asmenį Nr. 1 eina iš automobilio „Toyota“ išlipęs vairuotojas. Asmuo Nr. 1 nueina. Automobilio „Toyota“ vairuotojas grįžta į automobilį ir įjungia avarines šviesas. Atvažiuoja policijos pareigūnai.

Iš Kauno AVPK Kauno m. Nemuno PK tyrėjos V. Č. tarnybinio pranešimo dėl nustatyto asmens matyti, kad peržiūrėjus 2023 m. kovo 13 d. V. S. pateiktus vaizdo įrašus matomas vyras, vilkintis tamsios spalvos drabužiais, ant galvos užsidėjęs baltos spalvos gobtuvą. Nustatyta, kad minėtas asmuo yra E. M.. Asmuo atpažįstamas pagal veido bruožus, taip pat E. M. yra gerai žinomas dėl įvykdytų administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų būnant nepilnamečiu.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Be to, kaltininko veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė turtinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015). BK 284 straipsnyje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013, 2K-397-895/2015), tačiau jie gali būti vertinami nustatant kaltininkų tyčią. Dominuojančių motyvų nustatymas (asmeniniai, chuliganiški ar kiti) kiekvienu atveju yra svarbus kaltininko tyčios kryptingumo nustatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-467-976/2015).

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo parodymai, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašų medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga – patvirtina, kad kaltinamasis E. M. pirmiau nurodytu laiku ir vietoje, kuri yra vieša – (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Šilas“, savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, ir tvarką bei sukėlė nukentėjusiajam G. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis pripažino, kad 2023 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini), prie PC „Šilas“, susiginčijęs su „BOLT“ vairuotoju, išsitraukė iš kišenės savigynai nešiojamą dujų balionėlį ir papurškė tam vairuotojui per pravirą langą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, ir tvarką. Nukentėjusysis G. M. patvirtino, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 14:45 val. savo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė klientę į parduotuvės „Šilas“, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę. Pajudant iš stovėjimo vietos, kelią jam pastojo nežinomas vaikinas, kuris ėjo viduryje automobilių stovėjimo aikštelės. Susiginčijus su minėtu vaikinu, pasakius tam vaikinui, kad pasitrauktų iš kelio, vaikinas priėjo prie atidaryto jo automobilio lango, iš striukės kišenės kažką išsitraukė ir papurškė jam į veidą – kairį skruostą, dėl ko jam pradėjo perštėti akis, veido sritį, kas jam sukėlė fizinį skausmą bei jį pažemino keleivinio transporto stotelėje stovinčių žmonių akivaizdoje, sutrikdė jo darbą. Tai, kad kaltinamasis išsitraukęs iš kišenės nešiojamą dujų balionėlį papurškė nukentėjusiajam į veidą patvirtina ir vaizdo įrašų medžiaga. Iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. kovo 10 d. asmuo, nešiojamu dujų balionėliu papurškęs nukentėjusiajam į veidą, pagal veido bruožus ir anksčiau įvykdytus administracinius nusižengimus bei nusikalstamas veikas atpažintas kaip E. M..

Pažymėtina, kad smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį vartoti prie parduotuvės PC „Šilas“, kur aplink nuolat vaikšto praeiviai, šalia yra autobusų stotelė, kurioje stovėjusios senyvo amžiaus moterys galėjo matyti kaltinamojo prieš nukentėjusįjį vartotą smurtą, girdėti jo vartotus necenzūrinius žodžius, dėl įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, nutrauktas nukentėjusiojo darbas. Visa tai rodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta įprastinė veikla, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad jo elgesys su nešiojamu dujų balionėliu papurškiant nukentėjusiajam į veidą yra akivaizdžiai nederamas, pažeidžiantis visuotinai priimtinas elgesio taisykles, rodantis nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Tai, kad jis nukentėjusiajam į veidą nepertraukiamai purškė apie 3-4 sekundes rodo, kad jis norėjo taip elgtis ir bendrais bruožais numatė, kad dėl to bus sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam ir sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia.

E. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji viešosios tvarkos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. M. su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jos dydžiu sutiko.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė – tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, psichiatrinių ir priklausomybės ligų gydymo įstaigose neregistruotas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešųjų darbų bausmė, jos terminą nustatant 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, t. y. iš viso įpareigojant išdirbti 60 valandų visuomenės labui, su kurios paskyrimu, kaip minėta, kaltinamasis sutiko.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir bylos nagrinėjimui – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso įpareigojant išdirbti 60 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 (dešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso įpareigojant išdirbti 40 valandų visuomenės labui.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir bylos nagrinėjimui – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.