Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-790-855/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-20
Bylos Nr.: e2S-790-855/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-01488-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Ieškovas: S. C.
Atsakovas: V. V.
Trečiasis asmuo: viešoji įstaiga „Institucinio smurto prevencijos ir indikavimo centras“

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2S-790-855/2025Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01488-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 3.1.18.2.13.; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. C. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutarties, kuria buvo atmesti šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovei V. V. dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo pakeitimo bei atsakovės V. V. priešieškinį ieškovui S. C. dėl Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-808-512/2018 pakeitimo dalyje, trečiasis asmuo - viešoji įstaiga „Institucinio smurto prevencijos ir indikavimo centras“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovei V. V., kuriuo prašoma pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimu c.b. Nr. 2-808-512/2018 nustatytą nepilnamečių vaikų U. C. ir H. C., gimusių (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu; priteisti iš atsakovės išlaikymą po 200 Eur kiekvienam iš vaikų per mėnesį; pakeisti sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti ieškovo ieškinyje nurodytą atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui, kuriuo prašoma pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimą c.b. Nr. 2-808-512/2018 dalyje dėl išlaikymo vaikams iš ieškovo priteisimo, priteisiant nepilnamečiam vaikui H. C. po 640 Eur, o nepilnametei U. C. – po 670 Eur per mėnesį išlaikymą; pakeisti teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti atsakovės priešieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką.

Šalies argumentai

2. Ieškovas S. C. ieškinyje prašė iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (i) nustatyti nepilnamečių šalių vaikų U. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. C., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu - ieškovu S. C.; (ii) nustatyti skyrium gyvenančios atsakovės – vaiko motinos V. V. laikinąją bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; (iii) priteisti iš atsakovės V. V. laikinąjį nepilnamečių vaikų U. C. ir H. C. išlaikymą po 200 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų; laikino išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, laikinam išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą S. C..

3. Atsakovė V. V. priešieškiniu prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (i) priteisti iš S. C. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams H. C. ir U. C. po 550 Eur; (ii) uždrausti S. C. išvežti šalių nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos; (iii) nustatyti S. C. bendravimo tvarką, pagal kurią: S. C. kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmąjį ir trečiąjį pirmadienį nuo 15 val. iki 17 val. bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais Kazlų Rūdos paslaugų centre, dalyvaujant vaikų psichologei; S. C. su vaikais gali bendrauti nuotolinio vaizdo ryšio priemonėmis kiekvieną kalendorinio mėnesio šeštadienio vakarą nuo 18 val. iki 19 val., dalyvaujant vaikų motinai V. V.; (iv) įpareigoti S. C. grąžinti į vaikų gyvenamąją vietą 2024 m. lapkričio 1 d. nupirktą stacionarų kompiuterį arba grąžinti 790 Eur sūnaus H. C. sutaupytą sumą, kuri buvo sumokėta už kompiuterį, jų motinai V. V.; (v) padaryti įrašą viešame registre - uždrausti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo S. C. perleisti jam nuosavybės teise priklausantį butą/patalpą-butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti laikiną vaikų išlaikymo mokėjimą ir užtikrinant V. V. teismo išlaidų atlyginimą.

4. Ieškovas S. C. savo reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Šiuo atveju egzistuoja pagrindas pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, laikinai (iki teismo sprendimo priėmimo) ją nustatant su ieškovu, kadangi vaikų augimui, sveikatai, vystymuisi ir ugdymui gyvenimo sąlygos kartu su atsakove yra nesaugios:

4.1.1. Atsakovės faktinė gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu gyvena ir nepilnamečiai šalių vaikai, yra negyvenama sodyba, kur vietoje langų įstatyta polietileno plėvelė, nėra elektros, karšto vandens, tualeto, vonios kambario, vaikai, gyvendami pas atsakovę, neturi galimybės nusiprausti, gamtinius reikalus yra priversti atlikti lauke. Tad tai yra nesaugi ir netinkama vieta augti bei vystytis vaikams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) specialistai, lankydamiesi apleistoje sodyboje, kur gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, buvo šokiruoti, jog atsakovė leidžia vaikams bei sau gyventi tokiomis antisanitarinėmis, nesaugiomis sąlygomis; atsakovė neužtikrina tinkamos vaiku gyvenamosios aplinkos, nesirūpina jų sveikata, dėl atsakovės komunikacijos stokos sunku suprasti, kur vaikai randasi, todėl pagrįstai buvo konstatuoti vaikų teisių pažeidimai dėl pažeistų vaikų teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas. Tuo tarpu ieškovas, kurio faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvena saugiame, visus statybos, saugumo ir higienos reikalavimus atitinkančiame bute, kur yra karštas vanduo, tualetas, vonios kambarys, kiti reikalingi baldai ir buitinė technika, elektra.

4.1.2. Atsakovė visiškai neatliepia vaikų būtinųjų poreikių, susijusių su sveikatos priežiūra: vaikų motina nesidomi jų sveikata, taiko alternatyvius, homeopatinius gydymo būdus, piktybiškai ignoruoja kompetentingų gydytojų rekomendacijas ir nurodymus vaikų sveikatos priežiūros klausimais, nuteikinėja ir formuoja vaikų mąstymą, kad gydytojai yra blogis, ko pasėkoje vaikai paniškai bijo lankytis pas gydytojus. Dėl atsakovės neatsakingumo vaikų dantys iki ieškovo įsikišimo buvo tragiškos būklės – 2024 m. sausio 8 d. vizito pas odontologą metu buvo nustatyta, kad šalių dukrai net penki nuolatiniai ir dveji pieniniai dantys pažeisti ėduonies, nustatyta sąkandžio patologija, dantys pažeisti karieso, nutrupėję. Tuo tarpu motina visiškai nesidomi vaikų dantimis, sako, jog jie iškris savaime ir jų taisyti nereikia. Taip pat šalių dukra ne kartą skundėsi širdies ritmo sutrikimais, tačiau atsakovė pakartotines pastabas dėl dukros širdies sistemingai ignoruoja; atsakovė dukters nei karto neužregistravo vizitui pas kardiologą, nors vaikas jau ilgą laiką skundžiasi širdies skausmais ir permušimais. Mokyklos pedagogės ne kartą buvo išreiškusios susirūpinimą dėl šalių sūnaus suprastėjusios klausos, atsakovė buvo įpareigota ištirti sūnaus klausą pas gydytoją otorinolaringologą ir, atitinkamai, po vizito pristatyti pažymą iš gydytojo, tačiau e.sveikatos sistemos duomenimis 2022 m. gruodžio 9 d. gautas siuntimas dėl nepūlingo vidurinės ausies uždegimo iki pat šiol nebuvo užregistruotas kaip įvykdytas. Taip pat dėl nepaaiškinamų priežasčių buvo atsisakyta atlikti tyrimus dėl vitamino D koncentracijos nustatymo sūnaus organizme. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė, su kuria nuolat gyvena mažamečiai vaikai, dėl nepaaiškinamų priežasčių iki šiol sistemingai nevykdo vaikų sveikatos priežiūros dėl savo vidinių įsitikinimų. Abu nepilnamečiai vaikai yra augantys ir sparčiai bręstantys, todėl tokia vaikų sveikatos nepriežiūra iš atsakovės pusės tęstis toliau negali. Vaikams toliau nuolat gyvenant su atsakove, jiems gresia tik dar didesnės sveikatos problemos dėl netinkamos sveikatos priežiūros (dantų, širdies, klausos ir kt.), todėl būtina pakeisti vaikų gyvenamąją vietą bei ją laikinai nustatyti su ieškovu, kadangi savalaikė ir tinkama sveikatos priežiūra yra būtinasis vaikų interesas.

4.2. Atsakovė atsisako bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais bei kitomis vaikų auklėjimo ir priežiūros apsaugos institucijomis, kas patvirtina, kad atsakovė nėra suinteresuota užtikrinti vaikų gerovę. Į namus apžiūrai atsakovė specialistų neįsileidžia, kadangi galimai supranta, kad vaikų gyvenimo sąlygos sodyboje yra netinkamos, nesaugios ir kenkiančios jų raidai. Priešingai nei atsakovė, ieškovas psichologo konsultacijas priima, lankosi tėvystės mokymuose, siekdamas pagilinti žinias, priima ir racionaliai vertina visą instituciją teikiamą pagalbą, komunikuoja adekvačiai ir pagarbiai, siekdamas kiek įmanoma sumažinti skyrybų proceso poveikį vaiką psichologinei sveikatai.

2. Atsakovė V. V. savo reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Prašymas teikiamas dėl galimo fizinio/psichologinio smurto vaikams panaudojimo, nesaugios ieškovo aplinkos tolimoje nuo vaikų gyvenamosios vietos vietovėje (šeimoje jau yra 3 nepilnamečiai vaikai skriaudžiantys dvynius), galimo vaikams poveikio darymo dėl ieškovo teismo proceso iniciavimo, t. y. vaikų įkalbinėjimo, gąsdinimo dėl jų gyvenamosios vietos keitimo, psichologinių - psichiatrinių ekspertizių skyrimo/ atlikimo vaikams ir kt.

5.2. Įsiteisėjęs ir galiojantis 2018 m. kovo 29 d. teismo sprendimas aiškiai įvardinęs šalių vaikų gyvenamąją vietą, t. y. su atsakove, o tai reiškia ir jos visas pagrindines pareigas bei funkcijas. Šiuo atveju ieškovas, turėjęs teisę tik domėtis portale e.sveikata, bendrauti su vaikus gydančiais medikais, gauti informaciją iš pačios atsakovės dėl vaikų sveikatos, be atsakovės ir vaikų sutikimo/pritarimo, priešinantis dukrai, nuvežė vaikus į privačią odontologijos kliniką Klaipėdoje, kur dukrai buvo padaryta ne tik psichologinė trauma, tačiau ir galimai kūno sužalojimas - plombuoti net 5 dantys (jau vien tai vaikui trauma). Jo samdyto odontologo darbas yra atliktas galimai nekvalifikuotai, nes mergaitei įdėtos plombos byrančios, dantukai nutrupėję, mergaitei sukelti fiziniai skausmai dėl galimo periodantito.

5.3. Atsakovė yra diplomuota socialinė darbuotoja, mokslus baigusi Italijoje. Jos kompetencija galimai žymiai aukštesnio lygio negu pateikiamuose Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės ir kitų Tarnybos darbuotojų. Tarnyba aiškiai vykdė ieškovo „užsakymus“ renkant įrodymus neva ieškinio pagrindimui, visiškai ignoravo atsakovės pagalbos prašymus, todėl atsakovė atsisakė dalyvauti kai kuriuose Tarnybos jai nurodytuose veiksmuose.

5.4. Ieškovas yra išviliojęs iš mažamečio sūnaus visus atsakovės duotus vaikui ir sutaupytus 790 Eur, už juos nupirkęs stacionarų kompiuterį Klaipėdoje, įteigdamas vaikui, kad vaikas tuoj gyvens pas jį, o ieškovas neturintis kompiuterio. Sūnui toliau daromas ieškovo psichologinis spaudimas, teroras, ieškovas aiškiai piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, pareigomis.

Atsiliepimas

3. Atsakovė V. V. pateikė atsiliepimą dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame prašė ieškovo prašymo netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Vaikų laikinas ir staigus atskyrimas nuo tinkamai juos prižiūrinčios ir auklėjančios motinos būtų nepataisoma psichologinė/psichinė trauma mažamečiams vaikams.

6.2. Ieškovo jau naudotas fizinis smurtas vaikų akivaizdoje prieš atsakovę 2018 m. kovo 29 d., dėl ko atsakovė su vaikais išsikraustė gyventi pas savo motiną, kas reiškia, kad abiem vaikams ieškovo aplinkoje nėra ir negalėtų būti užtikrinta saugi aplinka. Ieškovas neatskleidžia duomenų apie jam pačiam išduotą arešto orderį dėl jo smurto artimoje aplinkoje, dėl įtarimų jam pareiškimo, kardomųjų priemonių taikymo ir kt.

Šalies argumentai

6.3. Ieškovas, jeigu būtų patenkintas nepagrįstas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, auginsiąs 5 vaikus: du iš jų atimtus vienintelius vaikus iš jų motinos - atsakovės, vieną biologinę paauglę dukrą ir du ieškovui svetimus vaikus (ieškovo sugyventinės vaikus). Šalių vaikams nepatinka kiti su ieškovu gyvenantys vaikai - šie vaikai yra fiziškai skriaudę šalių vaikus.

Atsiliepimas

4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė atmesti atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės visa apimtimi. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ne tik neatitinka šalių nepilnamečių vaikų interesų, tačiau net gali padaryti esminės žalos jų interesams, jų teisei turėti saugią ir stabilią aplinką. Be to, atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.

7.2. Nesutinka, kad, priteisiant laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš ieškovo, yra pagrindas nukrypti nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydžio kiekvienam vaikui, t. y. 200 Eur, kuris šiandien, atsižvelgiant į taikytiną indeksaciją, sudaro po 284 Eur kiekvienam vaikui. Be kita ko, atsakovė iš savivaldybės kiekvieną mėnesį gauna po 96,25 Eur vaiko pinigų už kiekvieną vaiką. Taigi, bendra suma, tenkanti atsakovei už nepilnamečių vaikų išlaikymą, kiekvieną mėnesį sudaro po 760,50 Eur.

7.3. Visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovas, turintis pareigą pagal įstatymą materialiai išlaikyti savo vaikus, jos nevykdo. Ieškovas sistemingai kas mėnesį teikė ir toliau teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvieną mėnesį, neretai ir į priekį, pervesdamas atsakovei į jos nurodytą banko sąskaitą indeksuotą išlaikymo sumą - po 284 Eur už kiekvieną vaiką. Tuo tarpu atsakovės su priešieškiniu pateikti mokėjimo kvitai, kuriais ji grindžia patiriamas išlaidas vaikams, yra kvestionuojami ir neobjektyvūs, susiję ne su vaikų poreikiais, o asmeniniais atsakovės ir (ar) jos sugyventinio pirkiniais. Atsakovės laikinai prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 550 Eur kiekvienam vaikui viršija ieškovo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą ir šiuo atveju nėra susiklosčiusi jokia grėsmė, kiek tai liečia nepilnamečių vaikų išlaikymą, jog kiltų būtinybė užtikrinti laikiną išlaikymą laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, atsakovė priešieškinyje tik abstrakčiai detalizavo ir į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos prašomo priteisti 1 100 Eur (po 550 Eur kiekvienam iš vaikų) išlaikymo sumos dydį šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Iš atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktų vaikų būtinųjų poreikių sąrašo matyti, kad atsakovės nurodyti vaikų būtinieji poreikiai yra nepagrįstai užaukštinti ir pervertintini. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė niekur nedirba, negauna pajamų iš niekieno kito, kaip tik savo sugyventinio ir kitų artimųjų, ieškovui nepagrįstai tenka didžiulė finansinė našta patenkinti ne tik būtinuosius vaikų poreikius, bet ir mokėti už nekompetentingą privačią ugdymo įstaigą, kurios taikoma mokymo filosofija yra kvestionuojama, todėl kyla prielaidos, jog atsakovė, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) taikomus nekompetentingus mokymo būdus, nepagrįstai išlaidauja, o ieškovas neprivalo prisidėti prie šių prabangos išlaidų tenkinimo.

7.4. Vaikai ne kartą išreiškė pasitikėjimą ieškovu, nurodydami, kad kalbasi su tėvu visais jiems rūpimais klausimais, važiuoja ir lankosi pas įvairius gydytojus, nes turi sveikatos problemų. Ieškovas nei kartą nėra savavališkai, neatsižvelgdamas į vaikų norus, pasiėmęs ir (ar) išsivežęs vaikų iš jų gyvenamosios vietos, todėl atsakovės prašymą - uždrausti ieškovui išvežti vaikus iš jų gyvenamosios vietos - laikytinas visiškai nepagrįstu. Atsakovė šiuo atveju neįrodė nei vienos sąlygos, pagrindžiančios tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą. Tad toks atsakovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

7.5. Ieškovas atsakovės reikalavimą dėl ieškovo bendravimo su vaikais Kazlų Rūdos paslaugų centre, dalyvaujant psichologei, laiko visiškai nepagrįstu, pernelyg ribojančiu jo teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Atsakovė, teikdama prašymą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės, siekia nepagrįstai suvaržyti ieškovo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, kadangi dar po 2024 m. lapkričio 13 d. pateikto ieškinio teismui atsakovė ėmė elgtis itin neadekvačiai ir nuo to laiko siekia sudaryti kliūtis ieškovui pasimatyti su nepilnamečiais vaikais, drausdama jiems vykti pas ieškovą arba ignoruodama ieškovo žinutes, kuriose jis teiraujasi dėl susitikimo su nepilnamečiais vaikais.

Šalies argumentai

5. Vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas dėl abiejų šalių pateiktų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodoma, jog:

8.1. Laikinosios apsaugos priemonės - laikinos nepilnamečių U. C. ir H. C. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu - tėvu S. C. neprieštarauja nepilnamečių vaikų teisėms ir geriausiems jų interesams, vaikams bus užtikrinama stabili ir rami gyvenamoji aplinka. 2024 m. lapkričio 19 d. atliekant vaikų situacijos vertinimą ir bendraujant su vaikais, bei jų paklausus, ar jie nori važiuoti pas tėtį, vaikai teigė: „taip“. Tiek šalių dukra, tiek ir sūnus pokalbio metu teigė, kad būdami pas tėtį jaučiasi gerai. Nepilnamečiai vaikai neišsako, jog su tėvu nenori bendrauti, ar kad jo namuose jaučiasi nesaugūs, be to, Skyrius neturi duomenų, kad ieškovo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, nėra duomenų, dėl kurių turėtų būti ribojamas ar nustatomas minimalus vieno iš tėvų bendravimas su vaikais, su kuriuo jie negyvena. Tuo tarpu atsakovės prašoma nustatyti laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka yra orientuota į minimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su tėvu, nustatymą ir neužtikrintų vaikų teisės būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

8.2. Vaikų tėvas bendrauja ir bendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais, vykdo pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, dalyvauja tėvystės įgūdžių mokymuose, o tuo tarpu vaikų motina nebendradarbiauja su specialistais teikiančiais pagalbą šeimai, neteikia informacijos, ar vykdomas sudarytas pagalbos šeimai planas ir kaip yra užtikrinamos sveikatos priežiūros specialistų paslaugos vaikams. Atsakovė nuo 2024 m. lapkričio 3 d. su vaikais yra atsikrausčiusi į nuomojamą butą ir yra sudariusi terminuotą nuomos sutartį iki 2025 m. birželio 30 d., o vasaros laikotarpiu teigianti, jog su vaikais ketina laiką leisti savo sodyboje, kuri yra Šakių r. Svarbu tai, kad nuo atsakovei inicijuoto atvejo vadybos proceso pradžios nebuvo aiški tiksli vaikų gyvenamoji vieta, vaikų motina neužtikrino vaikams tinkamos gyvenamosios aplinkos, kadangi Skyriaus specialistams reaguojant į gautus pranešimus apie galimus vaikų teisių pažeidimus, šeima buvo randama iš pažiūros negyvenamoje sodyboje, namas apleistas, nepritaikytas gyventi, be langų, namo aplinka nesutvarkyta, žolė nenupjauta (dilgėlės, žolės siekia iki kelių), visur nešvaru ir netvarkinga, nors vaikų mama teigdavo, jog ten negyvena, tačiau Skyriaus specialistai ne kartą rasdavo motiną apleistoje negyvenamoje sodyboje, vieną ar su vaikais, be to, nepilnamečiai vaikai patys yra nurodę, jog kartais sodyboje nakvoja. Taip yra pažeidžiama vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas.

8.3. Šalių santykiai yra konfliktiški, jie nelinkę kooperuotis tarpusavyje, todėl yra tikslinga nustatyti konkrečią laikiną skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką ir užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos ir nepilnamečių vaikų nuolatinį bendravimą, sudaryti galimybę abiem tėvams dalyvauti vaikų priežiūroje ir auklėjime, iki šis klausimas byloje bus išspręstas iš esmės.

8.4. Būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų turtinius interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu bei priteisti laikiną išlaikymą vaikams iki ši byla bus išnagrinėta iš esmės ir tai atitinka vaikų teises bei geriausius interesus. Tarnybos nuomone, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams laikinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas Marijampolės rūmai 2025 m. sausio 3 d. nutartimi ieškovo S. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikams padidinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo) ir atsakovės V. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dėl laikino išlaikymo vaikams padidinimo, dėl uždraudimo ieškovui išvežti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, dėl ieškovo bendravimo su vaikais Kazlų Rūdos paslaugų centre, dalyvaujant psichologei, dėl ieškovo bendravimo su vaikais nuotolinio vaizdo ryšio priemonėmis, dėl draudimo ieškovui perleisti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, dėl įpareigojimo ieškovui grąžinti kompiuterį) atmetė.

Šalies argumentai

7. Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas atmetė, konstatuodamas, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės bei interesai. Netenkindamas pagrindinio prašymo – laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatyto su ieškovu, teismas nevertino ir nepasisakė dėl išvestinių reikalavimų - dėl vaikų ir motinos laikinos bendravimo tvarkos, laikino išlaikymo vaikams iš motinos priteisimo. Savo išvadą teismas motyvavo tuo, jog:

10.1. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad vaikų gyvenamoji aplinka, gyvenat su motina, jiems tapo nesaugi ir yra būtinas bei pateisinamas vaikų interesams šios aplinkos keitimas. Bylos nagrinėjimo metu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, ieškovo nurodyta aplinkybė dėl atsakovės faktinės gyvenamosios vietos vaikams netinkamoje gyventi sodyboje nepasitvirtino. Atsakovė į bylą pateikusi duomenis dėl dviejų kambarių nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuoma gali būti pratęsta, kurio sąlygos Tarnybos šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nustatytos kaip tinkamos gyvenimo sąlygos vaikams, vaikai turi atskirą kambarį, miega dviaukštėje lovoje.

10.2. Nors ieškovas nurodo, jog atsakovė neatliepia vaikų būtinųjų poreikių, susijusių su sveikatos priežiūra, nesidomi jų sveikata ir pan., tačiau teismas, įvertinęs tai, kad odontologinis gydymo planas sudarytas 2024 m. gruodžio 12 d., t. y. laikotarpiu, kuomet teisme nagrinėtas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendė, jog šiuo metu nėra pagrindo abejoti, kad atsakovė šio plano nevykdys ir veiks priešingai vaikų interesams. Į bylą pateikti 2024 m. lapkričio 28 d. vaikų sveikatos pažymėjimai, kas paneigia, kad atsakovė nesirūpina vaikų sveikata.

10.3. Iš (duomenys neskelbtini) Mokyklos 2024 m. rugsėjo 11 d. rašto matyti, kad abu tėvai rūpinasi vaikų pasiekimais, skambina pasiteirauti, į mokyklą vaikus atveža mama, vaikai į mokyklą atvyksta tvarkingi ir laiku, jei neatvyksta, tai dėl pateisinamų priežasčių ir visada informuoja, pas psichologą lankosi, nes mokykloje pas psichologą lankosi visi vaikai, kas patvirtina, kad vaikams grėsmės nėra. Duomenų, kad vaikai mokytųsi blogai ar jų pasiekimai būtų vertinami kaip nepatenkinami, byloje nėra. Tuo tarpu ieškovas, siekdamas keisti vaikų gyvenamąją vietą, nepateikė duomenų, kokią mokyklą vaikai lankytų jo gyvenamoje vietoje, todėl teismas mano, kad prašymas keisti vaikų gyvenamąją vietą, kai nėra aišku, kur vaikai mokslo metų viduryje mokytųsi toliau, yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė. Savo išvadą teismas motyvavo tuo, jog:

11.1. Teismas nurodė, jog šalių nepilnamečiams vaikams yra priteistas išlaikymas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu. Nors teismas sutiko su atsakove, kad praėjus daugiau kaip šešeriems metams, vaikai paaugo, pasikeitė jų poreikiai (atsakovė rašymą iš esmės motyvavo tuo, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę - vaikams perkamas kokybiškas maistas, natūralūs vitaminai yra daug brangesni, mokyklos kaina yra 3 600 Eur metams vaikui, antras vaikas turi nuolaidą, todėl bendrai abiejų vaikų mokslams išleidžiama 6 840 Eur per metus), tačiau teismas tuo pačiu nurodė, jog šių poreikių detaliam ištyrimui yra reikalingas bylos nagrinėjimas iš esmės. Atsakovė nors ir nurodo, jog tik mokyklos kaina yra 6 840 Eur per metus už abu vaikus, tačiau į bylą šioje nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta sutartis su (duomenys neskelbtini) mokykla, kuri leistų teismui daryti išvadą dėl kainos, mokamos už mokslą, taip pat nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų šalių nepilnamečių vaikų mėnesio poreikius po 1 100 Eur, todėl teismas neturi faktinio pagrindo spręsti, kad atsakovės prašomas priteisti laikinas išlaikymo dydis yra proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtiniai padėčiai. Teismas pažymėjo, jog priešingu atveju, taikydamas laikinųjų apsaugos priemonių institutą, teismas pasisakytų dėl priešieškinio reikalavimo padidinti priteistą išlaikymą vaikams.

11.2. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą riboti tėvo ir vaikų bendravimą: į bylą nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovas būtų pripažintas kaltu dėl smurto prieš vaikus ar būtų pradėtas tyrimas dėl ieškovo elgesio priešingo vaikų interesams; 2023 m. lapkričio 8 d. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad tyrimo metu medžiagoje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad tėvas padarė sužalojimus dukrai ir siekė tyčia kryptingai smurtauti prieš dukrą bei sukelti fizinį skausmą; iš byloje esančios vaikų nuomonės išklausymo matyti, kad nepilnamečiai vaikai neišsako, jog su tėvu nenori bendrauti, ar kad jo namuose jaučiasi nesaugūs, be to, nėra duomenų, kad ieškovo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, ar turėtų būti ribojamas ar nustatomas minimalus tėvo bendravimas su vaikais, su kuriuo jie negyvena.

11.3. Byloje nėra nustatyta grėsmė vaikams, kad tėvas negalėtų bendrauti su vaikais pagal 2018 m. kovo 29 d. sprendimą, todėl šios nustatytos teismo sprendimu tvarkos, teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi pagrindo keisti, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymus (i) uždrausti ieškovui išvežti šalių nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos; (ii) nustatyti ieškovo bendravimą su vaikais Kazlų Rūdos paslaugų centre, dalyvaujant vaikų psichologei; (iii) nustatyti ieškovo bendravimą su vaikais nuotolinio vaizdo ryšio priemonėmis, dalyvaujant vaikų motinai.

11.4. Ieškovas yra dirbantis asmuo, jo pajamos yra stabilios ir nuolatinės, todėl nėra jokio pagrindo areštuoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti laikiną vaikų išlaikymo mokėjimą ir užtikrinant teismo išlaidų atlyginimą.

11.5. Bylos eigoje nustačius, kad ieškovas grąžino atsakovei vaikui pirktą kompiuterį, atmetė atsakovės reikalavimą įpareigoti ieškovą grąžinti kompiuterį arba grąžinti atsakovei 790 Eur sumą už sumokėtą kompiuterį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) S. C. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 3 d. priimtos nutarties dalį, kurioje atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vaikų gyvenamosios vietos nustatymo / pakeitimo, išlaikymo vaikams padidinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo – taikymo ir šioje dalyje priimti naują nutartį – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilna apimtimi. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog vaikų gyvenamoji aplinka, jiems gyvenant su atsakove, tapo nesaugi, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu:

12.1.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė gyvena su vaikais nuomojamame bute (nuomos sutarties, depozito už buto nuomą ir einamųjų buto nuomos mokesčių, taip pat komunalinių mokesčių už butą sumokėjimą patvirtinančių įrodymų).

12.1.2. Atsakovė, dar iki 2024 m. lapkričio 13 d. ieškinio pateikimo teismui gyveno apleistoje, negyvenamoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Šią reikšmingą aplinkybę, t. y. atsakovės faktinį gyvenimą sodyboje minėtu adresu patvirtino.

12.1.3. 2024 m. rugpjūčio 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje buvo nurodyta, kad namas, kuriame gyvena atsakovė, yra apleistas, nepritaikytas gyventi, be langų (šoninėje namo dalyje langai užkalti polietileno plėvele); aplinka, kur vaikai gyveno su atsakove, specialistų teigimu, buvo nesutvarkyta, nešvari, žolė ir dilgėlės siekė kojų kelius, o kieme buvo matomos suverstos šiukšlių krūvos. Apleistoje sodyboje nebuvo ir kitų, vaikams būtinų buitinių patogumų - elektros ir karšto vandens. Sodyboje nesant elektros, vaikai galimai valgė šaltą maistą ir (ar) pusfabrikačius, negalėjo įsigyti ir turėti kompiuterio, reikalingo mokslams ir laisvalaikiui.

12.1.4. Nors atsakovė nurodo, kad sodyboje negyvenama, o tik vykdoma ūkinė veikla – auginamos braškės (braškės auginamos šiltnamiuose), tačiau iš naujai pateiktų įrodymų (palydovinių fotonuotraukų) matyti, kad minėtame žemės sklype nėra nei vieno šiltnamio, kas atitinkamai reiškia, kad atsakovė pateikė melagingas aplinkybes apie neva jos vykdomą ūkinę veiklą.

12.1.5. Pasak atsakovės, buto nuomos sutartis sudaryta iki 2025 m. gegužės 31 d., kas atitinkamai reiškia, kad nuo 2025 m. birželio 1 d. atsakovė tikisi pradėti gyventi sodyboje. Akcentuotina, kad į (duomenys neskelbtini)-ą klasę einančių nepilnamečių vaikų mokslo metai baigiasi ir jų mokyklinės vasaros atostogos prasideda tik 2025 m. birželio 7 d., kas reiškia, kad nepilnamečiams vaikams vėl teks mokslo metų laiku ir jam pasibaigus gyventi be elektros, karšto vandens, švaraus tualeto ir kitų, jų vystymuisi ir raidai būtinų patogumų.

12.1.6. Atsakovė tik laikinai apsigyveno buitinius patogumus turinčiame bute su vaikais po to, kai iš teismo gavo ieškovo ieškinį, siekdama tik formaliai įvykdyti pareigą užtikrinti vaikams tinkamą būstą, kol vyksta byla, ir neslepia savo ketinimo jame gyventi tik laikinai. Tai reiškia, kad atsakovė toliau neužtikrina nepilnamečiams vaikams ne tik saugios, bet ir stabilios gyvenamosios aplinkos, todėl jos pakeitimas, nustatant vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su pastovų gyvenamąjį būstą turinčiu ieškovu, labiau atitiktų nepilnamečių vaikų tikruosius interesus, ko pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai neįvertino.

12.2. Nesaugias ir pavojingas vaikams gyvenimo sąlygas kartu su atsakove patvirtina ir 2024 m. gruodžio 7 d. atsakovės buvusio sugyventinio T. N. susirūpinimą keliančios SMS žinutės ieškovui, kuriose T. N. nurodo: „Manau vaikai turi gyventi su tavim“; „Man nesuprantama, kaip 10 metų mergaitei leidžiama miegoti su 14 paaugliu it Jo‘s tėvu“; „Jei reikia, tegul tavo advokatai susisiekia su manim. Vaikai turi būti 100% su tavim“; „Jiems ten bus saugu; Aš metus laiko gyvenau sykiu“. Dėl aukščiau nurodytų atsakovės sugyventinio T. N. SMS žinučių Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė pranešimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatui ir dėl to buvo pradėtas tyrimas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

12.3. Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu ir dėl atsakovės netinkamo, pasyvaus ir nerūpestingo požiūrio į vaikų sveikatos priežiūrą. Atsakovė propaguoja holistinį gyvenimo būdą ir, atitinkamai, holistinius, homeopatinius gydymo metodus, neigia šiuolaikinės, pažangios medicinos vaikų gydymo būdus bei galimybes:

12.3.1. Atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos neigė akivaizdžias vaikų dantų problemas, ignoravo jų patiriamus sugedusių dantų skausmus, atsisakydama vaikams reikalingo dantų gydymo. Atsakovė ieškovui neleido vaikų užrašyti vizitams pas odontologus, priešindamasi vaikų dantų gydymui ir susidariusių skylių gręžimui, teigdama, kad vaikų dantys neva užgis savaime vien tik sveikos mitybos pagalba. Ieškovas ne kartą akcentavo dukros dantų gydymo būtinybę, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos teismui atsakovė nei šiuo, nei kitais su vaikų sveikatos priežiūra susijusiais klausimais nesirūpino. Ieškovas sunerimo apleista vaikų dantų būkle, tad, atitinkamai, užregistravo vaikus reguliariems vizitams pas odontologą. 2024 m. liepos mėn. vaikai lankėsi ieškovo parinktoje odontologijos klinikoje, kur buvo taisomi dėl atsakovės netinkamos priežiūros vaikų sugedę dantys, dedamos plombos, šalinami karieso pažeisti audiniai, aštrūs emalio kraštai. Situacija buvo tokia rimta, kad šalių dukrai teko tvarkyti 5 dantis ir net traukti keletą nervų, dėl ko ji patyrė ir skausmą, ir nepatogumus, ko, odontologės teigimu, buvo tikrai galima išvengti laiku bei tinkamai prižiūrint dantis. Vaikų odontologė vaikams uždėjo laikinas plombas, kurias po kurio laiko reikėjo pakeisti, ir apie visą tai atsakovė buvo ieškovo informuota, tačiau neatliko jokių veiksmų iki pat ieškovo 2024 m. lapkričio 13 d. ieškinio padavimo teismui dienos (apie 4 mėn.). Dėl atsakovės netinkamai vykdomos vaikų sveikatos priežiūros šiuo metu yra stipriai ėduonies pažeisti 10 metų amžiaus šalių vaikų būtent nuolatiniai dantys, su kuriais jiems teks gyventi visą likusį gyvenimą, todėl vaikų patiriamos sveikatos problemos jau vien dėl jų dantų nepriežiūros yra esminis vaikų teisės į tinkamą sveikatos priežiūrą iš tėvų pusės pažeidimas, dėl kurio, visumoje su kitais jų tikrųjų interesų pažeidimais turi būti pakeista vaikų laikina gyvenamoji vieta, ją nustatant kartu su ieškovu.

12.3.2. E.sveikatos portalo duomenimis, dar 2022 m. gruodžio 9 d. buvo išrašytas siuntimas šalių nepilnamečiam sūnui H. C. dėl nepūlingo vidurinės ausies uždegimo, kuris niekada iki pat šiol nebuvo įvykdytas, kas reiškia, kad atsakovė taip ir neapsilankė su sūnumi pas gydytoją otorinolaringologą, kad jam išgydytų ausies skausmus ir palengvintų nepilnamečiui tenkantį iškęsti skausmą.

12.3.3. Nors atsakovė į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius 2024 m. lapkričio 27 d. įvykusį vaikų sveikatos profilaktinį patikrinimą pas šeimos gydytoją, kas turi būti atliekama prieš kiekvienus naujuosius mokslo metus, tačiau akivaizdu, kad tokį vizitą atsakovė atliko ne dėl realaus vaikų profilaktinio sveikatos patikrinimo būtinybės ir pažymos pateikimo mokyklai, o dėl ieškovo ieškinio pateikimo, kadangi tėvai vaikų sveikatos profilaktinį patikrinimą turi atlikti ne mokslo metų viduryje, o prieš juos – t. y. vasarą ar rugsėjo mėnesio pradžioje, ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d.

12.3.4. Šalių dukra nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. skundžiasi širdies skausmais ir apie tai ne kartą informavo abu tėvus bei atvejo vadybos specialistę. Pasak nepilnametės, tik tėtis išreiškė susirūpinimą, o mama į tai nesureagavo. Ieškovas informavo atsakovę SMS žinute dėl būtinybės nuvesti dukrą patikrinti pas kardiologą tam, kad būtų nustatyta širdies skausmo vaikui priežastis, tačiau atsakovė ignoravo situacijos rimtumą, nurodydama, kad neva dukros širdies ritmo sutrikimai susiję su ieškovo netinkamu bendravimu su dukra. Toks atsakovės neveikimas dar kartą patvirtina jos aplaidų ir keistą požiūrį į vaikų sveikatos priežiūros vykdymą, t. y. kad vaikų patiriamas skausmas yra normali būsena ir ji praeis savaime nuo tinkamos mitybos, gyvenimo gamtoje bei pan. Pabrėžtina, kad, e.sveikatos portalo duomenimis, iki šio atskirojo skundo pateikimo dienos (2025 m. sausio 10 d.) atsakovė vis dar nėra užregistravusi šalių nepilnametės dukters vizitui pas vaikų kardiologą.

12.4. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, siekdamas keisti vaikų laikiną gyvenamąją vietą, nepateikė duomenų, kokią mokyklą vaikai lankytų jo gyvenamoje vietoje, todėl prašymas keisti vaikų gyvenamąją vietą, kai nėra aišku, kur vaikai mokslo metų viduryje mokytųsi toliau, yra nepagrįstas. Ieškovas buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, kad leistų vaikus į jų anksčiau lankytą privačią ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) darželyje. Gyvendami su ieškovu Klaipėdoje, vaikai galėtų lankyti vieną iš mieste veikiančių valstybinių mokyklų, kur visuomet, net ir viduryje mokslo metų, galima rasti laisvų vietų. Be to, per keturis vaikų mokslo metus ugdymo įstaigos jiems buvo keistos iš atsakovės pusės jau keturis kartus, todėl ugdymo įstaigos vaikams pakeitimas, nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, nepažeistų vaikų tikrųjų interesų.

12.5. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, atmetė ir ieškovo prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, palikdamas galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Tačiau po ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. lapkričio 13 d.) atsakovė draudžia vaikams bet kokia forma (tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai) bendrauti su ieškovu pagal galiojančiame Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendime nustatytą bendravimo tvarką, neatsakinėja į ieškovo prašymus leisti susitikti su vaikais, neleidžia jam pasikalbėti su vaikais telefonu: (i) per pokalbių programėlę „Viber“ dukra ieškovui nurodė, kad mama atvažiuoti pas ieškovą neleido ir dukra nežino kodėl; (ii) iš mobiliojo ryšio operatoriaus “Bitė” detaliosios išklotinės matyti, kad šalių sūnus H. C. nustojo naudotis jo mobiliajame telefone esančia SIM kortele, kuri yra reikalinga norint naudotis mobiliuoju ryšiu. Akivaizdu, kad atsakovė tyčia išėmė SIM kortelę iš sūnaus mobiliojo telefono, kad vaiko susisiekimas su tėvu būtų apribotas. Ieškovui net nebuvo sudaryta galimybė iš atsakovės pusės pasveikinti vaikų Šv. Kalėdų proga. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių esminių faktinių aplinkybių, kaip vaikų teisės matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu esminio pažeidimo, kurį būtina nedelsiant nutraukti, nustatant vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, nes nėra aišku, kiek laiko truks ši byla bei pan.

12.6. Laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovės iki kol byloje bus priimtas teismo sprendimas sudarys sąlygas nepilnamečiams vaikams gauti reikiamo dydžio išlaikymą iš atsakovės, tuo tikslu, kad vaikams skiriamos piniginės lėšos būtų panaudojamos tinkamai, užtikrinant jų būtiniausius poreikius – perkant drabužius, apmokant vizitus pas odontologus, kitus gydytojus ir pan. Dažnu atveju bylos nagrinėjimas gali užtrukti net keletą metų, todėl kyla realiai pagrįsta rizika, kad, nenustačius laikino išlaikymo, visą bylinėjimosi laiką būtų pažeidžiama vaikų teisė į išlaikymą iš atsakovės.

Atsiliepimas

10. Atsakovė V. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė nepriimti ieškovo atskirojo skundo, o priėmus, atskirojo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutartį; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog į bylą nėra pateikta duomenų apie atsakovės realų buto, adresu (duomenys neskelbtini) nuomos faktą. Buto nuomos sutartis į bylą yra pateikta Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Be to, pats ieškovas iš minėto buto 2024 m. lapkričio 3 d. buvo pasiėmęs vaikus. Iki to laiko atsakovė su vaikais gyveno pas savo motiną, motinos namuose.

13.2. Buvęs atsakovės sugyventinis T. N. ieškovo nurodytas jam rašytus SMS žinutes rašė galimai neblaivus. Kiek yra žinoma atsakovei, tuo yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; be to, ieškovas nėra pateikęs į bylą jokių jo teiginius apie ikiteisminį tyrimą arba pagrindžiančius SMS žinutėse nurodytas aplinkybes įrodymus. Apklausta teisės psichologijos specialisto šalių dukra yra nurodžiusi, kad atsakovės ir T. N. bendras gyvenimas yra nutrauktas. Atsakovė šį faktą taip pat patvirtina.

13.3. Tiek vaikų dantų, tiek ir kitų vaikų sveikatos nusiskundimus, vadovaujantis Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu, galėjusi spręsti ir vertinti išimtinai vaikų motina – atsakovė, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir kuri geriausiai žino savo vaikų sveikatos stovį / problemas. Tuo tarpu ieškovas, neturėdamas jokios teisės, neturėdamas ieškovės leidimo / pritarimo, savavališkai sudarė sutartis su privačia odontologijos klinika ir galimai ne tik sugadino šalių dukros dantis, bet galimai padarė fizinę, psichologinę žalą dukrai. Sugedusių dantukų skausmo nebuvo iki ieškovo įsikišimo į dukros dantų priežiūrą.

13.4. Ieškovo atskirasis skundas procesiškai yra neteisėtas – byloje nėra ieškovo pasirašytos priesaikos, neteisėtai procesiniame dokumente nurodant išvadą teikiančią įstaigą – Asociaciją prieš tėvų atstūmimą, kuriai įstatymas tokios teisės nesuteikia.

11. Apeliantas S. C. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo prie bylos medžiagos prijungti naujai (po skundžiamos teismo nutarties) atsiradusius įrodymus bei nurodo:

14.1. Atsakovė sąmoningai, nepagrįstai ir piktybiškai trukdo ieškovui bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais, taip pat trukdo Tarnybos specialistams vykdyti savo funkcijas:

14.1.1. Ieškovas su nepilnamečiais vaikais paskutinį kartą bendravo tik 2024 m. lapkričio 3 d. dėl to, kad atsakovė sąmoningai nesilaiko teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, motyvuodama tuo, jog vaikai tėvo bijo, nors iki ieškinio teismui pateikimo dienos vaikai noriai leido laiką su tėvu, saugiai jautėsi jo aplinkoje. 2025 m. vasario 7 d. ieškovas, iš anksto SMS žinute informavęs atsakovę, atvyko į atsakovės gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu pasimatyti / pabendrauti su vaikais. Nors buvo girdėti, kad namuose buvo tiek atsakovė, tiek vaikai, tačiau durų ieškovui niekas neatidarė. Ieškovas minėtu adresu iškvietė policijos pareigūnus, tačiau ir pareigūnams nepavyko įtikinti atsakovės perduoti ieškovui vaikus.

14.1.2. Atsakovės V. V. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendime nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimą iš atsakovės pusės.

14.1.3. Atsakovė, manipuliuodama vaikų emocine būsena, siekia juos nuteikti prieš ieškovą, teikdama, neva jie jo bijo, nors iki ieškinio pateikimo teismui jokių draudimų ar kliūčių vaikams bendrauti su tėvu nebuvo.

14.1.4. Atsakovė trukdo Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams vykdyti jiems pavestas funkcijas, t. y. vaiko teisių apsaugos specialistams nuvykus į (duomenys neskelbtini) mokyklą net keletą kartų, jiems nebuvo leista pabendrauti ir išklausyti vaikų nuomonių. (duomenys neskelbtini) mokyklos darbuotojos teigimu, vaikai atsakovės yra primokyti nesikalbėti su vaikų teisių apsaugos specialistais.

14.1.5. Tarnybos duomenimis, atsakovei yra nustatytas rizikos veiksnys, kuris grindžiamas rimtais, šiurkščiais pažeidimais šalių nepilnamečių vaikų interesų atžvilgiu. Vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodoma, jog 2025 m. vasario 13 d. Tarnybos skyriuje gautas Kazlų Rūdos pedagoginės psichologinės tarnybos motyvuotas siūlymas, kur nurodoma, jog V. V. nebendradarbiauja su paslaugas teikiančia įstaiga, visos įmanomos priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichologiniam saugumui, sveikatai; prašo Tarnybos atlikti vaikų situacijos vertinimą.

14.2. Atsakovė aplaidžiai žiūri į vaikų sveikatos būklę, nesureikšmina jų išreikštų nusiskundimų sveikatos klausimais, nesiekia laiku užtikrinti būtinos medicininės pagalbos:

14.2.1. Po ieškovo ilgų raginimų ir priminimų, atsakovė, kuri pirmosios instancijos teismui teigė ir įrodinėjo, kad dukters širdies skausmo priežastis yra neva netinkamas ieškovo bendravimas su dukra, tačiau, kaip matyti iš e.sveikatos portalo duomenų, 2025 m. sausio 16 d. užregistravo nepilnametę dukrą vizitui pas šeimos gydytoją dėl skausmo širdies plote ištyrimo. Būtent 2025 m. sausio 28 d. vizito pas gydytoją vaikų kardiologą U. C. ir buvo nustatytas mažas vožtuvų nesandarumas bei rekomenduota profilaktinė kardiologo apžiūra kas 1-2 metus. Atitinkamai tai reiškia, kad dėl atsakovės pasyvios ir aplaidžios dukters sveikatos priežiūros, t. y. akivaizdaus ir sistemingo širdies sveikatos problemų ignoravimo bei vengimo užrašyti dukrą vizitui pas kompetentingus gydytojus, nepilnametė daugiau nei pusę metų kentė skausmus širdies plote. Toks reikšmingas delsimas laikomas vaiko tikrųjų interesų, gerovės nepaisymu.

14.2.2. Tiek šalių sūnui, tiek dukrai yra būtinas dantų gydymas, kurio atsakovė iki šiol neužtikrina, nors dar 2024 m. gruodžio 23 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pati pripažino dukros dantų gydymo būtinybę. E.sveikatos portale dar nuo 2023 m. spalio 20 d. yra užfiksuoti įrašai, kuriuose atsakovė teigia, neva vaikų dantys gali sugyti savaime. Pažymėtina, kad odontologijos klinika, kurioje atsakovė lankėsi su vaikais, aiškiai nurodė, jog būtina nedelsiant pradėti gydymą arba net svarstyti apie nuolatinių dantų šalinimą 10 metų mergaitei, tačiau atsakovė ir toliau vilkina būtinų medicininių priemonių taikymą. 2024 m. gruodžio 16 d. e.sveikatos portalo duomenimis, atsakovė kartu su dukra lankėsi Šv. Apolonijos odontologijos centre, kuriame kreipėsi dėl 16 ir 36 dantų endodontinio gydymo. Vizito metu nustatyta, kad nepilnametės 16 ir 36 dantų endodontinės ertmės yra atviros apie keturis mėn., abiejų dantų vainikų defektai dideli, tačiau jokios informacijos apie taikytą gydymą ir (ar) sudarytą dantų gydymo planą nėra, kas patvirtina, kad atsakovė iki šiol neužtikrino dukros teisės į tinkamą sveikatos priežiūrą. Be kita ko, atsakovė nuo 2024 m. liepos mėnesio nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su nepilnamečio sūnaus H. C. dantų gydymu, nors nepilnamečio dantų būklė buvo ne kartą patvirtinta remiantis pirmosios instancijos teismui pateiktais ir surinktais duomenimis, įskaitant į bylą pateiktus e.sveikatos portalo medicininius įrašus.

14.3. (duomenys neskelbtini) mokykla, kurioje šiuo metu mokosi šalių nepilnamečiai vaikai, yra nekvalifikuota ugdymo įstaiga, taikanti kvestionuojamus mokymo būdus ir metodikas, kas kelia pagrįstų abejonių dėl vaikų ugdymo kokybės bei jų geriausių interesų užtikrinimo. Šioje mokykloje vaikai turi laisvą valią rinktis, į kurias pamokas jie nori eiti, o kurias gali praleisti neribojamą kiekį kartų, nežiūrint to, kokia tai pamoka (matematika ar kt.). Šalių dukra, besimokanti (duomenys neskelbtini) klasėje, vis dar nemoka daugybos lentelės bei atlikti kitų, paprastų aritmetinių veiksmų, o pati mokykla oficialiai nurodė, kad mokinė gali mokytis daugybos lentelę iki aštuntos klasės, kas akivaizdžiai liudija apie visišką šios mokyklos nekompetenciją. (duomenys neskelbtini) mokykla pateikia kvestionuojamus ir prieštaringus duomenis dėl vaikų lankomumo: mokykla, ieškovui pasiteiravus, nurodė, jog vaikai 2025 m. sausio 16–17 dienomis dalyvavo pamokose, nors pagal e.sveikatos portalo duomenis matyti, kad 2025 m. sausio 16 d. vaikai lankėsi pas gydytojus. Gavus ieškovo skundą, Nacionalinės švietimo agentūra atliko (duomenys neskelbtini) mokyklos neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė ne vieną teisės aktų reikalavimų pažeidimą iš (duomenys neskelbtini) mokyklos pusės: mokykla neturi leidimo – higienos paso vykdyti veiklą; dalis mokytojų, dirbančių šioje mokykloje pagal bendrojo ugdymo programas, neatitinka LR Švietimo įstatymo ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų reikalavimų; elektroninis dienynas naudojamas tik dalinai, kadangi nėra prieigos visiems mokinių tėvams; mokinių maitinimas organizuojamas tik dalį, o ne visa darbo savaitę, kas neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Atsiliepimas

12. Atsakovė V. V. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose palaikė savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, prašo prie bylos medžiagos prijungti naujai (po skundžiamos teismo nutarties) atsiradusius įrodymus bei papildomai nurodo, kad:

15.1. Dėl ieškovo savavaldžiavimo, psichologinio vaikų traumavimo, atsakovė, siekdama užkardyti vaikų traumavimą iš ieškovo pusės, nuo 2025 m. vasario 24 d. išvyko su vaikais gyventi į Angliją. Tad nagrinėjamu atveju ieškovo atskirasis skundas yra atmestinas pilnai, nes reali vaikų gyvenamoji vieta yra su manimi, vaikų motina, Anglijoje ir ši civilinė byla yra teisminga Anglijos, o ne Marijampolės apylinkės teismui. Dėl pasikeitusio teismingumo atsakovė yra pateikusi prašymą teismui, tačiau teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi tą prašymą atmetė, tačiau ši teismo nutartis yra negaliojanti, kadangi atsakovė ruošia atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

14. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

17. Abi šalys kartu su procesiniais dokumentais pateikė teismui naujus įrodymus:

20.1. Apeliantas (ieškovas) kartu su atskiruoju skundu ir papildomai teiktais rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus: sodybos palydovines nuotraukas, V. V. skelbimą apie sodybos paiešką soc. tinklo Facebook grupėje; 2025 m. vasario 7 d. pranešimą pavojų patiriančiam asmeniui (V. V.) apie priimtą sprendimą neskirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio; 2025 m. sausio 13 d. ieškovo el. laišką Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimo; 2025 m. sausio 24 d. el. laišką V. V. ir jos atsakymą dėl vaikų ir tėvo susitikimo; antstolio A. B. 2025 m. vasario 3 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą; 2025 m. sausio 24 d. abiejų vaikų situacijos vertinimo duomenų anketas; 2025 m. vasario 26 d. Tarnybos abiejų vaikų situacijos vertinimo sprendimus; vaikų e.sveikatos portalo išrašus; 2025 m. sausio 6 d. skundą (duomenys neskelbtini) mokyklos veiklos priežiūrą vykdančioms institucijoms; Nacionalinės Švietimo agentūros atsakymą į ieškovo skundą dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos; 2025 m. sausio 20 d. el. laišką (duomenys neskelbtini) mokyklai; 2025 m. sausio 15 d. pažymą dėl (duomenys neskelbtini)mokyklos sutikimo priimti vaikus mokytis minėtoje ugdymo įstaigoje; Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato 2025 m. vasario 7 d., kuomet ieškovas atvyko pabendrauti su vaikais sprendimu nustatytu bendravimo laiku, policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašas; 2025 m. kovo 6 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą apie atsakovės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 245 straipsnį.

20.2. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir papildomai teiktais rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus: Buto nuomos sutarties paskutinį lapą; V. V. skelbimo apie sodybos paiešką soc. tinklo Facebook grupėje komentarą; K. G. el. laišką dėl nepagrįsto įtraukimo į bylą; ieškovo 2025 m. sausio 6 d. skundą įvairioms valstybės institucijoms dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos veiklos ir galimų vaikų teisių pažeidimų ištyrimo; 2025 m. sausio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ieškovui išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-808-512/2018; antstolio A. B. 2025 m. vasario 12 d. Reikalavimą pateikti informaciją apie teismo sprendimo vykdymą bei atsakovės 2025 m. vasario 17 d. atsakymą antstoliui; psichologės R. M. 2025 m. vasario 11 d. Rekomendacijas.

18. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių į bylą pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, kad pateikti rašytiniai įrodymai neabejotinai turi įtakos nagrinėjamo itin jautraus tęstinio pobūdžio klausimo, susijusio su nepilnamečių vaikų teisėmis ir jų interesais, objektyviam išnagrinėjimui; be to, abi šalys turėjo pakankamai laiko su priešingos šalies naujai pateiktais įrodymais susipažinti, ir, kaip matyti iš procesinių dokumentų, yra susipažinusios; šie naujai pateikti įrodymai, sprendžiant šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismui taip pat bus aktualūs, todėl apeliacinės instancijos teismas abiejų šalių kartu su procesiniais dokumentais pateiktus įrodymus prijungia prie bylos medžiagos ir vertina juos kompleksiškai su kitais byloje esančiais įrodymais ir duomenimis.

Dėl ginčo esmės

20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas S. C. ir atsakovė V. V. gyveno nesudarę santuokos (yra buvę sugyventiniai). Šalys susilaukė dvynių – dukters U. C. ir sūnaus H. C., gimusių (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-808-512/2018 šalių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su vaikų motina, t. y. su atsakove V. V.; iš ieškovo S. C. buvo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės amžiaus, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta ieškovo S. C. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią S. C. su vaikais bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val., pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; taip pat aptarta S. C. bendravimo su nepilnamečiais vaikais didžiųjų metų švenčių laikotarpiu bei vaikų atostogų laikotarpiu tvarka.

21. Nagrinėjamu atveju abi šalys ieškinyje ir priešieškinyje pateikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitos šalies atžvilgiu: (i) ieškovas prašė pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, ją laikinai nustatant su ieškovu; nustatyti motinos (atsakovės) laikiną bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais tvarką; priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą vaikams kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį; (ii) atsakovė prašė padidinti ieškovo teikiamą išlaikymą vaikams; uždrausti ieškovui išsivežti vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos; nustatyti ieškovo bendravimą su vaikais telekomunikacijos priemonėmis, o realų bendravimą nustatyti Kazlų Rūdos paslaugų centre, dalyvaujant psichologei; įpareigoti grąžinti kompiuterį arba 790 Eur (kompiuterio kainą); padaryti įrašą viešajame registre, uždraudžiant perleisti nekilnojamąjį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. sausio 3 d. nutartimi abiejų šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

23. Atsakovė neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties, tačiau ieškovas, nesutikdamas su teismo padarytomis išvadomis, pateikė atskirąjį skundą. Taigi, apeliacijos objektas nagrinėjamu atveju sudaro Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutarties dalis, kuria atmestas ieškovo S. C. prašymas dėl atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Atskirajame skunde apeliantas (ieškovas) laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė visas byloje nurodytas faktines aplinkybes dėl atsakovės elgesio, o būtent, kad:

1) Vaikų gyvenamoji vieta, jiems gyvenant pas atsakovę, tapo nesaugi:

(i) Nors atsakovė ir nurodo, jog pakeitė savo ir kartu šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, t. y. nebegyvena apleistoje, higienos normų neatitinkančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini)., o sudarė nuomos sutartį ir gyvena dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, objektyviai pagrindžiančių šias aplinkybes (pvz., nuomos sutarties, depozito už buto nuomą, einamųjų buto nuomos mokesčių ir pan.);

(ii) Atsakovė netinkamai, pasyviai ir nerūpestingai žiūri į vaikų sveikatos priežiūrą, t. y. atsakovė, kuri propaguoja holistinį gyvenimo būdą, neigianti šiuolaikinės bei pažangios medicinos gydymo būdus, neužtikrina vaikams savalaikės ir būtinos sveikatos priežiūros:

- Atsakovė neigia akivaizdžias vaikų dantų problemas; dėl atsakovės netinkamai vykdomos sveikatos priežiūros šiuo metu yra stipriai pažeisti abiejų vaikų dantys (ypatingai dukros), o byloje iki šiol nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų dėl vaikų dantų gydymo (pvz., apsilankymai pas atitinkamus gydytojus, sudarytas dantų gydymo planas ar pan.);

- Dar 2022 m. gruodžio 9 d. buvo išrašytas siuntimas šalių nepilnamečiam sūnui dėl nepūlingo vidurinės ausies uždegimo, kuris niekada iki pat šiol nebuvo įvykdytas, kas reiškia, kad atsakovė taip ir neapsilankė su sūnumi pas gydytoją otorinolaringologą;

- Atsakovė ignoravo šalių dukros nusiskundimus dėl širdies skausmų ir atitinkamai būtinybę nuvesti dukrą pas kardiologą dėl skausmo širdies plote ištyrimo; tik bylos nagrinėjimo metu (t. t. esant spaudimui ir grėsmei prarasti vaikus) šalių dukrai 2025 m. sausio 28 d. buvo diagnozuotas širdies vožtuvų nesandarumas ir rekomenduota profilaktinė kardiologo apžiūra.

(iii) (duomenys neskelbtini) mokykla, kurioje šiuo metu mokosi šalių nepilnamečiai vaikai, yra nekvalifikuota ugdymo įstaiga, taikanti kvestionuojamus mokymo būdus ir metodikas, kas kelia pagrįstų abejonių dėl vaikų ugdymo kokybės: vaikai gali laisva valia rinktis, į kurias pamokas eiti, o kurias praleisti; pamokas gali praleisti neribotą kiekį kartų (nepaisant, kokia tai yra pamoka); šalių dukra vis dar nemoka daugybos lentelės bei kitų elementarių aritmetinių veiksmų; mokykla neturi higienos paso vykdyti veiklą; dalis mokytojų neatitinka kvalifikacijai keliamų reikalavimų; dalis tėvų neturi tinkamos prieigos prie dienyno; tik dalinai vykdomas vaikų maitinimas ir t.t.

2) Atsakovė sąmoningai ir piktybiškai visiškai apribojo ieškovo bendravimą su šalių nepilnamečiais vaikais. Tuo pagrindu atsakovės V. V. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendime nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimą iš atsakovės pusės:

(i) Ieškovas su abiem vaikais paskutinį kartą bendravo 2024 m. lapkričio 3 d. Atsakovė, manipuliuodama vaikų emocine būsena, nuteikinėja juos prieš tėvą, teigdama, neva vaikai jo bijo, nors iki ieškinio teismui pateikimo dienos šalių vaikai noriai bendravo su tėvu, tėvo aplinkoje jautėsi saugiai;

(ii) Nėra užtikrinamas ieškovo bendravimas su vaikais ir telekomunikacijos priemonėmis – dukra neatsiliepia į ieškovo skambučius, o iš sūnaus telefono apskritai yra išimta SIM kortelė.

3) Atsakovė ne tik nebendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos specialistais, tačiau apskritai trukdo su vaikų teisėmis susijusioms tarnyboms vykdyti savo funkcijas šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovė visiškai nebendradarbiauja su Tarnybos specialistais, taip pat neleido Tarnybai, remiantis gautu Kazlų Rūdos pedagoginės ir psichologinės tarnybos siūlymu / prašymu atlikti situacijos vertinimą, išklausyti šalių nepilnamečių vaikų nuomonių ir atlikti situacijos vertinimo.

25. Apelianto nuomone, būtent šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – vaikų gyvenamąją vietą laikinai, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nustatyti su ieškovu (taip pat taikyti išvestines laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo išlaikymo priteisimą bei motinos bendravimo su vaikais nustatymą), nes priešingu atveju ir toliau bus pažeidinėjami vaikų teisės į sveiką bei saugų gyvenimo būdą, neužtikrintas tinkamas vaikų ugdymas, taip pat bus pažeidinėjami tiek vaikų, tiek tėvo (apelianto) interesai, susiję su tėvo ir vaikų tarpusavio bendravimu.

26. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.

27. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos ar laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai; šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius; vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

28. Be to, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

29. Remiantis nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, preliminariai kompleksiškai įvertinęs šiuo metu byloje esančius duomenis, įskaitant ir abiejų šalių su procesiniais dokumentais apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai iš esmės yra pakankamas pagrindas spręsti apie tam tikrą vaikų teisių, taip pat ir ieškovo, kaip vaikų tėvo, teisės bendrauti su skyrium gyvenančiais vaikais pažeidimą iš atsakovės pusės (apie tai motyvus teismas pateiks žemiau šioje nutartyje), tačiau teismo vertinimu, atsižvelgus ir įvertinus kitus byloje esančius duomenis (tai, kad vaikai nuo pat gimimo gyvena su motina, su kuria yra susiformavęs stiprus ir artimas tarpusavio ryšys; byloje nėra duomenų apie netinkamą ir / ar smurtinį motinos elgesį vaikų atžvilgiu ir t. t.), laikytina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. kuomet dar tik vyksta pasirengimas bylos nagrinėjimui, byla dar nėra išnagrinėta iš esmės, kas reiškia, kad nėra kompleksiškai įvertintos visos bylos aplinkybės, iš esmės reikšmingos galutinio procesinio sprendimo priėmimui, yra anksti spręsti apie tokio lygio ir masto grėsmę vaikų interesams ir pagrindą taikyti šią išimtinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę – laikinai keisti vaikų gyvenamąją vietą, t. y. kardinaliai keisti vaikų įprastinę gyvenamąją, mokymosi aplinką: tiek gyvenamąją vietą, tiek ugdymo įstaigą, tiek apskritai šeimą ir jos gyvenimo būdą (bylos duomenimis ieškovas savo gyvenamojoje vietoje gyvena su kita moterimi ir dviem jos nepilnamečiais vaikais; pažymėtina, jog teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nežino šalių nepilnamečių vaikų ir kartu su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje gyvenančių kitų nepilnamečių vaikų santykio, tarpusavio ryšio, o byloje yra dvi skirtingos šalių pozicijos šiuo aspektu).

31. Visų pirma, ieškovas tiek savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir atskirajame skunde vieną iš priežasčių, dėl kurių būtina nedelsiant, pasinaudojant laikinųjų apsaugos priemonių institutu jau pirminėje proceso stadijoje, keisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir laikinai ją nustatyti su ieškovu, nurodo netinkamas vaikų gyvenimo sąlygas – vaikai su atsakove gyvena apleistoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) , o atsakovė, grįsdama aplinkybes, jog yra išsinuomojusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), nepateikė teismui šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

32. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors, kaip preliminariai matyti iš bylos medžiagos, ankščiau vaikų turėtos gyvenimo sąlygos galimai neatitiko saugumo, higienos ir kitų minimaliai būtinų tinkamam vaikų vystymuisi reikalavimų, t. y. vaikai gyveno su motina apleistoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nebuvo vandens, elektros, šildymo, kanalizacijos ir kitų būtinumų bei patogumų; aplinka buvo nesutvarkyta ir t.t., tačiau šiuo metu, t. y. tiek pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek nagrinėjant ieškovo atskirąjį skundą, kaip konstatuota ir Tarnybos, atsakovės ir vaikų gyvenimo sąlygos yra pasikeitusios – vaikai su motina gyvena dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jiems sukuriamos saugios, tinkamos bei būtinos sklandžiam vystymuisi sąlygos, užtikrinama būtina auginimui ir lavinimuisi aplinka.

33. Atmetami apelianto argumentai, kad atsakovė neįrodė, t. y. nepateikė jokių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių šeimos realaus gyvenimo bute, esančio Kazlų Rūdos mieste, faktą. Į bylą yra pateikta terminuota buto nuomos sutartis, taip pat pateiktas, kaip atsakovė nurodo, paskutinis šios sutarties lapas, iš kurio matyti, kad už buto nuomą 2024 m. lapkričio 3 d. yra sumokėta bendra 650 Eur suma (depozitas, nuomos mokestis, avansas). Taip pat pažymėtina, jog pats ieškovas, 2025 m. vasario 7 d. atvykęs pasiimti vaikų, atvyko būtent adresu (duomenys neskelbtini), t. y. į atsakovės išnuomotą butą, kuriame, kaip teigia ir pats ieškovas ir kas matoma iš ieškovo pateiktos iškviestų pareigūnų vaizdo kamerų medžiagos, atsakovė su vaikais šiame bute realiai gyvena.

34. Taigi, visos šios nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, jog atsakovės ir vaikų gyvenamoji aplinka po 2024 m. lapkričio mėnesio iš esmės pasikeitė, šiuo metu yra tinkama vaikams jų minimalių poreikių užtikrinimo aspektu, kas atitinkamai eliminuoja vieną iš ieškovo nurodomų priežasčių – netinkama aplinka vaikų gyvenimui, ugdymuisi ir vystymuisi – laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bet jau šiuo metu, t. y. šioje teismo proceso stadijoje.

35. Antra, ieškovas nurodo, jog atsakovės aplaidus, nerūpestingas ir ignoruojantis požiūris į vaikų sveikatą iš esmės pažeidžia vaikų teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą ir vien jau dėl to yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatant su tėvu, kuris vienintelis tinkamai pasirūpinti vaikų sveikata.

36. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis - Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadų turinį, iš kurių matyti, kad atsakovė, atsižvelgus į užsitęsusį vaikų sveikatos problemų ignoravimą, tarnybos yra įpareigojama kreiptis į atitinkamus sveikatos priežiūros specialistus; ieškovo priminimus / raginimus atsakovei kreiptis į gydytojus dėl vaikų dantų gydymo; e. sveikatos portalo išrašus, iš kurių matyti tiek gydytojų nustatytos diagnozės vaikams bei rekomendacijos, bei laiko tarpus, per kuriuos buvo kreiptasi į sveikatos priežiūros įstaigas), pilnai pritaria apeliantui, jog atsakovė nerūpestingai ignoruoja tiek pačių vaikų nusiskundimus dėl sveikatos, tiek ieškovo raginimus kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, aplaidžiai žiūri į pakankamai rimtas vaikų sveikatos problemas, kurios savaime neišsispręstų be tinkamo gydymo, o galimai tik gylės ir gali padaryti vaikams nepataisomą žalą, taip neužtikrindama / pažeisdama vaikų teises į tinkamą sveikatos priežiūrą. Visos šios aplinkybės galės būti atitinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant dėl geriausiai vaikų interesus galinčios užtikrinti gyvenamosios vietos (su motina ar su tėvu) nustatymo / parinkimo.

37. Kita vertus, nors, kaip preliminariai matyti iš bylos medžiagos, ankščiau motina nesiėmė protingų ir būtinų priemonių vaikų sveikatos užtikrinimui, kas lėmė atitinkamas konstatuotas vaikams sveikatos problemas (dantų, ausies, širdies), tačiau šiuo metu šios problemos yra sprendžiamos ir didžiąja dalimi šalinamos – 2025 m. sausio 16 d. atsakovė kreipėsi į šeimos gydytoją dėl dukros nusiskundimų dėl skausmo širdies plote; šeimos gydytoja išrašė siuntimą pas kardiologą, pas kurį atsakovė su dukra apsilankė 2025 m. sausio 28 d.; atsakovė 2024 m. gruodžio 16 d. ir 2024 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į odontologijos klinikas dėl dukros dantų problemų.

38. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, t. y. kad atsakovė, nors ir esant ieškovo bei Tarnybos spaudimui, tačiau šalina (nors ir ne pilna apimtimi) susidariusias problemas, susijusias su vaikų sveikata – registruoja vaikus vizitams pas gydytojus, suteikia prielaidas išvadai, jog šiuo momentu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir dėl to kardinaliai keisti vaikų aplinką nebūtų racionalu, proporcinga ir pagrįsta.

39. Trečia, nors ieškovo nuomone, motina neužtikrina vaikams tinkamo lavinimo ir ugdymo, kadangi jie lanko VšĮ (duomenys neskelbtini) mokyklą, kurioje, ieškovo nuomone, taikomi neįprasti / nestandartiniai / netinkami mokymosi principai, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ši mokymo įstaiga Lietuvoje yra įregistruota ir akredituota teikti mokymosi paslaugas, o ieškovo į bylą pateiktame Nacionalinės švietimo agentūros, turinčios kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka revizuoti ir kontroliuoti tokio pobūdžio švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigas, vykdyti jų valstybinę priežiūrą, rašte, atlikus mokyklos dokumentacijos, įskaitant ugdymo planų, tvarkaraščių, el. dienyno tarkymo nuostatų, mokinių lankomumo užtikrinimo tvarkos, kompleksinį patikrinimą neplaninio patikrinimo metu konstatuoti veiklos pažeidimai nesusiję su pradiniam ugdymui, kuris aktualus šalių nepilnamečiams vaikams, taikomų ugdymo / mokymo programų, pamokų skaičiaus, mokytojų kvalifikacijos, mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo neatitiktimi teisės aktų reikalavimams, o priešingai, be kita ko, nustatyta, kad pavyzdžiui, mokykloje įgyvendinama matematikos bendroji programa, (duomenys neskelbtini) klasės matematikos mokymosi turinys mokiniams pateikiamas pagal (duomenys neskelbtini) klasės matematikos ilgalaikio plano pavyzdį, paskelbtą Švietimo portale.

40. Ketvirta, ieškovas nurodo, jog atsakovė nuo 2024 m. lapkričio mėn. visiškai yra apribojusi bet kokį (tiesioginį, komunikacijos priemonėmis ar kitais būdais) tėvo bendravimą su vaikais. Anot ieškovo, dukrą jis paskutinį kartą matęs 2024 m. lapkričio 3 d., o sūnų – 2024 m. lapkričio 24 d. Tokiu būdu, ieškovo teigimu, pažeidžiamos ne tik jo, bet ir šalių nepilnamečių vaikų teisės. Taip pat byloje yra duomenys, jog atsakovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendime nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimo iš atsakovės pusės. Pati atsakovė teismui prieš pat rašytinį posėdį pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2025 m. vasario 24 d. išvyko su vaikais į Angliją.

41. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas).

42. Aktualus šiuo aspektu kasacinio teismo išaiškinimas, jog tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą); tėvų valdžios apribojimo taikymo galimybė neeliminuoja teismo teisės skirti baudą tėvams dėl sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo, antstoliui vykdymo procese kreipusis dėl to į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 39 punktą). Be to, teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi), pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

43. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei šiuo klausimu aktualia teismų praktika, esant susidariusiai situacijai, kuomet yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatyta konkreti, aiški ir nedviprasmiška skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, atsakovei nevykdant šio sprendimo dalies, t. y. savavališkai ribojant ieškovui galimybę bet kokiomis priemonėmis bendrauti su vaikais, tėvas turi teisę ginti tiek savo, tiek nepilnamečių šalių vaikų interesus, reikalaudamas taikyti atsakovei sankcijas už teismo sprendimo nevykdymą – kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo ir tuo atveju, jei nebus vykdomas privalomas antstolio nurodymas, antstolis galės kreiptis į teismą, reikalaudamas skirti atsakovei baudą (CPK 771 straipsnis); arba kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

44. Šiuo atveju, kaip matyti, ieškovas naudojasi jam įstatymo suteiktomis teisėmis: (i) byloje yra pateiktas antstolio A. B. 2025 m. vasario 3 d. priimtas Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0087/25/00167 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-808-512/2018 dėl bendravimo su vaikais tvarkos); (ii) ieškovas nagrinėjamoje byloje yra pareiškęs ieškinį, kurio vienas iš reikalavimų yra pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu (vaikų tėvu); (iii) į bylą yra pateiktas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato 2025 m. kovo 6 d. Pranešimas apie atsakovės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 245 straipsnį, t. y. dėl 2018 m. kovo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-808-512/2018, t. y. dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo. Esant galimai neteisėtam vaikų išvežimui į užsienio valstybę, ieškovas turi teisę imtis atitinkamų tarptautiniuose dokumentuose dėl vaikų grobimo numatytų teisinių priemonių.

45. Taigi, kaip matyti, ieškovas yra ėmęsis įmanomų jam įstatymu suteiktų priemonių, gindamas tiek savo, tiek vaikų teises, susijusias su jų tarpusavio bendravimu, kaip ir numatyta įstatymu. Tačiau šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl kitokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu tuo pagrindu, kad atsakovė yra apribojusi tėvui galimybę bendrauti su vaikais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų per daug drastiška ir neproporcinga priemonė, kuomet, kaip jau buvo minėta anksčiau, nėra įvertintos visos esminės bylos aplinkybės. Tad reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo vertins ir dėl to spręs pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės, kompleksiškai įvertinęs visas byloje šiam klausimui reikšmingas aplinkybes bei įrodymus. Kitaip tariant, aplinkybės ir problemos, susijusios su atsakovės galimai nepagrįstu galimybių ieškovui bendrauti su vaikais pagal galiojančiu teismo sprendimu nustatytą tvarką ribojimu, yra ir turi būti sprendžiamos įstatymų nustatyta, priverstinį sprendimo šiuo aspektu įvykdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pagal tas procedūras, kurias numato įstatymai, o ne per kitokio pobūdžio priemonės – vaikų laikinosios gyvenamosios vietos – institutą.

46. Apibendrinant visą kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje proceso stadijoje, kuomet nėra įvertintos visos esminės bylos aplinkybės, kardinalus vaikams įprastos ir nusistovėjusios gyvenamosios ir mokymosi aplinkos pasikeitimas, vertinant tai, kad vaikai nuo pat gimimo nepertraukiamai gyveno su motina, su kuria yra susiformavęs natūralus ir artimas tarpusavio ryšys, galimai neatitiktų jų geriausių interesų, būtų jiems pernelyg traumuojantis, sukeltų didelį stresą, stiprius emocinius išgyvenimus, didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, tuo labiau, kad tik iš esmės bylą išnagrinėjęs teismas spręs dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, t. y. ar vaikų gyvenamoji vieta bus palikta su motina, ar vis dėlto bus pakeista ir nustatyta su tėvu. Šiuo momentu byloje nėra duomenų, kad vaikų ir motinos tarpusavio santykiai būtų blogi, kad vaikai būtų motinos skriaudžiami, neegzistuotų glaudus, teigiamas motinos ir vaikų tarpusavio ryšys ir pan., tuo tarpu tėvų tarpusavio nesutarimai dėl vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros metodų taikymo spręstini, kaip minėta, galutiniu procesiniu sprendimu, teismui nustatant nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą ir išsprendžiant kitus su tuo susijusius kitus klausimus (dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo/pakeitimo išlaikymo priteisimo/padidinimo ir t. t.). Apelianto nurodomos aplinkybės ir bylos duomenys apie tai, kad atsakovė gyvenamojo būsto, vaikų medicinines ir kitas problemas ėmėsi spręsti tik jas iškėlus ieškovui bei Tarnybai ir tik teismo proceso metu, nors iki tol šias problemas sąmoningai ignoravo, taip pat apie jos nebendradarbiavimą su ieškovu užtikrinant jo bendravimą su vaikais, taip pat nebendradarbiavimą su Tarnyba ir kitomis institucijomis, yra ir bus reikšmingos aplinkybės, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam šalių ginčą iš esmės, sprendžiant dėl ieškovo ieškinio reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo / nustatymo pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Apibendrinant konstatuotina, jog šioje proceso stadijoje, kuomet dar nėra kompleksiškai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nėra pagrindo nepilnamečiams vaikams kelti stresą ar kitokią įtampą, keičiant jų faktinę, per ilgą laiką nusistovėjusią gyvenamąją vietą šiuo metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir su tuo susijusių kitų klausimų (bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo) - taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

49. Taip pat pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti teismui naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto (ieškovo) S. C. atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko