Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1229-994/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-13
Bylos Nr.: e2-1229-994/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23653-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Lipeikienė
Ieškovas: V. Ž.
Trečiasis asmuo: D. M., L. Č., E. V., V. O., J. V., J. Č., A. D., O. G., I. V., I. S., R. V., J. A., G. R., E. A., S. G., A. K., V. S., T. B., L. P., R. K., O. B., T. A., A. J., J. K., O. V., R. M., J. Z. A., E. G., A. P., V. J., V. D., M. Z., Š. T., V. M.
Advokatai: Valentinas Račys, Valdas Pumputis

Kategorijos

21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
21.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1229-994/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23653-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.2;21.4.1.4;21.4.1.5;21.4.2.7 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,dalyvaujant ieškovui V. Ž., jo atstovui advokatui Valentinui Račiui,

atsakovo 819-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovams S. V., advokatui Valdui Pumpučiui,

tretiesiems asmens be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje G. R., J. Č. (J. Č.), L. Č., Š. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui 819-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje - D. M., L. Č., E. V., V. O., J. V., J. Č., A. D., O. G., I. V., I. S., R. V., J. A., G. R., E. A., I. V., S. G., A. K., V. S., T. B., E. V., L. P., R. K., J. A., O. B., T. A., A. J., J. K., O. V., R. M., J. Z. A., E. G., A. P., V. J., V. D., A. K., J. Č., M. Z., Š. T., V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (el. b. l. 15-20), kuriuo prašė pripažinti 819-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2016-04-12 pakartotinio visuotinio susirinkimo visus priimtus sprendimus negaliojančiais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovui priklauso 1 kambario butas name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šiame name yra 18 vieno kambario butų, 17 dviejų kambarių butų ir 4 didesnio ploto butai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta 819-oji DNSB, ieškovas yra bendrijos narys. 2016-03-29 neįvykus šauktam visuotiniam bendrijos narių susirinkimui dėl kvorumo nebuvimo, 2016-04-12 įvyko Bendrijos narių pakartotinis visuotinis susirinkimas. Pranešime dėl šio pakartotinio susirinkimo šaukimo buvo paskelbta darbotvarkė, kurią sudarė trys klausimai: 1) 2015 m. bendrijos ūkinės-finansinės veiklos ataskaita; 2) auditoriaus ataskaita; 3) S. Š. informacija apie šilumos mazgo remontą. Bus aptartos problemos ir galimi sprendimo būdai dėl šilumos ir karšto vandens nuostolių; kiti bendrijos klausimai. Pakartotinis visuotinis susirinkimas priėmė sprendimus: atlikti šilumos skaitiklių patikrą butams – 8, 17, 24, 37, 40; atlikti įvadinio šilumos skaitiklio patikrą; išlaidas, susijusias su skaitiklių patikra padalinti po lygiai kiekvienam bendrijos butui (protokolo 4.1, 4.2, 4.3 punktai); išsiaiškinti, ar tikrai yra nemokamas skaitiklių įrengimas. Jei taip, tai tada įpareigoti visus bendrijai priklausančius butus iš anksto suderinus su UAB „Vilniaus energija“ įsileisti darbuotojus skaitiklių įstatymui ir pritarti 1 karšto vandens tiekimo būdui (protokolo 5 p.); įrengti laiptinėse atidaromus langus su tinkleliu ir pasirinkti pasiūlymą su mažesne kaina. Išlaidas, susijusias su langų įsigijimu ir įtaisymu apmokėti pagal tvarką – 50 proc. iš bendrijos sukauptų lėšų fondo, kitą 50 proc. padalinti kiekvienam butui po lygiai (protokolo 6.1, 6.2 p.); surasti įmonę, kuri apsodins Bendrijos gyvenamojo namo teritoriją medeliais (7 punktas); surasti įmonę, galinčią atlikti asfaltavimo darbus ir išasfaltuoti betoninį grindinį, esantį mašinų stovėjimo aikštelėje bei privažiavime prie garažų. Taip pat siūlymą darbams, reikalingiems atlikti papildomos mašinų stovėjimo aikštelės įrengimui žaliojoje vejoje, kuri yra kitapus (duomenys neskelbtini) gatvės (protokolo 8 p.).Visi sprendimai negaliojantys, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, Bendrijos steigimo dokumentams, priimti pažeidžiant susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarką. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSB įstatymas) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta sušaukimo tvarka. Jau šaukiant 2016-03-29 susirinkimą (neįvykusį nesant kvorumo) buvo pažeistos įstatymo nuostatos, nes pranešime apie šaukiamą susirinkimą nebuvo nurodyta nei vieta, nei darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektai, nei nurodyta vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Toks pranešimas nesukūrė prielaidų šaukti pakartotinį susirinkimą. Pranešime apie 2016-04-12 susirinkimą, jau nurodyta darbotvarkė, tačiau nenurodant nei siūlomų sprendimų projektų, nei vietos, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovo, kaip bendrijos nario, teisė susipažinti su darbotvarkėje numatytų klausimų siūlomais sprendimų projektais, iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl jų. 2016-04-12 susirinkime buvo svarstyta galimybė pereiti prie 1-ojo karšto vandens tiekimo būdo ir nutarta įpareigoti visus butus, iš anksto suderinus su UAB ‚Vilnaius energija“ įsileisti darbuotojus skaitiklių įstatymui ir pritarti 1-ajam karšto vandens tiekimo būdui (protokolo 5 p.). bendrijai svarstant klausimą ir priimant sprendimą dėl karšto vandens tiekėjo ir pastato šildymo būdo, apie susirinkimą turėjo būti pranešta raštu (DNSB įstatymo 11 str. 1,2 d.). Pranešimas buvo paskelbtas tik lentoje. Bendrijos pakartotinis visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą įrengti laiptinėse atidaromus langus su tinkleliu ir pasirinkti pasiūlymą su mažesne kaina ir paskirstant išlaidas nustatyta tvarka (protokolo 6.1, 6.2 p.). Toks klausimas iš viso nebuvo numatytas darbotvarkėje, antra, toks sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Teisės aktai įtvirtina proporcingumo principą, o ne lygiavos (CK 4.76 str., 4.82 str.). Tai reiškia, kad mokėjimai būtini bendro turto išlaikymui ir priežiūrai, turi būti nustatomi vadovaujantis proporcingumo principu.

Atsiliepimas

Atsakovas 819-oji DNSB atsiliepime į ieškinį (el. b. l. 104-108) nurodė, kad name adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra 39 butai ir 39 bendrijos nariai. Ieškovas yra buvęs bendrijos primininkas ir bendrijos narys. Informacija apie 2016-03-29 susirinkimą buvo pranešta iškabinant pranešimą bendrijos skelbimų lentoje, šalia jo buvo pateikta ir susirinkimo darbotvarkė. Susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko daugiau kaip ½ bendrijos narių, todėl buvo sušauktas pakartotinis 2016-04-12 narių susirinkimas, apie susirinkimą ir darbotvarkę skelbiant bendrijos skelbimų lentoje. Pagal atsakovo įstatų 30 straipsnį, pakartotinas susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau, kaip ¼ bendrijos narių. 2016-04-12 susirinkime šis kvorumas buvo, nes dalyvavo 14 iš 39 narių. Ieškovui puikiai buvo žinoma apie susirinkimo vietą ir laiką, tačiau susirinkime nedalyvavo ir nepasinaudojo išankstine balsavimo teise. Vykusio susirinkimo protokolas paskelbtas bendrijos skelbimų lentoje. Dalis priimtų sprendimų jau yra įgyvendinti – 2016-05-25 UAB „Egreda“ sumontavo langus bendrojo naudojimo patalpose. Ginčijamo susirinkimo tvarka nebuvo pažeista, nes susirinkimo darbotvarkė buvo paskelbta bendrijos skelbimų lentoje, kas laikoma tinkamu pranešimu. Ieškovui buvo aiški tiek darbotvarkė, tiek ir susirinkimo vieta. Sprendimų projektai nebuvo pateikti, nes objektyviai nebuvo žinoma, kokie kiti bendrijos klausimai bus sprendžiami. Susirinkime nebuvo svarstomi ypatingos svarbos bei sudėtingumo klausimai dėl kurių apsispręsti nariui reikėtų atlikti didelius parengiamuosius darbus (sprendimai dėl apželdinimo ir varstomų langų įstatymo). Iš esmės ieškovo balsas nieko nėra lemiantis, net jei jis ir būtų balsavęs už ar balsavęs prieš visus susirinkime priimtus sprendimus. Darbotvarkėje buvo nurodytas klausimas - „Kiti bendrijos klausimai“, todėl svarstant šį klausimą ir buvo balsuota už langų įrengimą. Bendrijos skelbimų lentoje dar iki 2016-03-29 susirinkimo buvo iškabinti kelių įmonių pasiūlymai dėl langų įrengimo, o 2016-04-12 susirinkime buvo tik patvirtintas ankstesniame – 2015-06-30 susirinkime priimtas sprendimas dėl varstomų langų įrengimo, tokiam sprendimui buvo pritaręs ir ieškovas. DNSB įstatymo 10 str. 1 d. 12 p. numato, kad visuotinis bendrijos susirinkimas tvirtina kitas įmokas susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. Atsakovas turi teisę daugumos susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių sprendimu nustatyti ir mokėjimų bendrijai apskaičiavimo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. atsiliepime į ieškinį (el. b. l. 103-104) nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Neteisinga ir prieštarauja įstatymams lygiavos principas dalinant išlaidas. Yra pensininkė, gyvena mažame bute, todėl nesąžininga vienodai su didesniais butais mokėti už pastovias bendrąsias administracines išlaidas ir vienkartinius projektus. Kadangi mažųjų butų yra mažiau nei didesnių, net neturi galimybių balsuodami apginti savo teisėtų interesų. Kaimynai privalo gerbti vieni kitus ir elgtis sąžiningai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas ieškinį ir jame išdėstytus argumentus palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pažeista sušaukimo procedūra, kadangi ieškovas neturėjo objektyvios informacijos, kokie klausimai bus sprendžiami pakartotiniame bendrijos narių susirinkime, taip pat nesilaikyta įstatyminio reikalavimo parengti sprendimų projektus ir suteikti galimybę su jais susipažinti. 2016-04-12 susirinkime buvo keletą sprendimų priimta, kurie tiesiogiai liečia bendrijos nario pinigines prievoles, tačiau apie šių klausimų būsimą svarstymą bendrijos narys nebuvo tinkamai informuotas, darbotvarkėje nurodant tik tris svarstytinus klausimus, o sprendimai priimti dėl 8 klausimų.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad iki 2013 metų buvo bendrijos primininkas, šiuo metu negyvena adresu Pretorijaus g. 1-31, Vilnius. Pažymėjo, kad prie pirminio 2016-03-29 susirinkimo informacijos apie jo datą ir laiką nebuvo pateikta darbotvarkė. Ji buvo pateikta tik su pranešimu apie pakartotinį 2016-04-12 susirinkimą. Jeigu jis būtų žinojęs, kad pirminiame, kuris neįvyko ir pakartotiniame susirinkime bus svarstomi klausimai, kurie liečia mokestines prievoles, jis būtų dalyvavęs, tačiau įvertinęs darbotvarkę ir joje nurodytus klausimus, jis savo laiką planavo kitaip. Jam nekilo pareiga domėtis, kokie kiti klausimai bus svarstomi. Ieškovo vertinimu, priimti sprendimai dėl skaitiklių patikros bei langų laiptinėse įrengimo apmokestinimo lygiavos principu pažeidžia teisės aktus ir ieškovo teisėtus interesus. Skaitiklių patikros išlaidos turėtų būti skaičiuojamos proporcingai butų plotui. Paaiškino, kad anksčiau taip pat būdavo įrašoma į darbotvarkę – „kiti klausimai“, tačiau būdavo svarstomi bendro, informacinio pobūdžio klausimai, nesukeliantys tiesioginių pasekmių bendrijos nariams.

Atsiliepimas

Teismo posėdžių metu atsakovo atstovas advokatas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad nėra ginčo, jog apie abu susirinkimus ieškovas žinojo. Kvorumo ieškovas taip pat neginčija. Rašytiniam pranešimui apie pakartotinį susirinkimą bendrijos nariams nebuvo būtinybės, nes 5 klausimu buvo tik aptariamos karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo sąlygos. Sprendimas priimtas tiki 2016 m. lapkričio mėnesį. Iš anksto numatyti sprendimus ir parengti jų projektus yra neįmanoma ir sudėtinga, kadangi susirinkimo metu gali būti pasiūlomi dar keli sprendimų variantai. Ginčo susirinkimui nebuvo rengti sprendimų projektai. Skundžiamu sprendimu Nr. 6 buvo tik įgyvendintas ankstesnio susirinkimo sprendimas, kuriame dalyvavo ir ieškovas. Bendrija (narių dauguma) renkasi išlaidų paskirstymo metodus, todėl lygiavos principas yra galimas, jeigu tam pritaria narių kvorumas. Sprendimas dėl šilumos skaitiklių patikros buvo priimtas, įvertinus namo šilumos nuostolius, jų naštos atitekimą kas mėnesį visiems bendrijos nariams bei AB „Vilniaus energija“ patarimus pasirinktinai patikrinti šilumos skaitiklius. Buvo sumokėta apie 40 Eur už 1 vnt. skaitliuko patikrą. 7-8 klausimai buvo tik informacinio pobūdžio, palaipsnis būsimo sprendimo priėmimas.

Teismo posėdžių metu atsakovo pirmininkė paaiškino, kad kartu su pranešimu apie 2016-03-29 susirinkimo laiką ir vietą buvo pakabinta ir darbotvarkė. Buvo abi darbotvarkės ir pranešimai pakabinti reikiamu laiku, t. y. ne mažiau kaip 14 dienų iki susirinkimo. Sunku yra rengti sprendimų projektus, kadangi atėję bendrijos nariai į susirinkimus iškelia ir kitus klausimus, taip pat likus keletai dienų iki susirinkimo išsako įvairias problemas, rūpimus klausimus, kurie taip pat keliami susirinkime. Trečiasis darbotvarkės klausimas yra tiesiogiai susijęs su 4-5 klausimu priimtais sprendimais. UAB „Vilniaus energija“ davė pasiūlymą patikrinti atsitiktinius skaitiklius, esant dideliems šilumos nuostoliams name. Įvadinis skaitliukas buvo patikrintas nemokamai UAB „Vilniaus energija“ sąskaita, o sumokėta už atsitiktinai parinktų 5 vnt. šilumos skaitiklių patikrą 192,75 Eur. 2016 m. balandžio mėnesį neturėjo pirmininkė duomenų dėl galimai netinkamai veikiančių skaitiklių, todėl savanoriai pasisiūlė patikrinti jų butuose esančius 5 skaitiklius. 6 klausimą iškėlė susirinkimo dalyvis, kadangi šis klausiamas dėl langų pakeitimo jau buvo įvertintas 2015 metais. 7-8 susirinkimo klausimais sprendimai nebuvo priimti, tik nuspręsta rinkti informaciją dėl būsimų darbų atlikimo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Š. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikrai matė skelbimų lentoje langų rangovų pasiūlymus iškabintus iki ginčo susirinkimo. Susirinkimo 4 klausimu priimto sprendimo ginčijimas yra nesuprantamas, kadangi buvo būtina imtis veiksmų, turint duomenis, kad bendrijos nariams tenka našta atlyginti nuostolius, atsirandančius dėl sunaudojamo ir deklaruojamo šilumos kiekio skirtumo. Skaitiklio tinkamas veikimas yra aktualus visiems nariams, nes jiems tenka padengti susidariusius nuostolius. Lygiavos principas pasirinktas, kadangi taip patogiau buhalterei skaičiuoti, be to, skaitiklius visi butai turi ir visiems butams tą pačią funkciją jie atlieka. Langai laiptinėje visiems butams vienodai aktualūs, nepriklausomai nuo buto ploto.

Trečiasis asmuo L. Č. paaiškino, kad dažnai nuo bendrijos skelbimų lentos dingsta paviešinti skelbimai. Kaip bendrijos narė teigiamai vertina darbotvarkėje nurodymą, kad susirinkime bus svarstomi ir „kiti“, neįvardinti klausimai, kadangi kiekvieną kartą susirinkus bendrijos narių daugumai kyla einamųjų, visai bendrijai aktualių klausimų, kuriuos aktualu išspręsti. Sunku iš anksto numatyti visus klausimus ir paruošti būsimų sprendimų projektus.

Trečiasis asmuo G. R. paaiškino, kad matė iki susirinkimo skelbimų lentoje langų tiekėjų pasiūlymus, kas gali būti vertintina kaip sprendimo projektas.

Kiti tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuoti tinkamai CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, jokių prašymų dėl posėdžio eigos negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, jog daugiabučio namo, adresu M. Pretorijaus g. 1, Vilnius (toliau – ir namas), patalpų savininkai yra įsteigę 819-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją (toliau – ir bendrija), kuriai pavesta įgyvendinti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (el. b. 1 t., b. l. 110-118). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-03-29 buvo šaukiamas bendrijos susirinkimas (el. b. 1 t., b. l. 7), tačiau susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko kvorumas (el. b. 1 t., b. l. 109). Tad 2016-04-12 19.00 val. adresu M. Pretorijaus g. 1, Vilniuje, įvyko pakartotinis susirinkimas, kuris 2016-04-12 susirinkimo protokole pavadintas kaip 819-DNSB (pakartotinas) susirinkimas (toliau – ir 2016-04-12 susirinkimas, ginčo susirinkimas) (el. b., 1 t., b. l. 8,10). Ieškovo teigimu, šio susirinkimo sušaukimo tvarka bei jo metu priimti sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko šio susirinkimo metu priimti sprendimai pripažintini negaliojančiais.

Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (Lietuvos Respublik?s daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalis). Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuris savo kompetencijos klausimais priima sprendimus, kurie yra registruojami ir skelbiami bendrijos organų nustatyta tvarka, ir kurie galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Dėl ginčijamo susirinkimo šaukimo tvarkos pažeidimo buvimo (nebuvimo)

Ieškovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti ginčo 2016-04-12 susirinkimo nutarimus negaliojančiais, vienu iš argumentų nurodo, jog organizuojant ginčijamą susirinkimą buvo pažeista jo sušaukimo tvarka, kadangi priimant sprendimą penktuoju susirinkimo klausimu - dėl galimybės pereiti prie pirmojo karšto vandens tiekimo būdo – buvo būtina apie susirinkimą pranešti raštu (DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis).

DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams.

Byloje nekyla ginčo dėl informavimo apie įvyksiantį ginčo susirinkimą įstatuose (67.1 p., el. b. 1 t., b. l. 117) nustatyta tvarka – paskelbiant bendrijos skelbimų lentoje viešai. Tą patvirtina ir ieškovo su ieškiniu pateikti įrodymai – į bylą pateikta skelbimo dėl šaukiamo susirinkimo fotonuotrauka (el. b. 1 t., b. l. 6). Vertinant, ieškovo teigimu, pažeistą susirinkimo sušaukimo tvarką, apie susirinkimą nepranešant imperatyviai raštu, remiantis DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio nuostatomis, teismas pažymi, kad šios nuostatos numato, jog informavimas visų bendrijos narių apie šaukiamą susirinkimą raštu yra būtinas, kai yra priimami sprendimai dėl karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo ir kt. Kaip matyti iš 2016-04-12 protokolo, 5-uoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas galutinis ir bendrijos narius įpareigojantis bendrijos narių sprendimas dėl karšto vandens tiekimo būdo parinkimo ir jo sukeliamų pasekmių bendrijos nariams, o tik aptarti vieno iš galimų karšto vandens tiekimo būdų privalumai bei teigiamos prielaidos (galimai nemokamas skaitiklių įrengimas) vienam iš būdų pasirinkti, pakeičiant galiojantį name karšto vandens tiekimo būdą. Šias teismo išvadas patvirtina ir į bylą pateiktas 2016-11-03 susirinkimo protokolas (el. b. 2 t., b. l. 76), iš kurio matyti, kad galutinis sprendimas dėl karšto vandens būdo pasirinkimo (pakeitimo) priimtas ne ginčijamame susirinkime, o vėliau, tokiam sprendimui pritariant bendrijos narių daugumai (iš 39 narių 24 nariai “už“). Ginčo dėl 2016-11-03 susirinkimo sušaukimo tvarkos ir jame priimto sprendimo teisėtumo byloje nekyla. Atsižvelgiant į šias faktines bylos aplinkybes, bei remiantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad raštu neinformavus bendrijos narių apie organizuojamą ginčo susirinkimą nebuvo padarytas pažeidimas, turėjęs esminės įtakos priimto sprendimo – išsiaiškinti, ar skaitiklių įrengimas yra nemokamas ir ateityje galimai pritarti 1 karšto vandens tiekimo būdui - teisėtumui ir juolab galintis būti pagrindu visus priimtus ginčijamo susirinkimo metu sprendimus pripažinti negaliojančiais, kadangi kitais klausimais priimti sprendimai bendrijos narių ginčo susirinkime, vadovaujantis tiek įstatymo, tiek bendrijos įstatų nuostatomis, nereikalavo informuoti narių apie susirinkimą raštu, ko neginčija ir pats ieškovas.

Vertinant ieškovo argumentus dėl ginčo susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo, bendrijos pirmininkei nenurodant nei siūlomų sprendimų projektų, nei vietos, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su susirinkime sprendžiamų klausimų sprendimų projektais, teismas pažymi, kad atsakovo atstovė bendrijos pirmininkė pripažino, kad kartu su pranešimu apie būsimą pakartotinį 2016-04-12 susirinkimą ir jame numatoma darbotvarke skelbimų lentoje nebuvo pateikusi siūlomų sprendimų projektų, kadangi tai sunkiai įmanoma. Bendrijos pirmininkės teigimu ir byloje dalyvavusių kitų bendrijos narių paaiškinimais, bendrijos narių vykstančių susirinkimų metu, narių diskusijose atsiranda ne vienas ir ne du atitinkamo klausimo sprendimo variantai. Kita vertus, bendrijos pirmininkė patvirtino, ko neneigė ir pats ieškovas, kad po darbotvarkės paskelbimo ir pranešimo apie 2016-04-12 įvyksiantį susirinkimą, bendrijos pirmininkė negavo jokių užklausų dėl galimybės susipažinti su siūlomais svarstytinų klausimų sprendimų projektais ir pan. Teismas sutinka su ieškovu, kad DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais, tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, susipažinus su 2016-04-12 susirinkimo darbotvarke ieškovui iki šios civilinės bylos iškėlimo nebuvo aktualūs siūlomi sprendimų projektai, kadangi jis nevyko į susirinkimą, apie jį informavus skelbimų lentoje, taip pat nesiekė gauti sprendimų projektų iki susirinkimo pradžios, susisiekus su bendrijos pirmininke skelbime nurodytu elektroninio pašto adresu, juolab kad buvusiam bendrijos pirmininkui yra žinomi visi susirinkimų organizavimo tvarkos reikalavimai. Teismo nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar šis formalus pažeidimas galėjo sąlygoti priimtų ginčijamo susirinkimo metu sprendimų neteisėtumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas susirinkimas faktiškai įvyko bei jo metu buvo priimti sprendimai, dėl ko teismas turi pagrindo vertinti, jog sprendimų projektų nepaskelbimo pažeidimas neapribojo kitų narių galimybės dalyvauti susirinkime bei balsuoti ir be iki susirinkimo pateiktų sprendimų projektų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, jog šis pažeidimas sąlygojo ir kitų bendrijos narių teisių pažeidimą. Be to, ir pats ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl šio pažeidimo buvo pažeistos jo, kaip bendrijos nario teisės ir šie pažeidimai turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsižvelgiant į šias faktines bylos aplinkybes, bei remiantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad nepaskelbus siūlomų sprendimų projektų buvo padarytas formalus pažeidimas, tačiau neturėjęs esminės įtakos priimtų sprendimų teisėtumui ir negalintis būti pagrindu priimtus ginčijamo susirinkimo metu sprendimus pripažinti negaliojančiais vien formaliu įstatymo nuostatos nesilaikymo pagrindu.

Dar daugiau, ne tik bendrijos pirmininkė, bet ir bylos nagrinėjimo metu dalyvavę tretieji asmenys – bendrijos nariai - patvirtino, kad viena vertus, susirinkimus organizuojant keletą kartų į metus sunku tiksliai iš anksto numatyti visus susirinkime svarstytinus ir visai bendrijai aktualius klausimus ir tokiu būdu paruošti jų sprendimų projektus iki susirinkimo pradžios. Kita vertus, jeigu bendrijos nariui yra aktualūs būsimų klausimų sprendimų projektai, kiekvienas narys žino, kur galima kreiptis dėl bet kokios informacijos gavimo ir apsikeitimo, tačiau šiuo atveju tokios iniciatyvos iš ieškovo pusės nebuvo. Tad teismo vertinimu, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad sprendimų projektų nepaskelbimas esminiai pažeidė bendrijos narių, taip pat ir ieškovo, teises ir teisėtus interesus, dėl ko yra pagrindas pripažinti visus priimtus sprendimus negaliojančiais.

Dėl paskelbtos darbotvarkės nesilaikymo

Ieškovas, reikšdamas reikalavimą panaikinti visus 2016-04-12 susirinkime priimtus sprendimus, susirinkimo neteisėtumą taip pat grindė netinkamu informavimu apie susirinkime svarstytinus klausimus, praplėčiant viešai paskelbtoje darbotvarkėje numatytų svarstytinų klausimų ratą. Ieškovo teigimu, paskelbta viešai darbotvarkė lėmė jo nedalyvavimą susirinkime, nes žinant, kad susirinkime bus svarstomi materialines pasekmes sukeliantys klausimai, ieškovas būtų turėjęs intenciją susirinkime dalyvauti. Teismo vertinimu, apie galimą bendrijos nario teisių pažeidimą šiuo aspektu reikia spręsti konkrečių faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant ir į nagrinėjamų klausimų svarbą. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad 6 susirinkimo klausimu priimtas sprendimas dėl laiptinėse atidaromų langų su tinkleliu įrengimo ir pritarimo pasiūlymui už mažesnę kainą, o išlaidų 50 proc. padalinant lygiomis dalimis butams - negalėjo būti priimtas, kadangi toks klausimas nebuvo numatytas darbotvarkėje. Tiek byloje esantis 2015-06-30 susirinkimo protokolas (el. b. 1 t., b. l. 126-128), tiek trečiųjų asmenų (bendrijos narių) paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad bendrijos narių sprendimas dėl langų laiptinėse pakeitimo buvo priimtas dar 2015-06-30, dalyvaujant ir pačiam ieškovui (el. b. 1 t., b. l. 126-128), o ginčo susirinkime tik buvo užbaigtas šio sprendimo įgyvendinimas, nubalsuojant už konkretų tiekėją bei pasirenkant atsiskaitymo už langus metodą. Kita vertus, ieškovas neginčijo atsakovo atstovės bendrijos pirmininkės ir trečiųjų asmenų pozicijos dėstomos teismo posėdžių metu, kad dar iki 2016-04-12 susirinkimo namo laiptinės skelbimų lentoje buvo iškabinti langų įmonių skelbimai su pasiūlymais langų įrengimui, kas galėjo leisti vidutiniškai rūpestingam, apdairiam bendrijos nariui įvertinti, kad dar 2015 metais nusprendus pakeisti laiptinės langus, tačiau kilus būtinybei surasti tiekėją, galutinis sprendimo priėmimas bus artimiausiame bendrijos narių susirinkime. Pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ir anksčiau darbotvarkėje būdavo numatomi „kiti klausimai“, kurie apimdavo eilinius buitinius klausimus, iškeliant problemą ir ieškant jos sprendimų būdų, arba užbaigiant klausimo išsprendimą, kuriam buvo ruoštasi iš anksčiau, ieškant sprendimo būdų ir pan. Taigi, sprendimo dėl laiptinėse įrengtinų langų tiekėjo pasirinkimo priėmimas bei išlaidų paskirstymas galėjo būti numanomas ieškovo, anksčiau veikusio kaip bendrijos pirmininko, bendrijos nariams dar 2015 metais nutarus juos įrengti, o prieš pat ginčo susirinkimą turint viešai išplatintą informaciją apie siūlomus tiekėjus ir jų siūlomų langų įsigijimo kainas (el. b. 1 t., b. l. 119-124). Pagrindo abejoti bendrijos pirmininkės ir kitų bendrijos narių paaiškinimais teismo posėdžių metu apie langų tiekėjų pasiūlymų išviešinimą skelbimo lentoje iki susirinkimo pradžios teismas neturi.

Šių motyvų kontekste, teismas taip pat pasisako ir dėl kitų klausimų, nenumatytų darbotvarkėje, išsprendimo ginčo susirinkime sukeliamų pasekmių ieškovui bei pagrindo pripažinti juos negaliojančiais. Teismo posėdžių metu ieškovas akcentavo, kad viešai paskelbtos darbotvarkės klausimų neatitikimas priimtiems sprendimams sąlygojo ieškovui turtines pasekmes dėl kurių neturėjo objektyvios galimybės pasisakyti. Sutiktina su ieškovu, kad 4 susirinkimo klausimu priimtas sprendimas sąlygojo ieškovui turtinę prievolę bendrijai – paskaičiuota kiekvienam butui po 4,94 Eur ž skaitiklių patikrą (el. b. 2 t., b. l. 163). Visgi vertinant 4 klausimu priimtą sprendimą – atlikti šilumos skaitiklių patikrą bei išlaidas padalinti po lygiai kiekvienam butui, teismas pažymi, kad paskelbtoje darbotvarkėje buvo išskirtas 3 darbotvarkės klausimas, kuris aiškiai įvardijo, kad bus sprendžiama visiems bendrijos nariams aktuali šilumos ir karšto vandens atsirandančių nuostolių problema, tariamasi dėl visiems aktualių galimų šios problemos sprendimo būdų. Akivaizdu, kad apdairiam, rūpestingam bendrijos nariui žinant name esančią susidarančių šilumos nuostolių problemą, kai nuostolius privalo dengti visi nariai, būnant informuotam, kad bus sprendžiamas šis klausimais, nėra pagrindo teigti, jog darbotvarkės neinformatyvumas suklaidino bendrijos narį dėl dalyvavimo susirinkime būtinumo ir tokiu būdu sukėlė jam turtines pasekmes. Iš bylos duomenų matyti, kad tik vienas bendrijos narys (ieškovas) išsako savo neigiamus atsiliepimus dėl priimto sprendimo ir abejoja buvus objektyviu reikalingumu ir nauda. Iš protokolo matyti, kad visi susirinkime dalyvavę nariai vienbalsiai pritarė galimam susidarančių šilumos nuostolių problemos šalinimo sprendimui. Ieškovo balsas „prieš“ šį sprendimą dėl skaitiklių patikros ir išlaidų paskirstymo, jam dalyvavus susirinkime, esminės reikšmės sprendimo priėmimui nebūtų turėjęs ir lėmęs sprendimo priėmimą.

Vertinant ieškovo dėstytą poziciją teismo posėdžio metu, kad darbotvarkėje nepaskelbti susirinkimo 7-8 klausimai taip pat sąlygojo ieškovui turtines pasekmes, teismas su tokia pozicija nesutinka, įvertinęs priimtų sprendimų turinį. Kaip jau minėta aukščiau, pats ieškovas sutiko, kad bendrijos veiklos praktikoje pasitaikydavo, kad darbotvarkėje būdavo numatomi svarstyti „kiti klausimai“, tačiau šie klausimai būdavo bendri, informacinio pobūdžio, nesukeliantys materialių pasekmių bendrijos nariams. Kaip matyti iš ginčo susirinkimo protokolo, 7 susirinkimo klausimu tik apsitarta ateityje išspręsti klausimą dėl medelių sodinimo prie namo, suradus įmonę ir įvertinus galimus kaštus. Joks konkretus sprendimas dėl medelių sodinimo ir paslaugų kaštų paskirstymo bendrijos nariams priimtas ginčo susirinkime nebuvo. Juolab nebuvo priimamas sprendimas ir 8 klausimu, net, kaip pats ieškovas pažymėjo 2016-12-16 teismo posėdžio metu, nebuvo susirinkimo dalyvių balsuota. Tad teigti, kad į darbotvarkę įtraukti “kiti klausimai” sąlygojo bendrijos nario (ieškovo) teises ir pareigas, sukėlė turtines pasekmes, nėra jokio objektyvaus pagrindo, juolab ir pripažinti šiuos sprendimus negaliojančiais, pažeidus susirinkimo sušaukimo tvarką. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šio pažeidimo pasekoje (pateikus neišsamią darbotvarkę iki susirinkimo pradžios) buvo pažeistos jo, kaip bendrijos nario, teisės ir šie pažeidimai turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui.

Taigi, bendrijos narių dalis savo veiksmais susirinkimo metu parodė sutinką su susirinkimo sušaukimo tvarka, terminais, darbotvarkės formavimu, svarstė darbotvarkėje numatytus ir jos eigoje iškeltus klausimus ir dėl jų balsavo. Kadangi ieškovas ieškiniu neginčijo 2016-04-12 susirinkimo kvorumo ir šiuo pagrindu ieškinio dėl sprendimų panaikinimo nereiškė, teismas sprendžia, kad aukščiau aptarti ieškovo argumentai, pagrįsti byloje esančiais įrodymais, nesudaro pagrindo spręsti esant pagrindui pripažinti visus 2016-04-12 namo bendrijos susirinkimo sprendimus negaliojančiais.

Dėl susirinkimo metu priimtų sprendimų 4 klausimo 3 punktu ir 6 klausimo 2 punktu teisėtumo

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl 2016-04-12 įvykusio namo bendrijos narių susirinkimo metu 4 ir 6 klausimais priimtų sprendimų, kad visiems bendrijos nariams įmokų už skaitiklių patikrą ir langų laiptinėse pakeitimą dydžiai nustatyti lygiomis dalimis. Ieškovas teigia, jog įmokos turi būti skaičiuojamos vadovaujantis proporcingumo principu, todėl tokie sprendimai prieštarauja CK 4.82 str. 3 d. įtvirtintam proporcingumo principui. Tokiems ieškovo argumentams teismas pritaria.

Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal DNSBĮ 2 straipsnį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams kylančių pareigų, ne kartą yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016). Taigi, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, butų ir kitų patalpų savininkams, kaip namo bendraturčiams, kyla prievolė proporcingai savo daliai apmokėti visas išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, reguliariai kaupti lėšas, kurios yra bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal kasacinio teismo praktiką bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti galioja ne tik bendrijos nariams, bet net ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai (2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Tačiau buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai. Remiantis šiais kasacinio teismo išaiškinimais, įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).

Teismas, vertindamas atsakovo argumentą, kad aukštesnės instancijos teismas – Vilniaus apygardos teismas 2016-06-29 nutartimi c. b. Nr. e2A-1687-345/2016 - jau išaiškino, kad CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.84 straipsnio 9 dalyje normose nėra aiškiai išreikšto imperatyvo ir bendraturčiai turi teisę nuspręsti taikyti kitokią išlaidų paskirstymo tvarką, pažymi, kad viena vertus, nors bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi tiek savo pačių, tiek ir aukštesnės instancijos teismo sukurtų precedentų (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), tačiau atsakovo nurodyti Vilniaus apygardos teismo išaiškinimai dėl išlaidų paskirstymo bendraturčiams tvarkos šioje byloje kilusiems ginčo santykiams nelaikytini formuojančiais praktiką bei sektinais, kadangi, kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo bylose yra išaiškinęs, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).

Dar daugiau, atsakydamas į atsakovo argumentą, kad bendrija turi teisę nuspręsti kokią išlaidų paskirstymo tvarką taikys, nes daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), teismas pažymi, jog CK 4.75 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kuris turi įpareigojantį pobūdį, ką akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Tačiau įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 dienos nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-7-515/2009). Pritartina atsakovui, kad bendraturčių dauguma priimti sprendimai, kol jie neginčijami, galioja visiems atitinkamo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Tačiau, kai yra nesutarimas dėl kylančių pareigų apimties dengiant bendraturčiams tenkančias išlaidas, teigti, kad išlaidų paskirtymas lygiomis dalimis yra teisėtas bei atitinka CK normas, nėra teisinio pagrindo. Priimti sprendimai turi atitikti CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Remiantis išdėstytu, atsakovo 819-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, kodas 125795625, 2016-04-12 bendrijos narių pakartotinio susirinkimo ketvirtojo klausimo trečiuoju punktu bei šeštojo klausimo antruoju punktu priimti sprendimai naikintini. Bendrijos nariams apskaičiuotos išlaidos laiptinės langų įsigijimui ir skaitiklių patikrai pagal 2016-04-12 susirinkime priimtus sprendimus 4 ir 6 klausimais turi būti perskaičiuojamos proporcingai bendraturčių turimų butų plotui, ieškovui neįrodžius pačių priimtų sprendimų dėl skaitiklių patikros ir langų laiptinėse įrengimo neteisėtumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalims bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas, atsižvelgiant į šalių sąžiningumą ir procesinį elgesį, turėtų išlaidų dydį ir jų pagrįstumą (CPK 93 str. 2 d. ir 4 d., 98 str.).

Ieškovas pateikė prašymą priteisti 375,00 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 2 t., b. l. 186-193). Atsakovas pateikė įrodymus apie turėtas 300,00 Eur atstovavimo išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 1 t., b. l. 130). Tiek ieškovo, tiek atsakovo advokatų išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.).

Visiškai tiksliai nustatyti laimėto ir pralaimėto ginčo proporcijas nėra galimybės, tačiau įstatymų leidėjas suteikia diskrecijos teisę tą padaryti būtent teismui. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovas įrodė dviejų susirinkimo sprendimų punktų neteisėtumą, lyginant su pareikštais reikalavimais dėl visų susirinkimo sprendimų neteisėtumo. Teismo vertinimu, buvo patenkinta 22 procentai reikalavimų (vertinta, kad buvo iš esmės priimti sprendimai 9 klausimais, nes 4 ir 6 klausimas iš dviejų dalių, o 8 klausimu nebuvo nebalsuota) ieškovo reikalavimų.

Ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 82,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (375 Eur × 22 proc.), o atsakovui iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 234,00 Eur (300 Eur × 78 proc.) (CPK 93 str. 2 d.). Tokiu atveju atliktinas ieškovo ir atsakovo tarpusavio prievolių įskaitymas, nustatant, kad ieškovas atsakovui atlygina 151,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį tenkinus iš dalies, remiantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, valstybei iš ieškovo ir atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo jie nėra atleisti. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 str. 1d. 14 p. numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys kituose įstatymuose numatytais atvejais. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, CPK 83 straipsnio 1-3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovas ir atsakovas nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto bei DNSBĮ nuostatų pagrindu yra atleisti tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tai sudaro pagrindą priteisti iš ieškovo ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai valstybei 136,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams, t. y. iš ieškovo 106,75 Eur, o iš atsakovo 30,11 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92-93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo 819-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, kodas 125795625, 2016-04-12 bendrijos narių pakartotinio susirinkimo ketvirtojo klausimo trečiuoju punktu bei šeštojo klausimo antruoju punktu priimtus sprendimus.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui 819-osios daugiabučių namų savininkų bendrijai, kodas 125795625, iš ieškovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 151,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 106,75 Eur (vieną šimtą šešis eurus, 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovo 819-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, kodas 125795625, 30,11 Eur (trisdešimt eurų 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė