- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-209-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23653-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- D. M., L. Č., E. V., V. O., J. V., J. Č., A. D., O. G., I. V., I. S., R. V., J. A., G. R., E. A., S. G., A. K., V. S., T. B., L. P., R. K., O. B., T. A., A. J., J. K., O. V., R. M., J. Z. A., E. G., A. P., V. J., V. D., M. Z., Š. T., V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka, nagrinėdama ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui 819-ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje - D. M., L. Č., E. V., V. O., J. V., J. Č., A. D., O. G., I. V., I. S., R. V., J. A., G. R., E. A., I. V., S. G., A. K., V. S., T. B., E. V., L. P., R. K., J. A., O. B., T. A., A. J., J. K., O. V., R. M., J. Z. A., E. G., A. P., V. J., V. D., A. K., J. Č., M. Z., Š. T., V. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 819-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2016 m. bandžio 12 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo visus priimtus sprendimus negaliojančiais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m balandžio 12 d. įvyko daugiabučio namo, kuriame ieškovas gyvena bendrijos narių pakartotinis visuotinis susirinkimas. Ieškovo nuomone, šiame susirinkime priimti sprendimai yra negaliojantys, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, bendrijos steigimo dokumentams, pažeidžia susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarką. Jau šaukiant 2016 m. kovo 29 d. susirinkimą (neįvykusį nesant kvorumo) buvo pažeistos įstatymo nuostatos, nes pranešime apie šaukiamą susirinkimą nebuvo nurodyta nei vieta, nei darbotvarkė ir siūlomų sprendimų projektai, nei nurodyta vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Toks pranešimas nesukūrė prielaidų šaukti pakartotinį susirinkimą. Pranešime apie 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimą, nurodyta darbotvarkė, tačiau nenurodant nei siūlomų sprendimų projektų, nei vietos, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovo, kaip bendrijos nario, teisė susipažinti su darbotvarkėje numatytų klausimų siūlomais sprendimų projektais, iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl jų. Ieškovas pažymėjo, kad bendrijai svarstant klausimą ir priimant sprendimą dėl karšto vandens tiekėjo ir pastato šildymo būdo, apie susirinkimą turėjo būti pranešta raštu, tačiau pranešimas buvo paskelbtas tik lentoje. Darbotvarkėje nebuvo numatyti klausimų dėl laiptinėje esančių langų keitimo, teritorijos apsodinimo medeliais ir stovėjimo aikštelės įrengimo svarstymai.Atsakovė, 819-oji DNSB, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad informacija apie 2016 m. kovo 29 d. susirinkimą buvo pranešta iškabinant pranešimą bendrijos skelbimų lentoje, šalia jo buvo pateikta ir susirinkimo darbotvarkė. Susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko daugiau kaip ½ bendrijos narių, todėl buvo sušauktas pakartotinis 2016 m. balandžio 12 d. narių susirinkimas, apie susirinkimą ir darbotvarkę skelbiant bendrijos skelbimų lentoje. Ieškovui puikiai buvo žinoma apie susirinkimo vietą ir laiką, tačiau jis susirinkime nedalyvavo ir nepasinaudojo išankstine balsavimo teise. Vykusio susirinkimo protokolas paskelbtas bendrijos skelbimų lentoje. Ginčijamo susirinkimo tvarka nebuvo pažeista, nes susirinkimo darbotvarkė buvo paskelbta bendrijos skelbimų lentoje, kas laikoma tinkamu pranešimu. Ieškovui buvo aiški tiek darbotvarkė, tiek ir susirinkimo vieta. Sprendimų projektai nebuvo pateikti, nes objektyviai nebuvo žinoma, kokie kiti bendrijos klausimai bus sprendžiami. Susirinkime nebuvo svarstomi ypatingos svarbos bei sudėtingumo klausimai dėl kurių apsispręsti nariui reikėtų atlikti didelius parengiamuosius darbus (sprendimai dėl apželdinimo ir varstomų langų įstatymo). Iš esmės ieškovo balsas nieko nėra lemiantis, net jei jis ir būtų balsavęs už ar balsavęs prieš visus susirinkime priimtus sprendimus. Darbotvarkėje buvo nurodytas klausimas - „Kiti bendrijos klausimai“, todėl svarstant šį klausimą ir buvo balsuota už langų įrengimą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Neteisinga ir prieštarauja įstatymams lygiavos principas dalinant išlaidas. Nesąžininga vienodai su didesniais butais mokėti už pastovias bendrąsias administracines išlaidas ir vienkartinius projektus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino atsakovo 819 – osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2016 m. balandžio 12 d. bendrijos narių pakartotinio susirinkimo ketvirtojo klausimo trečiuoju punktu bei šeštojo klausimo antruoju punktu priimtus sprendimus. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė, priteisė atsakovui 819 – osios daugiabučių namų savininkų bendrijai iš ieškovo V. Ž. 151,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas valstybei iš ieškovo priteisė 106,75 Eur, o iš 819 – osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 30,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl informavimo apie įvyksiantį ginčo susirinkimą įstatuose nustatyta tvarka – paskelbiant bendrijos skelbimų lentoje viešai. Tą patvirtina ir ieškovo su ieškiniu pateikti įrodymai – į bylą pateikta skelbimo dėl šaukiamo susirinkimo fotonuotrauka. Kaip matyti iš 2016 m. balandžio 12 d. protokolo, 5-uoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas galutinis ir bendrijos narius įpareigojantis bendrijos narių sprendimas dėl karšto vandens tiekimo būdo parinkimo ir jo sukeliamų pasekmių bendrijos nariams, o tik aptarti vieno iš galimų karšto vandens tiekimo būdų privalumai bei teigiamos prielaidos (galimai nemokamas skaitiklių įrengimas) vienam iš būdų pasirinkti, pakeičiant galiojantį name karšto vandens tiekimo būdą. Šias teismo išvadas patvirtina ir į bylą pateiktas 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad galutinis sprendimas dėl karšto vandens būdo pasirinkimo (pakeitimo) priimtas ne ginčijamame susirinkime, o vėliau, tokiam sprendimui pritariant bendrijos narių daugumai (iš 39 narių 24 nariai “už“). Ginčo dėl 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimo sušaukimo tvarkos ir jame priimto sprendimo teisėtumo byloje nekyla. Raštu neinformavus bendrijos narių apie organizuojamą ginčo susirinkimą nebuvo padarytas pažeidimas, turėjęs esminės įtakos priimto sprendimo – išsiaiškinti, ar skaitiklių įrengimas yra nemokamas ir ateityje galimai pritarti 1 karšto vandens tiekimo būdui - teisėtumui ir juolab galintis būti pagrindu visus priimtus ginčijamo susirinkimo metu sprendimus pripažinti negaliojančiais, kadangi kitais klausimais priimti sprendimai bendrijos narių ginčo susirinkime, vadovaujantis tiek įstatymo, tiek bendrijos įstatų nuostatomis, nereikalavo informuoti narių apie susirinkimą raštu, ko neginčija ir pats ieškovas.Bendrijos pirmininkės teigimu ir byloje dalyvavusių kitų bendrijos narių paaiškinimais, bendrijos narių vykstančių susirinkimų metu, narių diskusijose atsiranda ne vienas ir ne du atitinkamo klausimo sprendimo variantai. Kita vertus, bendrijos pirmininkė patvirtino, ko neneigė ir pats ieškovas, kad po darbotvarkės paskelbimo ir pranešimo apie 2016 m. balandžio 12 d. įvyksiantį susirinkimą, bendrijos pirmininkė negavo jokių užklausų dėl galimybės susipažinti su siūlomais svarstytinų klausimų sprendimų projektais ir pan. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, susipažinus su 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo darbotvarke ieškovui iki šios civilinės bylos iškėlimo nebuvo aktualūs siūlomi sprendimų projektai, kadangi jis nevyko į susirinkimą, apie jį informavus skelbimų lentoje, taip pat nesiekė gauti sprendimų projektų iki susirinkimo pradžios, susisiekus su bendrijos pirmininke skelbime nurodytu elektroninio pašto adresu, juolab kad buvusiam bendrijos pirmininkui yra žinomi visi susirinkimų organizavimo tvarkos reikalavimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas susirinkimas faktiškai įvyko bei jo metu buvo priimti sprendimai, dėl ko teismas turi pagrindo vertinti, jog sprendimų projektų nepaskelbimo pažeidimas neapribojo kitų narių galimybės dalyvauti susirinkime bei balsuoti ir be iki susirinkimo pateiktų sprendimų projektų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, jog šis pažeidimas sąlygojo ir kitų bendrijos narių teisių pažeidimą. Be to, ir pats ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl šio pažeidimo buvo pažeistos jo, kaip bendrijos nario teisės ir šie pažeidimai turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nepaskelbus siūlomų sprendimų projektų buvo padarytas formalus pažeidimas, tačiau neturėjęs esminės įtakos priimtų sprendimų teisėtumui ir negalintis būti pagrindu priimtus ginčijamo susirinkimo metu sprendimus pripažinti negaliojančiais vien formaliu įstatymo nuostatos nesilaikymo pagrindu. Dar daugiau, ne tik bendrijos pirmininkė, bet ir bylos nagrinėjimo metu dalyvavę tretieji asmenys – bendrijos nariai - patvirtino, kad viena vertus, susirinkimus organizuojant keletą kartų į metus sunku tiksliai iš anksto numatyti visus susirinkime svarstytinus ir visai bendrijai aktualius klausimus ir tokiu būdu paruošti jų sprendimų projektus iki susirinkimo pradžios. Kita vertus, jeigu bendrijos nariui yra aktualūs būsimų klausimų sprendimų projektai, kiekvienas narys žino, kur galima kreiptis dėl bet kokios informacijos gavimo ir apsikeitimo, tačiau šiuo atveju tokios iniciatyvos iš ieškovo pusės nebuvo. Tad teismo vertinimu, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad sprendimų projektų nepaskelbimas esminiai pažeidė bendrijos narių, taip pat ir ieškovo, teises ir teisėtus interesus, dėl ko yra pagrindas pripažinti visus priimtus sprendimus negaliojančiais. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad 6 susirinkimo klausimu priimtas sprendimas dėl laiptinėse atidaromų langų su tinkleliu įrengimo ir pritarimo pasiūlymui už mažesnę kainą, o išlaidų 50 proc. padalinant lygiomis dalimis butams - negalėjo būti priimtas, kadangi toks klausimas nebuvo numatytas darbotvarkėje. Tiek byloje esantis 2015 m. birželio 30 d. susirinkimo protokolas, tiek trečiųjų asmenų (bendrijos narių) paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad bendrijos narių sprendimas dėl langų laiptinėse pakeitimo buvo priimtas dar 2015 m. birželio 30 d., dalyvaujant ir pačiam ieškovui, o ginčo susirinkime tik buvo užbaigtas šio sprendimo įgyvendinimas, nubalsuojant už konkretų tiekėją bei pasirenkant atsiskaitymo už langus metodą. Kita vertus, ieškovas neginčijo atsakovo atstovės bendrijos pirmininkės ir trečiųjų asmenų pozicijos dėstomos teismo posėdžių metu, kad dar iki 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo namo laiptinės skelbimų lentoje buvo iškabinti langų įmonių skelbimai su pasiūlymais langų įrengimui, kas galėjo leisti vidutiniškai rūpestingam, apdairiam bendrijos nariui įvertinti, kad dar 2015 metais nusprendus pakeisti laiptinės langus, tačiau kilus būtinybei surasti tiekėją, galutinis sprendimo priėmimas bus artimiausiame bendrijos narių susirinkime. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ir anksčiau darbotvarkėje būdavo numatomi „kiti klausimai“, kurie apimdavo eilinius buitinius klausimus, iškeliant problemą ir ieškant jos sprendimų būdų, arba užbaigiant klausimo išsprendimą, kuriam buvo ruoštasi iš anksčiau, ieškant sprendimo būdų ir pan. Taigi, sprendimo dėl laiptinėse įrengtinų langų tiekėjo pasirinkimo priėmimas bei išlaidų paskirstymas galėjo būti numanomas ieškovo, anksčiau veikusio kaip bendrijos pirmininko, bendrijos nariams dar 2015 metais nutarus juos įrengti, o prieš pat ginčo susirinkimą turint viešai išplatintą informaciją apie siūlomus tiekėjus ir jų siūlomų langų įsigijimo kainas. Pagrindo abejoti bendrijos pirmininkės ir kitų bendrijos narių paaiškinimais teismo posėdžių metu apie langų tiekėjų pasiūlymų išviešinimą skelbimo lentoje iki susirinkimo pradžios teismas neturi.Teismas sutiko su ieškovu, kad 4 susirinkimo klausimu priimtas sprendimas sąlygojo ieškovui turtinę prievolę bendrijai – paskaičiuota kiekvienam butui po 4,94 Eur už skaitiklių patikrą. Visgi vertinant 4 klausimu priimtą sprendimą – atlikti šilumos skaitiklių patikrą bei išlaidas padalinti po lygiai kiekvienam butui, teismas pažymi, kad paskelbtoje darbotvarkėje buvo išskirtas 3 darbotvarkės klausimas, kuris aiškiai įvardijo, kad bus sprendžiama visiems bendrijos nariams aktuali šilumos ir karšto vandens atsirandančių nuostolių problema, tariamasi dėl visiems aktualių galimų šios problemos sprendimo būdų. Iš bylos duomenų matyti, kad tik vienas bendrijos narys (ieškovas) išsako savo neigiamus atsiliepimus dėl priimto sprendimo ir abejoja buvus objektyviu reikalingumu ir nauda. Iš protokolo matyti, kad visi susirinkime dalyvavę nariai vienbalsiai pritarė galimam susidarančių šilumos nuostolių problemos šalinimo sprendimui. Ieškovo balsas „prieš“ šį sprendimą dėl skaitiklių patikros ir išlaidų paskirstymo, jam dalyvavus susirinkime, esminės reikšmės sprendimo priėmimui nebūtų turėjęs ir lėmęs sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog nepaskelbti susirinkimo 7-8 klausimai jam sąlygojo turtines pasekmes. Kaip matyti iš ginčo susirinkimo protokolo, 7 susirinkimo klausimu tik apsitarta ateityje išspręsti klausimą dėl medelių sodinimo prie namo, suradus įmonę ir įvertinus galimus kaštus. Joks konkretus sprendimas dėl medelių sodinimo ir paslaugų kaštų paskirstymo bendrijos nariams priimtas ginčo susirinkime nebuvo. Juolab nebuvo priimamas sprendimas ir 8 klausimu. Tad teigti, kad į darbotvarkę įtraukti “kiti klausimai” sąlygojo bendrijos nario (ieškovo) teises ir pareigas, sukėlė turtines pasekmes, nėra jokio objektyvaus pagrindo, juolab ir pripažinti šiuos sprendimus negaliojančiais, pažeidus susirinkimo sušaukimo tvarką. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šio pažeidimo pasekoje (pateikus neišsamią darbotvarkę iki susirinkimo pradžios) buvo pažeistos jo, kaip bendrijos nario, teisės ir šie pažeidimai turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui. Bendrijos narių dalis savo veiksmais susirinkimo metu parodė sutinką su susirinkimo sušaukimo tvarka, terminais, darbotvarkės formavimu, svarstė darbotvarkėje numatytus ir jos eigoje iškeltus klausimus ir dėl jų balsavo. Kadangi ieškovas ieškiniu neginčijo 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo kvorumo ir šiuo pagrindu ieškinio dėl sprendimų panaikinimo nereiškė, teismas sprendžia, kad aukščiau aptarti ieškovo argumentai, pagrįsti byloje esančiais įrodymais, nesudaro pagrindo spręsti esant pagrindui pripažinti visus 2016 m. balandžio 12 d. namo bendrijos susirinkimo sprendimus negaliojančiais.Pirmosios instancijos teismas, pritarė atsakovei, kad bendraturčių dauguma priimti sprendimai, kol jie neginčijami, galioja visiems atitinkamo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Tačiau, kai yra nesutarimas dėl kylančių pareigų apimties dengiant bendraturčiams tenkančias išlaidas, teigti, kad išlaidų paskirstymas lygiomis dalimis yra teisėtas bei atitinka CK normas, nėra teisinio pagrindo. Priimti sprendimai turi atitikti CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės 819-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, 2016 m. balandžio 12 d. narių pakartotinio susirinkimo ketvirtojo klausimo trečiuoju punktu bei šeštojo klausimo antruoju punktu priimti sprendimai naikintini. Bendrijos nariams apskaičiuotos išlaidos laiptinės langų įsigijimui ir skaitiklių patikrai pagal 2016 m. balandžio 12 d. susirinkime priimtus sprendimus 4 ir 6 klausimais turi būti perskaičiuojamos proporcingai bendraturčių turimų butų plotui, ieškovui neįrodžius pačių priimtų sprendimų dėl skaitiklių patikros ir langų laiptinėse įrengimo neteisėtumo.Ieškovui iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu V. Ž. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo 819-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2016 m. balandžio 12 d. pakartotinio susirinkimo ketvirtojo klausimo pirmuoju ir antruoju punktais, penktuoju klausimu, šeštojo klausimo pirmuoju punktu ir septintuoju klausimu priimtus sprendimus ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Nurodė, kad pakartotinio susirinkimo data paskelbta 2016 m. balandžio 12 d. dvejose skelbimų lentose (dvi skirtingos laiptinės), o skelbime nurodyti trys darbotvarkės klausimai. Jokie siūlomų sprendimų projektai neskelbti ir nenurodyta susipažinimo galimybė nei dėl pirmo susirinkimo, nei dėl pakartotinio susirinkimo darbotvarkėje numatytų nagrinėti klausimų. Pakartotinio susirinkimo metu svarstyti 8 klausimai, iš kurių tik antras ir trečias atitinka pakartotinio susirinkimo skelbime nurodytus (pirmą ir antrą) darbotvarkės klausimus. Abiejų klausimų atžvilgiu nesiūlyti jokie sprendimų projektai, nebalsuota ir nepriimti jokie sprendimai. Trečiu darbotvarkės klausimu skelbta, kad bus 819-ojoje DNSB šilumininko S. Š. informacija apie šilumos mazgo remontą, taip pat bus aptartos problemos ir galimi sprendimo būdai dėl šilumos ir karšto vandens nuostolių. Pažymėtina, kad tokio turinio klausimai susirinkimų darbotvarkėse rašomi kasmet, o susirinkimo protokole 4 klausimu nurodyta, kad informaciją dėl ženklaus įvadinio ir visų butų skaitliukų atotrūkio informavo Vilniaus energija, kuri ir rekomendavo atlikti Vilniaus energijai priklausančio įvadinio skaitliuko, o taip pat ir keleto butų skaitliukų patikrą. Visi kiti pakartotinio susirinkimo metu nagrinėti klausimai – nuo 5 iki 8 - darbotvarkėje nebuvo skelbti ir apie sprendimų projektus niekur net neužsiminta. Norminio akto tekstinė pusė labai aiškiai išreikšta – turi būti paskelbti darbotvarkės klausimai ir jų sprendimų projektai. To nesant, nėra pagrindo prašyti sprendimų projektų, nors atvirkščiai įmanoma - pamačius sprendimų projektus, galima pasitikslinti darbotvarkę. Pateiktas sprendimo projektas būtų pavertęs į darbotvarkę neįtraukto klausimo faktą formaliu, tačiau taip nebuvo. Ieškovas paaiškino, kad susirinkime jis nedalyvavo dėl jam aktualių klausimų neinformuotumo, t.y. tik todėl, kad skelbimų lentoje matė tik tris darbotvarkės klausimus.DNSBĮ 16 straipsnio 6 dalies nuostata įpareigoja 819-osios DNSB valdybą analizuoti ir vertinti bendrijos finansinę būklę ir bendrijos ūkinės veiklos rezultatus; o 5 dalies nuostata įpareigoja parengti sprendimų dėl bendrijos ūkinės veiklos projektus, todėl atsakovės atstovų aiškinimai teisme, neva, sunku numatyti visus klausimus iš anksto ir paruošti jų sprendimo projektus, juolab, kad iki susirinkimo likus keletui dienų išsakomos naujos problemos ar rūpimi klausimai, vertintini kaip kritiškai. Ieškovo nuomone, tokie paaiškinimai turėtų būti kvalifikuojami kaip organizacinės ar profesinės kompetencijos problema, bet ne teisinė. Tačiau ši aplinkybė sprendime teisės viršenybės sąlygomis, ieškovo nuomone, yra nepagrįstai dominuojanti. Pažymėtina, kad teismas panaikino susirinkimo 4.3 klausimu priimtą sprendimą dėl skaitliukų patikros išlaidų paskirstymo lygiavos principu ir įpareigojo bendrijos nariams apskaičiuotas išlaidas laiptinės langų įsigijimui pagal 2016 m. balandžio 12 d. susirinkime priimtą sprendimą perskaičiuoti proporcingai bendraturčių turimų butų plotui, ieškovui neįrodžius pačių priimtų sprendimų dėl skaitiklių patikros neteisėtumo. Teismas buvo informuotas, kad šilumos skaitliukų nuosavybė priklauso atitinkamų butų savininkams ir 819-osios DNSB bendro naudojimo objektų aprašas nesudarytas, todėl ieškovo manymu toks sprendimas konfliktuoja su teise ir eskaluoja šio ginčo tęstinumą. Atsakovė 819-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija prašė ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Nurodė, kad ieškovas yra atsakovės bendrijos narys, buvęs bendrijos pirmininkas, todėl jam žinoma visa bendrijos veiklos organizavimo, susirinkimų šaukimo tvarka. Taip pat, jam yra žinoti naujosios bendrijos pirmininkės kontaktai, tačiau ieškovas nesikreipė į pirmininkę dėl galimybės susipažinti su siūlomais susirinkime svarstomų klausimų sprendimo variantais (projektais). Dėl bendrijos susirinkimų organizavimo specifikos, susirinkimo metu atsiranda ne vienas, o keli galimi svarstomų klausimų sprendimo variantai, kuriuos visus numatyti iš anksto ir viešai paskelbti yra praktiškai neįmanoma. Ieškovas, šiuo atveju, turėjo galimybė atvykti į bendrijos susirinkimą ir jame dalyvauti, t.y. reikšti prieštaravimus, balsuoti arba jame nedalyvaujant paprašyti pateikti sprendimų projektus ir juos apeliuoti. Bet kuris vidutiniškai apdairus, rūpestingas asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo, kaip bendrijos nario teises, esamoje situacijoje pasidomėtų informacijos apie susirinkimą, kreiptųsi į bendrijos pirmininką. Ieškovui buvo žinoma apie susirinkimą ir jo darbotvarkę, ką patvirtina jo paties teismui pateiktos skelbimų fotonuotraukos (žinojimo apie susirinkimo laiką ir vietą fakto ieškovas neneigė ir pirmos instancijos teisme), tuo tarpu susirinkime ieškovas nedalyvavo ne dėl to, jog jam tinkamai nebuvo pranešta, o dėl kitų, nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių - apklaustas pirmos instancijos teisme ieškovas nurodė, kad susirinkime nedalyvavo dėl asmeninių priežasčių. Visi 2016 m. balandžio 12 d. susirinkime priimti sprendimai yra priimti pagal darbotvarkėje nurodytus klausimus - protokolo 2-4 sprendimai priimti pagal darbotvarkės 1-3 p., o protokolo 5-8 sprendimai priimti pagal darbotvarkės 4 klausimą (“Kiti bendrijos klausimai”). Galima sutikti su tuo, jog toks darbotvarkės klausimo formulavimas nėra išsamus, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad susirinkimo metu visi dalyviai sutiko su tokia svarstymo tvarka (o tuo pačiu - ir tokia darbotvarke), svarstė ir balsavo dėl tokių klausimų, be to ir paties ieškovo vadovavimo bendrijai metu gyventojams rūpimi smulkūs klausimai taip pat buvo sprendžiami darbotvarkėje naudojant formuluotę “kiti bendrijos klausimai”. Pažymėtina, kad ieškovas, nors ir žinojo apie darbotvarkę, tačiau nesidomėjo ir neprašė detalizuoti kokie kiti bendrijos klausimai bus sprendžiami ketvirtu darbotvarkės klausimu, kas rodo, kad ieškovas bando formalizuoti tariamą pažeidimą. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, kuo jo teises pažeidė darbotvarkės 4 klausimu (protokolo 5-8 klausimais) priimti sprendimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad nei vienu iš šių klausimų sprendimų priėmimo metu ieškovo balsas nebūtų nulėmęs kitokio sprendimų priėmimo, nei buvo priimti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 8 klausimu iš viso nebuvo balsuota, 7 klausimu nuspręsta tik surasti įmonę dėl teritorijos apsodinimo medeliais (t.y. galutinis sprendimas bus priimamas vėliau), 6.1 p. klausimu patvirtintas ankstesniame (2015 m. birželio 30 d.) susirinkime, kuriame dalyvavo ir pats ieškovas. Tai, kad ankstesniame susirinkime nurodyta galutinį sprendimą priimti valdybai, 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo protokolo 6.1 p. nedaro negaliojančiu, nes susirinkimas yra aukščiausias bendrijos organas, turintis teisę nuspręsti dėl visų bendrijos klausimų (net jei juos ir buvo delegavęs spręsti valdybai), o 5 klausimu iš esmės buvo nuspręsta tik surinkti informaciją apie skaitiklių įrengimo atlygintinumą ir vėliau spręsti dėl jų įstatymo ir karšto vandens tiekimo būdo parinkimo, kas ir buvo atlikta 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimo metu. Tad nekonstatuotinas joks ieškovo teisių pažeidimas. Ieškovas mažareikšmių pažeidimų pagrindu siekia pripažinti negaliojančiu susirinkimo protokolą, nors pats savo pasirinkimu nedalyvavo susirinkime, neprašė papildomos informacijos, o tokie tariami pažeidimai niekaip neįtakojo nei ieškovo, nei kitų bendrijos narių galimybės dalyvauti susirinkime ir jame balsuoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui V. Ž. nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, name, adresu (duomenys neskelbtini). Viso šiame name yra 39 butai, iš jų 18 (panašaus ploto) yra vieno kambario, 17 - dviejų kambarių (apie 70 m²) ir 4 didesnio (90 - 100 m²) ploto butai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta 819-oji DNSB. Jos valdymo organai yra valdyba ir bendrijos (valdybos) pirmininkas, ieškovas (apeliantas) - bendrijos narys.Bendrijos valdyba paskelbė bendrijos narių visuotinio susirinkimo datą 2016 m. kovo 29 d. be darbotvarkės. Jam neįvykus dėl kvorumo nebuvimo, paskelbta pakartotinio susirinkimo data 2016 m. balandžio 12 d. su sekančiais darbotvarkės klausimais: 1) 2015 m. bendrijos ūkinės – finansinės veiklos ataskaitos; 2) auditoriaus ataskaita; 3) S. Š. informacija apie šilumos mazgo remontą, t.y. aptariamos problemos ir galimi sprendimo būdai dėl šilumos ir karšto vandens nuostolių; 4) kiti klausimai. Pakartotiniame susirinkime dalyvavo 14 bendrijos narių ir priėmė tokius sprendimus: 1) atlikti šilumos skaitliukų patikrą 8.17,24,37,40 butams (4.1. punktas); 2) atlikti įvadinio šilumos skaitliuko patikrą (4.2. punktas); 3) padalinti išlaidas susijusias su skaitliukų patikra po lygiai kiekvienam bendrijos butui (4.3. punktas); 4) išsiaiškinti ar tikrai yra nemokamas skaitliukų įrengimas. Jei taip, tada įpareigoti visus bendrijai priklausančius butus, iš anksto suderinus su Vilniaus Energija įsileisti darbuotojus skaitliukų įstatymui ir pritarti 1 karšto vandens tiekimo būdui (5 punktas); 5) įrengti laiptinėse atidaromus langus su tinkleliu ir pasirikti pasiūlymą mažesne kaina (6.1. punktas); 6) išlaidas susijusias su langų įsigijimu ir įstatymu apmokėti pagal tokią tvarką: 50 proc. iš bendrijos sukauptų lėšų fondo, kitą 50 proc. dalį padalinti kiekvienam butui po lygiai (6.2. punktas); 7) surasti įmonę, kuri apsodins bendrijos gyvenamo namo teritoriją medeliais (7.1. punktas); 8) surasti įmonę, galinčią atlikti asfaltavimo darbus ir išasfaltuoti betoninį grindinį, esantį mašinų stovėjimo aikštelėje bei privažiavime prie garažų. Taip pat, pasiūlymą darbams reikalingiems atlikti papildomos mainų stovėjimo aikštelės įrengimui žaliojoje vejoje, kuri yra kitapus M.Pretorijaus gatvės.Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti visus minėtus 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo nutarimus. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies – panaikino 4.3. ir 6.2. punkto nutarimus.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos sprendimo dalies, kuria atsisakyta panaikinti 4.1., 4.2., 5., 6.1. ir 7 punkte priimtus nutarimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl siūlomų sprendimų projektų
Vadovaujanti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 11 straipsnio 2 dalimi, pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą bendrijos pirmininkas arba valdyba turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Pagal DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalį visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrijos susirinkimo sprendimai turėtų būti panaikinti, nes pranešant apie pakartotinį 2016 m. balandžio 12 d. vykusį bendrijos susirinkimą, nebuvo pateikti siūlomų sprendimų projektai ar susipažinimo su jais tvarka. Šiuo atveju pažymėtina, kad bendrijos valdymo organams įstatymas numato pareigą ne tik tinkamai pranešti apie susirinkimą ir jame svarstomus klausimus, tačiau ir pateikti siūlomų sprendimų projektų ar susipažino su jais tvarka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, buvo nesilaikyta įstatymo reikalavimo ir pateikti siūlomų sprendimų projektus, bei susipažinimo su jais tvarką, tačiau sutiktina su argumentu, kad šis pažeidimas nėra laikytinas esminiu ir turinčiu įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prie skelbimo apie vyksiantį susirinkimą buvo nurodomi pirmininkės kontaktai, tačiau niekas iš bendrijos narių (tame tarpe ir ieškovas) nesikreipė į pirmininkę dėl projektų pateikimo. Kitą vertus, susirinkime nagrinėjamu klausimų specifika nulėmė tai, kad tokius projektus parengti būtų sudėtinga. Bendrijos pirmininkės teigimu ir byloje dalyvavusių kitų bendrijos narių paaiškinimais, bendrijos narių vykstančių susirinkimų metu, narių diskusijose atsiranda ne vienas ir ne du atitinkamo klausimo sprendimo variantai. Nustatyta, kad pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas 2016 m. balandžio 12 d. įvyko, jame dalyvavo 14 bendrijos narių, kurie sudarė kvorumą. Nutarimai susirinkimo metu buvo priimamai vienbalsiai arba pritariant didžiajai daugumai balsavusiųjų. Taigi, nors pripažintina, kad skelbiant apie visuotinį bendrijos narių susirinkimą buvo padarytas pažeidimas, tačiau šis pažeidimas nesąlygojo priimtų susirinkimo sprendimų neteisėtumo.
Dėl paskelbtos darbotvarkės nesilaikymo
Apeliantas nurodė, kad bendrijos susirinkime buvo nesilaikoma paskelbtos darbotvarkės tvarkos, t.y. buvo paskelbta apie 3 nagrinėjamus klausimus, tačiau nagrinėti 8 klausimai. Pažymėjo, kad apie 5-8 klausimų nagrinėjimą pranešta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu neturi pagrindo sutikti, nes skelbiamoje darbotvarkėje buvo numatyta, kad bus nagrinėjami ir kiti klausimai.
Dėl 4.1. ir 4.2. klausimais priimtų nutarimų panaikinimo
Apeliantas prašo panaikinti susirinkimo 4 klausimo nutarimus - 1. Nutarimą atlikti šilumos skaitliukų patikrą 8, 17, 24, 37 ir 40 butams, bei 2. Atlikti įvadinio šilumos skaitliuko patikrą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad darbotvarkė buvo neinformatyvi, todėl jis nežinojo, kad bus sprendžiami minėti klausimai. Iš šalių paaiškinimų darytina išvada, kad tokio pobūdžio klausimai yra nagrinėjami kiekvienais metais. Šiuo atveju buvo susidarę nuostoliai dėl šilumos ir karšto vandens, todėl 3 darbotvarkės klausimu įvardinta, kad susirinkime bus sprendžiamas visiems bendrijos nariams aktualus šildymo ir karšto vandens atsirandančių nuostolių klausimas, ieškoma problemos sprendimo būdų. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvui, kad ieškovas, žinodamas apie susidariusią situaciją ir būdamas informuotas apie susirinkime nagrinėtinus klausimus, turėjo suvokti, kad galimai bus aptariami ir klausimai dėl skaitliukų patikros. Kitą vertus, iš susirinkimo protokolo matyti, kad Vilniaus energija informavo apie ženklų įvadinio ir visų butų skaitliukų atotrūkį ir rekomendavo atlikti Vilniaus energijai priklausančio įvadinio skaitliuk patikrą, o taip pat kelių butuose esančių skaitliukų patikrą. Pažymėtina, kad visi susirinkime dalyvavę nariai pritarė 4 klausimo sprendimui ir vienbalsiai nutarė atlikti šilumos skaitliukų patikrą. Šiuo atveju, vienintelis ieškovas reiškia prieštaravimus, tačiau šis prieštaravimas sprendimo priėmimui nebūtų turėjęs lemiamos reikšmės.
Dėl 5 klausimu priimto nutarimo panaikinimo
Susirinkimo metu, 5 klausimu svarstyta galimybė pereiti prie 1 karšto vandens tiekimo būdo. Susirinkimo protokole nurodoma, kad Vilniaus energija gali nemokamai įstatyti automatinio nuskaitymo karšto vandens skaitliukus. Įstačius automatino nuskaitymo karšto vandens skaitliukus Vilniaus energija nebepriskaičiuos šilumos nuostolio, o buto savininkams nebereikės deklaruoti karšto vandens parodymų. Susirinkimo dalyviai nusprendė išsiaiškinti ar tikrai skaitliukų įrengimas yra nemokamas. Tik tokiu atveju, jei skaitliukų įrengimas nemokamas, pritarti 1 karšto vandens tiekimo būdui ir įstatyti skaitliukus. Apeliantas prašo panaikinti šį susirinkimo nutarimą, tačiau nenurodo aplinkybių dėl kurių šis nutarimas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė panaikinti 5 klausimu priimtą nutarimą, nes juo nebuvo priimtas sprendimas sukeliantis pasekmes bendrijos nariams. Iš bylos duomenų matyti, kad galutinis sprendimas dėl karšto vandens būdo pakeitimo priimtas 2016 m. lapkričio 3 d. susirinkimo metu, tačiau šio susirinkimo sprendimų pagrįstumas nesudaro apeliacijos dalyko, todėl dėl jo plačiau nepasisakytina.
Dėl 6.1. susirinkimo klausimu priimto nutarimo panaikinimo
Susirinkimo metu, 6 klausimu buvo svarstomas klausimas dėl langų laiptinėse įrengimo. Apeliantas prašo panaikinti susirinkimo nutarimą įrengti laiptinėse atidaromus langus su tinkleliu ir pasirinkti pasiūlymą už mažesnę kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas dėl langų laiptinėse pakeitimo buvo priimtas 2015 m. birželio 30 d. Minėtame susirinkime dalyvavo ir apeliantas. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos argumentu, kad 2016 m. balandžio 12 d. susirinkime tik buvo papildomai nuspręsta dėl tiekėjo pasirinkimo. Apeliantas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, dėl kurių nutarimas pasirinkti tiekėją, kuris pasiūlys mažesnę kainą, galėtų būti pripažintinas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskelbtoje 206 m. balandžio 12 d. susirinkimo darbotvarkėje buvo nurodyta, kad bus svarstomi ir kiti klausimai, todėl nutarimas pasirinkti langų tiekėją buvo svarstomas teisėtai ir pagrįstai. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo nustatyta, kad dar iki 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo namo laiptinės skelbimų lentoje buvo iškabinti langų įmonių skelbimai su pasiūlymais langų įrengimui, kas galėjo leisti vidutiniškai rūpestingam, apdairiam bendrijos nariui įvertinti, kad dar 2015 metais nusprendus pakeisti laiptinės langus, tačiau kilus būtinybei surasti tiekėją, galutinis sprendimo priėmimas bus artimiausiame bendrijos narių susirinkime. Pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ir anksčiau darbotvarkėje būdavo numatomi „kiti klausimai“, kurie apimdavo eilinius buitinius klausimus, iškeliant problemą ir ieškant jos sprendimų būdų, arba užbaigiant klausimo išsprendimą, kuriam buvo ruoštasi iš anksčiau, ieškant sprendimo būdų ir pan. Taigi, dėl langų tiekėjų pasiūlymų išviešinimo iki susirinkimo pradžios ir susirinkimo metu priimto nutarimo teisėtumo abejoti nėra pagrindo.
Dėl 7 klausimu priimto nutarimo panaikinimo
Apeliantas prašo panaikinti 7 bendrijos susirinkimo klausimu svarstytą nutarimą - surasti įmonę, kuri apsodins bendrijos gyvenamojo namo teritoriją medeliais. Kaip jau minėta aukščiau, pats ieškovas sutiko, kad bendrijos veiklos praktikoje pasitaikydavo, kad darbotvarkėje būdavo numatomi svarstyti „kiti klausimai“, tačiau šie klausimai būdavo bendri, informacinio pobūdžio, nesukeliantys materialių pasekmių bendrijos nariams. Apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos motyvui, kad konkretus sprendimas dėl medelių sodinimo ir paslaugų kaštų paskirstymo bendrijos nariams 2016 m. balandžio 12 d. susirinkimo metu nebuvo priimtas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą dėl šio nutarimo panaikinimo.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkimų sušaukimo ir susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apelianto V. Ž. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.