Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) klientų aptaravimo centro vadove, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. tiesiogiai pasiūlė ir davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą jo neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: 2018-11-30 apie 09:20 val., Kretingos rajone, Salantų mstl., Laivių g. ties pastatu Nr. 24 sustabdyta policijos pareigūnų, siekdama išvengti administracinės atsakomybės už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje - naudojimąsi mobiliuoju telefonu, vairuojant automobilį „Toyota Corolla“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) papirko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato vyriausiąjį patrulį Ž. Š. – prašydama susitarti ir nerašyti administracinio nusižengimo protokolo, tyčia įdėjo 20 eurų, du vienetus po 10 eurų kupiūras į dokumentų dėklą ir padavė Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato Kretingos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui Ž. Š. į rankas, tai yra davė kyšį 20 eurų grynais pinigais.

Teismo posėdžio metu I. R. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad ją vairuojančią automobilį Salantuose sustabdė policijos pareigūnai. Tai galėjo būti 2018-11-30 apie 9 val. Jai pasakė, kad ji vairavo automobilį ir kalbėjo telefonu. Iš pradžių ji pažeidimo nepripažino, bet vėliau sutiko, nes iš tiesų kalbėjo telefonu, atsiliepė į skambutį. Pareigūnui paprašius automobilio dokumentų, ji į dėklą įdėjo 20 eurų už tai, kad jai nerašytų protokolo. Pareigūnas jai sakė, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, bet ji galvojo, kad jis juokauja. Kai pareigūnai per raciją pradėjo kalbėti, kad davė kyšį, ji suprato, kad tai rimta. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, ką kalbėjo su pareigūnais. Pagarsinus liudytojo Ž. Š. parodymus (b.l.30-31), ji pripažino, kad taip ir buvo, kaip nurodė pareigūnas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2018-11-30 tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2018-11-30 apie 9 val. 20 min. Salantuose, Laivių g. ties namu Nr. 24 sustabdytas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes jį vairavusi I. R. naudojosi mobiliuoju telefonu. Siekdama išvengti administracinės atsakomybės I. R. policijos tarnybiniame automobilyje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui Ž. Š. davė 20 Eur kyšį (1 t., b.l. 1,9).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad įvykio vieta yra Kretingos rajone, Salantuose, Laivių g. ties namu Nr. 24, kur stovi automobilis Toyota Corolla, valst Nr. (duomenys neskelbtini), o už jo baltai žalios spalvos su skiriamosiomis juostomis policijos tarnybinis automobilis VW Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint tarnybinį automobilį, jo salono priekinėje dalyje tarp abiejų sėdynių ant daiktadėžės padėtas dokumentų dėklas, kuriame matosi automobilio Toyota Corolla, valst Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai ir vairuotojo pažymėjimas, išduotas I. B. vardu. Ant dokumentų padėta 20 eurų, du po 10 eurų vertės nominalų banknotai (Nr. NB3426327576 ir NB 5326606044) (1 t., b.l. 10-16).

Iš įvykio vietos paimti pinigai - du po 10 eurų vertės nominalų banknotai (Nr. NB3426327576 ir NB 5326606044) perduoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriui ir įnešti į depozitinę sąskaitą (1 t., b.l. 24), 2018-12-05 kvitas A serija AAA Nr. 009155 ir 2018-12-05 kasos pajamų orderis Nr. 0930112 (1 t., b.l. 95).

Iš 2018-11-30 administracinio nusižengimo protokolo Nr. 69-ANR_P-8793-2018 kopijos matyti, kad 2018-11-30 10 val. 25 min. I. R. surašytas administracinio pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2018-11-30 9 val. 20 min. vairuodama automobilį Toyota Corolla, valst Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Su pažeidimu I. R. sutiko (1 t., b.l. 22-23).

Liudytojo Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole nurodyta, kad 2018-11-30 apie 9 val. 20 min. jis dirbo kartu su kolega E. B.. Salantuose sustabdė automobilį Toyota Corolla, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja naudojosi mobilaus ryšio priemone – telefonu. Jis paaiškino, kad vairuotoja padarė administracinį pažeidimą. Iš pradžių vairuotoja tai ginčijo, bet vėliau pripažino kalbėjusi telefonu. Vairuotojos paprašius dokumentų, ji pateikė vairuotojo pažymėjimą. Per duomenų bazę nustatyta, kad vairuotoja yra I. R.. Pateikusi vairuotojo pažymėjimą, ji pasakė, kad duos 20 eurų, kad ją paleistų ir nerašytų protokolo, nes ji turi ne vieną pažeidimą ir bauda bus didesnė. Jis įspėjo vairuotoją, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus, gresia baudžiamoji atsakomybė. Vairuotoja atsakė, kad supranta, bet vis tiek prašė nerašyti protokolą. Jis antrą kartą paaiškino dėl baudžiamosios atsakomybės, bet vairuotoja ir toliau prašė paimti pinigus ir nerašyti protokolo. Jis įsijungė su savimi turėtą garso ir vaizdo kamerą ir trečią kartą įspėjo vairuotoją dėl policijos pareigūnų papirkimo. Vairuoja pasakė, kad „taip suprantu“ ir iš piniginės ištraukė dvi kupiūras po 10 eurų, jas įdėjo į dokumentų dėklą, kuriame buvo automobilio dokumentai ir pro pravirą langą juos padavė jam. Jis pasakė, kad tai bus įforminta kaip policijos pareigūnų papirkimas, duodant kyšį ir nuėjo prie kolegos, kuris sėdėjo tarnybiniame automobilyje, kuriam pasakė, kad vairuotoja davė kyšį (1 t., b.l.30-31).

Liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole nurodyta, kad 2018-11-30 jis dirbo kartu su patruliu Ž. Š.. Apie 9 val. 20 min. Salantuose pastebėjo automobilį Toyota Corolla, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja – moteris naudojosi mobilaus ryšio priemone. Ž. Š. sustabdė minėtą automobilį ir nuėjo prie jo, jis liko tarnybiniame automobilyje. Po kokių dviejų minučių kolega grįžo ir pasakė, kad jam davė kyšį, atvertė rankose turėtą dokumentų dėklą, kuriame buvo dokumentai ir du banknotai po 10 eurų. Apie kyšio davimo faktą jis pranešė atsakingiems pareigūnams (1 t., b.l. 36).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimu, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Teismo vertinimu, kaltinamosios kaltė padarius BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik pačios kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas ir jo priedai (fotolentelė), dokumentų kopijos, policijos pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamoji neginčija aplinkybių, kad 2018-11-30 apie 9.20 val., Laivių g., Salantuose, Kretingos r., vairavo automobilį ir rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu, t.y. padarė administracinį nusižengimą, už ką jai vėliau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, o siekdama, kad policijos pareigūnas nerašytų administracinio nusižengimo protokolo, t.y. už pageidaujamą pareigūno neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, davė jam 20 eurų kyšį. Duoto kyšio vertė neviršija 1 MGL dydžio. Kaltinamoji I. R. suprato, kad elgiasi neteisėtai – prašo nefiksuoti jos padaryto administracinio nusižengimo, už kurį gresia administracinė nuobauda ir policijos pareigūno ne vieną kartą buvo perspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, vis tiek savo kėslų neatsisakė ir toliau elgėsi neteisėtai, dėl ko jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.

Dėl laidavimo

R. J. teismui pateikė prašymą dėl kaltinamosios I. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b.l. 73) ir teisminio nagrinėjimo metu jį palaikė. Parodė, kad I. R. pažįsta nuo 1997 metų, bendrauja šeimomis ir asmeniškai. Jos padaryta veika jį nustebino, nes nesitikėjo, kad ji galėtų taip pasielgti. Kaltinamoji po įvykio buvo susijaudinusi, pasimetusi, išgyveno dėl įvykio. Jie daug bendrauja ir kalba teisinėmis temomis. Mano, kad šis įvykis jai bus pamoka ir ji niekada taip nebepasielgs, padarys išvadas, o jis tai įtakos.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. R. anksčiau neteista. Teisiamajame posėdyje neneigė padariusi neteisėtą veiką, besąlygiškai pripažino teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus ir nurodė, jog dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Dėl įvykio žala niekam nebuvo padaryta. Byloje yra duomenų apie kaltinamosios padarytus administracinius nusižengimus, kurie susiję su transporto priemonės naudojimu: už automobilio palikimą stovėti mokamoje aikštelėje, nesusimokėjus, greičio viršijimą, taip pat 2018-09-19 kalbėjimą telefonu, vairuojant automobilį, bet šis nutarimas apskųstas ir teisme dar neišnagrinėtas. Dar anksčiau buvo bausta taip pat už analogiško ir panašaus pobūdžio nusižengimus, baudas sumokėjusi (1 t., b.l. 43-50). Darbdavys ją charakterizuoja teigiamai (1 t., b.l. 74). Nors kaltinamoji ne kartą administracine tvarka bausta, tačiau jos padaryti administraciniai nusižengimai nepriskirti itin pavojingų nusižengimų kategorijai. I. R. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, spontaniškai, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, o tai sudaro pagrindą tikėti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmą kartą padaryta nusikalstama veika, nesuponuoja pagrindo manyti, jog ji yra linkusi nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, juolab, kad šis įvykis jai bus pamoka visam gyvenimui. Ji teigė išvadas padariusi ir tokios klaidos ateityje nebekartosianti.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kaltinamoji prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos laiduotoju paskirti R. J., kuris teisme sutiko būti I. R. laiduotoju. Nustatyta, jog kaltinamoji ir jos laiduotoju pageidaujantis būti R. J. pažįstami daugiau nei 20 metų, artimai bendrauja, kaltinamoji įsiklauso į jo patarimus. R. J. nuo 2002 m. verčiasi advokato praktika, iki tol nuo 1995 m. ėjo prokuroro pareigas. Jis niekada nebuvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą. R. J. statusas ir veikla, ryšys su kaltinamąja leidžia manyti, jog jis gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką bei būti laiduotoju, todėl esant visiems BK 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams, I. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant terminą vieneriems metams. Atsižvelgiant į tai, jog I. R. anksčiau ne vieną kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, stovėjimą be apmokėjimo ir pan.), įvertinus laiduotojo asmenines savybes, jo veiklą, ne itin kritišką, galimai vykdomos veiklos pagrindu suformuotą, požiūrį į kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką ir administracinius nusižengimus, nustatytinas 1000 € dydžio užstatas, kuris turėtų užtikrinti laidavimo instituto paskirtį nagrinėjamoje byloje.

Dėl konfiskavimo

Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, jog 20 eurų (dvi kupiūros po 10 eurų), kuriuos kaltinamoji davė kaip kyšį policijos pareigūnui ir kurie paimti įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b.l. 10-11), priklauso jai. Kadangi šie pinigai panaudoti nusikalstamai veikai padaryti – papirkti pareigūną, jie pripažintini nusikaltimo padarymo priemone ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalyse numatytu pagrindu, konfiskuotini.

Kardomoji priemonė, paskirta kaltinamajai – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 65-66), paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

I. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu ir perduoti ją laiduotojo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą su 1000 € (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatu 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą I. R. nutraukti.

Įpareigoti R. J. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 1000 € (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatą į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT 134010043000040204. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.

Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

I. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

20 eurų (dvi kupiūras po 10 eurų), paimtus 2018-11-30 įvykio vietos apžiūros metu, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitos (1 t., b.l. 95) konfiskuoti.

Išaiškinti, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.