- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- eI2-1443-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04028-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- C. S.
- Atsakovas
- Pilietybės reikalų komisija
- Advokatai
- Ilona Ivašauskaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. S. (C. S.) skundą atsakovei Pilietybės reikalų komisijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas C. S. (C. S.) (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Pilietybės reikalų komisijos (toliau – Komisija, atsakovė) 2020 m. spalio 30 d. raštą Nr. (1D-4335)-2D-5602 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovę leisti pareiškėjui susipažinti su jo duomenimis tvarkomais Komisijoje.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka, nes atitiko visas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) nustatytas sąlygas Lietuvos pilietybei įgyti. Komisija 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. 2D-3953 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ informavo pareiškėją, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas (toliau – Prezidentas) priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo ir jam pilietybės nesuteikti. Minėtame rašte nurodytos tik teisės normos, kuriomis remiantis sprendžiami pilietybės suteikimo klausimai ir tai, jog pilietybės suteikimas yra Prezidento diskrecijos teisė, bei konstatuojama, kad pilietybės suteikimas pareiškėjui neatitiktų Lietuvos valstybės interesų, tačiau nepateikiami jokie motyvai, kodėl pareiškėjas ar jo elgesys/charakteristika neatitinka Lietuvos valstybės interesų, t. y. nepateikta jokių individualių aplinkybių, todėl pareiškėjas negalėjo suprasti ir įvertinti, kokie veiksniai sąlygoja tai, kad jis negali gauti Lietuvos pilietybės, ir atitinkamai negali įvertinti, ar jis gali šiuos veiksnius pašalinti ir ateityje kreiptis pakartotinai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. balandžio 27 d. ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento Nr. 2016/679 (toliau - BDAR) 15 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad asmuo turi teisę susipažinti su valstybės institucijų turima informacija apie jį bei gauti informaciją apie tokios informacijos šaltinius. Pažymi, kad Lietuvos teismų praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika patvirtina, jog asmeniui turi būti sudaryta galimybė susipažinti su informacija, kurią apie jį turi valstybės institucijos ir tai yra viena pagrindinių asmens teisių, apimanti tiek teisę į informaciją, tiek teisę į privatų gyvenimą. Paaiškina, kad šiuo atveju pareiškėjas siekia susipažinti su informacija apie save, nes tai yra jo privatūs duomenys ir tokios informacijos pateikimas yra viena iš privataus gyvenimo apsaugos sudedamųjų dalių. Be to, prašymas leisti susipažinti su nurodyta informacija nėra betikslis, o tokios informacijos jis prašo tam, kad žinotų, kokios priežastys nulėmė sprendimo atsisakyti suteikti pilietybę priėmimą ir, ar atitinkamai pareiškėjas galėtų atlikti kokius veiksmus ar imtis priemonių, kad galėtų vėliau kreiptis dėl pilietybės suteikimo, nes ir pati Komisija nurodo, jog asmuo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo gali teikti prašymą pakartotinai ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas kitu pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą, todėl siekiant sužinoti, kaip pareiškėjas galėtų šią teisę įgyvendinti jam būtina susipažinti su Komisijos turima medžiaga.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Komisija nurodo, kad pareiškėjo prašymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka pagal Pilietybės įstatymo 18 straipsnį pirmą kartą preliminariai buvo nagrinėjamas Komisijos posėdyje 2019 m. lapkričio 25 d. ir jo svarstymas buvo atidėtas, iki kol bus patikslinta kompetentingos institucijos turima informacija apie asmenį ir gauta informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir Valstybinė mokesčių inspekcija) ar pareiškėjas vykdo mokestines prievoles ir neturi mokestinės nepriemokos. 2019 m. gruodžio 11 d. Komisija gavo Valstybinė mokesčių inspekcijos raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra atsiskaitęs su valstybės ir savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, t. y. visos privalomos mokesčių deklaracijos yra pateiktos, įsiskolinimo valstybės ir savivaldybės biudžetams, neturi. Komisija, 2020 m. vasario 21 d. posėdyje preliminariai įvertinusi tai, kad pareiškėjo pateikti dokumentai atitinka Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 nustatytus reikalavimus, Prezidentui pateikė rekomendaciją suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka pagal Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Komisija 2020 m. liepos 30 d. pateikė pareiškėjui raštą, kuriuo jį informavo, kad prašymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka pagal Pilietybės įstatymo 18 straipsnį netenkinamas, nurodė Prezidento sprendimo motyvus.
Šalies argumentai
Komisija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundžia Raštą, kuriame jam pateiktas atsakymas į jo prašymą ne dėl susipažinimo su informacija, o dėl motyvų, dėl kurių jam buvo atsisakyta suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, pakartotinio suteikimo. Pažymi, kad Komisija pareigą informuoti apie pilietybės nesuteikimo motyvus įgyvendino tinkamai dar 2020 m. liepos 30 d. raštu Nr. 2D-3953. Komisija ginčijamu Raštu nesprendė prašymo dėl susipažinimo su informacija, nes pareiškėjo prašymo esmė buvo pakartotinis motyvų dėl pilietybės nesuteikimo nurodymas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymą leisti susipažinti su jo asmens duomenimis tvarkomais Komisijoje, sieja būtent su atsisakymo suteikti pilietybę motyvais, t. y. pilietybės suteikimas prieštarauja valstybės interesams. Iš Prezidentui suteiktos diskrecijos teisės spręsti, ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas konkrečiam asmeniui atitiktų Tautos ir Lietuvos valstybės interesus kyla ir Prezidento galimybė reikalauti iš institucijų tiek viešos, tiek įslaptintos informacijos, reikšmingos šios aplinkybės vertinimui. Prezidento diskrecinio sprendimo motyvų pagrįstumas dėl pilietybės nesuteikimo nėra skundžiamas, todėl atsakovės manymu, nėra pagrindo reikalauti supažindinimo su tiksline informacija, kuria remiantis toks sprendimas priimtas. Pilietybės įstatyme įtvirtinta tik pareiga informuoti apie sprendimo motyvus. Be kita ko, Komisija, vadovaudamasi Teisės gauti informaciją įstatymu, pareiškėjui gali pateikti tokią informaciją, kurios nedraudžia pateikti įstatymai ir neturi teisės atskleisti asmenims draudžiamos pagal įstatymą atskleisti informacijos, kurios savininke ji nėra, turinio. Tai reiškia, kad priimant ginčijamą Komisijos Raštą nebuvo pažeistos Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos bei Pilietybės įstatymo nuostatos dėl asmenų informavimo apie jų atžvilgiu Prezidento priimtų neigiamų sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo ar išsaugojimo.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai pažymėjo, kad nors pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 30 d. prašyme nėra tiesiogiai suformuluotas prašymas pateikti informaciją, tačiau tai išplaukia iš pateikto prašymo konteksto nurodyti, kas lėmė sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteikta pilietybė natūralizacijos būdu. Prašymą suteikti informaciją pareiškėjas buvo pateikęs anksčiau, o 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymo formuluotę sąlygojo ankstesni Komisijos atsakymai. Pareiškėjo atstovė taip pat pažymėjo, kad asmuo turi teisę gauti informaciją apie save, nepriklausomai nuo to ar sprendimas gali būti skundžiamas, ar ne, tačiau atsakovė piktybiškai atsisako suteikti informaciją. Prezidento sprendimo nesuteikti pilietybės nekvestionuoja, pateikti informacijos, kurios Komisija neturi, ir tos, kuri sudaro valstybės paslaptį, neprašo. Šiuo atveju pareiškėjas siekia gauti informaciją apie save ir tokią teisę jis turi. Takoskyros darymas tarp informacijos apie asmenį ir informacijos, buvusios pagrindu priimti sprendimą nesuteikti pilietybės, t. y. lėmusios atsisakymo motyvus, yra nepagrįstas ir neteisingas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas posėdžio metu paaiškino, kad tik nori sužinoti, kokias klaidas daro ir nori jas ištaisyti, jog ateityje galėtų gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, toks yra pagrindinis jo tikslas. Nurodė, kad paskutinį prašymą Komisijai jam paruošti padėjo advokatė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu, akcentuodama tai, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymu reikalavo nuodyti Prezidento sprendimo nesuteikti pilietybės motyvus, bet ne suteikti informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Komisijos 2020 m. spalio 30 d. Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Komisija 2020 m. liepos 30 d. raštu pareiškėją informavo, kad Prezidentas priėmė sprendimą netenkinti jo prašymo, paaiškino motyvus bei teisę teikti pakartotinį prašymą Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjas su ginčijamu Raštu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad Komisijos atsisakymas pateikti prašomą informaciją pažeidžia pareiškėjo teisę susipažinti su duomenimis apie save. Komisijos 2020 m. liepos 30 d. rašte Nr. 2D-3953 tik nurodyta, kad pilietybės pareiškėjui suteikimas neatitinka Lietuvos valstybės interesų, tačiau nepateikiami jokie motyvai, kodėl pareiškėjas ar jo elgesys/charakteristika neatitinka Lietuvos valstybės interesų ir atitinkamai negali suprasti, įvertinti ir pašalinti priežasčių, trukdančių jam gauti Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašo panaikinti Raštą ir įpareigoti Komisiją leisti susipažinti su jo duomenimis tvarkomais Komisijoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismas administracinėje teisenoje saistomas dispozityvumo principo, pagal kurį byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą – asmuo pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkti elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-982-552/2019).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Komisijos Raštą, pateiktą atsakant į jo 2020 m. rugsėjo 30 d. Prašymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi Prašymo turinį, jame suformuluotą reikalavimą, grindžiamą Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta Komisijos pareiga informuoti asmenis apie Prezidento priimtą sprendimą nesuteikti Lietuvos Respublikos pilietybės ir nurodyti tokio sprendimo motyvus, nesutinka su pareiškėjo atstovės skunde ir teismo posėdžiu metu išsakytais argumentais, jog Raštu pareiškėjas kreipėsi prašydamas suteikti informaciją apie save ir šis reikalavimas kyla iš paties Prašymo konteksto.
Priešingai nei teigia pareiškėjas, jo Komisijai pateiktame Prašyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 31 straipsniu pareiškėjas turi teisę žinoti atsisakymo suteikti pilietybę motyvus. Taip pat pažymėta, kad atsakyme Komisija motyvų nepateikė ir nurodydamas konkretų teisinį pagrindą – Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą, pareiškėjas prašė nurodyti motyvus, dėl kurių jam atsisakyta suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę. Minėtame Prašyme pareiškėjas reikalavimo leisti susipažinti su Komisijoje tvarkomais jo duomenimis nereiškė, Prašymą grindė išskirtinai teise žinoti atsisakymo motyvus. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Komisija neturėjo pagrindo šio Prašymo nagrinėti, kaip prašymo leisti susipažinti su Komisijoje tvarkomais duomenimis apie pareiškėją. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas ankstesniu prašymu (Kanceliarijoje gautas 2020 m. rugpjūčio 17 d., registracijos Nr. 1D-3697), prašė leisti susipažinti su kompetentingų institucijų pateiktais dokumentais ir informacija, savaime nereiškia, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. Prašymas, kuriame aiškiai išreikštas pareiškėjo pageidavimas nurodyti atsisakymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę motyvus, turėtų būti vertinamas ir nagrinėjimas kaip prašymas suteikti informaciją apie Komisijoje tvarkomus pareiškėjo duomenis. Pažymėtina, kad pareiškėjui į ankstesnį jo prašymas leisti susipažinti su kompetentingų institucijų dokumentais ir duomenimis, Komisija atsakė 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu, pareiškėjas šio atsakymo neginčija. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pareiškėjo skundo reikalavimus nagrinės atsižvelgdama į 2020 m. rugsėjo 30 d. Prašyme suformuluotą reikalavimą pateikti atsisakymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę motyvus ir skundžiamame Rašte pateiktą atsakymą.
Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktą Prezidentas įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto nuostata reiškia, be kita ko, tai, kad Lietuvos Respublikos pilietybės negali teikti joks kitas subjektas, kad Prezidentas, spręsdamas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo klausimą, turi laikytis įstatymo nustatytų reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto nuostata suponuoja Respublikos Prezidento teisę, bet ne pareigą suteikti pilietybę natūralizacijos tvarka užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, atitinkantiems įstatymo nustatytas natūralizacijos sąlygas; net ir atitinkantiems tas sąlygas asmenims Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti nesuteikta, jeigu jos suteikimas neatitiktų Tautos ir Lietuvos valstybės interesų; todėl Respublikos Prezidentui sprendžiant, ar suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka, turi būti įvertintos visos prašantį suteikti pilietybę asmenį apibūdinančios aplinkybės, t. y. ne tik tos, dėl kurių pagal įstatymą suteikti pilietybę draudžiama (Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimas).
Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus, pilietybės klausimų sprendimo tvarką nustato, kitus pilietybės santykius reguliuoja Pilietybės įstatymas (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.). Pagal Pilietybės įstatymo 13 straipsnio 3 punktą, Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjamąja ją suteikus natūralizacijos tvarka. Sąlygas, kurias atitinkantiems asmenims suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė, nustato Pilietybės įstatymo 18 straipsnis. Pagal šio straipsnio 6 dalį asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje nustatyta sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.
Komisija – Prezidento patariamoji institucija, padedanti jam spręsti pilietybės klausimus (Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Komisija pagal jai pavestas funkcijas preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojo ir grąžinimo, bei teikia Prezidentui siūlymus šiais klausimais, taip pat raštu praneša pareiškėjams, kurių prašymai dėl pilietybės suteikimo, grąžinimo ar išsaugojimo netenkinami, ir nurodo atsisakymo tenkinti prašymą motyvus (Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1-3 punktai). Komisijos siūlymai Prezidento nesaisto (Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 4 dalis).
Byloje nustatyta, kad skundžiamu Raštu Komisija nurodė, jog 2020 m. liepos 30 d. raštu pareiškėjas informuotas apie Prezidento sprendimą netenkinti prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ir motyvus, jame nurodyti teisės aktai ir pagrindimas, nulėmęs sprendimą dėl pilietybės nesuteikimo priėmimo (neatitinka Lietuvos valstybės interesų). Iš ankstesnio (2020 m. liepos 30 d.) rašto turinio matyti, kad Komisija, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, informavo pareiškėją apie Prezidento sprendimą nesuteikti Lietuvos Respublikos pilietybės, paaiškino Prezidento teisę ir pareigą priimant sprendimą dėl pilietybės suteikimo įvertinti visas prašantį suteikti pilietybę asmenį apibūdinančias aplinkybes, t. y. ne tik tas, dėl kurių pagal Pilietybės įstatymą draudžiama suteikti pilietybę, ir valstybė institucijų ir pareigūnų pateiktus duomenis, bet ir teisę gauti bet kokią kitą jų turimą informaciją apibūdinančią prašantį pilietybę suteikti asmenį ir galinčią būti reikšminga vertinant, ar pilietybės suteikimas atitiktų Lietuvos valstybės interesus. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad Prezidentas įvertinęs kompetentingų institucijų pateiktus duomenis ir informaciją, bei atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama tik atsižvelgiant į Lietuvos valstybės interesus, priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti. Komisija taip pat nurodė konkrečias teisės normas, kurių pagrindu pareiškėjo prašymas netenkintas bei išaiškino teisę teikti pakartotinį prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad motyvai, kurie yra išdėstomi Komisijos asmeniui siunčiamame rašte, yra tie motyvai, kuriais remdamasis būtent Prezidentas priėmė konkretų sprendimą, t. y. naudojantis Prezidento diskrecija priimto sprendimo motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3040-502/2020). Atsižvelgiant į tai, kad Komisija yra patariamoji Prezidento institucija, ji nepriima savarankiškų sprendimų pilietybės suteikimo klausimais, o tik teikia Prezidentui pasiūlymus, kurie Respublikos Prezidento nesaisto, todėl pagal Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą Komisija pranešdama pareiškėjams apie sprendimą nesuteikti Lietuvos Respublikos pilietybės (ir tokio sprendimo motyvus), tik informuoja asmenį apie Prezidento (bet ne savo) tokio asmens atžvilgiu priimtą sprendimą ir jo motyvus, tačiau savarankiškų sprendimų neformuluoja, darytina išvada, kad pareiškėjas apie Prezidento sprendimą nesutekti pilietybės ir motyvus, informuotas tinkamai. Iš 2020 m. liepos 30 d. rašto turinio aišku, kad Lietuvos Respublikos pilietybė nesuteikta dėl to, kad tai neatitinka Lietuvos valstybės interesų. Nurodyti motyvai yra Prezidento, bet ne Komisijos, sprendimo sudedamoji dalis, todėl laikyti pakankamais. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad Prezidento sprendimo nekvestionuoja. Pažymėtina, kad būtent Prezidentas turi diskreciją spręsti, kokio turinio (politinio, ekonominio, socialinio ir kt.) Lietuvos valstybės interesai neleidžia suteikti pareiškėjui pilietybės. Tai, kad Komisija 2020 m. liepos 30 d. rašte nedetalizavo Prezidento sprendimo motyvų, t. y. nenurodė kokių konkrečių Lietuvos valstybės interesų neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas pareiškėjui, nesudaro pagrindo skundžiamo Rašto laikyti neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas apie Prezidento sprendimą ir jo motyvus buvo informuotas Komisijos 2020 m. liepos 30 d. raštu, nepažeidžiant Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkto. Ginčo dėl tol, kad pareiškėjas minėtą raštą gavo ir su juo susipažino, byloje nėra, todėl Komisija, atsakydama į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 30 d. Prašymą nurodyti motyvus, dėl kurių atsisakyta suteikti pilietybę, pagrįstai nurodė, kad tiek informacija apie Prezidento sprendimą, tiek sprendimo motyvai, pareiškėjui pateikti 2020 m. liepos 30 d. rašte Nr. 2D-3953. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 30 d. Prašyme reikalavimo suteikti informaciją apie save ir/ar leisti susipažinti su Komisijos medžiaga nereiškė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisė gauti informaciją apie save ir/ar susipažinti su tvarkomais duomenimis, nebuvo pažeista ar suvaržyta. Taip pat pažymėtina ir tai, kad teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir įstatymų nustatytais atvejais gali būti ribojama.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Komisija nepažeidė Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos informuoti pareiškėjo apie motyvus dėl kurių netenkintas jo prašymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, ginčijame Rašte pateikta nurodą į Komisijos 2020 m. liepos 30 d. raštą Nr. 2D-3953, kuriame nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės nesuteikimo pagrindai ir motyvai, kurie, įvertinus Konstitucijos tik Prezidentui suteiktą teisę priimti sprendimus pilietybės teikimo klausimais ir diskrecijos teisę vertinti pilietybės suteikimo atitiktį Lietuvos valstybės interesams, pripažintini pakankamais. Teisėjų kolegija kitų Rašto panaikinimo pagrindų taip pat nenustatė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Nustačius, kad skundžiamu Raštu pareiškėjas nereiškė reikalavimo susipažinti su jo Komisijoje tvarkomais duomenimis, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir antrojo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo C. S. (C. S.) skundą atsakovei Pilietybės reikalų komisijai dėl 2020 m. spalio 30 d. rašto Nr. (1D-4335)-2D-5602 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.