Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-155-589/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-13
Bylos Nr.: e2A-155-589/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-54-3-00702-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas, Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas: M. R.
Ieškovas: A. J.
Trečiasis asmuo: valstybės įmonei Registrų centras

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.5Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-155-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00702-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-201-447/2020 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui M. R., trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centras dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendrasavininko sutikimo pripažinimo ir atsakovo M. R. priešieškinį ieškovui A. J., trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centras dėl pastato kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. J. ieškiniu prašė pripažinti jo teisę įregistruoti (pateikti prašymą) Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto objekto – statinio, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikslintus (aktualius) kadastrinius matavimus pagal valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras parengtą nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą be bendraturčio M. R. sutikimo; priteisti iš M. R. ieškovo A. J. naudai 87,25 Eur už kadastro paslaugas; priteisti ieškovo A. J. naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,4690 ha, bei jame esantis pastatas – ferma, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Iki patikslinant kadastrinius matavimus, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė 349/1000 dalys (290,36 kv. m), o ieškovui – 651/1000 dalys (541,62 kv. m) pastato. Ieškovas, nustatęs jog šiuo metu viešai įregistruotoje pastato – fermos nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje nėra atvaizduotas pastate – fermoje esantis rūsys, t. y. nurodyti kadastro byloje duomenys neatitinka faktinės situacijos, kreipėsi į VĮ Registrų centras, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Remiantis aukščiau nurodyta sutartimi, matininkas S. V. tikrino, o matavimo specialistas A. B. parengė pastato – fermos nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą. Siekdamas geranoriškai ir ikiteismine tvarka išspręsti situaciją, 2019 m. rugsėjo 12 d. pranešimu ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas įvertinti pateiktus dokumentus, kad būtų galima naujus (patikslintus) fermos kadastrinius duomenis ir kadastro bylą įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Iš atsakovo 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo gautas atsakymas, kuriuo, vertinant atsakymo turinį, atsakovas nesutiko įregistruoti patikslintus (aktualius) kadastrinius duomenis ir kadastrinę bylą viešajame registre. Mano, kad atsakovas, objektyviai žinodamas faktiškai egzistuojančius neatitikimus, sąmoningai piktnaudžiauja bendrasavininko subjektinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas M. R. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovo A. J. ieškinį kaip nepagrįstą, prašė pripažinti jo teisę įregistruoti (pateikti prašymą) pastato – fermos, esančios (duomenys neskelbtini), patikslintus ir aktualius kadastrinių matavimų duomenis pagal matininko T. V. parengtą 2020 m. kovo 18 d. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą be bendraturčio A. J. sutikimo, taip pat iš ieškovo A. J. prašė priteisti 162,75 Eur už kadastro duomenų bylos parengimą bei visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu A. J. ieškinį tenkino, pripažino A. J. teisę įregistruoti (pateikti prašymą ir kitus dokumentus) Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo objekto – statinio, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patikslintus (aktualius) kadastrinius matavimus pagal VĮ Registrų centras parengtą nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą be bendraturčio M. R. sutikimo. M. R. priešieškinį atmetė. Priteisė iš M. R. A. J. naudai 4 309,65 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 8,65 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atmetė VĮ Registrų centras prašymą dėl kelionės išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

5. Teismas nustatė, kad pateiktame atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje atsakovas nurodė visą eilę nesutikimo su ieškiniu motyvų ir argumentų, tačiau teismas laikė, kad atsakovo pateikta argumentacija ir motyvacija nesusijusi su šios bylos dalyku. Teismas nurodė, kad byloje yra sprendžiama, ar atsakovas pagrįstai atsisako pasirašyti ieškovo pateiktą deklaraciją dėl ieškovo ir atsakovo bendrai valdomos fermos patalpų patikslintų matavimų įregistravimo VĮ Registrų centras.

Žemesnės instancijos teismas

6. Atsižvelgdamas į pastatų kadastrinių duomenų tikslinimo ir jų pakeitimo teisinį reglamentavimą teismas pažymėjo, kad atliktų ir pateiktų registravimui kadastre duomenų teisingumą ir teisėtumą vertina bei sprendimus šiais klausimais priima kadastro tvarkytojas – VĮ Registrų centras. Teismas nustatė, kad kadastro tvarkytojas VĮ Registrų centras 2018 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo netenkino ieškovo prašymo pakeisti jo ir atsakovo valdomos fermos patalpų kadastrinius duomenis, motyvuodamas tuo, kad ieškovo pateiktoje deklaracijoje dėl fermos kadastrinių duomenų pakeitimo nėra fermos bendrasavininko M. R. parašo. Iš VĮ Registrų centro atstovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ieškovo pateiktos fermos patalpų patikslintų kadastrinių matavimų duomenys atitiko faktinę fermos patalpų sudėtį. Nagrinėjant ir vertinant ieškovo pateiktą patikslintą fermos kadastrinių matavimo bylą ir joje esančius duomenis, teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta. Vienintelis trūkumas, kuris buvo nustatytas ir dėl ko nebuvo įregistruoti ieškovo pateikti patikslinti fermos kadastriniai duomenys, buvo tai, kad fermos bendrasavininkas – atsakovas nebuvo pasirašęs patikslintų kadastrinių matavimų deklaracijos. Atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovo byloje pateikta fermos kadastrinių matavimų byla neatitinka faktinės fermos patalpų padėties bei sudėties ir dėl to yra neišsami. Atsakovas nebuvo pateikęs VĮ Registrų centras jo sudarytos fermos kadastrinių matavimų bylos, kurios duomenys yra nagrinėjamoje byloje, todėl VĮ Registrų centras specialistai negalėjo įvertinti šios kadastrinės bylos duomenų teisingumo ir atitikimo teisės aktams.

7. Iš matininko T. V. sudarytos fermos patalpų kadastrinių matavimų bylos teismas nustatė, kad rūsio patalpa joje nėra pažymėta, tačiau fermos patalpos brėžinyje yra pažymėta ertmė ir laiptai, vedantys po fermos pastatu. Teismas atkreipė dėmesį į nagrinėjimo metu matininko T. V. duotus parodymus, kuriais jis nurodė, kas atlikdamas atsakovo užsakymu fermos patalpų kadastrinius matavimus matė, kad po ferma yra patalpa, galimai rūsys. Šios patalpos matininkas neįtraukė į kadastrinių matavimo bylą, nes laikė kad apžiūrėti nurodytą patalpą yra nesaugu. Teismo posėdžio metu šis matininkas patvirtino, kad jo atlikti fermos kadastriniai matavimai yra neišsamūs, neišbaigti, nepatvirtina faktinės esamos fermos patalpų sudėties. Matininkas taip pat nurodė, kad po ferma esančios patalpos neužfiksavo kadastrinių matavimų byloje, nes atsižvelgė į eksperto E. L. ekspertizės išvadas. Šios ekspertizės išvadose buvo keliamos abejonės ir prielaidos, kad po ieškovui ir atsakovui priklausančia ferma esanti galimai rūsio patalpa yra įrengta neteisėtai ar savavališkai. Posėdžio metu matininkas T. V. patvirtino, kad nurodyto eksperto iškeltos abejonės ir prielaidos dėl po fermos pastatu esančios patalpos įrengimo teisėtumo nėra patvirtintos jokiais įrodymais.

8. Šios byloje nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad atsakovo pateikta jam ir ieškovui priklausančios fermos patalpų kadastrinių matavimų duomenų byla yra neišsami, joje neužfiksuota faktinė fermoje esančių patalpų sudėtis, todėl ji yra neteisinga. Atsakovo pateiktoje ekspertinio tyrimo ataskaitoje padarytas išvadas teismas laikė nepatikimomis, nes jos grindžiamos abejonėmis ir prielaidomis. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra sprendžiama, ar atsakovui ir ieškovui priklausančioje fermoje patalpos yra įrengtos teisėtai. Šios bylos dalykas yra atsakovo atsisakymo pasirašyti ieškovo pateiktoje fermos kadastrinių duomenų tikslinimo deklaracijoje pagrįstumas. Teismas laikė, kad atsakovas nepagrįstai nesutiko pasirašyti ieškovo pateiktoje fermos kadastrinių duomenų tikslinimo deklaracijoje. Visuma byloje nustatytų aplinkybių teismui leido padaryti išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsakovas M. R. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo M. R. priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš ieškovo A. J. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus dokumentus.

10. Apeliantas nurodo, kad teismas priėmė neteisėtą, neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, kurį sąlygojo neatsižvelgimas į teisinį reglamentavimą, neįvertinimas faktinių aplinkybių, netinkamas ir neobjektyvus byloje pateiktų įrodymų vertinimas, pastato kadastrinių duomenų registravimą reglamentuojančių teisės normų netaikymas, procesinių teisės normų pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas vertino tik kadastrinių matavimų bylų duomenis ir sprendimą priėmė visiškai netirdamas ir nepasisakydamas dėl bendraturčio (atsakovo) teisių pažeidimo esant tokiam kadastro duomenų įregistravimui, neaiškindamas ir nevertindamas, kokie dokumentai, be kadastrinių matavimų bylos, turi būti pateikti VĮ Registrų centras, visiškai netyrė pateiktos deklaracijos duomenų ir kokie pastato rekonstrukcijos ar remonto darbai buvo atlikti, ar šie darbai sutampa su norimais registruoti kadastriniais duomenimis. Teismo sprendimas priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, nevertinus teisinio reglamentavimo, nepagrįstai apsiribojus tik dviejų kadastrinių matavimų bylų duomenų lyginimu.

11. Pažymi, kad teismas priėmė ginčijamą sprendimą nevertinęs pateiktos deklaracijos duomenų, visiškai netyrė, kokie paprastojo remonto darbai buvo atlikti, ar tie darbai laikytini paprastojo remonto darbais. Deklaracijoje visiškai nepažymėta, kad pakeista statinio patalpos paskirtis, nors pagal ieškovo pateiktą kadastrinių matavimų bylą keičiama fermos patalpos paskirtis.

Žemesnės instancijos teismas

12. Akcentuoja, kad ieškovas, kaip statinio (fermos) bendrasavininkis, visiškai nebendradarbiavo su atsakovu ir pats vienašališkai, jo (atsakovo) neinformavęs, užsakė naujos kadastrinių matavimų bylos parengimą (byla parengta 2018 m. spalio 24 d.), užpildė deklaraciją ir 2018 m. spalio 26 d. pateikė VĮ Registrų centrui, kuris 2018 m. lapkričio 9 d. atsisakė registruoti pateiktus duomenis, nes deklaracijoje nebuvo bendraturčio M. R. parašo. Susipažinęs su pateiktais dokumentais, atsakovas M. R. nustatė daugybę neatitikimų, tarp kurių yra teisės aktų pažeidimai, klaidingai užpildyta deklaracija, nepateikti statinio rekonstravimą leidžiantys dokumentai, rekonstravimo projekto dokumentai, pateikta kadastrinių matavimų byla su netiksliais duomenimis, neteisingai patalpų išmatuotais plotais, nepažymėtu sanitariniu mazgu (sanitarine patalpa), nepažymėtu kanalizacijos trapu, nurodoma 98,61 kv. m patalpa, įvardinta rūsio patalpa, neturinti įėjimo, pamato, grindų, drenažo, apšvietimo, kuriai nustatoma sandėliavimo paskirtis ir nustatomas 100 proc. baigtumo procentas. Kilus ginčui, ši patalpa eksperto pripažinta avarinės būklės. Taip pat deklaracijoje pagal kadastrinių matavimų bylą keičiama 179,18 kv. m Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta 1-9 patalpos paskirtis iš fermų paskirties į ūkinę patalpos paskirtį, atsiranda naujas įėjimas per laikančiosios konstrukcijos sieną iš fermų patalpų į sandėliavimo patalpas, pašalinant dalį esančių laikančiųjų konstrukcijų ir pakeičiant jas kitomis silpnesnėmis laikančiosiomis konstrukcijomis. Visi šie kadastrinių matavimų bylos duomenys keičiami neva atlikto statinio, jo dalies paprastojo remonto pagrindu.

13. Akcentuoja, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl rūsio registravimo galimybės. Ieškovo A. J. pateiktoje 2018 m. spalio 24 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėta, kad rūsio statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1952 m. Tokie duomenys yra klaidingi. Ieškovas, pateikęs deklaraciją, bandė nuslėpti, kad iš tikrųjų kadastrinių matavimų byloje nurodyta nauja patalpa – rūsys, kurio iki šiol nebuvo. Tam, kad būtu galima įregistruoti rūsio patalpą, turėjo būti išsiaiškinta, ar ta patalpa apskritai gali būti eksploatuojama, kada ji buvo įrengta, ar buvo projektas ir leidimas tokiai patalpai įrengti, ar ji yra pripažinta tinkama naudoti atitinkamų institucijų. Įregistravus avarinės būklės rūsį, toks sprendimas sudarytų prielaidas tolimesniems šalių ginčams, be to, tai pažeistų M. R. kaip bendrasavininkio teises, jeigu būtų reikalaujama padengti dalį rūsio avarinės būklės šalinimo išlaidų.

14. Pažymi, kad kitoje Utenos rajono apylinkės teismo Zarasu rūmu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1057-731/2019 (Nr. 2-41-420/2020), kurioje A. J. pareiškęs priešieškinį, A. J. reikalauja rūsio patalpas, kurios pagal eksperto išvadas yra avarinės būklės, negali būti registruotos ir tuo labiau – eksploatuojamos, priskirti išimtinai tik M. R.. Tai parodo A. J. nesąžiningumą, ketinimų nuslėpimą ir piktnaudžiavimą savo teisėmis.

15. Akcentuoja ir tai, kad teismas nevertino, jog leisdamas įregistruoti deklaraciją be atsakovo sutikimo pagal ieškovo kadastrinių matavimų bylą, bus pakeista patalpos paskirtis. Ieškovo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje fermos patalpa sumažėja iki 513,02 kv. m (dabar įregistruotos fermos plotas – 690,06 kv. m). Tai reiškia, kad įregistravus tokius duomenis, pakeičiama fermos patalpų dalies paskirtis. Teisės aktai numato, kad keičiant patalpų paskirtį, rengiamas patalpos paskirties keitimo projektas, gaunamas leidimas. Jokio patalpų pakeitimo projekto ir statybos leidimo ieškovas nepateikė ir, atsakovo žiniomis, tokių privalomų dokumentų nėra. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo ir VĮ Registrų centro atstovo bei matininko A. B. teiginiai, kad 1-9 patalpos pavadinimo pakeitimas nepakeičia patalpos paskirties yra melagingas, nepagrįstas ir prieštaraujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.1.2. punktui. Pažymi, kad atsakovas M. R. yra ūkininkas, jis augina avis, būtent dėl to jam reikalingos fermos paskirties patalpos, o ne ūkio paskirties patalpos. Teismui ne kartą buvo akcentuojama, kad tokių patalpų registravimas pažeidžia atsakovo M. R. teises, nes jam kaip ūkininkui reikalingos fermos paskirties patalpos.

Žemesnės instancijos teismas

16. Mano, jog svarbu ir tai, kad 2006 m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta 1-1 fermos paskirties patalpa yra suformuota kaip visiškai atskira patalpa, neturinti jokio sąlyčio ar bendro susisiekimo su sandėliavimo ir pagalbinėmis patalpomis, o 2018 m. spalio 24 d. VĮ Registrų centro matininko parengtoje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, kapitalinėje pastato sienoje yra atsiradęs naujai įrengtas įėjimas į sandėliavimo ir pagalbines patalpas. Jo įrengimui yra būtinas pastato kapitalinio remonto projektas ir statybą leidžiantis dokumentas ir nepakanka byloje pateikto paprastojo remonto deklaracijos.

17. Pažymi, kad teismas nepasisakė, kokios nuosavybės dalys kiekvienam bendraturčiui būtų registruotos į naujai įregistruotas patalpas, koks būtų nuosavybės teisės į šias patalpas atsiradimo pagrindas, kokie dokumentai leidžia teismui nuspręsti ir leisti registruoti naujas patalpas, kai sumažėja fermos patalpų paskirtis. Šiuo atveju, ieškovas siekia įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, pagal kurios duomenis pagrindinės paskirties (fermų) patalpos mažinamos 179,18 kv. m, kas reiškia, kad pagrindinės paskirties (fermų) patalpų plotas teužima 55,42 proc. visų kadastrinių matavimų byloje nurodomų plotų ir yra labai arti viso pastato pagrindinės paskirties keitimo.

18. Teismas bylos nagrinėjimo metu galėjo iškviesti ekspertą, kad paaiškintų abejones keliančias išvadas, jas pagrįstų ar paneigtų, be to, galėjo įpareigoti pateikti papildomus eksperto paaiškinimus dėl teismui abejones keliančių eksperto tyrimo išvados punktų. Viso proceso metu teismas neišreiškė jokių abejonių ekspertinio tyrimo ataskaita ir neprašė jokių pagrindimų. Ši ekspertinio tyrimo ataskaita nenuginčyta, nepaneigta kitais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.

Atsiliepimas

19. Ieškovas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

20. Nurodo, kad apeliantas suabsoliutina deklaracijos duomenis, nors pats puikiai žino, kad anksčiau pateiktose kadastrinėse bylose tikėtina per klaidą buvo nenurodyta rūsio patalpa ir būtent lengviausias kelias patikslinti kadastrinius matavimus buvo deklaracijos pateikimas. Juo labiau, kad buvo įrengta medinė pertvara vienoje iš pastato patalpų, kas priskirtina paprastajam remontui. Teisės aktai numato savarankišką teisinį pagrindą daikto savininkui kreiptis dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir prašyti juos įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą.

21. Apelianto taip eskaluojama aplinkybė dėl paprastojo remonto, kapitalinio remonto ar pastato rekonstrukcijos neturi jokios teisinės reikšmės. Kita vertus, joks kapitalinis remontas, rekonstrukcija nagrinėjamos bylos atveju ir nebuvo atlikinėjama, šios aplinkybės neįrodinėjo ir neįrodė apeliantas. Pats atsakovas iki pateikto priešieškinio niekada nebuvo pateikęs ieškovui susipažinimui naujai parengtos kadastro bylos, todėl pats atsakovas pasirinko iš karto kraštutinę ultima ratio savo teisių gynybos priemonę – kreiptis į teismą su priešieškiniu.

22. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje apklausti liudytojai (matininkai), savo srities specialistai, trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovas vienareikšmiškai nurodė, kad patalpos pavadinimo keitimas nekeičia nei jos, nei paties statinio paskirties. Ieškovo kadastrinėje byloje visas pastatas ir toliau išlieka fermos paskirties. Tad deklaracijoje visiškai ir nereikėjo pažymėti apie pakeistą statinio patalpos paskirtį, nes ji tiesiog nebuvo pakeista.

Šalies argumentai

23. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2018 m. spalio 24 d. kadastrinių matavimų byla yra su netiksliais duomenimis, neteisingai patalpų pamatuotais plotais, nepažymėtu sanitariniu mazgu (sanitarine patalpa). Į bylą yra pateiktas matininko klaidos ištaisymo aktas, kuriame nurodyta, kad skaičiuojant plotą įsivėlė techninio pobūdžio klaida.

24. Mano, kad nors rūsyje nėra grindų, tai nepaneigia rūsio, kaip patalpos egzistavimo ir jos baigtumo. Rūsys nebūtinai turi turėti grindis, kad būtų galima traktuoti 100 proc. baigtumą. Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, rūsyje yra tiek elektra, tiek įėjimas. Tai laiptai esantys 1-2 patalpoje. Apeliacinio skundo argumentas, kad neva rūsio patalpa eksperto pripažinta avarinės būklės, nesudaro pagrindo išvadai, jog apskritai rūsio patalpa neturi būti atvaizduota kadastrinių matavimų byloje. Juo labiau, kad į bylą nėra pateikta valstybinių institucijų išvadų ar sprendimų, kad pastatas ar atitinkama jo dalis yra avaringos būklės ir negali būti naudojama pagal paskirtį.

25. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl rūsio registravimo galimybės, nes rūsys nėra naujai įrengta patalpa, o yra viso pastato sudėtinė dalis (viena iš patalpų). Juo labiau, kad pastatą ir rūsį sieja tos pačios pamatinės konstrukcijos, o taip pat rūsio gelžbetoninės lubos yra pirmojo aukšto patalpų 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7 ir 1-8 grindys. Sunkiai tikėtina, kad rūsys po pastatu – ferma galėjo būti įrengtas vėliau, nei pastatytas pats pastatas 1952 m., nes to paprasčiausiai nebūtų įmanoma padaryti, nepadarant žalos pačiam pastatui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo A. J. ieškinys dėl teisės įregistruoti (pateikti prašymą) kadastrinius matavimus be bendrasavininko sutikimo pripažinimo tenkintas, o atsakovo M. R. priešieškinis dėl pastato kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

28. 2021 m. kovo 15 d. (dvi dienos prieš paskirtą teismo posėdį) apeliacinės instancijos teisme gauti papildomi ieškovo A. J. rašytiniai paaiškinimai. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 388 straipsnis). Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, toks pat draudimas taikytinas ir pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. J. jau pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymu. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui A. J. ir atsakovui M. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – ferma, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 831,98 kv. m. Ieškovui A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 651/1000 dalys pastato – fermos, kas atitinka 541,62 kv. m, kurias jis įgijo 2013 m. rugpjūčio 27 d. Dovanojimo sutartimi, registro Nr. 1860, o atsakovui M. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 349/1000 dalys pastato – fermos, kas atitinka 290,36 kv. m, įgytos 2014 m. rugsėjo 19 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. 1992. Ieškovas reikalavimą pripažinti jo teisę įregistruoti (pateikti prašymą) Nekilnojamojo turto registre pastato – fermos patikslintus (aktualius) kadastrinius matavimus pagal VĮ Registrų centras parengtą nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą be bendraturčio M. R. sutikimo grindė tuo, kad šuo metu viešai įregistruotoje pastato – fermos nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje nėra atvaizduotas po pastatu – ferma esantis rūsys, o atsakovas M. R., objektyviai žinodamas faktiškai egzistuojančius neatitikimus, sąmoningai piktnaudžiauja bendrasavininko subjektinėmis teisėmis ir nesutinka dėl patikslintų kadastrinių matavimų ir kadastro bylos įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre. Atsakovas M. R. priešieškinio reikalavimą pripažinti jo teisę įregistruoti (pateikti prašymą) pastato – fermos patikslintus ir aktualius kadastrinių matavimų duomenis pagal matininko T. V. parengtą 2020 m. kovo 18 d. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą be bendraturčio A. J. sutikimo grindė, teigdamas, kad būtent 2020 m. kovo 18 d. T. V. parengtos pastato – fermos kadastrinių matavimų bylos duomenys atitinka faktinius pastato duomenis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvai ir argumentai nesusiję su šios bylos dalyku, šioje byloje nėra sprendžiama, ar atsakovui ir ieškovui priklausančioje fermoje patalpos yra įrengtos teisėtai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti fermos patalpų patikslintų kadastrinių matavimų duomenys atitiko faktinę fermos patalpų sudėtį, o atsakovo pateikti fermos kadastriniai matavimai yra neišsamūs ir negali būti laikomi teisingais, todėl ieškovo ieškinį tenkino ir atsakovo priešieškinį atmetė.

30. Atsakovas M. R. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą motyvuoja, be kita ko, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pateiktos deklaracijos duomenų ir tai, kokie pastato rekonstrukcijos ar remonto darbai buvo atlikti, ar šie darbai sutampa su norimais registruoti kadastriniais duomenimis, todėl priėmė sprendimą neištyręs visų reikšmingų bylos aplinkybių bei apsiribojęs tik dviejų kadastrinių matavimų bylų duomenų lyginimu. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiems apelianto argumentams.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Visi šie klausimai turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Atitinkamai ir teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas bei spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo, ar egzistuoja pagrindai leisti vienam iš bendraturčių atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus be atsakovo sutikimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018; ir kt.).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant proceso šalies teisę atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, yra pabrėžiama, jog ginčijamą teisę į statybą ginant teisme būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo konkretaus tikslo priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus darbus turinys ir bendraturčio sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-571/2009). Toks reikalavimas siejamas su tuo, kad bendraturtis duoda sutikimą realizuoti ne bendrą teisę į statybą, bet atlikti konkrečius statybos darbus, todėl teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus, gali būti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamą projektą (schemą), ir nenustačius atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-571/2009). Analogiškai, ir siekiant įteisinti jau atliktus statybos darbus, įregistruoti tokių darbų nulemtus nekilnojamojo turto kadastro duomenų pasikeitimus turi būti teismo išsamiai įvertintas atliktų darbų pobūdis, šiems darbams įteisinti keliami reikalavimai bei vertinama, ar pagrįstai bendraturtis atsisako leisti įteisinti šiuos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant statytojų teisę atlikti atitinkamus statybos darbus, pažymima, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, subjektų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi namo įranga, infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 33 punktą; 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019 28 punktą). Analogiški principai taikytini ir siekiant įteisinti jau atliktus statybos darbus ir jais susijusius pasikeitusius bendro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019).

34. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 26 d. prašymu ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą, be kita ko, prašydamas pakeisti pastato – fermos kadastro duomenis. Kartu su prašymu pateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir 2018 m. spalio 26 d. Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statyba numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) paskirties pakeitimą Nr. 1. Minėtoje deklaracijoje nurodyta, kad buvo atliktas statinio (-ių), jo dalies (-ių) paprastasis remontas. Iš pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad paprastojo remonto darbai pastate buvo vykdomi 2014-2018 metais.

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės lemia tai, kad šioje byloje, be kita ko, turėjo būti išsamiai analizuojamas klausimas dėl ieškovo prašomų įteisinti statybos darbų be atsakovo sutikimo, tačiau tokia analizė skundžiamo sprendimo motyvuose nėra pateikta. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netyrė ir nevertino, kokie pastato statybos darbai buvo atlikti, ar ieškovo atlikti statybos darbai pagal savo pobūdį yra priskirtini prie paprastųjų statybos darbų, ar šie darbai sutampa su norimais registruoti kadastriniais duomenimis, taip pat išsamiai nėra vertinamas teisinis reguliavimas, analizuojant, kokius reikalavimus jis nustatė atliktiems ir siekiamiems įteisinti ieškovo statybos darbams ir ar šių reikalavimų buvo laikytasi. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti ir tai, kad teisinio reguliavimo kontekste nebuvo išsamiai vertinti atsakovo nurodomi jo galimi teisių pažeidimai. Taigi teisinio reguliavimo kontekste nebuvo vertinami atsakovo atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinio argumentai dėl ieškovo siekiamų įteisinti statybos darbų pobūdžio ir su jais siejamų galimų atsakovo teisių pažeidimo. Nenustatęs šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylos ir priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, neatskleidęs bylos esmės, padarė procesinės teisės normų pažeidimą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

36. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

37. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visiškai naujais aspektais, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes.

38. Kadangi priimamas sprendimas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi. Teisėjų kolegija nesprendžia naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimo, kadangi šiuos įrodymus atsakovas turės galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimą turės iš naujo išspręsti pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje, todėl šis klausimas taip pat nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rita DambrauskaitėLaimantas MisiūnasNijolė Danguolė Smetonienė