- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- B2-2551-657/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- UAB „Valreda“
Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Valreda“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „BKO“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Valreda“ Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu kreipėsi į teismą, prašydama UAB „BKO“ iškelti bankroto bylą (b.l. 3-5). Nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, kuriai atsakovė nesumoka skolos bendrai 24.452,00 Lt sumai. Ieškovės žiniomis atsakovė turi rimtų finansinių sunkumų ir negali atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriais. Teigia, kad UAB „BKO“ yra nemoki. Atsakovės bankroto administratoriumi prašo paskirti UAB „Gudara“.
Pareiškimas paduotas, laikantis kreipimosi bankroto bylai iškelti tvarkos ir sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 ir 6 straipsniuose. Procesiniai dokumentai įteikti atsakovės vadovui pasirašytinai (CPK 123 str. 2 d., 124 str. 1 d.) (b.l. 31).
Bankroto bylą iškelti atsisakytina.
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562/2013).
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.).
Ieškovė reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo grindžia ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – atsakovės nemokumu. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovės administracijos vadovą pateikti duomenis, reikalingus bankroto bylai iškelti, t.y. debitorių ir kreditorių sąrašus, duomenis apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, duomenis apie įmonės vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įmonės registracijos pažymėjimą, įstatus (b.l. 21). Atsakovė nei teismo reikalautų dokumentų, nei atsiliepimo į ieškovės pareiškimą nepateikė. Pažymėtina, kad už bankroto bylos nagrinėjimui reikalingų dokumentų nepateikimą atsakovės administracijos vadovui buvo paskirta bauda (b.l. 45-46), tačiau pareiškimo nagrinėjimo dienai minėtas teismo įpareigojimas nėra įvykdytas.
Nors atsakovė jokių dokumentų, kurie padėtų teismui nustatyti realią jos finansinę padėtį nepateikė, teismas, vykdydamas pareigą bankroto bylose aktyviai veikti ex officio ir siekdamas įvertinti UAB „BKO“ finansinę būklę, surinko duomenis iš valstybės institucijų (b.l. 33, 37-43, 48-49).
2013 m. balanso duomenys rodo, kad balansinė įmonės turto vertė 2013 metų gruodžio 31 d. siekė 105.397,00 Lt sumą, kurią iš esmės sudarė trumpalaikis turtas – 104.536,00 Lt, iš jo: piniginės lėšos – 77.575,00 Lt, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 20.351,00 Lt, kitas trumpalaikis turtas – 6.610,00 Lt, tuo tarpu UAB „BKO“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 69.394,00 Lt sumą (b.l. 43). Teismas nustatė, kad atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra (b.l. 41, 48).
Nors 2013 m. balanso duomenimis UAB „BKO“ atsakovės finansinė padėtis formaliai atitiktų įstatyme apibrėžtą nemokumo sąvoką, tačiau kiti bylos duomenys duoda pagrindą teismui abejoti, jog atsakovė yra nemoki įmonė.
Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1532/2014).
Nagrinėjamu atveju iš 2013 m. balanso duomenų matyti, kad jame nurodytas atsakovės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus iš esmės sudarė po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 68.772,00 Lt (b.l. 43). Be to, iš balanso duomenų matyti, kad 2013 metais, lyginant su praėjusiais, įmonės įsipareigojimų suma mažai pakito, o jos balansinė turto vertė padidėjo nuo 93.408,00 Lt iki 105.397,00 Lt sumos. Pažymėtina, kad iš 2013 m. Pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2013 metais, priešingai nei 2012 m., atsakovė gavo 11.814,00 Lt pelno (b.l. 42). Iš šių duomenų galima spręsti, jog atsakovės finansinė būklė gerėjo.
Sprendžiant apie einamąjį laikotarpį, iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos pažymos nustatyta, kad UAB „BKO“ pagal pateiktas deklaracijas bei kitus mokesčių apskaitos duomenis 2014-09-29 mokestinės nepriemokos valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams neturi (b.l. 33). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis atsakovė 2014-10-20 turi 3.881,78 Lt įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (b.l. 49). Iš ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei nėra ilgalaikis, t.y. nuo 2014-07-08 (b.l. 8-9). 2014-10-20 atsakovė turi 5 apdraustuosius valstybiniu socialiniu draudimu asmenis (b.l. 49). Pastarieji duomenys sudaro pagrindą teismui spręsti, kad atsakovė tebevykdo veiklą. Be to, teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atžvilgiu nėra iškeltos nei vienos bylos, kurioje jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai.
Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1002/2008).
Teismo nuomone, nors ištyrus bylos dokumentus nustatyta, kad įmonė turi tam tikrų finansinių sunkumų, tačiau byloje esančių įrodymų visuma, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad UAB „BKO“ yra nemoki. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei šiuo atveju prieštarautų bankroto proceso tikslams. Tai, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, savaime neįrodo įmonės nemokumo fakto. Priešingai, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2012 m. rugsėjo mėn. 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1663/2012).
Esant nustatytoms aplinkybėms, prioritetas teiktinas įmonės kaip aktyvaus ir konkurencingo rinkos dalyvio išsaugojimui, o ne jo pašalinimui iš verslo. Nenustačius akivaizdžių ir neabejotinų nemokumo požymių (ĮBĮ 2 str. 8 d.), nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, todėl pareiškimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 1 ir 13 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „BKO“ (juridinio asmens kodas 302548863, buveinės adresas: R. Kalantos g. 53, Kaunas).
Nutarčiai įsiteisėjus, informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai specialiame interneto tinklalapyje.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-09-24 nutartimi atsakovės UAB „BKO“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.