Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-16 · Civilinė byla Nr. 2-1532/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-16
Bylos Nr.
2-1532/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00320-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Orange system“
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1532/2014
Teismo proceso Nr. 2-56-3-00320-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4.; 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Orange system“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1889-657/2014 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“ ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Orange system“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas dėl nemokumo iškelti atsakovui bankroto bylą, jo administratoriumi paskirti UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti bei paskirti pareiškėjui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas nurodė, kad yra mokus. Pareiškėjas nėra atsakovo kreditorius, todėl neturi teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, jo administratoriumi paskyrė UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas yra skolingas 799,85 Lt., todėl jis turėjo teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Toks veiksmas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktais duomenimis 2014 m. balandžio 28 d. jo pradelsti įsiskolinimai sudarė 478 559,26 Lt, iš kurių 2 824,84 Lt – darbo užmokesčio įsiskolinimas. Vis dėlto atsakovo pradelstų įsiskolinimų dydį teismas pripažino esant didesniu atsižvelgęs į tai, kad atsakovo skola valstybės biudžetui sudaro 144 137,03 Lt, bet ne 34 847,93 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasis atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentais teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 28 d. atsakovo turto vertė buvo 887 099 Lt (trumpalaikis turtas – 883 608 Lt), o įsipareigojimai kreditoriams – 970 476 Lt. Teismas pažymėjo, kad 491 917,14 Lt atsakovo turimo turto vertės sudaro gauti išankstiniai apmokėjimai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, o jo ilgalaikį turtą sudaro: kavos aparatas, Microsoft office, Pragma v. 3.2, Pragma v. 3.2 papildoma darbo vieta, elektrinis pjūklas BS230, Dell vostro 1014, šlifuoklis WS702VEA. Dėl šių aplinkybių visumos teismas padarė išvadą atsakovą esant nemokų ir tuo pagrindu iškėlė bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį. Skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas klaidingai nustatė, kad pareiškėjas turi reikalavimo teisę apeliantui. 2013 m. lapkričio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SA-2013/11/15, kuria apeliantas tariamai iš J. S. įgijo reikalavimą į apeliantą, teismo ex officio turėjo būti pripažinta niekine ir negaliojančia. J. S. neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į apeliantą, kurią būtų galėjęs perleisti (CK 1.80 straipsnis, 6.102 straipsnio 1 dalis). Teismas neįvertino, kad būtent J. S. yra apelianto debitorius. Nors formaliai pareiškėjas gali reikalauti iš apelianto sumokėti baudą, tačiau teismas turėtų taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą.

2. Atskirojo skundo padavimo dieną apelianto pradelsti įsipareigojimai lygūs 1 383,92 Lt, tuo tarpu balanse įrašyto turto vertė yra 897 169 Lt. Taigi įmonė yra moki. Be to, einamais metais atsakovas gavo 98 365 Lt pelną. Atsakovo veikla ir atsiskaitymai su kreditoriais buvo sutrikę dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) taikytų atsiskaitymo apribojimų. Šie taikyti, kadangi VMI, atlikusi atsakovo mokestinį patikrinimą, priskaičiavo mokestinę nepriemoką. Tačiau toks sprendimas yra ginčijamas teisme.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:

1. Atskirasis skundas paduotas praleidus terminą. Apeliantas neprašė jo atnaujinti, skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

2. Teismas pagrįstai nustatė, kad apelianto skola pareiškėjui yra 799,85 Lt. Apelianto kartu su skundu pateiktas 2014 m. birželio 18 d. balansas neatitinka tikrovės. Tą įrodo, jog apeliantas pagal jo finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis šiais metais galėjo gauti tik 123 366 Lt pelną ir skirti jį apmokėti skoloms. Duomenų, kad apelianto akcininkai savo lėšomis būtų didinę apelianto įstatinį kapitalą ar apmokėję jo skolas, nėra. Taigi apelianto nurodoma informacija apie pradelstų įsipareigojimų sumažinimą nuo 478 559,26 Lt iki 1 383,92 Lt yra klaidinga. 2014 m. birželio 18 d. apelianto balanse įrašyto turto dalį sudaro gautinos sumos, lygios 212 746 Lt. Vis dėlto dalis apelianto skolininkų yra bankrutavę ar net likviduoti. Be to, VMI yra pradėjusi 153 880,76 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimą iš apelianto. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kokia forma atsiskaitė su dalimi kreditorių: ar įskaitymu, ar prekėmis, ar perleidžiant reikalavimo teises.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Vykdydamas 2014 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytus įpareigojimus apelianto vadovas pateikė paaiškinimus ir naujus įrodymus. Jie priimami ir vertinami (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo paduotą atskirąjį skundą, kadangi jis paduotas praleidus įstatyme nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir atsakovas neprašė šio termino atnaujinti.

Nustatyta, kad atskirąjį skundą atsakovas teismui išsiuntė 2014 m. birželio 23 d. (t. 1, b. l. 187). Terminas atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties paduoti baigėsi 2014 m. birželio 22 d. Iš to aišku, kad formaliai atskirasis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą viena diena (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 13 dalis). Atsakovo atskirasis skundas priimtas 2014 m. birželio 27 d. teisėjos rezoliucija (t. 1, b. l. 125). Šia rezoliucija iš esmės išspręstas ne tik atskirojo skundo priėmimo, bet ir termino jam paduoti atnaujinimo klausimas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Vadinasi, nėra pagrindo taikyti CPK 315 straipsnio 2 dalies ir apeliacinį procesą pagal atsakovo atskirąjį skundą nutraukti.

Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui

Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartyje pasisakydamas dėl pareiškėjo, kaip atsakovo kreditoriaus, teisės pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, priėjo išvados, kad pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina jį turint tokią teisę. Šią išvadą atsakovas kvestionuoja atskirajame skunde.

Pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kreditorius, teikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimo teisę įmonei, kuriai siekia iškelti bankroto bylą. Jeigu kreditorius tikėtinai pagrindžia savo reikalavimo teisę, atsakovo nesutikimas su kreditoriaus reikalavimo teisės turėjimu teisiškai nėra reikšmingas jo subjektinės teisės pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjimui bei realizavimui. Vis dėlto tokio kreditoriaus reikalavimas, sprendžiant dėl atsakovo mokumo, nėra vertinamas kaip pradelstas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Verslo energija“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nycomedas“, bylos Nr. 2-1187/2013; 2013 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Vėjo jėgainės“ ir kt. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurovista ir Ko“, bylos Nr. 2-1198/2013).

Byloje pareiškėjo pateikti įrodymai – 2011 m. birželio 2 d. Patalpų nuomos sutartis Nr. 2011/06/02, 2013 m. lapkričio 15 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. SA-2013/11/15, J. S. išrašytos sąskaitos (t. 1, b. l. 6-18), kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad pareiškėjo reikalavimo teisė atsakovui yra tikėtinai pagrįsta. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškimą ir vertindamas atsakovo mokumą, nepažeidė ĮBĮ normų. Pažymėtina, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su tarp jo ir J. S. susiklosčiusiais teisiniais santykiais, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to jos nenagrinėtinos.

Dėl atsakovo mokumo

Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal AB SEB bankas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „GK projektai“, bylos Nr. 2-1273/2010; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. U. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pajūrio technika“, bylos Nr. 2-2599/2013).

Rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „OMTX group“ ir kt. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Paberžės aerodromas“, bylos Nr. 2-1686/2012; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Statybos inovacija“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilsta“, bylos Nr. 2-2186/2013). Taigi įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu konstatuojamas įmonės (ne) mokumas, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal AB „Swedbank“, A. S. projektavimo įmonės „A-1“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Neries panorama“, bylos Nr. 2-1406/2011).

Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovą esant nemokų įvertinęs jo 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. balandžio 28 d. finansinių ataskaitų bei kreditorių sąrašo duomenis. Iš pateiktų dokumentų aišku, kad 2014 m. balandžio 28 d. atsakovo balanse įrašyto turto vertė sudarė 887 099 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 970 476 Lt (t. 1, b. l. 120). Nustatyti, koks buvo atsakovo 2014 m. balandžio 28 d. pradelstų skolų dydis, objektyviai negalima, nes byloje esančiame 2014 m. balandžio 28 d. duomenimis sudarytame kreditorių sąraše nėra nurodyti atsiskaitymo su jais terminai (t. 1, b. l. 113). Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014 m. balandžio 28 d. atsakovo pradelsti įsipareigojimai buvo 478 559,26 Lt, nepagrįsta faktiniais duomenimis. 2014 m. balandžio 28 d. atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė 2013 metais turėjo 116 975 Lt nuostolių, o einamais finansiniais metais gavo 1 579 Lt pelną (t. 1, b. l. 111). Iš to, kas nurodyta, aišku, kad pirmosios instancijos teismui, papildomai atsižvelgus į tai, kad atsakovas 2014 m. gegužės 7 d. valstybės, savivaldybių biudžetams turėjo 144 137,03 Lt mokestinę nepriemoką, kuri atsakovo pateiktuose dokumentuose įrašyta kaip esanti 34 847,93 Lt, kilo objektyviai pagrįstų abejonių dėl atsakovo mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.

Po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, siekiant įrodyti, kad atsakovas yra mokus, į bylą pateiktos naujos finansinės ataskaitos, sudarytos 2014 m. birželio 18 d., 2013 m. birželio 30 d., taip pat įmonės kreditorių ir debitorių sąrašai ir kiti dokumentai (mokėjimo nurodymų, sutarčių, raštų bei PVM sąskaitų faktūrų kopijos). 2014 m. birželio 30 d. atsakovo balanse įrašyto turto vertė sudaro 884 208 Lt: 682 107 Lt – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 199 602 Lt – per vienerius metus gautinos sumos, ir 2 326 Lt – pinigai (t. 2, b. l. 35). Balanse įrašyto turto vertė neatitinka nurodomo, kadangi dalis atsakovo debitorinių reikalavimų yra beverčiai, t. y. 1 197,90 Lt reikalavimas UAB „Buzz makers“, 164,66 Lt – UAB „Džinas“, 754,56 Lt – UAB „Rogintė“, 2 586,44 Lt – UAB Santechnikos centras ir 145,20 Lt – UAB Stragutės mėsa. Išvardintos įmonės yra bankrutavusios, taigi jų skolų suma turėtų būti mažinamos atsakovo per vienerius metus gautinos sumos – 192 754,35 Lt. Iš balanse įrašytos 199 602 Lt sumos taip pat atimama ir 1 998,89 Lt, kurie sudaro skirtumą tarp balanso ir atsakovo debitorių sąrašo duomenų.

Tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai lygūs 663 942 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 632 932 Lt. Remiantis atsakovo kreditorių sąrašo duomenimis įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro ne mažiau kaip 261 856,52 Lt, į šią sumą neįskaičiuojant atsakovo teigimu jo teisme ginčijamos 89 527 Lt mokestinės nepriemokos. 2014 m. birželio 30 d. atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė einamais finansiniais metais gavo 94 810 Lt pelną (t. 2, b. l. 41). Iš kitų atsakovo pateiktų dokumentų aišku, kad jis po skundžiamos teismo nutarties priėmimo apmokėjo dalį savo skolų, o su dalimi kreditorių atsiskaitė medžiagomis. Be to, pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovas nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. birželio 18 d. pardavė UAB „VKK Vilnius“ prekių ir / ar suteikė paslaugų už 241 956,43 Lt (t. 2, b. l. 49), iš kurių iki šios dienos neapmokėta suma sudaro 136 940,94 Lt.

Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Klaipėdos skuba“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „JVI Transport“, bylos Nr. 2-182/2009; 2013 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal BUAB „Balsių vystymo grupė“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „LNTV“, bylos Nr. 2-869/2013).

Dėl byloje esančių įrodymų visumos akivaizdu, kad atsakovas vykdo veiklą ir įsipareigojimus kreditoriams, einamais finansiniais metais jo veikla pelninga. Atsakovas yra kreipęsis į VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo (išdėstymo), taip pat sudarė sutartį dėl 31 010 Lt skolos grąžinimo termino atidėjimo iki 2015 m. gruodžio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai skelbiamais duomenimis atsakovas nėra įsiskolinęs fondo biudžetui, įmonėje dirba 5 apdrausti asmenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovo atžvilgiu nėra iškeltos nė vienos bylos, kurioje jam būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Įvertinus atsakovo 2014 m. rugsėjo 11 d. rašytinius paaiškinimus bei nustatytus įmonės finansinių ataskaitų, parengtų 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. birželio 18 d. ir 2014 m. birželio 30 d., neatitikimus, galima daryti išvadą, kad atsakovo buhalterinė apskaita tikėtinai nėra tinkamai vedama. Vis dėlto ši aplinkybė nepatenka į šioje byloje nagrinėjamo klausimo ribas. Pažymėtina, kad atsakovo pateikti įrodymai tikėtinai patvirtina naujai pateiktų finansinių ataskaitų duomenis (CPK 185 straipsnis). Nors įmonės pradelstų įsipareigojimų ir balanse įrašytos turto vertės santykis (351 383,52 Lt (261 856,52 Lt + 89 527 Lt) / 877 187,35 Lt) implikuoja išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis yra sunki, tačiau įrodymai apie vykdomą veiklą, jos pelningumą, gautas ir planuojamas gauti pajamas patvirtina, kad bankroto bylos iškėlimas atsakovui prieštarautų bankroto proceso tikslams.

Remiantis tuo, kad atsakovas po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pagerino savo finansinę padėtį, sumažino pradelstus įsipareigojimus, atskirasis skundas tenkinamas panaikinant Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – atsisakant iškelti atsakovui bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Orange system“ (juridinio asmens kodas 302311444).

Teisėja Rasa Gudžiūnienė