Kauno apygardos teismo nutartis

2025-04-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-126-928/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-17
Bylos Nr.
AN2-126-928/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Odeta Gruodienė
Pažeidėjas
R. K.
Advokatai
Giedrius Abromavičius, Martynas Matulevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-126-928/2025Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00053-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 16.11.3; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Odeta Gruodienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato Giedriaus Abromavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 27 d. nutarties, kuria R. K. atstovo advokato padėjėjo Martyno Matulevičiaus skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo G. T. 2024 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-11566-2024 (ROIK 24229297270) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K., Institucijos 2024 m. birželio 1 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2024 m. sausio 8 d., 10.24 val., magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (d. pusė) (duomenys neskelbtini) raj. sav., vairuodamas transporto priemonę „Audi“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) važiavo pirmąja eismo juosta, persirikiavo į antrąją eismo juostą be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę. Sukėlė pavojingą situaciją ir privertė paskui važiavusios transporto priemonės Mercedes Benz, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) sujungtą su puspriekabe SCHMITZ, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotoją stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo, dėl ko puspriekabės krovinys pasislinko ir apgadino puspriekabę ir vilkiką. Tokiais savo veiksmais R. K. sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius važiavusius paskui staigiai stabdyti, imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Šia neteisėta veika R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 8, 9, 135.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje. Už šiuos nusižengimus R. K. buvo paskirta subendrinta 200 Eur nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

2. Nesutikdamas su Institucijos vyriausiojo tyrėjo jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda R. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse, tačiau šis 2025 m. vasario 27 d. nutartimi jo skundą atmetė, pažymėdamas, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas. Atkreipė dėmesį, kad analizuojant byloje esančius vaizdo įrašus nenuginčijamai įrodyta, kad neatsakingas R. K. vairuotos transporto priemonės stabdymas, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlė realią grėsmę kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, bei turėjo padarinių.

Šalies argumentai

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui R. K. atstovas advokatas Giedrius Abromavičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje sudėties.

3.1. Skunde nurodo, kad priimant nutartį nebuvo atskleista bylos esmė, motyvai nėra individualizuoti, neatsižvelgta į faktines bylos aplinkybes, taip pat nepaneigtos apelianto nurodytos aplinkybės, kurios patvirtina administracinės atsakomybės sąlygų nebuvimą. Apylinkės teismo nurodyti skundo netenkinimo motyvai yra formalūs, pritaikomi bet kuriam skundui tokio pat pobūdžio bylose. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, todėl teismas nepagrįstai pripažino R. K. kaltu padarius administracinius nusižengimus.

3.2. Pažymėjo, kad turėjo būti įvertinta tai, kad krovininio automobilio vairuotojas V. P. Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų buvo nubaustas už tai, kad jo vežtas krovinys buvo netinkamai pritvirtintas. Atkreipė dėmesį, kad krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Asmuo, atliekantis krovinio pakrovimą ir sudėjimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia eismo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014). Remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 51 straipsnio 1 dalimi, vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo ar krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu yra įrodymų, kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba, kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. Jeigu vežėjas įrodys, kad krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastimi ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės. Kelia klausimą kuo grindžiama padaryta žala, nes iš UAB „L.“ atstovo pateiktų nuotraukų matyti, kad jose užfiksuoti pažeidimai yra seni, tai matyti iš pasikeitusios pažeidimų spalvos. Tuo tarpu tyrimas yra atliktas tik formaliai, nesiaiškinat tikrosios eismo įvykio kilimo priežasties, nesiaiškinant ar tikrai padaryta 7000 eurų žala ir pan.

3.3. Be to, priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į V. P. nurodytą aplinkybę, kad jam važiuojant „suveikė autopilotas“, o naudoti autopilotą esant žemai temperatūrai yra draudžiama, kadangi autopiloto kamera, gali būti apšalusi ir klaidingai stabdyti automobilį.

3.4. Skundo autoriaus nuomone, teismas netinkamai įvertino administracinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Nebuvo nustatinėjama aplinkybė kokio dydžio padaryta turtinė žala, ar minėta žala padaryta būtent dėl apelianto veiksmų, ar vežėjas faktiškai atlygino žalą krovinio savininkui. Tokiu būdu yra pažeistos ANK 567 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nuostatos. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą, minėtos aplinkybės turėjo būti išsiaiškintos. Be to, apelianto veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, todėl nėra aišku kodėl šie veiksmai kvalifikuojami ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes ANK 420 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nesukėlusį pasekmių, t. y. tik privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia atsakomybę pagal ANK straipsnį ar jo dalį, kuris numato atsakomybę už konkretaus Kelių eismo taisyklių punkto pažeidimą.

3.5. Apeliantas nurodė, kad traukti asmenį administracinėn atsakomybėn už pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą galima tik tuo atveju jeigu nebūtų padaryta žala. Apeliantas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jeigu būtų nustatyta, kad tai sukėlė žalą tretiesiems asmenims. Tokios nuomonės laikomasi apygardos teismų apeliacinėse nutartyse Nr. AN2-178-885/2023, AN2-28-744/2024, AN2-38-530/2024 ir kt.

3.6. Teigia, kad pirma eismo juosta važiavo krovininis automobilis, automobilio „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas persirikiavo į antrą eismo juostą. Kelių eismo taisyklės nedraudžia tokio manevro, todėl šie veiksmai nepagrįstai buvo įrašyti į administracinio nusižengimo protokolo grafą „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ bei nutarimo grafą „Pažeidimo esmė“, o vėliau nurodyti ir skundžiamoje nutartyje. Jeigu pripažįstant, kad apeliantas staigiai stabdė, tai tik vienas iš nurodytų keturių veiksmų gali užtraukti administracinę atsakomybę, nes Kelių eismo taisyklės nedraudžia vairuojant transporto priemonę, kelyje, kuriame važiavimo kryptimi yra dvi eismo juostos persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrą, tačiau Kelių eismo taisyklių 119 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tokiu atveju kelia klausimą, kad krovininio automobilio vairuotojas galimai pažeidė Kelių eismo taisykles ir todėl turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pateikė ištrauką iš straipsnio, kuriame aiškinama, jei lėčiau judantis automobilis juda antrąja eismo juosta pažeisdamas KET 119 punkto reikalavimus, tai greičiau judantis automobilis gali važiuoti pirmąja laisva eismo juosta, ir tai nėra lenkimas iš dešinės pusės.

3.7. Taip pat kelia klausimą, kad krovininio automobilio vairuotojas galimai pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 126 punktą, kuriame nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m., jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Pateikė ištrauką iš straipsnio, kuriame aiškinama, jog vairuotojas privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Priešingu atveju, abu vairuotojai galėtų būti pripažinti kaltais dėl eismo įvykio. Iš vaizdo įrašo esančio byloje daro išvadą, jog galimai krovininio automobilio vairuotojas nebuvo atidus ir todėl per vėlai pradėjo stabdyti, tačiau į šias aplinkybes priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta.

3.8. Akcentavo tai, kad administracinio nusižengimo protokolo grafos „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“, nurodyti Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9 punktai, kuriuos apeliantas tariamai pažeidė, tačiau nėra aišku ar minėti Kelių eismo taisyklių punktai apskritai yra pažeisti ir ar minėtų Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimas apskritai užtraukia administracinę atsakomybę. Skunde aptarė minėtuose punktuose įtvirtintas formuluotes apie bendrąsias eismo dalyvių pareigas. Konstatavo tai, kad 4 punktas apskritai negalėjo būti pažeistas, nes jis yra abstraktus. Nesutinka, kad jis pažeidė 5 punkto reikalavimus, t. y. neišmano Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, nemoka Kelių eismo taisyklių. Taip pat kritiškai vertina 8 punkto reikalavimų pažeidimą, neva jis nesivadovavo jam skirtais kelio ženklais, kadangi tokių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra. Kritiškai vertina ir 9 punkto nuostatų pažeidimą, kadangi apeliantas laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, nekėlė pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarė kliūčių jų eismui.

3.9. Skundo autoriaus nuomone, įdėmiai peržiūrėjus administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kad jokio staigaus stabdymo, dėl kurio būtų priverstas staiga stabdyti krovininio automobilio vairuotojas, nebuvo. Tuo tarpu apeliantas išgirdęs kitos transporto priemonės garso signalą turėjo pagrindą pristabdyti automobilį, siekdamas įsitikinti, ar nėra rizikos eismo saugumui.

3.10. Dar kartą atkreipė dėmesį į apelianto paaiškinimus, jog krovininio automobilio vairuotojas važiavo antra eismo juosta, nors pirma eismo juosta buvo laisva, todėl jis nusprendė persirikiuoti iš antros eismo juostos į pirmą. Atlikęs visus prieš persirikiuojant atlikti būtinus veiksmus, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir ja važiavo. Važiuojant pirma eismo juosta, susilygino su antra eismo juosta važiuojančiu krovininiu automobiliu ir jį aplenkė. Kadangi priekyje pirma eismo juosta važiavo kitas krovininis automobilis, persirikiavo į antrą eismo juostą, tačiau priekyje antra eismo juosta važiavo krovininis automobilis, kuris aplenkęs pirma eismo juosta važiuojantį automobilį persirikiavo į pirmą eismo juostą, o pirma eismo juosta važiavęs kitas krovininis automobilis kaip ir stabtelėjo ir kryptelėjo į kairę pusę, todėl bijodamas, kad pirma eismo juosta važiuojantis automobilis nepastebėdamas jo gali pradėti persirikiuoti į antrą eismo juostą truputį pristabdė ir nuvažiavo toliau. Dėl ko staiga stabdė iš paskos antra eismo juosta važiavęs krovininis automobilis nežino, nes tokio poreikio jam nebuvo, kadangi tarp jo vairuojamo automobilio ir minėto krovininio automobilio buvo pakankamas atstumas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 27 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimą nepakeistus.

4.1. Atsiliepime nurodo, jog administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas, asmens veika kvalifikuota teisingai ir teisėtai ir jokių abejonių nekelia. Pažymėjo, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

4.2. Akcentavo tai, kad vertinant apelianto versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamo ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

4.3. Institucija nesutinka su skunde nurodytais argumentais ir juos vertina kritiškai. Apelianto pateikta gynybinė versija, net jeigu ir iš tikrųjų jį išprovokavo kito vairuotojo elgesys, niekaip negali pateisinti jo padarytų veiksmų pavojingumo, kadangi apeliantas turi kelyje elgtis atsakingai, esant stresinei situacijai, dėl kurios jis jaučiasi blogai, yra itin susijaudinęs, turi sustoti ir kažkuriam laiku pasitraukti iš eismo, kad nusiraminti ir adekvačiai reaguoti į situaciją kelyje. Akivaizdu, kad šių veiksmų jis neatliko ir jo veiksmai niekaip negali būti pateisinami. Pabrėžė, jog vairavimas transporto priemonių pažeidžiant Kelių eismo taisykles, o šiuo atveju būtent staigus manevrų atlikimas, be paaiškinamos priežasties staigus transporto priemonės stabdymas kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Konkrečiu atveju, analizuojant byloje esančius vaizdo įrašus, nenuginčijamai įrodyta, kad neatsakingas apelianto stabdymas, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlė realią grėsmę kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, turėjo padarinių.

4.4. Pažymėjo, kad darydamas administracinį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apygardos teisme 2025 m. balandžio 10 d. gautas R. K. atstovo advokato Giedriaus Abromavičiaus prašymas dėl teismo ekspertizės skyrimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo prašoma skirti eismo įvykio ekspertizę ir ją pavesti atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, bei užduoti teismo ekspertui klausimus: 1) Ar galima nustatyti, koks apytiksliai buvo atstumas tarp sunkiasvorės transporto priemonės, kuri užfiksavo vaizdo įrašą, ir transporto priemonės „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiai atlikus manevrą (apvažiavimą)? 2) Ar pareiškėjo vairuojama transporto priemonė „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikėsi saugaus atstumo apvažiuodama sunkiasvorę transporto priemonę? 3) Ar sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas, užfiksavo vaizdo įrašą, laikėsi saugaus atstumo nuo priešais važiuojančios transporto priemonės „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)? 4) Ar sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas, užfiksavo vaizdo įrašą, tinkamai ir laiku reagavo priešais važiuojančios transporto priemonės „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui pradėjus stabdyti? Pareiškėjo atstovo vertinimu, byloje reikalingos specialios žinios, kadangi iš vaizdo įrašo esančio byloje kyla pagrįstų įtarimų, kad galimai krovininio automobilio vairuotojas nebuvo atidus ir todėl per vėlai pradėjo stabdyti, tačiau į šias aplinkybes nebuvo tinkamai atsižvelgta. Tuo pagrindu būtina paskirti eismo įvykio ekspertizę tikslu įvertinti vaizdo įrašą ir jame nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. K. atstovo advokato Giedriaus Abromavičiaus apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Nagrinėjamoje byloje R. K. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, tačiau apeliaciniame skunde keliamas R. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn už šių administracinių nusižengimų padarymą pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, jų teisinį vertinimą, bei nurodo, kad R. K. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas nepagrįstai. Taip pat atskiru prašymu keliamas ekspertizės skyrimo būtinumo byloje klausimas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs skundo argumentus, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Dėl šios priežasties apygardos teismas mano, jog šioje byloje skirti ekspertizę siekiant nustatyti papildomas įvykio aplinkybes, kurios iš esmės nėra susijusios su apeliantui inkriminuojamais administraciniais nusižengimais bei jo padaryta veika, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, R. K. atstovo prašymas dėl ekspertizės skyrimo atmestinas. Pažymint ir tai, kad nagrinėjant skundą dėl apylinkės teismo priimtos nutarties kito vairuotojo kaltė nėra nustatinėjama. Šiuo atveju analizuojamas būtent R. K. atliktų veiksmų pobūdis, kurio vertinimui pagal byloje esančią vaizdinę medžiagą, šalių paaiškinimus jokių specialių žinių nereikia. Tokiu būdu tikrinama ar priimta teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

9. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas bei jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei R. K. ir jo atstovas, kurie savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, apeliantui palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

10. Kaip matyti atmesdamas R. K. atstovo skundą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nurodė, kokias aplinkybes jie patvirtina, be kita ko, apklausė ne tik R. K., bet ir su tiriamu įvykiu betarpiškai susijusį asmenį (t. y. sunkiasvorės transporto priemonės vairuotoją), pareikalavo papildomų duomenų pateikimo, pasisakė dėl esminių skundo argumentų ir padarė išvadas, atitinkančias nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs, R. K. palankiai dėstomi argumentai, kurie nėra nauji ir, jie teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl R. K. kaltės nekeičia. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

11. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Iš tiesų, ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti, blaivaus ir neapsvaigusio asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Vis tik ANK išlieka atsakomybė asmenims už KET pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse (ANK 417 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

12. Pagal teismų praktiką ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

13. Tokiu būdu, R. K. veiksmai pagal jam suformuluotą administracinį kaltinimą, jog šis važiavo pirmąja eismo juosta, persirikiavo į antrąją eismo juostą be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę, sukėlė pavojingą situaciją ir privertė paskui važiavusios transporto priemonės Mercedes Benz, sujungtą su puspriekabe SCHMITZ, vairuotoją stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo, dėl ko puspriekabės krovinys pasislinko ir apgadino puspriekabę ir vilkiką, tinkamai ir pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, ir ANK 420 straipsnio 1 dalį. Priešingai apelianto skundo argumentams, nėra jokių abejonių, jog tokia savo veika, R. K. nesilaikė bei pažeidė KET 4, 5, 8, 9, 135.4 punktų reikalavimus. Kaip jau minėta pažeidimas, nulėmęs bendrųjų pareigų eismo dalyviams nesilaikymą, bei kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą šiuo atveju kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, o R. K. atlikti pavojingi veiksmai (staigus stabdymas) privertę kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

14. Nors apelianto atstovo teigimu, nurodyti KET pažeidimai yra bendro pobūdžio, visgi juose nustatytos pareigos eismo dalyviams, kurių privalu paisyti, o šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymiais.

15. Analizuojamu atveju pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriaus pagalba, tad vaizdo įrašas leidžia objektyviai įvertinti aptariamų įvykių eigą. Byloje esančio vaizdo įrašo turinys neabejotinai įrodo, kad: 1) KET 4 punkto nuostatos pažeistos tuo, jog R. K. nesilaikė savitarpio pagarbos ir atsargumo, t. y. apvažiavęs transporto priemonę bei žinodamas, kad už jo važiuoja sunkiasvorė transporto priemonė atlikto staigaus stabdymo manevrą, kai tai nebuvo būtina; 2) KET 5 punkto nuostatos pažeistos tuo, jog R. K. savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisykles, kurias privalu išmanyti ir jomis vadovautis, t. y. atliko staigų stabdymą, kai tai nebuvo būtina; 3) KET 8 punkto nuostatos pažeistos tuo, jog R. K. ignoravo eismo reguliavimą magistraliniuose keliuose reguliuojančius kelio ženklus atlikdamas staigaus stabdymo manevrą kelyje, kai tai nebuvo būtina; 4) KET 9 punkto nuostatos yra pažeistos tuo, jog R. K. nesiėmė visų atsargumo priemonių siekdamas nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar nesudaryti kliūčių eismui, kadangi dėl jo pasirinkto elgesio modelio (staigaus stabdymo) kiti eismo dalyviai turėjo imtis papildomų veiksmų tam, kad galėtų išvengti tolesnio pavojaus (t. y. stabdyti siekiant išvengti susidūrimo); 5) KET 135.4 punkto nuostatos yra pažeistos tuo, jog R. K. staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti. Šios nurodytos aplinkybės neginčijamai pagrindžia, jog KET 4, 5, 8, 9, 135.4 punktų pažeidimai apeliantui yra inkriminuoti pagrįstai, tinkamai įvertinus visų įvykio aplinkybių visumą.

16. Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad R. K. neatliko jokio staigaus stabdymo, dėl kurio būtų priverstas staiga stabdyti paskui jį važiavęs krovininio automobilio vairuotojas. Tokie deklaratyvūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasiteisinimai iš esmės prieštarauja vaizdinei medžiagai esančiai byloje. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes pažymi, kad byloje esančiame vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip R. K. vairuodamas transporto priemonę „Audi A2“, ir važiuodamas pirmąja eismo juosta, susigretinęs su krovininiu automobiliu ir persirikiavęs į antrąją eismo juostą tiesiai prieš V. P. vairuojamą sunkiasvorę transporto priemonę Mercedes Benz sujungtą su puspriekabe SCHMITZ, staigiai sulėtino savo transporto priemonės važiavimo greitį paspausdamas stabdžio pedalą, ką patvirtina automobilio „Audi A2“ gale šviečiančios trys stabdžių lempos: po vieną kairėje ir dešinėje, bei ant automobilio galinio stiklo, nors vaizdo įraše aiškiai matosi, kad priekyje kliūties nėra ir stabdyti R. K. nebuvo jokios būtinybės. Tuo tarpu Mercedes Benz vairuotojas V. P. siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A2“ taip pat ėmė stabdyti, dėl ko jo vežamas krovinys pasislinko bei apgadino puspriekabę ir vilkiką. Įvykio eiga yra aiški, užfiksuota vaizdinėje medžiagoje, todėl bet kokie R. K. samprotavimai, interpretacijos ir pasiteisinimai dėl būtinybės jam atlikti stabdymo veiksmą vertintini kritiškai ir traktuotini tik kaip administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pasirinkta gynybinė versija, kuri iš esmės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos.

17. Nors skunde kritiškai vertinama nutarime suformuluoto pažeidimo esmė, akcentuojant tai, jog jame nepagrįstai nurodyta, jog asmuo važiavo pirmąja eismo juosta, persirikiavo į antrąją, tačiau to daryti kelių eismo taisyklės nedraudžia. Visgi, apygardos teismo vertinimu, nutarime išdėstyta pažeidimo esmė yra aiški, pasirinkta aprašyto pažeidimo formuluotė nėra perteklinė, pažymint ir tai, kad apeliantas nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl persirikiavimo ar lenkimo manevrų netinkamo atlikimo. Tuo pagrindu skundo argumentai dėl nepagrįstai plečiamai aprašytos pažeidimo esmės nutarime, atmestini.

18. Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi argumentai, kad tai sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET važiuodamas antra eismo juosta ir nesilaikydamas saugaus atstumo dėl ko pastarasis turėjo būti nubaustas. Visgi, tiek apelianto atstovo skundą nagrinėjęs apylinkės, tiek ir apygardos teismai dėl aptariamo nusižengimo pasisako tik tiek, kiek tai susiję su apelianto atliktais veiksmais, susijusiais su staigiu stabdymu be jokios objektyvios, pateisinamos priežasties, sukeliant pavojingą situaciją, t. y. neišeinat iš apeliantui suformuluoto administracinio nusižengimo kaltinimo ribų. Šiuo atveju siekis bet kokiomis priemonėmis apkaltinti kitą eismo dalyvį laikytinas pertekliniu ir nenagrinėtinu. Būtent tuo pagrindu atsisakyta skirti byloje eismo įvykio ekspertizę. Pastebėtina, jog vien tik galimas kitų eismo dalyvių KET neatitinkančių veiksmų atlikimas, nesuteikia teisės vairuotojui imtis iniciatyvos juos pamokyti, atkreipti dėmesį ir staigiai stabdyti prieš juos, jeigu tai nebūtina eismo saugumui, ką nagrinėjamu atveju atliko R. K..

19. Kitas argumentas, kuriuo apeliantas bando paneigti savo kaltę, yra tai, kad Mercedes Benz su puspriekabe SCHMITZ vairuotojas V. P. buvo nubaustas administracine tvarka dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo. Dėl to daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės lėmė transporto priemonės apgadinimą. Tokie apelianto atstovo skundo argumentai laikytini logiškai nepagrįstais. Šiuo atveju sunkiasvorės transporto priemonės judėjimas tolygiu greičiu, neiškilus poreikiui atlikti stabdymo veiksmus, kuriuos be kita ko lėmė R. K. veiksmai net ir esant nežymiems krovinio pritvirtinimo pažeidimams negalėjo turėti įtakos tokio pobūdžio krovinio pasislinkimui, kuris nustatytas šioje byloje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo nustatinėti padarytos turtinės žalos dydžio, priežastinio ryšio dėl padaryto pažeidimo ir kilusių pasekmių. Klausimai susiję su transporto priemonės ir/ar krovinio apgadinimu, t. y. pasekmėmis, ginčai dėl asmenų kaltės, yra civilinis deliktas (civilinės atsakomybės rūšis), todėl sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

20. Nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. K. iš esmės savo atliktų veiksmų nustatytų KET pažeidimų kontekste nepripažįsta, linkęs bet kokiomis priemonėmis juos pateisinti, tačiau tiek byloje esanti vaizdinė medžiaga, tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu duoti V. P. paaiškinimai, tiek V. P. apklausa apylinkės teismo posėdžio metu leidžia spręsti apie R. K. atliktus veiksmus (staigų stabdymą, kai tai nėra būtina, bei tuo pagrindu sukeltus padarinius) prieštaraujančius KET bei užtraukiančius jam administracinę atsakomybę, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti V. P. apklaustas apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, kad jį aplenkęs automobilis „Audi A2“ staigiai stabdė, jis nenorėjo pastarojo taranuoti, todėl taip pat stabdė, krovinys pasislinko ir atsirėmė į vilkiko kabiną. Transporto priemonė negalėjo toliau važiuoti, buvo sugadinta stabdžių sistema. Jei ne automobilio „Audi A2“ vairuotojo staigūs stabdymo veiksmai, tai jokių padarinių (krovinio pasislinkimo, transporto priemonės apgadinimo) būtų neįvykę. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad R. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas visiškai pagrįstai.

21. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos administracinės nuobaudos aspektu. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. neišdėstė argumentų dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžio ar jos netinkamo individualizavimo, visgi apygardos teismas spręsdamas, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, konstatuoja, kad Institucija nustatė tinkamą paskirtos bei subendrintos nuobaudos dydį, kuris atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei R. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl jam paskirta subendrinta 200 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams už ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus nėra laikytina neproporcinga ar per griežta.

22. Nurodytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl R. K. kaltės, todėl priėmė pagrįstą nutartį, o apeliacinio skundo argumentai neleidžia daryti priešingų išvadų, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. K. atstovo advokato Giedriaus Abromavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Odeta Gruodienė