Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-02-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-3110-1085/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-22
Bylos Nr.
e2YT-3110-1085/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21004-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Brigita Palubinskienė
Pareiškėjas
R.M. Č.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Civilinė byla Nr. e2YT-3110-1085/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21004-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.3; 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė,sekretoriaujant Ievai Blauzdžiūnaitei,dalyvaujant pareiškėjai R.M. Č.,pareiškėjos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. M. Č. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi . (duomenys neskelbtini)., priėmė K. K., gimusio . (duomenys neskelbtini)., mirusio . (duomenys neskelbtini). palikimą, faktiškai pradėdama palikimą valdyti.

Juridinis faktas nustatytinas tikslu priimti palikimą, atsiradusį po M. K. mirties. Pareiškėja prašyme nurodo, jog . (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos tėvas K. K.. Po jo mirties palikimą priėmė sutuoktinė M. K., kuri priėmė ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir visą kitą kilnojamąjį turtą, jį išlaikė, valdė, mokėjo mokesčius. Pareiškėja po tėčio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Kitų asmenų, galėjusių pretenduoti į palikimo priėmimą, po K. K. mirties nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjos prašymo patenkinimui, jeigu pareiškėja įrodytų, kad jos mama po sutuoktinio mirties per šešių mėnesių laikotarpį po sutuoktinio mirties rūpinosi visu paveldimu turtu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja R. M. Č. (buvusi K.) yra K. K. ir M. M. – K. dukra (e. b. l. 5-6). K. K. mirė . (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 7). Paveldėjimo byla po jo mirties nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (e. b. l. 26). Jo sutuoktinė M. K. mirė . (duomenys neskelbtini). (e. b. l.10). 1985 m. liepos 8 d. testamentu, patvirtintu Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros vyr. valstybinės notarės Genovaitės Pakerytės, M. K. visą savo turtą, priklausantį jai mirties dieną, paliko R. M. Č. (e. b. l. 8). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog M. K. nuosavybės teise yra registruotas žemės sklypas su pastatais - gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais . (duomenys neskelbtini) (e. b .l. 12-14). Iš pareiškėjos pateikto pareiškimo nustatyta, kad M. K. su sutuoktiniu kartu gyveno iki jo mirties, mirus jos sutuoktiniui, priėmė ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir visą kitą kilnojamąjį turtą, jį išlaikė, valdė, mokėjo mokesčius (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikėjo K. K. mirties dieną (. (duomenys neskelbtini).) galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau –1964 m. CK), kurio 587 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK, 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK, 587 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad M. K. po savo sutuoktinio K. K. mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jiems priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei elgėsi kaip šio turto savininkas: gyveno name, kuris priklausė jai nuosavybės teise ir kuriame iki pat mirties kartu gyveno jos sutuoktinis, tvarkė mirusiajam sutuoktiniui priklausiusį turtą, mokėjo mokesčius (e. b. l. 15-24). Teismo posėdyje liudytojai O. G. P. bei A. Č. taip pat patvirtino, jog K. K. iki mirties gyveno kartu su sutuoktinė M. K. . (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties jų šeimos name liko gyventi ir palikimu rūpinosi sutuoktinė M. K., dėl sveikatos būklės padedant dukrai R. M. Č..

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad M. K. po savo sutuoktinio K. K. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareikšimas tenkintinas, nustatant, kad M. K. priėmė savo mirusio sutuoktinio K. K. palikimą po jo mirties . (duomenys neskelbtini). pradėjusi jo paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po M. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio K. K. (gimusio . (duomenys neskelbtini)., mirusio . (duomenys neskelbtini).) mirties atsiradusį turtą priėmė pradėdama faktiškai palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Brigita Palubinskienė