- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- eI-2167-811/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01299-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- R. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Martynai Lukauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, skundu prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-33316; 2) panaikinti VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimą Nr. 27.380-467-279217 apie VMI pateikto dokumento trūkumus; 3) įpareigoti VMI priimti jo 2014 m. lapkričio 20 d. metinę pajamų deklaraciją ir nutraukti bet kokius priverstinio išieškojimo veiksmus jo atžvilgiu pagal 2014 m. spalio 2 d. metinę pajamų deklaraciją.
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpyje nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 6 d. bei nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2009 m. spalio 30 d. buvo įmonės UAB „Anvyra“ akcininkas, valdė 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų šios įmonės akcijų. Jam 2009 m. buvo išmokėta 433 466 Lt (125 534, 63 Eur) dividendų už 2007 m. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 15 d. pateikė 2009 m. pajamų deklaraciją, kuri buvo priimta, tačiau duomenų palyginimas dar nebuvo atliktas. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 16 d. pateikė antrą 2009 m. metinę pajamų deklaraciją, kurioje deklaravo apmokestinamąsias pajamas bei nuo jų išskaičiuotas mokesčių sumas, t. y. deklaravo kito asmens savo lėšomis sumokėtą mokesčio sumą – 86 369 Lt. VMI 2014 m. spalio 1 d. pranešimu apie nustatytus duomenų neatitikimus informavo pareiškėją, kad ši deklaracija turi būti tikslinama. Pareiškėjas 2014 m. spalio 2 d. pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2009 m., kurioje, be kita ko, deklaravo 28 011 Lt (8 112, 55 Eur) mokėtino į biudžetą gyventojo pajamų mokesčio (toliau – ir GPM). Ši deklaracija buvo priimta nenustačius jokių duomenų neatitikimo. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 4, 18 ir 20 d. šią deklaraciją patikslino, nurodydamas, kad mokėtina GPM suma sudaro 577 Lt (167,11 Eur). Tačiau nei ankstesnės, nei 2014 m. lapkričio 20 d. pateikta patikslinta deklaracija nebuvo priimta, dėl ko jam išsiųstas pranešimas dėl pateikto dokumento trūkumų, nurodant, kad 2014 m. lapkričio 20 d. deklaracija pateikta baigiantis deklaracijos pateikimo senaties terminui, nepagrįstai sumažinus prievolės sumą. Pareiškėjas paaiškino, kad deklaracijos per nurodytą terminą netaisė, nes laikė, kad jo patikslintoje deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, o atsakovo nurodyti trūkumai yra nepagrįsti.
Pabrėžė, jog mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jei mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu. Pareiškėjas pažymėjo, kad joks procesinis sprendimas, suėjus terminui patikslintoje deklaracijoje nurodytiems trūkumams pašalinti, nebuvo priimtas, todėl jis manė, jog VMI vadovausis būtent patikslinta deklaracija. Pareiškėjo nuomone, nesant jokio sprendimo dėl patikslintos deklaracijos, atsakovas negalėjo vadovautis pirmine deklaracija ir išieškoti iš pareiškėjo pirminėje deklaracijoje nurodytą GPM nepriemoką bei priskaičiuoti delspinigius nuo šios sumos.
Skunde taip pat nurodė, kad jis 2015 m. birželio 19 d. gavo VMI 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Šio sprendimo pagrindu buvo nurašomos piniginės lėšos iš jo sąskaitos banke. Nesutikdamas su tokiu VMI sprendimu, 2015 m. birželio 29 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3662-629/2016 jo skundą atmetė, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas tik dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl mokestinės nepriemokos dydžio ar jos pagrįstumo. Iniciavus apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo, VMI 2016 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios ginčytą nurodymą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Pareiškėjas 2016 m. kovo 15 d. sužinojo apie VMI 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-33316. Minėtas sprendimas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, kuris areštavo jo atsiskaitomąją sąskaitą banke.
Pareiškėjas laiko nepagrįstais VMI veiksmus dėl priverstinio prievolės išieškojimo, kadangi jokia GPM prievolė jam neatsirado ir pagal įstatymą negalėjo atsirasti, tačiau nepagrįstai jam buvo perkelta. Detalizavo, kad teikdamas patikslintą deklaraciją, sumažino mokėtiną į biudžetą GPM sumą, kadangi UAB „Anvyra“ VMI buvo pateikusi dvi skirtingas pažymas dėl išmokėtų dividendų ir priskaičiuotų mokesčių 2009 metais. Šiose pažymose galimai buvo pritaikytas skirtingas GPM tarifas. Pareiškėjo manymu, būtent įmonei, kuri išmokėjo jam dividendus, tenka pareiga tiksliai apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM. Pareiškėjas neginčija, kad jis pateikė 2014 m. spalio 2 d. mokesčio deklaraciją, tačiau pats metinės pajamų deklaracijos formatas numato automatinį prievolės perkėlimą fiziniam asmeniui tuo atveju, kai juridinis asmuo, atsakingas už mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, padaro klaidą. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju pajamų deklaracija buvo suformuota paties atsakovo, remiantis įmonės pateiktais neteisingais duomenimis, tokiu būdu jam be jokio teisinio pagrindo atsirado mokestinė prievolė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad patikslintą deklaraciją jis pateikė pasibaigus jos pateikimo terminui. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 80 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas (mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos).
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 27 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, o 5 dalis nustato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Pareiškėjas metinę pajamų deklaraciją (toliau – ir MPD) už 2009 metus VMI pateikė 2014 m. spalio 2 d. ir deklaravo 28 011 Lt (8112,55 Eur) mokėtino GPM. MPD 2014 m. spalio 2 d. buvo priimta, duomenų neatitikimo ar trūkumų nebuvo nenustatyta. Pareiškėjas, deklaravęs gautas pajamas už 2009 metų mokestinį laikotarpį, vadovaudamasis MAĮ 76 straipsnio 3 dalies ir GPMĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatomis, privalėjo iki 2010 m. gegužės 3 d. sumokėti deklaruotą mokėtiną GPM. Pareiškėjas MAĮ nustatytu terminu GPM nesumokėjo, MPD 2014 m. spalio 2 d. nepatikslino.
Nurodė, kad pagal MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka. VMI 2014 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-78166 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimas). 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo pagrindu pradėtos nurašyti lėšos iš pareiškėjo sąskaitos. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, 2014 m. gruodžio 9 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas 2016 m. vasario 9 d. pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT).
Pažymėjo, kad pareiškėjui 2010 m. lapkričio 5 d. siuntė priminimą pateikti pajamų mokesčio deklaraciją už 2009 metus, tačiau MPD už 2009 metus pareiškėjas pateikė tik 2014 m. spalio 2 d., todėl mokesčių administratorius, įgijęs teisę išieškoti mokestinę nepriemoką, priimdamas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą pasirinko MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą mokestinės nepriemokos išieškojimo būdą kaip pigiausią ir operatyviausią. Iš pareiškėjo nepavykus išieškoti mokestinės prievolės, VMI 2015 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-33316 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (toliau – ir 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas), kuris 2016 m. sausio 22 d. buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Antstolis areštavo pareiškėjo sąskaitą, todėl VMI, vadovaudamasi MAI 106 straipsniu, 2016 m. kovo 4 d. sprendimu pripažino netekusiu galios 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-48378 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų.
Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti VMI priimti 2014 m. lapkričio 20 d. pažymėjo, kad pareiškėjas už 2009 metų mokestinį laikotarpį 2014 metais pateikė iš viso 7 pajamų deklaracijas. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 15 d. pateikė pirmąją 2009 metų MPD. Deklaracija buvo priimta, tačiau duomenų palyginimas dar nebuvo atliktas. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 16 d. pateikė antrąją 2009 metų MPD. VMI 2014 m. spalio 1 d. pranešimu informavo pareiškėją apie nustatytus duomenų neatitikimus, nurodė, kad MPD turi būti tikslinama. Pareiškėjas 2014 m. spalio 2 d. pateikė trečiąją MPD už 2009 metus, deklaravo 28 011 LT (8112,55 Eur) mokėtino gyventojų pajamų mokesčio. MPD 2014 m. spalio 2 d. buvo priimta, duomenų neatitikimo ar trūkumų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas vėliau tikslino pateiktą 2014 m. spalio 2 d. MPD, pateikdamas vienodas 2014 m. lapkričio 4 d. (ketvirtąją), 2014 m. lapkričio 18 d. (penktąją), 2014 m. lapkričio 20 d. (šeštąją) metines pajamų deklaracijas, nurodydamas į biudžetą mokamą gyventojo mokesčio pajamų sumą 577 Lt (167,11 Eur). Nei 2014 m. lapkričio 4 d., nei vėlesnės deklaracijos nebuvo priimtos. Pareiškėjui, vadovaujantis VMI viršininko 2009 m. gruodžio 15 įsakymu Nr. VA-96 patvirtintų Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 185 punktu, buvo išsiųstas 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimas Nr. 27.380-467-279217 dėl pateikto dokumento trūkumų. Taisyklių 186 punkte reglamentuota, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs mokesčių administratoriaus informacinį pranešimą, privalo pagal informacinį pranešimą deklaraciją ir/ar priedą pataisyti ir visiškai užpildytą patikslintą deklaraciją ir visus prie jos pridėtinus tinkamai užpildytus priedus per informaciniame pranešime nurodytą terminą pateikti mokesčių administratoriui. Šios taisyklės turi būti laikomasi visais deklaracijos ar jos priedų tikslinimo atvejais, išskyrus atvejus, kai tikslinamas gyventojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris, kuris gali būti patikslintas pagal gyventojo prašymą (netikslinant deklaracijos). Pareiškėjas, gavęs VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimą apie pateikto dokumento (patikslintos deklaracijos) trūkumus, dokumento per mokesčių administratoriaus nustatytą 10 darbo dienų terminą netaisė, t. y. nešalino nurodytų trūkumų, laikė, kad patikslintoje deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, o VMI nurodomi trūkumai nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodė, kad MAĮ 80 straipsnio 1 dalyje, Taisyklių 185–186 punktuose įtvirtinta, jog mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas, o MAĮ 68 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal MAĮ 80 straipsnio 2 dalį mokesčio deklaracijos tikslinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Kaip matyti, pareiškėjas VMI tik 2014 m. lapkričio 20 d. pateikė patikslintą MPD už 2009 metų mokestinį laikotarpį, t. y. pasibaigus deklaracijos pateikimo senaties terminui, todėl gavo pranešimą dėl MPD trūkumų pašalinimo, į kurį nereagavo, trūkumų nepašalino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės VMI atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 20 d. patikslintą metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2009 m. (GPM308 forma) bei dėl VMI 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-33316 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. iš UAB „Anvyra“ gavo su darbo santykiais susijusių pajamų.
Pareiškėjui 2010 m. lapkričio 5 d. buvo išsiųstas priminimas pateikti GPM deklaraciją už 2009 m., tačiau pirmą 2009 m. deklaraciją (GPM308 forma) pareiškėjas pateikė 2014 m. balandžio 15 d., o 2014 m. gegužės 16 d. pateikė antrą 2009 m. deklaraciją, kurioje deklaravo 85 369 Lt kito asmens savo lėšomis sumokėtą mokesčio sumą. Pareiškėjas 2014 m. spalio 2 d. pateikė trečiąją 2009 m. deklaraciją, kurioje deklaravo 20 435,92 Lt su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų sumą ir nuo jų išskaičiuotą 2 488 Lt GPM, 54 8691 Lt pajamas iš paskirstyto pelno (dividendus) ir nuo jų išskaičiuotą 82 304 Lt GPM bei 32 921 Lt PSD įmokų sumą. Be to, pareiškėjas deklaravo apmokestinamų 6 proc. PSD įmokų tarifu pajamų iš paskirstyto pelno (dividendų) sumą 54 8691 Lt ir apskaičiuotą PSD įmokų sumą 32 921 Lt; deklaracijos 15 laukelyje deklaravo taikytiną MNPD sumą 0 Lt; deklaracijos 33 laukelyje deklaravo mokėtiną GPM sumą 28 011 Lt. Deklaracija 2014 m. spalio 2 d. buvo priimta.
Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 4 d. pateikė dar dvi deklaracijas. Pirmojoje deklaravo tokias pačias gautų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir nuo jų išskaičiuotą GPM sumas, kaip ir 2014 m. spalio 2 d. deklaracijoje, tačiau GPM308P priede deklaravo nuo 548 691 Lt apskaičiuotų pajamų iš paskirstyto pelno (dividendų) sumos išskaičiuotą 109 738 Lt GPM sumą ir išskaičiuotą PSD įmokų sumą 32 921 Lt; deklaracijos 33 laukelyje deklaravo mokėtiną GPM sumą 577 Lt. Antrojoje 2014 m. lapkričio 4 d. deklaracijoje pareiškėjas deklaravo tokias pačias gautų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir nuo jų išskaičiuotą GPM sumas, tačiau GPM308P priede deklaravo nuo apskaičiuotų pajamų iš paskirstyto pelno (dividendų) sumos 541 832,50 Lt išskaičiuotą GPM suma 108 367 Lt ir išskaičiuotą PSD įmokų sumą 32 510 Lt; deklaracijos 33 laukelyje deklaravo mokėtiną GPM sumą 577 Lt. Abi 2014 m. lapkričio 4 d. deklaracijos nebuvo priimtos, nes pateiktos baigiantis deklaracijos pateikimo senaties terminui, nepagrįstai sumažinus prievolės sumą. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 18 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. teikė dar dvi deklaracijas, kuriose deklaravo tas pačias, kaip ir 2014 m. lapkričio 4 d. sumas, tačiau pastarosios taip pat nebuvo priimtos dėl tų pačių aplinkybių.
Pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimas Nr. 27.380-467-279217 dėl pateikto dokumento trūkumų, kuriame nurodyta „klaida – deklaracija pateikta baigiantis deklaracijos pateikimo senaties terminui, nepagrįstai sumažinus prievolės sumą“ ir buvo prašoma ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, vadovaujantis GPM308 formos pildymo ir pateikimo taisyklėmis, pašalinti lentelėje išvardytus dokumento trūkumus ir per Elektroninio deklaravimo sistemą (https://deklaravimas.vmi.lt) arba aptarnaujančiai apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (duomenys neskelbtini) iš naujo pateikti teisingai užpildytą dokumentą. Pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė patikslintos deklaracijos, todėl jo 2014 m. lapkričio 20 d. pateikta deklaracija priimta nebuvo.
VMI 2014 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-78166 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų). Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu, 2014 m. gruodžio 9 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d. pateikė apeliacinį skundą LVAT.
Dėl VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimo Nr. 27.380-467-279217 apie VMI pateikto dokumento trūkumus
Kaip matyti, pareiškėjas, gavęs VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimą ir laikydamas, kad jame nepagrįstai nustatyti dokumentų trūkumai (klaidos), mokesčių administratoriaus veiksmų neskundė teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.; toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais ir tokiu būdu praleido kreipimosi į teismą terminą. Šios aplinkybės iš esmės pareiškėjas neginčija.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 13 d. įvykusiame teismo posėdyje išaiškino teisę pareiškėjo atstovei pateikti motyvuotą prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismo posėdžio metu (nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-6683-484/2016) pareiškėjo atstovė pasinaudojo teismo išaiškinta teise ir teismo posėdžio metu žodžiu pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl reikalavimo panaikinti VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimą Nr. 27.380-467-27921 tuo pačiu nurodydama termino praleidimo priežastis. Teismas tokius pareiškėjo atstovės argumentus laikė subjektyviais, paties pareiškėjo pasirinkta teisių gynimo pozicija, todėl teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, be kita ko, pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukė. LVAT 2018 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-489-442/2018 išaiškino, kad pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu žodžiu pateiktas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą neatitiko tokiam procesiniam dokumentui ABTĮ nustatytos procesinės formos, todėl toks pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu žodžiu pareikštas prašymas nebuvo pagrindas teismui spręsti skundo (dėl reikalavimo panaikinti VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimą Nr. 27.380‑467-279217) padavimo termino atnaujinimo klausimo. LVAT nurodė, kad teismas, išaiškinęs teisę paduoti prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, privalėjo suteikti galimybę pareiškėjui ar jo atstovei šią teisę realizuoti procesiniame įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, LVAT Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Šiuo konkrečiu atveju teismas, atsižvelgęs į LVAT 2018 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-489-442/2018 pateiktus išaiškinimus, 2018 m. kovo 20 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl reikalavimo panaikinti VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimą Nr. 27.380‑467-279217 paduoti, tačiau nei pareiškėjas, nei jo atstovė tokia teise nepasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareiškėjas yra praleidęs terminą pateikti skundą dėl VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimo Nr. 27.380‑467-279217 panaikinimo, pareiškėjui raštu nepateikus prašymo atnaujinti terminą, byla šioje dalyje nutrauktina. Teismui nutraukus bylą šioje dalyje, pareiškėjo skundo argumentai dėl ginčijamo pranešimo teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėjami.
Dėl reikalavimo panaikinti VMI 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-33316
Ginčui aktualios redakcijos MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. MAĮ 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas ir apskaičiavimas, bei deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius (išskyrus nustatytas išimtis), o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Deklaracijoje yra pareiškiama mokesčio mokėtojo valia dėl mokėtino mokesčio dydžio, todėl mokesčio deklaravimas suteikia mokesčių administratoriui be jokių papildomų administracinių sprendimų priėmimo, vykdyti priverstinį nepriemokos išieškojimą, jeigu pats mokesčių mokėtojas nevykdo jo deklaruotos mokestinės prievolės.
MAĮ 76 straipsnio 3 dalis nustato, kad jei mokesčio deklaracijos pateikimo termino laikotarpiu atsiranda prievolė mokėti mokestį, mokesčių mokėtojas mokestį privalo sumokėti mokesčio įstatymo nustatytu terminu, nepaisant to, kad mokesčio deklaracijos pateikimo terminas yra pratęstas. Pagal GPMĮ 23 straipsnį Lietuvos vienetai, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėję išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį. GPMĮ 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 d. ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. GPMĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
MAĮ 80 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio Įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pajamas už 2009 m., vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos GPMĮ 27 straipsnio 1 ir 5 dalimis, privalėjo deklaruoti ir GPM į biudžetą sumokėti iki 2010 m. gegužės 3 d. Nevykdžius šios pareigos, jam VMI 2010 m. lapkričio 5 d. išsiuntė priminimą pateikti GPM deklaraciją už 2009 m., tačiau 2009 m. deklaraciją (GPM308 forma) pareiškėjas pateikė tik 2014 m. balandžio 15 d., kuri patikslinus buvo priimta 2014 m. spalio 2 d. Minėta, kad pareiškėjas savo iniciatyva patikslintą 2014 m. spalio 2 d. deklaraciją dar keletą kartų tikslino. Deklaracijos nebuvo priimtos. Nustačius neatitikimus, pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Pareiškėjui nevykdžius mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti teisingai užpildytą deklaraciją, mokestinė prievolė buvo apskaičiuota pagal pareiškėjo 2014 m. spalio 2 d. pateiktą ir VMI priimtą deklaraciją. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. spalio 2 d. deklaracija buvo suformuota paties mokesčių administratoriaus, remiantis UAB „Anvyra“ neteisingai pateiktais duomenimis, tačiau patvirtindamas preliminarios deklaracijos duomenis ir ją pateikdamas per elektroninę sistemą pareiškėjas iš esmės patvirtino joje pateiktų duomenų teisingumą. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 2 d. pateiktoje deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumo neginčija. Taigi, pareiškėjui nepatikslinus 2014 m. spalio 2 d. deklaracijos duomenų, darytina išvada, kad mokestinė prievolė buvo pagrįstai apskaičiuota remiantis priimta 2014 m. spalio 2 d. deklaracija, o VMI neturėjo teisinio pagrindo priimti 2014 m. lapkričio 20 d. deklaracijos.
Pareiškėjas remiantis 2014 m. spalio 2 d. deklaracija mokesčio per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo. Vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš šioje įstatymo nuostatoje nustatytų pagrindų. Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką galima, kai mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu. Pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalį, teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui nesumokėjus mokesčio laiku, mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Kadangi iš pareiškėjo nepavyko išieškoti mokestinės prievolės, VMI 2015 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-33316 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Sprendimas perduotas vykdyti antstoliui. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas viešai paskelbiant apie šį sprendimą interneto svetainėje www.vmi.lt. Toks sprendimo įteikimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratoriui nebuvo žinoma tiksli pareiškėjo gyvenamoji vieta. Pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaravo Vilniaus m. savivaldybėje, telekomunikacijų galiniai įrenginiai nežinomi.
MAĮ 164 straipsnyje įtvirtinta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: tiesiogiai įteikiant, siunčiant registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir viešai paskelbiant. Kai dokumentų įteikti MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius VMI interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui per nustatytą terminą pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo VMI interneto svetainėje dieną. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą.
MAĮ 164 straipsnio 5 dalies nuostatos patvirtina, kad dokumentų įteikimo būdas viešai paskelbiant gali būti taikomas tik tuomet, jeigu yra išnaudota galimybė įteikti dokumentus kitais būdais – tiesiogiai įteikiant, siunčiant registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Dokumentų įteikimas viešai paskelbiant yra dokumentų įteikimo būdas, kuriu yra nustatoma tam tikra prezumpcija, kad mokesčių mokėtojui taps žinoma apie paskelbimą.
Įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratoriaus pasirinktas dokumentų įteikimo būdas laikytinas tinkamu informavimu apie 2015 m. lapkričio 9 d.. Be to, kaip matyti, pareiškėjas per atstovą raštu kreipėsi į VMI dėl šios sprendimo ir jį gavo 2015 m. birželio 19 d. Ši aplinkybė nesutrukdė pareiškėjui savo galimai pažeistas teises ginti teisme.
Pareiškėjas nurodo tik vieną nesutikimo su 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu argumentą – teigia, kad jokia GPM prievolė jam neatsirado, todėl mokesčių administratoriaus atliekami priverstinio mokesčio išieškojimo veiksmai yra neteisėti. Pažymėtina, kad LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartyje Nr. A602-1296/2013 akcentavo, kad mokesčių mokėtojui deklaravus mokestį ir jo nesumokėjus, mokestinė prievolė atsiranda iš įstatymo, o ne iš mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais yra taikomi mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai, todėl mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo nėra svarstomi klausimai dėl mokestinės prievolės dydžio ar pagrįstumo, o tik yra tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės.
Iš 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis MAĮ (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka gali būti išieškoma, priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kaip matyti, šis sprendimas yra tęstinis mokesčių administratoriaus veiksmas, siekiant priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš biudžeto. Iš atsakovo atsiliepime pateiktų paaiškinimų matyti, kad 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą mokesčių administratorius 2016 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-48378 panaikino, atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas buvo perduotas vykdyti antstoliui, o pastarasis areštavo pareiškėjo sąskaitas banke. Pažymėtina, kad MAĮ 106 straipsnyje nurodytus priverstinio mokesčių nepriemokų išieškojimo būdus mokesčių administratorius gali pasirinkti, atsižvelgdamas į individualią mokesčio mokėtojo situaciją, mokesčio nepriemokos išieškojimo galimybes, tikslu kuo ekonomiškiau ir operatyviau įvykdyti priverstinį išieškojimą į valstybės biudžetą. Šiuo atveju pareiškėjui per įstatymo nustatą terminą nesumokėjus savo paties deklaruotų mokesčių, mokesčių administratorius pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalį įgijo teisę išieškoti mokestinę nepriemoką priverstinai ir pasirinko vieną iš MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų – priverstinį išieškojimą iš mokesčio mokėtojo turto. Pareiškėjas jokių procesinių ir materialinių normų pažeidimų, priimant 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą nenurodė, jų nenustatė ir teismas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Taigi pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas mano, kad sumokėjo per daug mokesčių, jis turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl permokos sugrąžinimo ar įskaitymo (MAĮ 87 straipsnis).
Dėl reikalavimo įpareigoti VMI priimti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 20 d. metinę pajamų deklaraciją ir nutraukti bet kokius priverstinio išieškojimo veiksmus jo atžvilgiu pagal 2014 m. spalio 2 d. metinę pajamų deklaraciją
Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-624/2015; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-980-756/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į VMI, prašydamas priimti jo 2014 m. lapkričio 20 d. metinę pajamų deklaraciją ir nutraukti bet kokius priverstinio išieškojimo veiksmus. Byloje nesant įrodymų, kad pareiškėjas su atitinkamais prašymais būtų kreipęsis į VMI, dėl ko VMI būtų priėmęs sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo, teismas neturi galimybės patikrinti tokio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų įpareigoti VMI priimti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 20 d. metinę pajamų deklaraciją ir nutraukti bet kokius priverstinio išieškojimo veiksmus jo atžvilgiu pagal 2014 m. spalio 2 d. metinę pajamų deklaraciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 7 punktu, nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimą Nr. 27.380-467-279217 apie Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikto dokumento trūkumus nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.