Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-33316 (toliau – ir VMI sprendimas); 2) panaikinti VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimą Nr. 27.380-467-279217 apie VMI pateikto dokumento trūkumus; 3) įpareigoti VMI priimti jo 2014 m. lapkričio 20 d. metinę pajamų deklaraciją ir nutraukti bet kokius priverstinio išieškojimo veiksmus jo atžvilgiu pagal 2014 m. spalio 2 d. metinę pajamų deklaraciją.Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 6 d. bei nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2009 m. spalio 10 d. buvo UAB „Anvyra“ akcininkas, valdė 100 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų šios įmonės akcijų. 2009 m. jam buvo išmokėta 433 466 Lt (125 534,63 Eur) dividendų už 2007 m. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 15 d. pateikė 2009 m. pajamų deklaraciją, ji buvo priimta, tačiau duomenų palyginimas dar nebuvo atliktas. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 16 d. pateikė antrą 2009 m. metinę pajamų deklaraciją, kurioje deklaravo apmokestinamąsias pajamas bei nuo jų išskaičiuotas mokesčių sumas, t. y. deklaravo kito asmens savo lėšomis sumokėtą mokesčio sumą – 86 369 Lt. VMI 2014 m. spalio 1 d. pranešimu apie nustatytus duomenų neatitikimus informavo pareiškėją, kad ši deklaracija turi būti tikslinama. 2014 m. spalio 2 d. jis pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2009 m., kurioje, be kita ko, deklaravo 28 011 Lt (8 112, 55 Eur) mokėtino į biudžetą gyventojo pajamų mokesčio (toliau – ir GPM). Ši deklaracija buvo priimta nenustačius jokio duomenų neatitikimo. Vėliau, 2014 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas šią deklaraciją patikslino, nurodydamas, kad mokėtina GPM suma sudaro 577 Lt (167,11 Eur). Tačiau patikslinta deklaracija nebuvo priimta ir jam išsiųstas pranešimas dėl pateikto dokumento trūkumų, nurodant, kad deklaracija pateikta baigiantis deklaracijos pateikimo senaties terminui, nepagrįstai sumažinus prievolės sumą. Pareiškėjas paaiškino, kad deklaracijos per nurodytą terminą netaisė, nes laikė, jog jo patikslintoje deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, o atsakovo nurodyti trūkumai yra nepagrįsti.Pabrėžė, jog mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti iš mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jei mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu. Pareiškėjas pažymėjo, kad joks procesinis sprendimas, suėjus terminui patikslintoje deklaracijoje nurodytiems trūkumams pašalinti, nebuvo priimtas, todėl jis manė, jog VMI vadovausis būtent patikslinta deklaracija. Pareiškėjo nuomone, nesant jokio sprendimo dėl patikslintos deklaracijos, atsakovas negalėjo vadovautis pirmine deklaracija ir išieškoti iš pareiškėjo pirminėje deklaracijoje nurodytą GPM nepriemoką bei priskaičiuoti delspinigius nuo šios sumos.Nurodė, kad jis 2015 m. birželio 19 d. gavo VMI 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Šio sprendimo pagrindu buvo nurašomos piniginės lėšos iš jo sąskaitos banke. Nesutikdamas su tokiu VMI sprendimu, 2015 m. birželio 29 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I‑3662-629/2016 jo skundą atmetė, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas tik dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl mokestinės nepriemokos dydžio ar jos pagrįstumo. Iniciavus apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo, VMI 2016 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios ginčytą nurodymą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). 2016 m. kovo 15 d. sužinojo apie VMI 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31‑08)‑320A‑33316. Minėtas sprendimas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, kuris areštavo jo atsiskaitomąją sąskaitą banke. Pareiškėjas laikė nepagrįstais VMI veiksmus dėl priverstinio prievolės išieškojimo, nes jokia GPM prievolė jam neatsirado ir pagal įstatymą negalėjo atsirasti, o nepagrįstai jam buvo perkelta. Detalizavo, kad teikdamas patikslintą deklaraciją, sumažino mokėtiną į biudžetą GPM sumą, kadangi UAB „Anvyra“ VMI buvo pateikusi dvi skirtingas pažymas dėl išmokėtų dividendų ir priskaičiuotų mokesčių 2009 metais. Šiose pažymose galimai buvo pritaikytas skirtingas GPM tarifas. Pareiškėjo manymu, būtent įmonei, kuri išmokėjo jam dividendus, tenka pareiga tiksliai apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM. Pareiškėjas neginčija, kad jis pateikė 2014 m. spalio 2 d. mokesčio deklaraciją, tačiau pats metinės pajamų deklaracijos formatas numato automatinį prievolės perkėlimą fiziniam asmeniui tuo atveju, kai juridinis asmuo, atsakingas už mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, padaro klaidą. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju pajamų deklaracija buvo suformuota paties atsakovo, remiantis įmonės pateiktais neteisingais duomenimis, tokiu būdu jam be jokio teisinio pagrindo atsirado mokestinė prievolė. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad patikslintą deklaraciją jis pateikė pasibaigus jos pateikimo terminui. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 80 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas (mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos).Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė, be kita ko, prašė teismo atnaujinti skundo dėl reikalavimo panaikinti VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimą Nr. 27.380-467-279217 apie VMI pateikto dokumento trūkumus padavimo teismui terminą. Paaiškino, kad pranešimą apie 2014 m. lapkričio 20 d. deklaracijos trūkumus pareiškėjas gavo, tačiau jo neskundė, nes manė, jog šios deklaracijos duomenys yra teisingi. Mokesčių administratorius iki šiol nėra nurodęs, iš kur atsirado prievolė. 2014 m. spalio 2 d. deklaracijos duomenų pareiškėjas neginčija. Tik gavęs 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą priverstinai išieškoti mokesčio nepriemoką, pareiškėjas suprato apie kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas neprivalo mokėti mokesčių, kuriuos apskaičiuoti ir sumokėti privalėjo įmonė.Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Paaiškino, jog pareiškėjas metinę pajamų deklaraciją (toliau – ir MPD) už 2009 metus VMI pateikė 2014 m. spalio 2 d. ir deklaravo 28 011 Lt (8 112,55 Eur) mokėtino GPM. Tą pačią dieną MPD buvo priimta, duomenų neatitikimo ar trūkumų nebuvo nenustatyta. Pareiškėjas, deklaravęs gautas pajamas už 2009 metų mokestinį laikotarpį, vadovaudamasis MAĮ 76 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 27 straipsnio 5 dalies nuostatomis, privalėjo iki 2010 m. gegužės 3 d. sumokėti deklaruotą mokėtiną GPM. Pareiškėjas nustatytu terminu GPM nesumokėjo ir 2014 m. spalio 2 d. MPD nepatikslino.VMI 2014 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-78166 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir VMI 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimas). Šio sprendimo pagrindu pradėtos nurašyti lėšos iš pareiškėjo sąskaitos. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu, 2014 m. gruodžio 9 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas 2016 m. vasario 29 d. pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsakovas pareiškėjui 2010 m. lapkričio 5 d. siuntė priminimą pateikti pajamų mokesčio deklaraciją už 2009 metus, tačiau MPD už 2009 metus pareiškėjas pateikė tik 2014 m. spalio 2 d., todėl mokesčių administratorius, įgijęs teisę išieškoti mokestinę nepriemoką, priimdamas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą pasirinko MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą mokestinės nepriemokos išieškojimo būdą kaip pigiausią ir operatyviausią. Iš pareiškėjo nepavykus išieškoti mokestinės prievolės, VMI 2015 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-33316 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (toliau – ir VMI 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas). Šis sprendimas 2016 m. sausio 22 d. buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Antstolis areštavo pareiškėjo sąskaitą, todėl VMI, vadovaudamasi MAĮ 106 straipsniu, 2016 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų.Pažymėjo, kad mokesčių mokėtojui deklaravus mokestį ir jo nesumokėjus, mokestinė prievolė atsiranda iš įstatymo, o ne iš mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais yra taikomi mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai (nagrinėjamu atveju – priimant sprendimą dėl priverstinio nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų (MAĮ 106 str. 1 d. 3 p.)), todėl mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo nėra svarstomi klausimai dėl mokestinės prievolės dydžio ar pagrįstumo, o tik yra tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės. Atsižvelgiant į išdėstytą, manė, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis prieš tai išvardytomis teisės aktų nuostatomis, teisėtai priėmė 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą.Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jis tik 2016 m. kovo 15 d. sužinojo apie 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą, atsakovas paaiškino, jog VMI nebuvo žinomas tikslus pareiškėjo adresas (pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta – Vilniaus m. sav.), todėl jam nebuvo galima įteikti dokumentų MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais. Atsižvelgdama į tai, VMI priėmė sprendimą dokumentą įteikti viešai, paskelbiant 2015 m. gruodžio 1 d. www.vmi.lt interneto svetainėje. Skelbimas viešai buvo skelbtas iki 2016 m. sausio 1 d. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti VMI priimti 2014 m. lapkričio 20 d. deklaraciją, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas už 2009 metų mokestinį laikotarpį 2014 metais pateikė iš viso 7 pajamų deklaracijas. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 15 d. pateikė pirmąją 2009 metų MPD. Deklaracija buvo priimta, tačiau duomenų palyginimas dar nebuvo atliktas. 2014 m. gegužės 16 d. pareiškėjas pateikė antrąją 2009 metų MPD. VMI 2014 m. spalio 1 d. pranešimu informavo pareiškėją apie nustatytus duomenų neatitikimus, nurodė, kad MPD turi būti tikslinama. Pareiškėjas 2014 m. spalio 2 d. pateikė trečiąją MPD už 2009 metus, deklaravo 28 011 Lt (8 112,55 Eur) mokėtino GPM. 2014 m. spalio 2 d. MPD buvo priimta, duomenų neatitikimo ar trūkumų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas vėliau tikslino šią MPD, pateikdamas vienodas 2014 m. lapkričio 4 d. (ketvirtąją), 2014 m. lapkričio 18 d. (penktąją), 2014 m. lapkričio 20 d. (šeštąją) metines pajamų deklaracijas, nurodydamas į biudžetą mokamą gyventojo mokesčio pajamų sumą 577 Lt (167,11 Eur). Nei 2014 m. lapkričio 4 d., nei vėlesnės deklaracijos nebuvo priimtos. Pareiškėjui, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 įsakymu Nr. VA-96 patvirtintų Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 185 punktu, buvo išsiųstas 2014 m. lapkričio 11 d. pranešimas Nr. 27.380-467-279217 dėl pateikto dokumento trūkumų. Taisyklių 186 punkte reglamentuota, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs mokesčių administratoriaus informacinį pranešimą, privalo pagal informacinį pranešimą deklaraciją ir/ar priedą pataisyti ir visiškai užpildytą patikslintą deklaraciją ir visus prie jos pridėtinus tinkamai užpildytus priedus per informaciniame pranešime nurodytą terminą pateikti mokesčių administratoriui. Šios taisyklės turi būti laikomasi visais deklaracijos ar jos priedų tikslinimo atvejais, išskyrus atvejus, kai tikslinamas gyventojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris, kuris gali būti patikslintas pagal gyventojo prašymą (netikslinant deklaracijos). Pareiškėjas, gavęs VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimą apie pateikto dokumento (patikslintos deklaracijos) trūkumus, dokumento per mokesčių administratoriaus nustatytą 10 darbo dienų terminą netaisė, t. y. nešalino nurodytų trūkumų, laikė, kad patikslintoje deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, o VMI nurodomi trūkumai nepagrįsti. Nors pareiškėjas prašo įpareigoti VMI priimti jo 2014 m. lapkričio 20 d. pateiktą GPM deklaraciją už 2009 metų mokestinį laikotarpį, tačiau reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas VMI tik 2014 m. lapkričio 20 d. pateikė patikslintą MPD už 2009 metų mokestinį laikotarpį, t. y. pasibaigus deklaracijos pateikimo senaties terminui, todėl gavo pranešimą dėl MPD trūkumų pašalinimo, į kurį nereagavo, trūkumų nepašalino.Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo atstovės prašymu atnaujinti skundo dėl VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimo Nr. 27.380-467-279217 panaikinimo padavimo terminą. Atsakovo atstovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos atstovės teismo posėdyje nurodyti argumentai dėl termino praleidimo yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo jį atnaujinti. Paaiškino, kad pagal Deklaracijų pateikimo taisyklių nuostatas tik mokesčių mokėtojas gali pašalinti deklaracijos trūkumus. Reaguodamas į 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimą, pareiškėjas galėjo pateikti deklaraciją, nekeisdamas 2014 m. lapkričio 20 d. deklaracijos turinio. Tačiau pareiškėjas šiuo atveju nevykdė pareigos tikslinti deklaraciją, todėl mokestinė prievolė apskaičiuota remiantis priimta 2014 m. spalio 2 d. deklaracija.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir jo skundą tenkinti: 1) atnaujinti terminą skundui dėl VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimo Nr. 27.380-467-279217 apie VMI pateikto dokumento trūkumus paduoti ir šį pranešimą panaikinti; 2) panaikinti VMI 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-33316; 3) įpareigoti VMI priimti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 20 d. metinę pajamų deklaraciją ir nutraukti bet kokius priverstinio išieškojimo veiksmus pagal 2014 m. spalio 2 d. metinę pajamų deklaraciją.Pažymi, kad tik teismo posėdžio metu buvo išsakyta teismo nuomonė, jog yra praleistas VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimo Nr. 27.380-467-279217 apskundimo terminas (tačiau taip ir liko neaišku, koks tas terminas buvo ir koks jis turėjo būti pagal teisės aktus). Tai buvo konstatuota tik skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Tačiau skundo priėmimo metu teismui toks klausimas nebuvo iškilęs – pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti minėtą pranešimą buvo atsisakęs priimti nagrinėti nutartimi nustatęs, jog šis pranešimas yra tarpinio pobūdžio procedūrinis dokumentas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokią nutartį panaikino. Be to, minėtame pranešime nenurodyta šio dokumento apskundimo tvarka, nors toks reikalavimas yra įtvirtintas Deklaracijų pateikimo taisyklių 19 punkte. Be to, Deklaracijų pateikimo taisyklių 12 punkte daroma nuoroda į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), kas suponuoja išvadą, jog ginčijamas sprendimas (raštas) turi atitikti ir VAĮ keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam teisės aktui, nes pranešimas nepagrįstas teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis, taikomos poveikio priemonės nemotyvuotos, nėra aiškiai nustatytos suteikiamos teisės ir pareigos, nenurodyta tokio pranešimo apskundimo tvarka, pranešimas nepasirašytas jį priėmusio pareigūno.Pareiškėjas pažymi, kad norint pasiekti galutinį jo skundu keliamą tikslą – pripažinti neteisėtu GPM prievolės perkėlimą pareiškėjui, būtina nuginčyti visą eilę veiksmų, lėmusių ginčijamo VMI 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31‑08)-320A-33316 priėmimą, tame tarpe ir ginčijamą pranešimą. Todėl pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas, sprendęs, jog jis praleido terminą skundui dėl VMI 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimo pateikti, nepagrįstai neatnaujino pareiškėjui šio termino, taip pažeisdamas protingumo, teisingumo bei proporcingumo principus. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą dalyje dėl reikalavimo panaikinti VMI 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-33316 ir įpareigojimo VMI priimti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 20 d. metinę pajamų deklaraciją ir nutraukti bet kokius priverstinio išieškojimo veiksmus jo atžvilgiu pagal 2014 m. lapkričio 2 d. metinę pajamų deklaraciją. Pareiškėjas turėjo teisę tikslinti metinę pajamų mokesčio (ar kito mokesčio) deklaraciją už 2014 metus bei už penkerius praėjusius metus, t. y. už 2013, 2012, 2011, 2010 ir 2009 metus. Pasinaudodamas šia teise, pareiškėjas teikė patikslintas 2014 m. lapkričio 4, 18 ir 24 d. deklaracijas, tačiau VMI nepagrįstai jų nepriėmė. Gavęs iš VMI pranešimą apie pateikto dokumento (patikslintos deklaracijos) trūkumus, šio dokumento per nurodytą 10 darbo dienų terminą netaisė, t. y. nešalino nurodytų trūkumų, nes laikė, kad patikslintoje deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, o atsakovo nurodyti trūkumai yra nepagrįsti. Todėl nepagrįstu ir neteisėtu laikytinas ir VMI 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-33316. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog pareiškėjas, gavęs pranešimą ir laikydamas, kad jame nepagrįstai nustatyti dokumento trūkumai (klaidos), mokesčių administratoriaus veiksmų neskųsdamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais, tokiu būdu praleido kreipimosi į teismą terminą. Teismas, būdamas aktyvus, išaiškino pareiškėjui teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė šia teise pasinaudojo, žodžiu pateikdama prašymą. Termino kreiptis į teismą praleidimą pareiškėjo atstovė motyvavo tuo, jog pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad mokesčių administratoriui nepriėmus jokio kito sprendimo, mokestinė prievolė bus apskaičiuota remiantis 2014 m. lapkričio 20 d. pateiktos deklaracijos duomenimis, kurie, jo manymu, yra teisingi. Tokius argumentus teismas laikė subjektyviais, paties pareiškėjo pasirinkta teisių gynimo pozicija, kuri nepateisina termino kreiptis į teismą dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo priimti 2014 m. lapkričio 20 d. deklaraciją praleidimo. Nurodo, kad pareiškėjas, veikdamas apdairiai, turėjo galimybę atsakovo prašyti išsamesnės informacijos dėl pranešimo panaikinimo, prašyti nurodyti tikslius pranešimo apskundimo terminus, tačiau nei dėl pranešimo turinio detalizavimo, nei dėl išsamesnės jo apskundimo tvarkos pareiškėjas į atsakovą nesikreipė. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, palaikydama atsakovo VMI atsiliepime išdėstytus argumentus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.