- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- e2S-469-372/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- J. V. Ž.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Radviliškis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. V. Ž. patikslintą atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2258-952/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Radviliškis ieškinį atsakovui J. V. Ž. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Mano Būstas Radviliškis kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. V. Ž. dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 104,36 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo J. V. Ž. ieškovei UAB Mano Būstas Radviliškis 104,36 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (104,36 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 21,00 Eur žyminį mokestį, 2,64 Eur išlaidas už Nekilnojamo turto registro duomenų paiešką bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 60,00 Eur išlaidas už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas; priteisti iš atsakovo J. V. Ž. valstybei 14,43 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
3. 2023 m. kovo 21 d. teisme buvo gautas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovo J. V. Ž. vardu pasirašytas R. V., kuriame buvo prašoma panaikinti 2023 m. kovo 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2258-952/2023 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, priteisti atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Pareiškime nurodyta, kad atsakovas faktiškai negavo jokių procesinių dokumentų, išskyrus sprendimą už akių, kurį 2023 m. kovo 17 d. paėmė jo įgaliotas asmuo R. V. (atsakovas nėra susipažinęs su jokia bylos medžiaga, nei vienas procesinis dokumentas jam nebuvo faktiškai įteiktas). Atsakovas savo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu negavo nei pašto pranešimo, nei procesinių dokumentų.
5. Pareiškime nurodyta, kad teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2791- 952/2021, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių. Toje byloje atsakovas buvo informavęs teismą, kad nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, taip pat buvo nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, kuris sutampa su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Šią informaciją teismas žinojo, kadangi civilinę bylą nagrinėjo ta pati teisėja. Šiuo metu atsakovas yra paguldytas į slaugos ligoninę, todėl negalėjo gauti teismo siunčiamų procesinių dokumentų. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, jog nežinojo apie teismo procesą, pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo faktiškai negavo.
Šalies argumentai
6. Pareiškime nurodyta, kad ieškovė prašė priteisti skolą per laikotarpį nuo 2022-08-01 iki 2022-11-30 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (iš viso 104,36 Eur). Pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi 2022-09-05 buto su priklausiniu pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas perleido butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), naujam savininkui. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sandoris išviešintas nuo 2022-09-07. Atsakovui pardavus nekilnojamąjį turtą, pasibaigė prievolės, susijusios su šio turto administravimu, todėl priimtas sprendimas už akių naikintinas.
7. Pareiškime taip pat nurodyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2,64 Eur už nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, kad tokias išlaidas patyrė, todėl šios išlaidos neturėtų būti priteistos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti atsakovo J. V. Ž., atstovaujamo R. V., pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikti duomenys, kad R. V. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra J. V. Ž. artimas giminaitis.
10. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktas įgaliojimas nesuteikia R. V. teisės J. V. Ž. vardu pasirašyti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atstovauti jį teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Patikslintame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovas (apeliantas) J. V. Ž., atstovaujamas advokato V. S., prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti atsakovo pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Atsakovas nesutinka, kad jo įgaliotas asmuo negalėjo pasirašyti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pateiktame įgaliojime yra numatyta R. V. teisė už atsakovą pasirašyti dokumentus santykiuose su valstybės ir savivaldybės institucijomis. Teismas yra valstybinė institucija, todėl atsakovo įgaliotas asmuo galėjo atsakovo vardu teikti pareiškimą. Dokumento pasirašymas už įgaliotoją ir nunešimas į teismą nėra teisinis atstovavimas.
11.2. Teismas turėjo suprasti ir įvertinti situaciją, kad atsakovui dabar 90 metų ir kitaip, nei per įgaliotus asmenis, atsakovas nebegali veikti. Jei teismas net būtų nustatęs, kad atsakovas yra netinkamai atstovaujamas, jam turėjo būti išaiškinta jo teisė pasirinkti kitą atstovą. Teismas neturėjo atsisakyti priimti pareiškimo, nes tai užkerta kelia bylos nagrinėjimui ir teisingo sprendimo priėmimui. Teismas šiuo atveju turėjo nustatyti trūkumų šalinimą su protingu terminu tuos trūkumus pašalinti, o ne atsisakyti priimti pareiškimą.
12. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė UAB Mano Būstas Radviliškis prašo atsakovo patikslintą atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, fizinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jei jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).
12.2. Į bylą pateiktas įgaliojimas nesuteikia R. V. teisės J. V. Ž. vardu pasirašyti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atstovauti jį teisme.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Ieškovė sutinka su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimu už akių, kadangi jos reikalavimai yra pagrįsti, o procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Nesant atsakovo prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovei prašant priimti tokį sprendimą, buvo priimtas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo J. V. Ž., atstovaujamo R. V., pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
17. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.
18. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali šio Kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.
19. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Pareiškime turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Pareiškimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka (CPK 287 straipsnio 5 dalis).
20. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad kartu su pareiškimu pateiktas įgaliojimas nesuteikia R. V. teisės J. V. Ž. vardu pasirašyti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atstovauti jį teisme. Teismas pažymėjo, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra procesinis dokumentas, o pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimas teismui laikytinas atstovavimu teisme, todėl jį pasirašyti gali tik asmuo, nurodytas CPK 56 straipsnyje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pasirašytas neįgalioto asmens, todėl jį atsisakytina priimti.
21. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingi šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime), o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka CPK reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
22. CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Tai reiškia, kad CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato dvi būtinas sąlygas norint atstovauti fizinį asmenį teisme: pirmoji sąlyga yra ta, kad asmuo turi atstovauti artimą giminaitį ar sutuoktinį (sugyventinį); antroji – turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
23. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad R. V. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra J. V. Ž. artimas giminaitis.
24. Kaip jau minėta, CPK 287 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareiškimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas bei nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamu atveju neatitinka jam keliamų reikalavimų (pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pasirašytas neįgalioto asmens), turėjo ne atsisakyti jį priimti, o atsakovui nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (įpareigoti atsakovą pateikti teismui įrodymus, kad atsakovo atstovas atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas, pateikti paties atsakovo ar kito asmens, turinčio teisę būti atsakovo atstovu, pasirašytą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo). Tik tuo atveju, jeigu atsakovas būtų minėtų trūkumų nepašalinęs, teismas turėtų teisę atsisakyti priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas atsakovui galimybės pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus, o iš karto atsisakydamas priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pažeidė CPK 287 straipsnio 5 dalies nuostatą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis naikinama ir atsakovo J. V. Ž. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti atsakovo J. V. Ž. pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.