Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro G. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. D., žinodamas, kad pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimą privalo mokėti lėšas I. A. nepilnamečio vaiko L. D., g. (duomenys neskelbtini), materialiam išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 23 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (210,00 Eur/ mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2024-05-01), bei Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimą privalo mokėti lėšas I. A. nepilnamečio vaiko L. D., g. (duomenys neskelbtini), materialiam išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugpjūčio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (350,00 Eur/ mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2024-09-01) galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tai yra laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2021-06-30, nuo 2021-09-01 iki 2023-09-18 ir nuo 2023-10-26 iki 2024-09-01, nedirbdamas, nesiregistruodamas Užimtumo tarnyboje, materialiai neremdamas vaiko, sąmoningai jos nevykdė ir lėšų savo vaiko L. D. išlaikymui nemokėjo visiškai, taip įsiskolindamas lėšų gavėjai I. A. – 9 553,85 eurus.

Kaltinamasis G. D. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Su I. A. susituokė (duomenys neskelbtini) metais, santuokoje gimė dvi dukros G. D., kuri jau yra pilnametė ir L. D., g. (duomenys neskelbtini). Visi gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra su sutuoktine bendra nuosavybė. 2017 m. dėl asmeninių priežasčių, jis išsinuomojo butą ir išsikėlė iš jų bendrų namų. 2018 m., tikslios datos neatsimena, I. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą ir padavė prašymą dėl santuokos nutraukimo bei dėl dukters L. D. materialinio išlaikymo. Santuoka buvo nutraukta bendru susitarimu, jis sutiko kiekvieną mėnesį mokėti po 150 eurų L. išlaikymui, kadangi tuo metu turėjo gerai apmokamą darbą ir jis mokėjo lėšas dukters išlaikymui. Kiek laiko jas mokėjo neatsimena. Kai neteko darbo, lėšų dukters išlaikymui mokėti negalėjo. Iš L. sužinojo, kad buvusi sutuoktinė kreipėsi į antstolius. Iš antstolių jokio pranešimo negavo, nors liko registruotas name, tačiau buvusi sutuoktinė jokios informacijos ir dokumentų neperduodavo, nors tuo metu ji žinojo kokiu adresu jis gyvena. Tikslaus laiko nepasakyti negali, jis įsidarbino į UAB "(duomenys neskelbtini)", iš jo darbo užmokesčio buvo atskaitomi pinigai ir vedami buvusiai sutuoktinei dėl dukters išlaikymo. Netekus darbo UAB "(duomenys neskelbtini)", jis apie du mėnesius dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)", ar iš šios įmonės buvo vedamos lėšos dukters išlaikymui jis neatsimena. Kelias dienas dirbo pas ūkininką V. K., o vėliau įsidarbino į UAB "(duomenys neskelbtini)", ar buvo išskaičiuojami pinigai iš atlyginimo ir vedami buvusiai sutuoktinei jis neatsimena, nes nesidomėjo. Jis pats I. lėšų dukters išlaikymui nevedė. Nuo 2021 m. jis niekur nedirbo, kadangi negalėjo rasti darbo, neturėjo pinigų, todėl negalėjo mokėti lėšų dukters išlaikymui, kadangi dirbo pavienius darbus, pragyvenimui turėjo mažai pinigų. Į darbo biržą nesiregistravo, kadangi tikėjosi, kad pavyks darbą susirasti pačiam. 2023 m. rudenį, tikslaus laiko neatsimena, užsiregistravo į Užimtumo tarnybą, kur registruotas buvo apie mėnesį laiko, tačiau iš jų buvo išbrauktas, kadangi atsisakė jam siūlo darbo, kuris buvo netinkamas. Apie tai, kad I. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti išlaikymo išmokos dydį jis nežinojo. Su dukra L. visada bendraudavo telefonu, tačiau jai nupirkti dovanų ir jai pačiai duoti pinigų negalėjo, kadangi jų neturėjo, todėl negalėjo mokėti lėšas L. išlaikymui. Šiuo metu taip pat dirba atsitiktinius darbus ir taip užsidirba pagyvenimui. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, kad nemokėjo lėšų dukters išlaikymui, žinojo, kad tai jo pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

I. A. pareiškime nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo sprendimu buvęs sutuoktinis G. D. įpareigotas mokėti lėšas dukters L. D., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, kiekvieną mėnesį po 150 eurų.

Apklausos metu nukentėjusioji I. A. parodė, kad Kauno apylinkės teismo sprendimu buvęs sutuoktinis G. D. įpareigotas mokėti lėšas dukters L. D., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, kiekvieną mėnesį po 150 eurų. Paskutinį mokėjimą iš buvusio sutuoktinio darbovietės UAB "(duomenys neskelbtini)" ji gavo 2021-09-14, jai buvo pervesta 45,52 eurai, daugiau ji jokių lėšų dukters išlaikymui negavo, jokių dovanų dukrai nedovanojo. Pas antstolį A. Š. yra pradėta vykdomoji byla.

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. A. parodė, kad su buvusiu sutuoktiniu G. D. nebendrauja nuo 2021 metų vasaros, kur jis gyvena - nežino, jo jokio kontaktinio telefoninio numerio neturi, su juo nei telefonu, nei per socialinius tinklus nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko ir kur jis šiuo metu gali būti nežino. Dukra L. su savo tėčiu G. taip pat nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko, jis nesidomi vaiko auklėjimu, nedalyvauja jos gyvenime, niekaip nebando su ja susisiekti, nesidomi jos mokslais, nesveikina dukros ir jokių dovanų nedovanoja nei gimtadienių švenčių progomis. Su G. D. susituokė (duomenys neskelbtini) d., pirma dukra gimė (duomenys neskelbtini) m., paskui, (duomenys neskelbtini) d. gimė antra dukra L.. Visą laiką gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini). 2018-03-23 ji kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismo Kėdainių rūmus su prašymu nutraukti santuoką ir priteisti lėšas dukros L. išlaikymui, nes jis vartojo alkoholinius gėrimus, tapo nuo jų priklausomas ir tai tapo viena iš priežasčių nutraukti santuoką. Dar iki santuokos nutraukimo jis išsikraustė iš jų namų ir nuo 2017 metų lapkričio mėnesio jis čia daugiau nebegyveno. Santuoka buvo nutraukta 2018-04-24 d. Po teismo G. dar mokėjo pinigus dukros išlaikymui, jis siųsdavo pinigų per Medicinos banką ir išrašų jau nebeliko ir dar būdavo, kad jis duodavo ir grynaisiais pinigais, todėl kol jis mokėjo lėšas dukros išlaikymui, tol į teismą nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo, o kreipėsi tada, kai lėšų dukters išlaikymui jau nemokėjo, jis mokėjo lėšas dukters išlaikymui 2018 metais, todėl už šiuos metus buvęs sutuoktinis atsiskaitė, toliau jis mokėjo ir už 2019 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius, o paskui pradėjo nieko nebemokėti, tai yra nemokėjo už 2019 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius, todėl 2019 metų lapkričio mėnesį kreipėsi į Kėdainių teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį gavusi, kreipėsi į antstolį ir 2019 metų gruodžio mėnesį iš G. darbovietės "(duomenys neskelbtini)" per du kartus buvo sumokėta didesnė pinigų suma, kuri padengė visus įsiskolinimus už 2019 metus, todėl už 2019 metus jokių pretenzijų G. neturi. 2020 metais jai buvo mokamos lėšos dukros išlaikymui pilnai, mokamos iš jo darbovietės, o nuo 2020 metų gruodžio mėnesį nebuvo mokamos lėšos dukros išlaikymui, nebuvo mokamos ir 2021 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesiais. Už 2021 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius gavo lėšas iš jo kitos darbovietės UAB "(duomenys neskelbtini)", nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio iki pat dabar nėra gavusi iš buvusio sutuoktinio jokių lėšų vaiko išlaikymui nei per darbovietes, nei grynaisiais. Taip pat per šiuos laikotarpius G. nesveikino dukters nei gimtadienių progomis, nei Naujųjų metų ar Kalėdų progomis, nedovanojo jai jokių dovanų ir nepalaiko jokių ryšių su dukra.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad su broliu paskutinį kartą matėsi 2021 metų vasario mėnesį. Kiek jai yra žinoma brolis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau kokiu adresu nežino, pas jį nesilankė. Kur gali būti brolis nežino, kadangi pati su juo susisiekti negali, kadangi jis į skambučius neatsiliepia. Liudytoja D. Ž. papildomos apklausos metu nurodė, kad brolio G. D. jokių kontaktų neturi, kur jis gyvena nežino, su broliu susisiekti pati negali.

2018-03-23 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendime nurodyta, kad įpareigoja G. D. teikti materialinį išlaikymą dukrai L. D. kas mėnesį po 150 Eur periodinę išmoką iki dukters pilnametystės.

2024-06-17 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendime nurodyta, kad pakeisti 2018-03-23 nustatytą išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir nustatyti materialinį išlaikymą dukrai L. D. kas mėnesį po 350 Eur periodinę išmoką iki dukters pilnametystės.

Antstolio A. Š. rašte nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpius nuo 2020-12-01 iki 2021-06-30 sudaro 1 078,35 Eur, nuo 2021-09-01 iki 2023-09-18 sudaro 4 252,92 Eur, nuo 2023-10-26 iki 2024-09-01 sudaro 4 222,58 Eur.

Užimtumo tarnybos rašte nurodyta, kad G. D. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo 2023-09-19 iki 2023-10-25, išmokos mokamos nebuvo.

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka.

Teismų praktikoje, pripažįstama, kad šios šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro vengimo požymis, kuris konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, Nr. 2K-7-68/2009, Nr. 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Nagrinėjamu atveju, G. D. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis žinodamas, kad pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimą privalo mokėti lėšas I. A. nepilnamečio vaiko L. D., g. (duomenys neskelbtini), materialiam išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 23 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (210,00 Eur/ mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2024-05-01), bei Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimą privalo mokėti lėšas I. A. nepilnamečio vaiko L. D., g. (duomenys neskelbtini), materialiam išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugpjūčio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (350,00 Eur/ mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2024-09-01) galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tai yra laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2021-06-30, nuo 2021-09-01 iki 2023-09-18 ir nuo 2023-10-26 iki 2024-09-01, nedirbdamas, nesiregistruodamas Užimtumo tarnyboje, materialiai neremdamas vaiko, sąmoningai jos nevykdė ir lėšų savo vaiko L. D. išlaikymui nemokėjo visiškai, taip įsiskolindamas lėšų gavėjai I. A. – 9 553,85 eurus.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas G. D. tyčia vengus išlaikyti savo nepilnametį vaiką, pasitvirtino.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka.

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, Psichikos ligų centro įskaitoje nėra, Priklausomybės ligų nesigydė, neįrašytas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam, skirtina padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, laisvės apribojimo bausmė skirtina didesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 4 punkte numatyti įpareigojimai: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Civilinio ieškinio byloje nepareikšta. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: išrašą ir dokumentų kopijas palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neatlygintinai išdirbti 150 valandų per 8 (aštuonis) mėnesius, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neatlygintinai išdirbti 150 valandų per 8 (aštuonis) mėnesius, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: išrašą ir dokumentų kopijas palikti saugoti byloje.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.