Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1226-961/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
II-1226-961/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01433-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pareiškėjas
T. T.
Pažeidėjas
T. T.
Advokatai
Justinas Jarusevičius, Justinas Jarus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1226-961/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01433-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 9.55; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo T. T. įgaliotajam atstovui advokatui Justinui Jarusevičiui,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Valstybės įmonės Registrų centro įgaliotajai atstovei Ingai Gulevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro specialistės 2024 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-774-2024 (ROIK 24244200457).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Registrų centro specialistės 2024 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-774-2024 (ROIK 24244200457) T. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis, Juridinių asmenų registro (toliau – ir Registras) duomenimis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123, 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. T. T. už šį nusižengimą paskirta nuobauda – 615 eurų dydžio bauda (b. l. 47-50).

Dėl šio nutarimo T. T. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Justiną Jarusevičių pateikė skundą, kuriame nurodė, kad dar po administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo pareiškėjas pateikė paaiškinimus Registrų centrui, kad jis dėjo maksimalias pastangas tam, kad finansinių ataskaitų rinkinys būtų patvirtintas (siuntė pranešimus, šaukė susirinkimus, proaktyviai komunikavo su akcininkais), tačiau Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas nepriima sprendimo dėl 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, nes iš 42 akcininkų į VAS nesusirenka akcininkų skaičius, kurių reikia sprendimui priimti, dėl ko iki šiol nėra priimto sprendimo tvirtinti finansines ataskaitas. Nepaisant jo teiktų paaiškinimų, buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Teisės aktai įtvirtina Bendrovės pareigą iki kiekvienų metų birželio 1 d. pateikti Registrų centrui VAS patvirtintą finansinių ataskaitų rinkinį. Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį Bendrovės valdymo organai atsako už finansinių rinkinių ataskaitų nepateikimą laiku tik tada, jeigu egzistuoja tyčinis rūpestingumo pareigos pažeidimas. Pagal ABĮ 34 straipsnio 9 dalies nuostatas bendrovės valdyba vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir jį teikia VAS tvirtinti. Bendrovės vienasmenio valdymo organo narys šiame procese nedalyvauja. Tik po to, kai pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą VAS patvirtina finansines ataskaitas, pagal ABĮ 37 straipsnio 11 dalies 12 punktą bendrovės vienasmenio valdymo organo narys yra atsakingas už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovės vienasmenio valdymo organo narys atsakingas už finansinių rinkinių ataskaitų nepateikimą laiku tik tada, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: valdymo organo nario rūpestingumo pareigos pažeidimas ir rūpestingumo pareiga pažeista tyčia arba dėl neatsargumo. Viešojo administravimo subjektas visais atvejais privalo ne tik nustatyti rūpestingumo pareigos pažeidimą, bet ir motyvuotai konstatuoti kaltę. Tais atvejais, kada valdymo organo narys elgėsi rūpestingai, dėjo ir toliau deda maksimalias pastangas tam, kad finansinė ataskaita būtų tvirtinama bei pateikiama Registrų centrui, tačiau ji nėra tvirtinama ir pateikiama ne dėl valdymo organo nario kaltės, o dėl trečiųjų asmenų kaltės, tai nėra pagrindo šiam valdymo organo nariui taikyti atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamo nutarimo argumentu, kad šaukdamas VAS tik ketvirto mėnesio pabaigoje jis prisiėmė galimą riziką, jog dėl tam tikrų priežasčių finansinės ataskaitos gali būti nepatvirtintos. Pareiškėjas net neturi teisės/kompetencijos šaukti Bendrovės akcininkų susirinkimo, nes pagal Įstatų 8.2 punktą ir ABĮ 23 straipsnio 1 dalį ši teisė ir pareiga priskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybai. Bendrovės valdyba akcininkų susirinkimą sušaukė laiku, laikydamasi ABĮ 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų. VAS buvo sušauktas 2024 m. balandžio 26 d., t. y. nepraleidus įstatymo numatyto termino ir užtikrindamas, kad Bendrovės akcininkams tinkamai vykdant jiems suteiktas išimtines teises dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, patvirtintas finansinių ataskaitų rinkinys galės būti laiku pateiktas Registrų centrui. Aplinkybė, kad 2024 m. balandžio 26 d. buvo šaukiamas pirmasis susirinkimas, nėra jokiu priežastiniu ryšiu susijusi su tuo, kad iki pat šiandien Bendrovės akcininkai nesusirenka į susirinkimą, kas lemia, jog nėra priimamas joks sprendimas dėl finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo. Esant tokiems faktams, nėra pagrindo spręsti dėl Pareiškėjo rūpestingumo pareigos pažeidimo arba jo kaltės. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-360-1053/2023 motyvai cituojami, neatsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nagrinėjama situacija yra iš esmės skirtinga nuo cituojamos nagrinėtos bylos (akcininkas atsisakė tvirtinti finansinių ataskaitų rinkinį dėl padarytų jame klaidų) ir šia praktika remtis apskritai nėra pagrindo. Pareiškėjas, vykdydamas ABĮ 37 straipsnio 11 dalies 12 punkto ir ABĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, tinkamai vykdė rūpestingumo pareigą bei laiku pateikė finansines ataskaitas tvirtinimui Bendrovės VAS. Tačiau šis nepriima sprendimo tvirtinti finansines ataskaitas, kadangi iš 42-iejų akcininkų Bendrovėje į VAS nesusirenka reikalingas akcininkų skaičius (kvorumas). Iš teikiamo 2024 m. balandžio 26 d. VAS protokolo matyti, kad susirinkimo dieną iš 43-jų akcininkų, turinčių 342 515 akcijas, susirinkime dalyvavo tik 5 akcininkai (T. T., P. S., B. S., S. S.-Z., A. Ž.), kurių turimos 110 635 vnt. akcijos sudaro tik 32% proc. Bendrovės akcijų. Šių akcininkų turimos akcijos nesuteikė teisės priimti sprendimą. Remiantis ABĮ 27 straipsnio 4 dalies 3 punkto, Mokėjimo įstaigų įstatymo 10 straipsnio ir Bankų įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatomis sprendimui dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo priimti reikalingas 51 procentą akcijų valdančių akcininkų, kurios suteikia teisę balsuoti, dalyvavimas.

Nepaisant to, pareiškėjas toliau deda maksimalias pastangas ir toliau siekia suorganizuoti VAS tam, kad VAS priimtų sprendimą patvirtinti finansines ataskaitas, kurias būtų galima pateikti Registrų centrui. 2024 m. gegužės 9 d. Bendrovės valdyba 2024 m. gegužės 31 d. datai dar kartą sušaukė pakartotinį VAS, kuriame Bendrovės akcininkai galėtų priimti sprendimą dėl Bendrovės finansinių ataskaitų tvirtinimo, bet paskirtą dieną vėl nesusirinko akcininkų kvorumas. VAS vėl buvo sušauktas 2024 m. birželio 21 d., tačiau paskirtą dieną vėl nesusirinko kvorumas. 2024 m. birželio 21 d. buvo priimtas sprendimas 2024 m. liepos 25 d. datai sušaukti pakartotinį VAS, kuriame Bendrovės akcininkai vėl galėtų priimti sprendimą dėl Bendrovės finansinių ataskaitų tvirtinimo, bet susirinkimo dieną sprendimas vėl nebuvo priimtas, todėl kitas susirinkimas buvo sušauktas 2024 m. rugpjūčio 19 d. datai. Šio skundo teikimo metu VAS vis dar nėra priėmęs sprendimo. R. B. akcininkų skaičius sprendimų priėmimui nesusirinkimas yra vienintelė priežastis, dėl kurios nėra priimamas sprendimas. Atitinkamai pareiškėjas nėra atlikęs jokių veiksmų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti Pareiškėjo rūpestingumo pareigos pažeidimą. Pareiškėjas negali kontroliuoti trečiųjų asmenų atvykimo į bendrovės akcininkų susirinkimą ir Pareiškėjui negali būti taikoma atsakomybė, kada jie į susirinkimą neatvyko. Skundžiamame nutarime nėra pateikta jokių motyvų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai įtvirtinta vadovo pareigą kreiptis į teismą, kad teismas vietoje visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimą patvirtinti finansinę ataskaitą. Atitinkamai ši skundžiamo nutarimo išvada, kuri nėra paremta teisės normomis, vertintina kaip nemotyvuota ir neteisėta. Pareiškėjo kaltė buvo paprasčiausiai preziumuota remiantis spekuliacija, kad neva egzistuoja abstrakti Pareiškėjo teisė kreiptis į teismą prieš akcininkus. Šis argumentas buvo perimtas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos, kuri buvo nagrinėta esant iš esmės skirtingiems faktams. Nagrinėjamoje byloje Bendrovės VAS niekada nepriėmė sprendimo netvirtinti finansinių ataskaitų rinkinio, o būtent tokia faktinė situacija buvo kasacinio teismo nagrinėtoje byloje. Nagrinėjamu atveju VAS tiesiog neįvyko. Skundžiamo nutarimo išvados prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kadangi yra ribojama Pareiškėjo laisvė įgyvendinti minėtoje teisės normoje įtvirtintą teisę, nustatant įstatyme nenumatytą terminą, per kiek laiko Pareiškėjas turi kreiptis į teismą ir inicijuoti ginčą prieš akcininkus, priešingu atveju gaus administracinę nuobaudą. Skundžiamame nutarime nėra pateikta jokių kitų alternatyvų, ką Pareiškėjui reikėjo daryti kitaip, kad priverstų akcininkus dalyvauti VAS ir balsuoti. Pareiškėjas neturi teisės taikyti jokių poveikio taikymo priemonių, kurių pagrindu galėtų įpareigoti akcininkus sudalyvauti susirinkime ir priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo. Jis neturi teisės priimti sprendimo dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo asmeniškai, jeigu akcininkai nesusirenka į susirinkimą ir jame savo valios neišreiškia. Nesant jokios alternatyvos, ką Pareiškėjui reikėtų daryti kitaip (geriau), kad Pareiškėjas įpareigotų akcininkus susirinkti į susirinkimą ir priimti juose sprendimą tvirtinti finansines ataskaitas, daro išvadą, kad neegzistuoja jokia pareiškėjo kaltė. Prašo nutraukti T. T. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną Nr. RC-ANR_N-774-2024 (ROIK: 24244200457) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-6).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Pagal nutarime minimų teisės aktų reikalavimus Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių atskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. T. T., būdamas Bendrovės vadovu, akcininkų patvirtintų 2023 m. Bendrovės finansinių atskaitų rinkinio dokumentų Registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl Registrų centras priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, paskirdamas T. T. 615 Eur baudą. Akcininkų nesusirinkimas į VAS neatleidžia Bendrovės vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo. Vis tik, nepriklausomai nuo kitų asmenų neveikimo, reikalavimas įstatymų numatyta tvarka teikti Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius, niekur neišnyko ir už jo nevykdymą atsakingas Bendrovės vadovas – Pareiškėjas. Teismų praktikoje nurodoma, jog pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau tai, ar akcininkas elgėsi nesąžiningai, aktyviai ar pasyviai realizavo savo teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose, neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-143-497/2021). ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Tai, kad Bendrovės akcininkai Bendrovei nevykdė savo pareigų, nesudaro pagrindo įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Registro tvarkytojui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-28 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017-12-01 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Būdamas Bendrovės vadovu, pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABI 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (ABI 21 straipsnio 1 dalis) bei nemokumo proceso inicijavimą laiku (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANI) 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Kadangi šios pareigos kyla ne iš „vidinių“ darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų („išoriniai“ teisiniai santykiai), tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 177-701/2017).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent T. T., kaip Bendrovės vadovas, yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą Registro tvarkytojui laiku. To nepadarius laiku, laikytina, kad T. T. yra kaltas ir vien tai, kad Bendrovės akcininkai neatliko savo pareigų, nepanaikina įmonės vadovo atsakomybės už ankstesnių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Registro tvarkytojui.

Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai.

Iš administracinio nusižengimo byloje pateiktos medžiagos matyti, jog visos Pareiškėjo pastangos pasireiškė akcininkų susirinkimų šaukimu, kurių buvo trys, tačiau byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovas būtų pasinaudojęs ir kitomis įstatymo numatytomis priemonėmis, tokiomis kaip kreipimusi į teismą dėl akcininkų įpareigojimo priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo. Taigi, T. T. elgėsi nepakankamai atsakingai ir neišnaudojo visų turimų galimybių, siekiant užtikrinti, kad jo vadovaujamos Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. būtų pateiktas Registro tvarkytojui laiku.

Įvertinus administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, Nutarimu T. T. buvo paskirta 615 Eur bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimaliam dydžiui. Ši nuobauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga, todėl jos švelninti nėra jokio teisinio pagrindo. Prašė pareiškėjo T. T. skundo netenkinti ir ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 69-71).

Pareiškėjo T. T. įgaliotasis atstovas advokatas Justinas Jarusevičius teismo posėdžio metu palaikė skundą ir papildomai paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas dėl laiku nepateiktos finansinės ataskaitos buvo surašytas jau 2024 m. birželio 4 d. (pirmadienį), gautas 7 valandą ryto. Nors pats terminas pateikti ataskaitą baigėsi 2024 m. birželio 1 d. (penktadienį). Pareiškėjui nesuprantama, kaip penktadienio naktį pasibaigus terminui, pirmadienio 7 valandą ryto jau yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Tai galėjo būti tik tuo atveju, jei akcininkės skundas buvo gautas dar iki termino pabaigos. Protokolas buvo grindžiamas tik aplinkybe, kad pareiškėjas galėjo anksčiau sušaukti akcininkų susirinkimą, tačiau sprendimus dėl VAS sušaukimo priima ne direktorius vienasmeniškai, o bendrovės valdyba. Ne pareiškėjas turi teisę ir pareigą sušaukti VAS. VAS buvo šaukiamas balandžio pradžioje, jau turint finansinių ataskaitų rinkinį, kurį galima teikti akcininkams tvirtinti. Iki termino pabaigos dar buvo likę trys mėnesiai. Bedrovės finansiniai metai baigiasi gruodžio 31 d. ir dar visą sausį yra išrašinėjamos ir siunčiamos paskutinės sąskaitos, jos gaunamos ir iš tiekėjų. PVM už gruodžio mėnesį deklaruojamas iki sausio 23 d. Faktiškai tik sausio gale Bendrovė turi visus dokumentus, su kuriais gali dirbti ruošdama metinę finansinę ataskaitą. Pareiškėjas atsako tik už tai, kad ta atskaitomybė būtų paruošta laiku. Vasario ir kovo mėnesiais ji buvo ruošiama, o balandžio pradžioje Bendrovės valdyba priėmė sprendimą dėl VAS sušaukimo. Iki skundo pateikimo teismui jau buvo sušaukti penki VAS. Visą tą laiką atskaitomybė yra paruošta. Bet akcininkai, turintys balso teisę, neatvyksta, jos nežiūri ir nebalsuoja. Iki 2024 m. birželio 4 d., kai buvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas, finansinė atskaitomybė buvo paruošta, VAS sušauktas. Viskas, kas priklauso nuo pareiškėjo, padaryta. Nutarime nurodyta rekomendacija kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant teismo įpareigoti akcininkus įvykdyti pareigą. Kada rūpestingas direktorius turėjo laiko paduoti 43 akcininkus, iš kurių didelė dalis užsienio šalyse registruoti fondai, į teismą? Birželio 4 d. kaltinti, kad virš keturiasdešimt akcininkų dar nepaduotas ieškinys prieš akcininkus, nėra logiška. Paruošti tokį rimtą procesinį dokumentą reikia laiko. Akcininkų susirinkimai buvo šaukti balandžio 6 d., gegužės 31 d., birželio 21 d., liepos 25 d., rugpjūčio 19 d., visi jie buvo nerezultatyvūs. Kaltinimas dėl šios situacijos niekaip nerodo pareiškėjo nerūpestingumo. Registrų centro nurodomoje byloje buvo visai kita situacija. Ten bendrovės direktorius sušaukė du VAS 2018 ir 2019 m. Vienas užsienietis akcininkas neatvyko ir direktorius nieko nebedarė. Tokioje situacijoje buvo nurodyta, kad akcininką galėjo paduoti į teismą. Ten buvo sprendžiamas atsakomybės klausimas vadovo, kuris dvejus metus iš eilės neužtikrino finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir teikimo. Direktorius, kuris per dvejus metus tik du kartus sušaukė VAS, galimai elgėsi nerūpestingai ir galėjo padaryti kažką daugiau, bet ne šiuo atveju. Iki 2024 m. įmonėje viskas buvo gerai, finansinės atskaitomybės buvo teikiamos, visos atskaitomybės yra nuo 2018 iki 2022 m. Protokolo surašymo dienai jau buvo sušaukti du VAS ir dar vienas numatytas liepos gale. Registrų centrui viskas buvo paaiškinta. Visi akcininkai buvo šaukiami viešo skelbimo būdu. Pernai viskas vyko analogišku būdu. Visi akcininkai tikrai buvo informuoti Komunikacija su akcininkais nėra nutrūkusi. Akcininkė, kuri teikė skundą Registrų centrui, apie VAS buvo informuota, bet ji neturi balso teisės. Į kažkurį VAS ji buvo atvykusi.

Teismui padarius pertrauką buvo gauti papildomi rašytiniai paaiškinimai byloje, kuriuose nurodoma, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus (visas redakcijas) ir ABĮ 26 straipsnio 4 dalies nuostatas, viešai skelbiami pranešimai skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Tokiu būdu buvo paskelbta apie 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. gruodžio 13 d., 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. gruodžio 29 d., 2024 m. sausio 24 d., 2024 m. vasario 5 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 26 d., 2024 m. gegužės 31 d., 2024 m. birželio 21 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d., 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. spalio 28 d. visuotinius akcininkų susirinkimus. Šis akcininkų informavimo būdas yra akcininkams ir jų atstovams tinkamas, žinomas ir įprastas. Nėra abejonių, kad ir 2024 m. Pareiškėjas tinkamai informavo akcininkus apie šaukiamus akcininkų susirinkimus, kur įmonės valdybos sprendimu turėjo būti svarstomas klausimas dėl įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo. Įmonės susirašinėjimas su akcininkų atstove advokate D. B. patvirtina, kad šiuo metu įmonės akcininkai veda tarpusavyje bei su įmone derybas dėl tolesnio jos finansavimo. Įmonė iki šiol per savo valdybą veikia aktyviai ir šaukia akcininkų susirinkimus, kur galų gale būtų priimtas sprendimas dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Tačiau kada įmonės akcininkai pageidauja spręsti visus šiuo metu įmonei aktualius klausimus viename akcininkų susirinkime, dėl akcininkų pasirinktos elgsenos jokie sprendimai pastaraisiais mėnesiais nėra priimami. Nagrinėjamoje byloje nėra priimtas joks įmonės akcininkų sprendimas. Tad niekada nebuvo ir akcininkų sprendimo, kurį Pareiškėjas galėtų pareikalauti peržiūrėti teismo pagalba. Iš tos aplinkybės, kad įmonei yra iškelta bankroto byla ir tokių išvadų pagrįstumo klausimas šiuo metu yra vertinamas Lietuvos apeliaciniame teisme, bei iš aplinkybės, kad šiuo metu vyksta derybos su esamais įmonės akcininkais dėl tolesnio įmonės veiklos finansavimo, akivaizdu, kad Registrų centro nurodytas reikalavimas 2024 m. birželio 4 d. 7 val. ryte pateikti ieškinį prieš įmonės akcininkus yra tiesiog neadekvatu įmonės esamai situacijai. Įmonės akcininkai yra pašaukti 2024 m. spalio 28 d. toliau spręsti klausimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Taigi įmonės valdyba bei pats Pareiškėjas veikia aktyviai, kad reikalingas akcininkų sprendimas būtų priimtas. Pažymi, kad pagal akcininkų bendrovių įstatymą apie akcininkų planuojamą susirinkimą pranešimai turi būti išsiųsti prieš dvidešimt vieną dieną iki susirinkimo, tad susirinkimai dažniau negalėjo būti šaukiami. Įmonės turtinė situacija sunki, nepaisant to, valdyba toliau šaukia akcininkų susirinkimus, skelbia juos VĮ Registrų centre bei kviečia akcininkus. Nuolat vyksta žodinė komunikacija, derybos. Įstatymų leidėjas reikalauja spręsti problemas derybų būdu, mediacija, tai tas pagrinde ir yra daroma. Atitinkamai nėra nustatyta/įrodyta pareiškėjo kaltė dėl to, kad įmonės akcininkai sprendimo dėl finansinių ataskaitų rikinio šiai dienai nėra priėmę, ir T. T. atžvilgiu pradėta administracinė teisena nutrauktina (b. l. 93-96).

VĮ Registrų centro įgaliotoji atstovė Inga Gulevičienė teismo posėdyje nurodė, kad Registrų centras palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę. Institucija mano, kad vadovas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė atitinkamų veiksmų tam, kad įvyktų akcininkų susirinkimas. T. T. skunde teigia, kad Bendrovės valdyba šaukia akcininkų susirinkimus. Tačiau būtent T. T. yra paskirtas šios valdybos pirmininku nuo 2022 m. lapkričio 14 d. Jis yra ne tik įmonės vadovas, bet ir valdybos pirmininkas. Šaukti susirinkimus termino pabaigoje žinant, kad gali kilti sunkumų norint patvirtinti finansinę atskaitomybę, yra visiškas nesusipratimas. Mano, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės. Vadovas atsako už laiku nepateiktas finansines atskaitomybes. Todėl T. T. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta teisinga nuobauda. Finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. privalėjo būti pateiktas iki 2024 m. birželio 1 d. Jis iki šiol yra nepateiktas. T. T. turėjo aktyviau šaukti susirinkimus, o matydamas, kad nepavyksta, turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu prieš akcininkus. T. T. galėjo kviesti akcininkus dažniau į planuojamus susirinkimus. Reikėjo kviesti bent jau kas savaitę. Jeigu neįvyksta susirinkimas dėl kvorumo nebuvimo, tai tada turėjo būti teikiamas ieškinys teismui. Kada teikti ieškinį teismui, tai yra vadovo pasirinkimas, tačiau ne vėliau nei 2024 m. birželio 1 d. Jis turėjo dėliotis savo planus kitaip ir dažniau organizuoti susirinkimus arba pateikti finansinę ataskaitą laiku. Institucijos nuomone, jis elgėsi pernelyg pasyviai.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenustato kitaip.

CK 2.67 straipsnyje numatyta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 12 punktuose numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Minėto teisės akto 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją.

Juridinių asmenų registro nuostatų 38.2 punkte numatyta, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie registro objektus registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Minėtų nuostatų 41 punktas numato, kad dokumentų ir duomenų teikėjai teisės aktų ir nuostatų nustatyta tvarka pateikia dokumentus ir duomenis Registro tvarkytojui. Dokumentų ir duomenų teikėjas, teikdamas dokumentus ir duomenis, privalo nurodyti juridinio asmens, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo arba atstovybės elektroninio pašto adresą korespondencijai ir kontaktinį mobiliojo ryšio numerį, kurie įrašomi į Registrą neatlygintinai, taip pat atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą Registro tvarkytojui laiku. Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punktas numato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Sistemiškai žiūrint į šių teisės normų turinį, Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su Bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d. Atitinkamai metinių finansinių atskaitų rinkinys turi būti pateiktas iki kiekvienų metų birželio 1 d.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.

Iš 2024 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2018 m. vasario 19 d. yra paskirtas (išrinktas) (registruota nuo 2018 m. kovo 1 d.) T. T. Kaip vadovas, jis yra vienasmeniškai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais) (b. l. 33-38).

Tuo metu iš 2024 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus pastarąjį kartą pateikė 2023 m. birželio 12 d. (už 2022 metus). Duomenų apie 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą minėtame išraše nėra (b. l. 33-38).

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis, kaip Bendrovės vadovas, šios pareigos neįvykdė išimtinai dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių –balsavimo teisę turinčių akcininkų nesusirinkimo į valdybos šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus. Jis negali atsakyti už tai, kad Bendrovės akcininkai nevykdo savo pareigos dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Tačiau byloje surinkta medžiaga paneigia jo nurodomą aplinkybę, kad iki balandžio 30 d. metinių bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo patvirtintas išimtinai dėl balsavimo teisę turinčių akcininkų kaltės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 3 d. valdybos sprendimu buvo nutarta 2024 m. balandžio 26 d. 13.00 val. šaukti Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio pirmu iš darbotvarkės punktų įrašytas Bendrovės audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio už finansinius metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d., tvirtinimas. Bendrovės Įstatų 10.1 punkte numatyta tvarka VĮ Registrų centro informaciniame leidinyje Nr. 2024-095 buvo paskelbta apie minėtą VAS, kartu nurodant, jog šaukiamam VAS neįvykus, ABĮ 23 straipsnio pagrindu bus šaukiamas pakartotinis Bendrovės VAS, kurio data paskirta 2024 m. gegužės 2 d. 13.00 val. (b. l. 12, 146).

Iš teismui pateikto 2024 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavusių bendrovės akcininkų T. T., P. S., B. S., S. S.-Z., A. Ž. turimos 110 635 Bendrovės akcijos (iš viso Bendrovėje yra 43 akcininkai, turintys 342 515 akcijų), vadovaujantis ABĮ 27 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, laikomos susirinkime nesuteikiančiomis balsų akcijomis. Atitinkamai susirinkime Bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičius yra 231 880 balsų. Tačiau susirinkime nedalyvavo nė vienas balsavimo teisę turintis akcininkas ir nė vienas iš jų nebalsavo iš anksto raštu bendraisiais balsavimo biulioteniais. Susirinkimo kvorumo nebuvo, sprendimai negalėjo būti priimti, todėl susirinkimas, vadovaujantis ABĮ 27 straipsnio 1 dalimi, laikomas neįvykusiu (b. l. 13).

Duomenų, ar įvyko iš anksto paskelbtas pakartotinis VAS 2024 m. gegužės 2 d., teismui iš viso nepateikta. Pažymėtina, kad ABĮ 27 straipsnio 1 dalį jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas.

Iš VĮ Registrų centro informacinio leidinio Nr. 2024-121 matyti, kad 2024 m. balandžio 26 d. buvo viešai paskelbta apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą jau 2024 m. gegužės 17 d. 13 val. (b. l. 147).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 9 d. valdybos sprendimu buvo nutarta 2024 m. gegužės 31 d. 13.00 val. šaukti Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, vėl pirmu iš darbotvarkės punktų įrašant Bendrovės audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio už finansinius metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d., tvirtinimą. Tačiau tuo pačiu valdybos sprendimu nuspręsta atšaukti pakartotinį Bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2024 m. gegužės 17 d. 13 val. Pakartotinio VAS atšaukimo priežastimi nurodomas tebevykstantis auditas ir galutinių Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už finansinius metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d., nebuvimas (b. l. 21).

Tokiu būdu darytina išvada, kad nei 2024 m. balandžio 26 d., nei 2024 m. gegužės 2 d., nei 2024 m. gegužės 17 d. net nebuvo paruoštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys, ir šaukiamiems VAS tiesiog nebūtų buvę ką tvirtinti, net jei balso teisę turintys akcininkai ir būtų susirinkę. Pareiškėjas nurodo, kad pagal ABĮ 34 straipsnio 9 dalį ne jis, o Bendrovės valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį <...> ir teikia jį visuotiniam akcininkų susirinkimui. Tačiau pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą būtent Bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Akivaizdu, kad pagal ABĮ nuostatas abu Bendrovės valdymo organai turi veikti darniai ir tinkamai vykdyti savo pareigas: vadovas užtikrinti ataskaitų parengimą, o valdyba – VAS sušaukimą įstatymų numatytais terminais. Nagrinėjamu atveju savo pareigos neįvykdė būtent Bendrovės vadovas. Nors formaliai pirmasis VAS buvo sušauktas iki 2024 m. balandžio 30 d., tačiau jo darbotvarkės pirmojo punkto įgyvendinimui pasiruošta nebuvo. Atitinkamai skundo argumentas, kad reikiamas Bendrovės akcininkų skaičiaus nesusirinkimas buvo vienintelė priežastis, kodėl įstatymo numatytu terminu nebuvo priimtas sprendimas dėl metinių finansinių ataskaitų patvirtinimo, byloje esančiais duomenimis, neatitinka tikrovės.

Minėto 2024 m. gegužės 9 d. Bendrovės valdybos sprendimo turinys paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis tinkamai vykdė rūpestingumo pareigą bei laiku pateikė finansines ataskaitas tvirtinimui Bendrovės VAS. Akivaizdu, kad to padaryta nebuvo, finansinės ataskaitos buvo paruoštos ne anksčiau nei 2024 m. gegužės 31 d. šaukiamam VAS (jau ketvirtam iš eilės), nors tai turėjo būti padaryta vėliausiai iki 2024 m. balandžio 30 d. Nors formaliai pirmasis VAS buvo sušauktas įstatymo numatytu terminu, tačiau audituoto finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimui pasiruošta nebuvo. Minėtos ataskaitos buvo parengtos anksčiausiai 2024 m. gegužės 31 d. visuotiniam akcininkų susirinkimui, tad būtent Bendrovės vadovas, o ne Valdyba turi prisiimti pasekmes, kad nepavykus jų patvirtinti šiame VAS, nebeliko laiko imtis jokių papildomų priemonių užtikrinti finansinių ataskaitų patvirtinimą ir pateikimą Registrų centrui iki įstatymo numatyto termino.

Iš teismui pateikto 2024 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad šiame susirinkime vėl nedalyvavo nei vienas balsavimo teisę turintis akcininkas ir nei vienas iš jų nebalsavo iš anksto raštu bendraisiais balsavimo biuleteniais. Susirinkimo kvorumo nebuvo, sprendimai negalėjo būti priimti, todėl susirinkimas, vadovaujantis ABĮ 27 straipsnio 1 dalimi, vėl paskelbtas neįvykusiu (b. l. 22). Analogiška situacija pasikartojo 2024 m. birželio 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime (b. l. 21), po to tą pačią dieną priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimas sušaukti Bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2024 m. liepos 25 d. 13.00 val. (b. l. 24).

ABĮ 26 straipsnio 4 dalis numato, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. VĮ Registrų centro atstovė akcentavo, kad susiklosčius nepalankiai situacijai, VAS turėjo būti šaukiami dažniau. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad to padaryti nebuvo galima dėl privalomo 21 dienos pranešimo apie šaukiamą VAS termino. Tačiau ABĮ 26 straipsnio 6 dalis nustato, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šio straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Remiantis šia nuostata, pakartotiniai VAS galėjo būti šaukiami dažniau, išlaikant tą pačią darbotvarkę.

Dedant maksimalias pastangas patvirtinti metines visuotines ataskaitas, buvo galima išnaudoti ABĮ nuostatas, suteikiančias galimybes trumpinti pranešimo apie pakartotinius VAS terminus bei netaikyti kvorumo, tačiau Bendrovė jomis nesinaudojo, veikdama priešingai, papildydama vėlesnių VAS darbotvarkes papildomais punktais bei tokiu būdu eliminuodama pakartotiniam VAS taikomus procedūrinius palengvinimus.

Taip pat akivaizdu, kad kelis kartus nepasiteisinus Įstatų numatytam ir anksčiau sėkmingai naudotam VAS šaukimo būdui, maksimalias pastangas patvirtinti metinius finansinių ataskaitų rinkinius dedantys Bendrovės valdymo organai galėjo svarstyti apie papildomus akcininkų informavimo būdus, numatytus ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje. Nors skunde teigiama, kad vadovas šaukė susirinkimus, siuntė pranešimus bei proaktyviai bendravo su akcininkais, teismui buvo pateikti tik duomenys apie šaukiamų VAS paskelbimą VĮ Registrų centro leidinyje. Apie jokius papildomus akcininkų informavimo būdus duomenų teismui nepateikta.

Remiantis ABĮ 37 straipsnio 1 dalimi, vadovui tenka pareiga veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020).

Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog bendrovės vadovas yra atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui Juridinių asmenų registrui reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant terminų.

Apibendrinus pirmiau aptartas ir teismo nustatytas faktines aplinkybes, jų vertinimui aktualų teisinį reguliavimą, pripažintina, kad priešingai nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad T. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, būtų elgęsis kaip atsakingas ir rūpestingas bendrovės vadovas bei dėjęs maksimalias pastangas tam, jog juridinis asmuo savo veiklą vykdytų laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registrui būtų pateikti laiku. Teismo vertinimu, VĮ Registrų centras pagrįstai konstatavo, jog T. T. neveikimas atitiko administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Institucijos specialistė, skirdama nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į T. T. asmenybę. Nutarime nurodoma, kad T. T. per 5 metų laikotarpį nėra baustas administracine tvarka už šios rūšies nusižengimus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šiuos asmens atsakomybės individualizavimui reikšmingus duomenis, jam paskirta sankcijos minimumą nežymiai viršijanti bauda. Teismui nėra pagrindo manyti, kad T. T. nubaustas pažeidžiant proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Savo skunde T. T. prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui netenkinant pareiškėjo skundo, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo T. T. skundo netenkinti.

VĮ Registrų centro specialistės 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-774-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24244200457) palikti nepakeistą.

Prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė