- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-13
- Bylos Nr.
- e2-811-800/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01536-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- J. V.
- Advokatai
- Dominykas Varnas, Renata Narbutienė
trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. T. B. ir atsakovės J. V. atstovui advokatui Dominykui Varnui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei J. V., trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. T. B., išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, ataskaitų teikimo, bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. T. B. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais ieškovui G. B. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas pradiniu ieškiniu prašė pakeisti 2013-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2528-96/2013 iš ieškovo nepilnametės dukters A. B. priteisto išlaikymo dydį, priteisiant išlaikymą po 200,00 eur per mėnesį, įpareigoti atsakovę pateikti nepilnamečiam vaikui skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2013-10-30 iki 2016-02-01.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo. 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio, civilinę bylą dalyje, pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei J. V., dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, nutraukė, grąžino G. B. 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio ( civilinės byla Nr. e2-811-800/2017, t 4., b.l. 108-109).
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo, įpareigoti atsakovę J. V. pateikti nepilnametei dukteriai A. B., abiejų tėvų skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2013-10-30 iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti atsakovę teikti nepilnametei mano dukteriai A. B., abiejų tėvų skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitas kartą į ketvirtį iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad 2013-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2528-96/2013 iš ieškovo G. B. dukters A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteista periodinėmis išmokomis po 434,43 Eur kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą įstatymų nustatyta tvarka, lėšų naudotoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną J. V.. Teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas 2014-02-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1155-590/2014. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-837-955/2016 pagal pilnametystės sulaukusio sūnaus R. T. B. ieškinį paaiškėjo aplinkybės, kuriomis remiantis A. B. lėšų tvarkytoja uzufrukto pagrindais motina J. V. ieškovo iki šiol mokėtas ir mokamas pinigines lėšas dukters išlaikymui naudojo netinkamai, t.y. ne pagal jų tikslinę paskirtį, grubiai pažeisdama prioritetinius vaikų interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nutraukdamas ieškovo ir atsakovės santuoką, nustatydamas vaikų išlaikymui reikalingą lėšų dydį, rėmėsi ieškovo ir atsakovės gaunamų pajamų dydžio santykiu bei atsakovės,- vaikų motinos suformuotais nepilnamečių vaikų poreikiais. Šiuos poreikius J. V. detalizavo 2013-12-18 atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2528-96/2013. Yra įsitikinęs, kad J. V., teikdama teismui vaikų poreikių detalizavimą, vaikų išlaikymo sąskaita akivaizdžiai norėjo užsitikrinti savo pačios materialinį gerbūvį. Kauno apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-837-955/2016, kurioje ieškovas yra pilnametis sūnus R. T. B., o J. V. į šį procesą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Į bylą pateikti J. V. detalūs išrašai iš jos bankų sąskaitų, VĮ Registrų centras NTR išrašai, 2013 ir 2014 metų Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas ir kiti turtinei padėčiai pagrįsti reikšmingi duomenys. J. V., siekdama gauti nepagrįstai užaukštintą vaikų išlaikymui skirtą lėšų sumą, savo procesiniuose dokumentuose Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2528-96/2013 manipuliavo skaičiais, klaidindama teismą. Tokiu būdu vaikams, gyvenantiems mokyklos pašonėje, buvo suformuotas aiškiai per didelis 932,21 Lt mėnesinis transporto lėšų poreikis. Tokia situacija aiškiai prasilenkia su elementarios logikos dėsniais, o vaikų motina J. V. privalo pagrįsti šių lėšų realų panaudojimą, atitinkantį protingus vaikų poreikius. Ieškovas yra įsitikinęs, kad dukters transporto poreikiui tenkančios nurodytos lėšos buvo panaudotos atsakovės asmeninėms reikmėms tenkinti. J. V. teigė, jog korepetitoriams reikalingi 250,00 Lt vienam vaikui per mėnesį ištisus metus, o tokius mokėjimus vykdo nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio. Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio iki 2015 metų gruodžio mėnesio šiems tikslams dukrai turėjo būti išleista 6750,00 Lt (27 mėn. x 250,00 Lt). Realių išleistų sumų sąskaitų išrašuose nepavyko rasti. Mano, kad vaikai turi patys maksimaliai savarankiškai ir sistemingai dirbti mokykloje. Nurodytos sumos vien tik korepetitoriams nerealios, atsakovė privalo pagrįsti šiam dukters išlaikymo poreikiui faktiškai panaudotų piniginių lėšų sumas. Atsakovė nurodė, kad dukrai mokymuisi muzikos mokykloje kas mėnesį reikia 75,00 litų. Tačiau mokslas muzikos mokykloje trunka tik 9 mėnesius per metus, be to, 2014-2015 metais dukra muzikos užsiėmimų nelankė, kadangi reikėjo papildomų pastangų adaptuojantis naujoje gimnazijoje, kurią ji 2014 metais turėjo pakeisti motinai persikėlus gyventi iš Vilniaus į Kauną. Nuo 2015/2016 mokslo metų pradžios dukra buvo įtraukta į Kauno (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos moksleivių sąrašus papildomam ugdymui, už jos mokslą kas mėnesį (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklai pervedama 17,38 € (60,00 Lt). Kaip pasakojo dukra, dėl didelio mokslo krūvio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje muzikos pamokų ji nelankė. Paklausus, kas yra jos mokytoja, nurodė, kad mama J. V. (atsakovė). Dukra, kaip įprasta, sugrojo muzikos mokyklos ataskaitiniame pusmečio koncerte, tačiau, pasak jos, kūrinius iš senos, dar Vilniuje išmoktos programos. Mano, kad atsakovė, pasinaudodama dukra, gauna neuždirbtą darbo užmokestį už tariamas jos pamokas iš muzikos mokyklos, taip apgaudinėdama ir savo darbdavį. Tik po to, kai ieškovas inicijavo ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio sumažinimo, 2016 metų pavasarį atsakovė sąmoningai organizavo nepilnametės dukters dalyvavimą konkurse Prancūzijoje, Paryžiuje. Jokių duomenų apie ankstesnę dukters užklasinę veiklą, susijusią su muzika, jos dalyvavimą konkursuose 2015 metais byloje nepateikta. Atsakovė teigė, jog vaikams yra duodama po 5 litus kišenpinigių, kuriuos jie gali leisti savo nuožiūra, tai per mėnesį sudaro dar apie 310 Lt išlaidų. Ieškovas pažymėjo, kad gyvenant santuokoje niekada nebuvo duodama vaikams tokių kišenpinigių sumų, išskyrus tuos atvejus, kai jie turėdavo pavalgyti mokykloje. Yra daugiau negu tikras, kad tokių sumų dukrai motina neduoda. Pagal šį vaikų poreikio pagrindimą dukrai nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio iki 2015 metų gruodžio mėn. turėjo būti išduota kišenpinigių pavidalu 4185,00 Lt (27 mėn. * 155,00 Lt). Neturint 2014 m. atsakovės banko sąskaitų išrašų sunku patvirtinti šių pinigų išmokėjimą, tačiau 2015 m. banko išrašuose matyti, kad 2015 m. A. B. buvo pervesti tik 105,00 €. Atsakovė teigė, jog ji kaupia lėšas vaikų atostogoms, kiekvieną mėnesį po 400 litų, piniginių lėšų kaupimą atostogų fondui vykdo nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Tokiu būdu nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio iki 2015 metų gruodžio mėnesio, kaip vaiko lėšų uzufruktorė, dukros atostogoms turėjo būti sukaupusi 5400,00 Lt (27 mėn. * 200,00 Lt). Ieškovas nurodė, kad 2014 metais vaikai su mama niekur neatostogavo, ieškovas savo sąskaita vežėsi vaikus į Palangą, baidarių žygį Dzūkijoje. Atsakovė vaikams šioms išvykoms pinigų neskyrė. 2015 m. dukra buvo išvykusi su mokykla į ekskursiją Italijoje bei atostogavo Palangoje. Kaip buvo panaudotos kitos vaikų atostogoms sukauptos lėšos, įrodymų neturi. Remiantis aukščiau išdėstytais faktais galima teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2528-96/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1155-590/2014 teismų konstatuoti vaikų poreikiai nebuvo tenkinami nustatytais dydžiais, todėl vaikų motina dalį jų išlaikymui skirtų lėšų yra panaudojusi ne vaikų poreikių tenkinimui. Teismui nutraukus santuoką, atsakovė savo gaunamas pajamas ir dalį vaikų išlaikymui skirtinų lėšų naudojo išimtinai savo asmeninės gerovės kūrimui. Vaikų motinos dalis jų išlaikymo prievolėje faktiškai neegzistavo, o ieškovo teikiamas išlaikymas tenkino ne tik nepilnamečių vaikų poreikius, bet ir pačios atsakovės materialinius interesus. Mano, kad atsakovė J. V. ne tik finansiškai neprisidėjo prie dukros poreikių tenkinimo, bet ir naudojo dukros išlaikymui jo teikiamas lėšas savo reikmėms tenkinti. Dukra keletą kartų prašė pinigų, nes J. V. jų neskyrė. Taip pat atsakovė iš savo banko sąskaitų išimdavo dideles grynųjų pinigų sumas, kurios tikėtina panaudotos ne kasdienių poreikių tenkinimui, o asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti. Ši aplinkybė tik patvirtina vaikų išsakytą informaciją, kad buvo atliekami atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto – namo (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini) pagerinimai. Turėdamas darbines pajamas, visą laiką mokėjo vaikams teismo paskirtą išlaikymą ir savanoriškai papildomai prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo – vežėsi juos atostogų, dovanojo gimtadienio ir kalėdines dovanas, priimdavo juos paviešėti pas save. Negali toleruoti atsakovės elgesio, kada vaikų išlaikymui skirtinos piniginės lėšos, priteistos teismo sprendimu, buvo naudojamos pačios atsakovės asmeninių interesų tenkinimui.
Atsiliepimas
Atsakovė J. V. atsiliepime į pateiktą patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Papildomai nurodė, kad ieškovo G. B. atsisakymas nuo pradinio ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, pagrindžia, kad ieškovas pripažįsta savo dukros teisę į tinkamo dydžio išlaikymą ir šį išlaikymą atitinkančius dukros poreikius. Ieškinio reikalavimas, taip pat bet kuris jo argumentas ir ieškovo skaičiavimai yra nepagrįsti, su jais nesutinka. Ieškovui gerai žinoma, kad net ir tuo metu, kai santuokos metu jo atlyginimas dirbant privačiame sektoriuje siekdavo 16000-20000 Lt per mėnesį, visas šeimos pajamas jie išleisdavo vaikų ir šeimos poreikiams tenkinti, jokių santaupų nepasilikdami. Ieškovas gerai žino augančių vaikų augančius poreikius ir savo bei atsakovės nevienodas galimybes juos patenkinti. Ieškovas pateikia samprotavimus dėl tariamai neteisingai panaudotų išlaikymo lėšų. Šie samprotavimai ir įžvalgos niekuo nepagrįsti.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. T. B. patikslintu savarankišku reikalavimu prašė priteisti iš ieškovo jam išlaikymą periodinėmis išmokomis po 435,00 Eur per mėnesį nuo 2015-09-01 iki R. T. B. sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
2015-11-30 byloje pateiktame savarankiškame reikalavime trečiasis asmuo R. T. B. nurodė, kad CK 3.192-1 str. papildomai nustato tėvų ir vaikų galimybes ir pareigas, vaikams sulaukus pilnametystės. Mano, kad turi teisę reikšti reikalavimą dėl jam reikalingo išlaikymo priteisimo iš tėvo ieškovo G. B., tame tarpe ir dėl išlaikymo įsiskolinimo po 235 Eur per mėnesį nuo 2015-10-01 priteisimo. Tėvas G. B. teismų jau priteistą 435 Eur per mėnesį „išlaikymą mokėjo ir po jo pilnametystės, nuo 2015 m. balandžio pervesdamas į banko sąskaitą po 435 Eur. 2015 m. rugsėjo 8 d. G. B. pervedė tik 200 eurų, nors prieš tai, suprasdamas, jog jo poreikiai gauti iš tėvo išlaikymą yra ne mažiau kaip 434,43 Eur, pervesdavo lygiai 435 eurų 5 mėnesius iš eilės. 2015 m. spalio mėn. ieškovas pervedė tik 200 eur, 235 eurus likdamas skolingas. Nepilnametei sesei priteistą išlaikymą tėvas G. B. moka nemažindamas priteistos 435 eur sumos. Jis mokosi, savarankiškų pajamų neturi, nedirba, jam reikalingas dar didesnis nei priteista išlaikymas, nes mokymuisi ir buities išlaidoms reikia dar daugiau lėšų nei gaudavo iš tėvų būdamas nepilnamečiu. Mano, kad ieškovo G. B. turtinė padėtis nuo 2014-02-17 nėra pablogėjusi. Jam vien iš ieškovo yra reikalinga dar didesnė nei 435 Eur suma per mėnesį, nepaisant to, kad mama taip pat visomis išgalėmis jį išlaiko. Tačiau jos pajamos yra nedidelės apie 672 eurus per mėnesį. Jis gyvena 3 kambarių bute Kaune, kurį mama įsigijo paėmusi kreditą iš banko. Mamos įmokos būsto kreditui grąžinti, per mėnesį sudaro apie 145 Eur. 672-145 = 527 Eur , t.y. po skyrybų mamos realios pajamos sumažėjo ir ji negali visa buvusia 463 Lt (3926/2-1500) suma prisidėti prie jo išlaikymo. G. B. mokama 200 Eur išlaikymo suma nėra pakankama net pagrindiniams poreikiams patenkinti. Aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėtų didesne suma prisidėti prie jo išlaikymo, nėra. Mano, kad ieškovui buvo puikiai žinomi jo sūnaus poreikiai, kadangi dar iki 2015-09-30 dienos jis mokėjo po 435 eurus išlaikymo sumą kas mėnesį. Jo bendrosios išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro mažiausiai 570 Eur sumą. Jis mokosi, ugdymui bei lavinimui reikalingos papildomos išlaidos. Komunaliniams mokesčiams mama nuo 2014 m. spalio kas mėnesį išleisdavo vidutiniškai po 169 Eur per mėnesį, mažiausiai 1/3 šios sumos per mėnesį, t.y. apie 56 eur patiriama jo išlaikymui. Ieškovas kitų išlaikytinių neturi, skolinių įsipareigojimų neturi, todėl neturėtų nusišalinti nuo žymios dalies visų jam puikiai žinomų sūnaus poreikių tenkinimo, nes tam turi ir turėjo visas galimybes. Be anksčiau bylose nustatytų jo R. T. B. būtinųjų išlaidų, jo išlaidas taip pat sudaro išlaidos korepetitoriams po 60 Eur per mėnesį, dienpinigiai apie 60 Eurų per mėnesį, išlaidos kambario remontui - 1000 Eur, sporto salės nuoma 12 eurų per mėnesį, savo pamėgtu ir teismų konstatuotu automodelių sportu nebegali užsiiminėti, kadangi tam tiesiog nebeužtenka pinigų, dantistui už sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 110 Eur. Beveik kiekvieną dieną naudoja mamos automobilį savo reikmėms. Dujos ir benzinas pilamas už mamos pinigus. Nupirktas brangesnis automobilio civilinės atsakomybės draudimas, suteikiantis teisę vairuoti automobilį ir jam. Turi ir savąjį kol kas nevažiuojantį už 1300 Lt įsigytą seną automobilį, kuriam taip pat reikės pilti kurą, bei už 30 Eur per mėnesį yra išnuomotas garažas šioms reikmėms – apie visa tai ieškovui yra gerai žinoma, jis niekada tam neprieštaravo.
Ieškovas G. B. su pareikštu trečiojo asmens R. T. B. reikalavimu dėl paramos pilnamečiam priteisimo, sutiko iš dalies, nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsiliepime nurodė, kad R.T. B. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių išlaikymo jam teikimo sąlygas. Nesutinka su jo vertinimu, esą jis turi suprasti, jog pilnamečio vaiko poreikiai gauti išlaikymą yra ne mažesni kaip 434,43 Eur. Pilnamečio vaiko motina (atsakovė) turi tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne sūnui skiriamą išlaikymą naudoti savo poreikių tenkinimui (pvz., jos įsigyto būsto kredito įmokų mokėjimui, automobilio degalų įsigijimui ir kt.). Aplinkybės dėl mokamo 434,43 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai negali turėti esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl pilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio. R. T. B. dėstomi samprotavimai, susiję su ieškovo pajamų dydžiu, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pripažįsta, kad nutraukęs darbo santykius, jis gavo 4 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę išmoką, iš kurios, negaudamas jokių kitų pajamų, šešis mėnesius mokėjo teismo priteistą išlaikymą tuo metu nepilnamečiams vaikams bei tenkino būtinus savo poreikius. Naujai įkurta įmonė/verslas negali iš karto duoti ženklios finansinės naudos, todėl ir jo pajamos buvo minimalios. 2013-2014 metų teismų nustatyta ieškovo turtinė padėtis buvo siejama išimtinai su jo gaunamomis pajamomis, tačiau šiai dienai ji yra pasikeitusi. Dėl mokėtos išlaikymo sumos – po 200,00 Eur per mėnesį, su sūnumi kalbėjo, aiškino, jog nebeturi galimybių mokėti ankstesnio dydžio išlaikymą dėl pasikeitusios materialinės padėties. Sūnus ne kartą skundėsi, kad gaunamus pinigus turi atiduoti motinai (atsakovei), o pastaroji netenkina jo poreikių arba didžiąja dalimi tenkina tik būtinuosius (fiziologinius) poreikius. Mano, kad svarbu išsiaiškinti tikrąją vaiko motinos J. V. turtinę padėtį, kadangi be buto Kauno centre, ji nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą Kaune, (duomenys neskelbtini). Šis namas buvo remontuojamas, o šiuo metu galimai yra nuomojamas bei gaunamos pajamos. R. T. B., kuriam reikalingas išlaikymas, pagal galimybes užsidirba sau papildomų pajamų iš savo pamėgtos srities – radiju valdomų modelių surinkimo ir remonto paslaugų ir tai patvirtina jo skelbimai viešoje erdvėje. Po santuokos nutraukimo su J. V. jis pats turėjo pradėti gyvenimą iš naujo - išsinuomoti butą, susipirkti buities reikmenis, mokėti vaikams išlaikymą. Šiuo metu nuosavybės teisėmis turi tik vieną automobilį ir garažą, yra trijų naujai įsteigtų įmonių akcininkas. Jam priklauso 50 % UAB “Dronai” (įmonės kodas 303537923) akcijų, nominali vertė – 5000,00 Eur. Įmonė įsteigta 2015 m. sausio mėnesį, o jai reikalingai įrangai įsigyti akcininkai suteikė paskolas – jis paskolino iš viso 16 900,00 Eur. Iki šiol įmonė pardavimų neturi, darbuotojų nesamdo. Taip pat ieškovui priklauso 25 % UAB „Verifica“ (įmonės kodas 304138069) akcijų, kurių nominali vertė 750,00 Eur., taip pat priklauso 50 % UAB “Apskaitos trestas” (įmonės kodas 304138012) akcijų, kurių nominali vertė 1250,00 Eur. R. T. B. nurodo, kad jo bendrosios išlaikymo išlaidos sudaro mažiausiai 570,00 Eur sumą. Nurodomas kambario remontas negali būti siejamas su jo poreikiais, kadangi jis laikytinas J. V. turto pagerinimu. Odontologo paslaugos taip pat patiriamos ne kiekvieną mėnesį, Išnuomoto garažo išlaidos taip pat negali būti priskiriamos prie pilnamečio vaiko poreikių, kadangi ne kiekvienas dirbantis žmogus gali leisti sau išsinuomoti automobiliui garažą.
Atsakovė šioje byloje J. V., atsiliepime į R. T. B. savarankiškus reikalavimus nurodė, kad ji su pateiktais reikalavimais sutinka. Taip pat nurodė, jog tėvas gali prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo. Sūnus jokių savarankiškų pajamų neturi, yra pilnai jos išlaikomas ir nepakankama dalimi ieškovo lėšomis. Ieškovas ima kreditus verslams vystyti, tačiau pakankama piniginių lėšų suma prie sūnaus išlaikymo neprisideda, nors vaiko interesai turi būti prioritetiniai. Ji pati nuosavybės teise turi butą, kurį įsigijo paėmusi kreditą iš banko, jos ir vaikų poreikiams gyvenamajam būstui užtikrinti. Ieškovo nurodytame gyvenamajame name gyventi negali, kadangi namas yra neapšiltintas, tik panaudos sutarties pagrindu ten gyvena kitas asmuo. Pateikiami banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog jos pajamos yra dar mažesnės nei skyrybų su ieškovu metu, iš gaunamų pajamų neturi galimybių prisidėti prie pilnamečio asmens išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje yra pateikti įrodymai apie tai jog, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2528-96/2013 iš ieškovo G. B., buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui R. T. B. ir nepilnametei dukrai A. B., po 434,43 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-30 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys jų motina J. B. (V.) (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2528-96/2013, t 2., b. l. 112-120). Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1155-590/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2528-96/2013, t 3., b. l. 178-184).
Iš pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo nustatyta, jog ieškovas G. B. ir atsakovė J. V. šiuo sprendimu išsprendę visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, nesprendė kokiu būdu bus naudojamos teikiamos išlaikymo lėšos nepilnamečiams vaikams, bei nebuvo keliamas klausimas dėl ataskaitų apie lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui panaudojimo teikimą.
Pažymėtina, kad išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą, tačiau tokia prevencinė prievartos priemonė įprastai yra taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesams. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Sprendžiant dėl ataskaitų nustatymo, pirmiausia būtina analizuoti, ar konkrečioje situacijoje yra prielaidos vertinti, kad išlaikymui skiriamos lėšos gali būti panaudojamos netinkamai. Ieškovas šioje byloje nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti jog atsakovė J. V., nepilnametės dukters išlaikymui mokamas lėšas leidžia ne dukters poreikių tenkinimui, neatsakingai elgdamasi su skiriamomis piniginėmis sumomis. Priešingai, iš pateiktų atsakovės kvitų (civilinės bylos Nr. e2-811-800/2014 t 4., b. l.181, DOK 30891) ir banko sąskaitų išrašų ( civilinės bylos Nr. e2-837-955/2016, esančios byloje Nr. e2-811-800/2017, 2015-11-31 DOK 22588), nenustatyta, jog atsakovės disponuojamos lėšos buvo naudojamos netinkamai. Pateikti dokumentai patvirtina, kad buvo mokami komunaliniai mokesčiai, perkamas, maistas, drabužiai, higienos priemonės ir kitos buityje naudojamos priemonės užtikrinančios būtinuosius kiekvieno asmens poreikius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. CK 3.203 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, jo turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti: vaiko maitinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui. Tada, kai išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdieniams poreikiams tenkinti, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-783-464/2013).
Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė A. B., paaiškino, jog jai yra būtinas iš tėvo teikiamas išlaikymas. Gaunamus pinigus mama panaudoja tinkamai t.y. jos išlaikymui ir jos poreikių tenkinimui. Ji lanko papildomas prancūzų kalbos pamokas už kurias mama sumoka iš tėvo skirtų lėšų, taip pat papildomai lanko matematiką, muzikos mokykla taip pat yra mokama. Anksčiau yra lankiusi dailės užsiėmimus. Gaunamus pinigus mama paskirsto, jai duoda pinigų laisvalaikiui, perka drabužius, maistą, moka komunalinius mokesčius. Nurodė, kad pats tėvas G. B. santuokoje su mama metu įpratino juos prie gero gyvenimo, todėl šiuo metu jie negali sumažinti savo poreikių.
Ieškovas G. B. prašo, kad atsakovė pateiktų laikotarpio nuo 2013 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, bei abiejų tėvų skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitas kartą į ketvirtį iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-811-800/2017 t 4., b. 58-67, 2016-06-02 DOK 13510).
Darytina išvada, jog G. B. prašo pateikti duomenis retrospektyviai, toks reikalavimas neatitinka CK 1.5 straipsnyje numatytų protingumo ir sąžiningumo principų. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas anksčiau būtų prašęs atsakovės pateikti išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimo pagrindimą bei rinkti su tuo susijusius dokumentus. Tai neatitinka išlaikymo esmės, išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir nuolat turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuotis ir tobulinti įgimtus bei įgytus gebėjimus. Atsakovė J. V. spręsdavo, kaip paskirstyti išlaikymo lėšas, ir, nesant ieškovo reikalavimo bei teismo sprendimo dėl įpareigojimo teikti ataskaitas, nedetalizuodavo ir galėjo neišsaugoti visų duomenų apie lėšų panaudojimą, todėl sutiktina su atsakove, kad ji negali pateikti rašytinių įrodymų apie nurodytu laikotarpiu dukrai skirtų lėšų panaudojimą, nes, nesant ieškovo reikalavimo, atsakovė neturėjo pareigos detalizuoti ir saugoti tokių dokumentų. Kadangi ieškovas tinkamai laiku nerealizavo savo teisės kontroliuoti išlaikymo panaudojimą, jis turi prisiimti tokių duomenų nepateikimo riziką.
Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Ieškovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo abejonių, kad vaikui skirtas išlaikymas yra naudojamas ne pagal paskirtį, jog atsakovė savo pareigą rūpintis nepilnamete dukra vykdo netinkamai, todėl įpareigojimas teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą, pažeistų sąžiningumo ir protingumo principus.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę teikti ieškovui ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi motinos valdžią dukters atžvilgiu, dukra auga prižiūrima, ugdoma ir lavinama, todėl tokie įpareigojimai pažeistų ieškovės laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka vaiko interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-596/2013).
Esant situacijai, jog šalių nepilnametė dukra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), sulauks pilnametystės 2017-03-07, t.y. po dviejų mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teismas daro išvadą, jog yra netikslinga ir nesuderinama su sąžiningumo bei protingumo principais spręsti ieškinio reikalavimo dalį dėl nepilnametei dukrai abiejų tėvų skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitų teikimo kartą per ketvirtį iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, kadangi net jeigu šalys nesinaudos teise skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, šiam sprendimui įsiteisėjus iki šalių dukters pilnametystės bus likęs tik vienas mėnuo, t.y. šalių dukra sulauks pilnametystės nepraėjus vienam ketvirčiui, o šalių dukrai sulaukus pilnametystės, atsakovės prievolės nepilnametės dukters išlaikymo tvarkymo klausimu, baigsis.
Savarankiškas trečiojo asmens reikalavimas tenkintinas iš dalies.
Trečiasis asmuo – ieškovo pilnametis sūnus R. T. B., pateikė savarankišką reikalavimą šioje civilinėje byloje, kurį patikslinęs prašo priteisti iš ieškovo jam išlaikymą periodinėmis išmokomis po 435,00 Eur per mėnesį nuo 2015-09-01 iki sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Teismo posėdžio metu R. T. B. duodamas paaiškinimus nurodė, kad tėvas G. B. dirba Anglijoje gerai uždirba, todėl privalo prisidėti prie jo išlaikymo. Nurodė, kad mama J. V. uždirba tik apie 700 Eur, todėl paramą didesne dalimi turi teikti būtent tėvas. Mama prie jo paramos prisideda apie 250 Eur. Nurodė, kad gautus iš tėvo pinigus stengiasi taupyti. Pinigus leidžia garažo nuomai, taip pat leido automobilio remontui. Paaiškino, kad būtent ieškovas jį įpratino prie automobilių sporto, jį skatino tuo užsiimti, o šiuo metu dėl lėšų trūkumo to daryti negali. Jo poreikiai didėja todėl mano, kad tėvas prie jo paramos turėtų prisidėti ne mažesne negu 550 Eur suma. Yra įsitikinęs, kad tėvas turi sukaupęs pinigų, nes atleistas iš darbo gavo didelę išeitinę kompensaciją. Nurodė, kad norėtų bet pusė vasaros atostogauti, tačiau dėl lėšų stygiaus to padaryti negali. Sąskaitoje esančios įplaukos yra iš jo parduodamų modeliukų, o taip pat retkarčiais teikiamos remonto paslaugos. Nurodė, jog mokosi nuo 8 val.30 min. iki 15 val. 30 min., kas antras penktadienis yra laisvas. Į kredito įstaigas dėl paskolos mokslams nesikreipė, nes nemato tam reikalo, kadangi tėvo pajamos pakankamos jį remti. Jo poreikius taip pat sudaro komunaliniai mokesčiai apie 80 Eur, maistui ne mažiau kaip 5 Eur į dieną t.y. 30×5?150 Eur, drabužiai, batai ne mažiau kaip po 80 Eur į mėnesį, reikalingos lėšos pramogoms apie 15-20 Eur, taip pat reikalinga samdyti chemijos korepetitorių, nes mokslai mokykloje sunkokai sekėsi. Taip pat nurodė, kad prie jo išlaikymo prisideda ir močiutė.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog trečiasis asmuo R. T. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo G. B. sūnus, dėl paramos iš tėvo priteisimo į teismą kreipėsi sulaukęs pilnametystės – (duomenys neskelbtini). Ieškiniu prašo priteisti iš ieškovo jam išlaikymą periodinėmis išmokomis po 435,00 Eur per mėnesį nuo 2015-09-01 iki sueis 24 metai.
Teismas pažymi, jog CK 3.192 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Pažymėtina, jog įstatymai nenumato pilnamečiams vaikams bet kuriuo atveju gauti tėvų paramą (išlaikymą) iki 24 metų. Tam, kad pilnametis asmuo turėtų teisę gauti paramą iš savo tėvų, turi būti atitinkamos sąlygos, nurodytos CK 3.192 ¹ straipsnio 1 dalyje, t.y. pilnametis asmuo turi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.
Todėl, darytina išvada, jog trečiojo asmens suformuluotas patikslintas ieškinio reikalavimas neatitinka CK 3.192 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytų privalomų sąlygų reikšti reikalavimą dėl paramos pilnamečiui asmeniui priteisimo.
Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, patvirtinančius R. T. B. mokymąsi (duomenys neskelbtini) universitete (civilinė byla Nr. e2-811-800/2017, t 4., b.l. 94-95), teismas byloje sprendžia tik ieškovo teikimo pilnamečiam asmeniui galimybes tuo atveju, jeigu jis mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų.
Byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovas G. B. iki sūnaus R. T. B. pilnametystės ir vėliau (iki 2015 m. rugsėjo mėnesio) teikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimu priteistą išlaikymo sumą – 434,43 Eur. Išlaikymo prievolės teikimą patvirtina pateikti banko sąskaitų išrašai (teismo civilinė byla Nr. e2-811-800/2017, t 1., b.l. 180-181, elektroninės bylos t 1, b.l. 42-53).
Taip pat byloje yra pateikti duomenys ir šalys neginčija aplinkybių, jog nuo 2015 m. rugsėjo m. ieškovas vykdė pareigą teikti paramą besimokančiam sūnui, teikdamas jam paramą po 200,00 Eur per mėnesį (civilinė byla Nr. e2-811-800/2017, t 1., b.l. 183-184)..
Iš nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, jog trečiasis asmuo R. T. B. (pilnametis sūnus) nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio nebuvo paliktas be ieškovo (tėvo) paramos, kadangi jam kiekvieną mėnesį buvo ir yra teikiama parama po 200,00 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).
Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog šiuo metu trečiasis asmuo R. T. B. mokosi (duomenys neskelbtini) universitete. Iš teismui pateiktų įrodymų – duomenų iš nekilnojamojo turto registro nustatyta, jog trečiasis asmuo R.T. B. nuosavybės teise Lietuvoje nekilojamojo turto neturi ( civilinė byla Nr. e2-811-800/2017, t 1., b. l. 66). Trečiojo asmens R. T. B. pateiktas jo sąskaitos išrašas (civilinė byla Nr. e2-811-800/2017, t 1., b. l. 176-184), patvirtina, jog trečiasis asmuo patiria kasdienes išlaidas, tačiau tuo pačiu gauna ir pajamas iš įvairių asmenų, kaip darbo užmokestį, arba už paslaugas (remontą). Taip pat byloje yra pateiktas atsakovės J. V. šeimos išlaidų paskaičiavimas ( civilinė byla Nr. e2-811-800/2017 , t 2., b. l. 98-99) iš kurių nustatyta, trečiasis asmuo paskaičiavo jam būtinų išlaidų sumą, kuri sudaro vidutiniškai apie 700,00 Eur per mėnesį.
Teismas daro išvadą, jog kiekvienam pilnamečiui asmeniui, besimokančiam mokykloje ar studijuojančiam dieniniame skyriuje, mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra būtina mokslui, pragyvenimo išlaidoms. Teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, jog kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo išlaidų.
Trečiasis asmuo R. T. B. pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį, jog jis neturi nekilnojamojo turto, privalomai registruotiną kilnojamąjį turtą sudaro vienintelis automobilis, kuris bylos nagrinėjimo teisme metu buvo parduotas, savarankiškai gaunamos pajamos yra itin nedidelės, nesiekia 100,00 Eur per mėnesį. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog trečiasis asmuo nėra pažangus mokinys, nesąžiningai vykdo pareigą mokytis ir įgyti profesiją.
Įvertinus studijuojančio pilnamečio šalių sūnaus pareigas didžiąją laiko dalį skirti studijoms, lankyti paskaitas, paskaitoms ruoštis laisvalaikiu, teismas sprendžia, jog trečiajam asmeniui, nors ir įgijusiam visišką civilinį veiksnumą, būtina tėvų parama, kol jis baigs studijas, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, tačiau spręstinas klausimas dėl ieškovo galimybės teikti reikalaujamo dydžio paramą – po 435,00 Eur per mėnesį.
Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, jog ieškovo G. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje sudaro – negyvenamoji patalpa (garažas), esantis (duomenys neskelbtini) ( civilinė byla Nr. e2-811-800/2017 t 1., b. l. 98), vidutinė rinkos vertė 2302 Eur. Taip pat ieškovas turi du automobilius KIA Carnival valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Suzuki, Swift Sport valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be to ieškovas yra trijų įmonių akcininkas, nors pagal byloje esančius duomenis iš šių įmonių pajamų šiuo metu negauna ( civilinė byla Nr. e2-811-800/2017 el.b. t 2., b. l. 156 ). Byloje pateikti duomenys apie G. B. ganamą darbo užmokestį patvirtina, kad jis yra dirbantis ir šiuo metu jo pajamas sudaro 2863,18 svarų atlyginimas t.y. apie 3305 Eur ( civilinė byla Nr. e2-811-800/2017 el.b. t 4., b. l. 1 ). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų (civilinė byla Nr. e2-811-800/2017, t 1., b.l.69-78) nustatyta, jog atsakovės J. V. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje sudaro – dalis žemės sklypo ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), ( vidutinė rinkos vertė 20 476 Eur), butas, esantis (duomenys neskelbtini) ( vidutinė rinkos vertė 31 858 Eur), bei gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio apie 700 Eur.
Įrodinėdamas savo ieškinio reikalavimus R. T. B. kartu su jį atstovaujančiu advokatu pateikė daug dokumentų, bei įvairių skaičiuočių pagrindžiančių jo poreikius. Teismas susipažinęs su dokumentais, daro išvadą, kad R. T. B. reikalaujama 435 Eur suma iš G. B. nėra pagrįsta. Teismas išklausęs pilnametystės sulaukusio trečiojo asmens daro išvadą, kad jo poreikiai yra nepagrįstai padidinti. Teismas neturi pagrindo nesutikti kad trečiajam asmeniui reikia maitintis, apsirengti, bei patenkinti kitus būtinus poreikius, tačiau teismo nuomone trečiojo asmens poreikių lentelėje ( civilinė byla Nr. e2-811-800/2017 t 2., b.l. 98) yra nepagrįstai įtrauktos tokios išlaidos kaip garažo nuoma, be to teismo nuomone nėra pagrįsta suma mokymuisi ir kanceliarinėms prekėms kurių išlaidų suma per 5 mėn. trečiajam asmeniui sudaro net 805, 25 Eur t.y. daugiau kaip po 161 Eur per mėnesį. Be to teismo nuomone į trečiojo asmens poreikius nepagrįstai įtraukiamas šuns maistas, dovanų pirkimas, nepagrįstos ir transporto išlaidos, kurios sudaro net 56 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu viešojo transporto bilietas mėnesiui kainuoja ne daugiau kaip 5 Eur., taip pat nepagrįstos ir tokios išlaidos rinkliavoms, dovanoms, fondamas, pašto išlaidoms, kurios sudaro 8,97 Eur per mėnesį. T. R. B. teismui pateiktoje faktiškai patirtų išlaidų lentelėje įtraukia net tokias išlaidas kaip aukos bažnyčiai, ar apmokėjimas dažytojams už darbą ir kitas išlaidas kurios teismo nuomone nėra būtinos užtikrinant pilnavertišką būtent trečiojo asmens gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens poreikių lentelėje įvardinta suma mažintina šiomis sumomis, t.y 434, 43 Eur - (50 € suma transportui, - 70 € suma kanceliarinėms prekėms, 14 € išlaidos –rinkliavos, aukos, dovanos, šuns maistas ir kt. ) = 300 €.
Išklausęs trečiojo asmens paaiškinimų, paties ieškovo G. B. paaiškinimų, o taip pat ir atsakovės J. V. paaiškinimų teismas daro išvadą, kad atsakovės materialinė padėtis nėra tokia bloga kaip ją viso bylos nagrinėjimo metu apibūdino tiek pati atsakovė tiek trečiasis pilnametis sūnus T. R. B. ar nepilnametė dukra A. B.. Nagrinėjant bylą teisme atsakovė J. V., R. T. B. daugiausia dėmesio skyrė būtent ieškovo itin geros materialinės padėties atskleidimui. Išnagrinėjus bylą teismas daro išvadą, kad ieškovo pajamos santuokos nutraukimo byloje priteisiant išlaikymą, tiek nagrinėjant bylą pagal R. T. B. reikalavimą dėl paramos jam priteisimo iš esmės yra nepasikeitusios, tačiau teismo nuomone byloje esantys ieškovo pateikti dokumentai patvirtina šiuo metu didesnes jo pragyvenimo išlaidas gyvenant kitoje valstybėje, ten nuomojantis būstą, bei mokant komunalinius mokesčius ir turint taip pat kitų būtinų išlaidų. Byloje esantys rašytiniais įrodymai patvirtina, kad J. V. gauna atlyginimą apie 700 Eur, taip pat turi savo vardu registruotus du nekilnojamojo turto objektus. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad namas jai yra nuostolingas, tačiau parduoti šio turto neketina, o nuomodama jį turi galimybę gauti papildomų pajamų. Atsakovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu buvo daug prieštaravimų. Atsakovė nurodė, kad visą gaunamą darbo užmokestį ji išleidžianti vaikų poreikiams tenkinti, gautus pinigus nepilnametei išlaikyti taip pat leidžia išimtinai jos poreikių patenkinimui, taip pat materialiai remia pilnametį sūnų,o kadangi pinigų visų poreikiams patenkinti trūksta, yra priversta skolintis iš artimųjų, t.y. mamos. Tačiau vėliau duodama paaiškinimus nurodė, jog dalį gaunamų lėšų sugeba taupyti atostogoms ir kitoms nenumatytoms išlaidoms. Teismas išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad atsakovei J. V. prisidėjus prie pilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo bent jau 150 -200 Eur suma, o taip pat ieškovui G. B. pilnamečio sūnaus R. T. B. išlaikymui skyrus 300 Eur, prie savo poreikių tenkinimo prisidėjus ir pačiam trečiajam asmeniui apie 100 Eur suma, būtų užtikrinti visi būtini pilnamečio šalių sūnaus R. T. B. poreikiai. Atsižvelgiant į ieškovo gaunamą daro užmokestį, bei įvertinant jo išlaidas patiriamas gyvenant Anglijoje, o taip įvertinant Lietuvos pragyvenimo lygį, jog minimalus daro užmokestis yra 380 Eur, bendra abiejų tėvų skiriama 500 Eur suma skiriama pilnamečio asmens paramai yra pakankama tenkinti visus būtinus poreikius ir net didesnius.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas 2015-04-01 tapo pilnametis ir mokėsi mokykloje, šiuo metu tęsia mokslus ir mokosi (duomenys neskelbtini) universite t.y. siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą. Taigi trečiasis asmuo, studijuodamas turi lankyti paskaitas ir išklausyti nustatytą kursą, taip išlaikyti egzaminus. Išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens tikslas įgyti išsilavinimą turi būti remiamas sudarant sąlygas jam įgyvendinti šį tikslą. Teismas išklausęs šalių paaiškinimų, bei išsiaiškinęs trečiojo asmens mokymosi aukštojoje mokykloje grafiką t.y. užimtumą, daro išvadą, kad kitų savo poreikių patenkinimui (automobilizmo propagavimui, garažo nuomai, įvairių sričių korepetitorių samdymui ir kt.) jis turi galimybę užsidirbti laisvu nuo paskaitų metu, bei vasaros atostogų metu. Be to trečiasis asmuo nepateikė teismui jokių duomenų, kad pats išnaudojo visas protingas galimybes gauti pajamų pragyvenimui ir savo asmeninių kaip pilnamečio asmens poreikių tenkinimui. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad trečiojo asmens poreikiai yra įprastiniai, jis neturi sveikatos sutrikimų, dėl ko jo poreikiai būtų žymiai didesni. Teismas spręsdamas dėl paramos pilnamečiui priteisimo nevertina teismo sprendimu priteisto 434,43 Eur išlaikymo nepilnametei pagrįstumo, be to teismo nuomone šiuo atveju negalėtų būti taikomas lygybės principas abiem ieškovo vaikams. Trečiojo asmens nurodyta prašoma priteisti suma yra neproporcinga jo poreikiams.
Ieškinį atmetus iš ieškovo G. B., atsakovei J. V. jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.
Trečiojo asmens R. T. B. ieškinį tenkinus iš dalies, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos, kadangi trečiasis asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtos išlaidos už advokato dalyvavimą nagrinėjant bylą, bei už pagalbą rengiant procesinius dokumentus negali būti nepriteisimos, jeigu išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo š esmės pabaigos.
Tenkinus trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. T. B. reikalavimą dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo, iš ieškovo G. B. priteistinas žyminis mokestis valstybei, šį mokestį skaičiuojant nuo 100,00 Eur × 12 mėn. sumos (atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad ieškovas savanoriškai sūnui mokėjo išlaikymą po 200,00 Eur, o teismas šiuo sprendimu priteisia išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur per mėnesį), t. y. 27,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsnis).
Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 €, teismas šios sumos iš pareiškėjų nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens R. T. B. savarankišką reikalavimą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paramą pilnamečiui sūnui R. T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2015-11-01 iki R. T. B. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų.
Likusioje dalyje trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmesti.
Priteisti iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.