Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-04 · Civilinė byla Nr. e2A-1328-273/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-13Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-07-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-04
Bylos Nr.
e2A-1328-273/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01536-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1328-273/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01536-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2. ; 2.3.5.3.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-811-800/2017 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei J. V. dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, ataskaitų teikimo, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. T. B., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. T. B. ieškinį ieškovui G. B. dėl paramos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas G. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei J. V. prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2528-96/2013 iš ieškovo priteisto nepilnametei dukrai A. B. išlaikymo dydį, priteisiant išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, įpareigoti atsakovę pateikti nepilnamečiam vaikui skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2013-10-30 iki 2016-02-01.Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo, todėl 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas priėmė ieškovo atsisakymą ir civilinę bylą dalyje pagal ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nutraukė.Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę J. V. pateikti nepilnametei dukrai A. B. abiejų tėvų skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2013-10-30 iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti atsakovę teikti nepilnametei dukrai abiejų tėvų skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitas kartą į ketvirtį iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė dukters išlaikymui skiriamas lėšas naudojo ne pagal jų tikslinę paskirtį, grubiai pažeisdama prioritetinius vaiko interesus, todėl atsakovė privalo pagrįsti šių lėšų realų panaudojimą. Ieškovo įsitikinimu dukters transporto poreikiui tenkančios lėšos buvo panaudotos atsakovės asmeninėms reikmėms tenkinti ir savo asmeninės gerovės kūrimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2528-96/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1155-590/2014 teismų konstatuoti vaikų poreikiai nebuvo tenkinami nustatytais dydžiais. Atsakovė iš savo banko sąskaitų išimdavo dideles grynųjų pinigų sumas, buvo atliekami atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto – namo (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini) pagerinimai. Atsakovė J. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad net ir tuo metu, kai santuokos metu ieškovo atlyginimas dirbant privačiame sektoriuje siekdavo 16 000-20 000 Lt per mėnesį, visas šeimos pajamas jie išleisdavo vaikų ir šeimos poreikiams tenkinti, jokių santaupų nepasilikdami. Ieškovui gerai žinomi augančių vaikų poreikiai ir ieškovo bei atsakovės nevienodos galimybės juos patenkinti. Nurodė, kad ieškovo samprotavimai dėl tariamai neteisingai panaudotų išlaikymo lėšų yra niekuo nepagrįsti.Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. T. B. pateikė patikslintą ieškinį ieškovui, kuriame prašė priteisti iš ieškovo jam išlaikymą periodinėmis išmokomis po 435 Eur per mėnesį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki jam sueis 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 470 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Patikslintame ieškinyje trečiais asmuo nurodė, kad ieškovas jam iki pilnametystės mokėjo 435 Eur išlaikymą ir penkis mėnesius po jo pilnametystės, suprasdamas, kad jo poreikiai gauti iš tėvo išlaikymą yra ne mažiau kaip 434,43 Eur. Jis mokosi, savarankiškų pajamų neturi, nedirba, jam reikalingas dar didesnis nei priteistas išlaikymas, nes mokymuisi ir buities išlaidoms reikia dar daugiau lėšų nei gaudavo iš tėvų būdamas nepilnamečiu. Mano, kad ieškovo turtinė padėtis nuo 2014-02-17 nėra pablogėjusi, aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėtų didesne suma prisidėti prie jo išlaikymo, nėra. Jo bendrosios išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro mažiausiai 570 Eur. Nurodė, kad be būtinųjų išlaidų, trečiojo asmens išlaidas taip pat sudaro išlaidos korepetitoriams po 60 Eur per mėnesį, dienpinigiai apie 60 Eurų per mėnesį, išlaidos kambario remontui - 1000 Eur, sporto salės nuoma 12 eurų per mėnesį. Beveik kiekvieną dieną naudoja motinos automobilį savo reikmėms. Ieškovas su pareikštu trečiojo asmens reikalavimu dėl paramos pilnamečiam priteisimo sutiko iš dalies, nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.Atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių išlaikymo jam teikimo sąlygas. trečiojo asmens dėstomi samprotavimai, susiję su ieškovo pajamų dydžiu, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Nurodė, kad ieškovas nebeturi galimybių mokėti ankstesnio dydžio išlaikymą dėl pasikeitusios materialinės padėties.Atsakovė atsiliepime į R. T. B. ieškinį sutiko su jo reikalavimais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, trečiojo asmens R. T. B. savarankišką reikalavimą tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovo paramą pilnamečiui sūnui R. T. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo 2015-11-01 iki R. T. B. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų; kitoje dalyje trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmetė; priteisė iš ieškovo 27 Eur žyminį mokestį valstybei.Dėl ieškovo ieškinio teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti jog atsakovė nepilnametės dukters išlaikymui mokamas lėšas leidžia ne dukters poreikių tenkinimui, neatsakingai elgdamasi su skiriamomis piniginėmis sumomis. Priešingai, iš pateiktų atsakovės įrodymų teismas nenustatė, kad atsakovės disponuojamos lėšos buvo naudojamos netinkamai. Teismo vertinimu ieškovo reikalavimas pateikti duomenis retrospektyviai neatitinka CK 1.5 straipsnyje numatytų protingumo ir sąžiningumo principų ir išlaikymo esmės, nes išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir nuolat turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuotis ir tobulinti įgimtus bei įgytus gebėjimus. Pažymėjo, kad atsakovė negali pateikti rašytinių įrodymų apie nurodytu laikotarpiu dukrai skirtų lėšų panaudojimą, nes, nesant ieškovo reikalavimo, atsakovė neturėjo pareigos detalizuoti ir saugoti tokių dokumentų. Teismas nurodė, kad šalių dukra sulauks pilnametystės po dviejų mėnesių nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl yra netikslinga ir nesuderinama su sąžiningumo bei protingumo principais spręsti ieškinio reikalavimo dalį dėl nepilnametei dukrai abiejų tėvų skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitų teikimo kartą per ketvirtį iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, kadangi net jeigu šalys nesinaudos teise skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, šiam sprendimui įsiteisėjus iki šalių dukters pilnametystės bus likęs tik vienas mėnuo, t. y. šalių dukra sulauks pilnametystės nepraėjus vienam ketvirčiui, o šalių dukrai sulaukus pilnametystės, atsakovės prievolės nepilnametės dukters išlaikymo tvarkymo klausimu, baigsis. Dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo, teismas nustatė, kad šiuo metu trečiasis asmuo R. T. B. mokosi Kauno technologijos universitete, nuosavybės teise Lietuvoje nekilojamojo turto neturi, jo apskaičiavimais būtinų išlaidų suma sudaro vidutiniškai apie 700 Eur per mėnesį. Teismas, įvertinęs studijuojančio pilnamečio šalių sūnaus pareigas didžiąją laiko dalį skirti studijoms, lankyti paskaitas, paskaitoms ruoštis laisvalaikiu, sprendė, jog trečiajam asmeniui, nors ir įgijusiam visišką civilinį veiksnumą, būtina tėvų parama, kol jis baigs studijas, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens tėvų galimybių teikti reikalaujamo dydžio paramą – po 435 Eur per mėnesį, teismas nurodė, kad atsakovės materialinė padėtis nėra tokia bloga kaip ją viso bylos nagrinėjimo metu apibūdino tiek pati atsakovė tiek trečiasis pilnametis sūnus T. R. B. ar nepilnametė dukra A. B.. Ieškovo pajamos santuokos nutraukimo byloje priteisiant išlaikymą, tiek nagrinėjant bylą pagal R. T. B. reikalavimą dėl paramos jam priteisimo iš esmės yra nepasikeitusios, tačiau teismo nuomone byloje esantys ieškovo pateikti dokumentai patvirtina šiuo metu didesnes jo pragyvenimo išlaidas gyvenant kitoje valstybėje, ten nuomojantis būstą, bei mokant komunalinius mokesčius ir turint taip pat kitų būtinų išlaidų. Teismo vertinimu trečiojo asmens poreikiai yra nepagrįstai padidinti.Teismas padarė išvadą, kad atsakovei prisidėjus prie pilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo bent jau 150 -200 Eur suma, o taip pat ieškovui sūnaus paramai skyrus 300 Eur, prie savo poreikių tenkinimo prisidėjus ir pačiam trečiajam asmeniui apie 100 Eur suma, būtų užtikrinti visi būtini pilnamečio šalių sūnaus R. T. B. poreikiai. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo nepateikė teismui jokių duomenų, kad pats išnaudojo visas protingas galimybes gauti pajamų pragyvenimui ir savo asmeninių kaip pilnamečio asmens poreikių tenkinimui. Teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens poreikiai yra įprastiniai, jis neturi sveikatos sutrikimų, dėl ko jo poreikiai būtų žymiai didesni. Teismas atsižvelgęs į ieškovo gaunamą daro užmokestį, bei įvertinęs išlaidas patiriamas gyvenant Anglijoje, Lietuvos pragyvenimo lygį, jog minimalus daro užmokestis yra 380 Eur, sprendė, kad bendra abiejų tėvų skiriama 500 Eur suma pilnamečio trečiojo asmens paramai yra pakankama tenkinti visus būtinus jo poreikius.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais R. T. B. prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimo dalį dėl priteisiamos paramos dydžio ir priteisti jam iš ieškovo G. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 435 Eur paramą nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų; priteisti jam iš ieškovo G. B. 470 Eur paramos įsiskolinimą - po 235 Eur už 2015 metų rugsėjo ir spalio mėnesius; prašė prijungti prie bylos ieškovo pasirašytą 2008-06-07 šuns priežiūros sutartį. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:Iš 2016-01-19 ieškovo su rašytiniais paaiškinimais teismui pateiktos SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo 3/8 psl. matyti, jog be savo gaunamų darbo pajamų, ieškovas 2014-05-26 litais ir 2015-06-10 eurais dar yra gavęs ir kitokio dydžio vienkartines pajamas, kurios taip pat turėjo ir galėjo būti skiriamos nuolatiniam jo vaikų išlaikymui, t. y. nemažinant teismo sprendimais nustatytos po 435 Eur kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui ieškovo skirtinos išlaikymo sumos. Susidaro dar 50 574,23 Eur pajamų suma, kurios išleidimo tikslo ieškovas neatskleidė;Teismas nepagrįstai vertino konkrečias išlaidas, neatsižvelgdamas į pateiktą išlaidų poreikių lentelę, pagal kurią visiems poreikiams reikalinga suma yra 752,52 Eur, iš kurių ieškovo prašoma padengti tik 57,80 proc. dalį. Ieškovo pajamos yra 6,64 karto didesnės nei atsakovės;Byloje praktiškai nėra jokių paties ieškovo išlaidas užsienyje pagrindžiančių dokumentų, išskyrus šalių nepasirašytą 2016-09-12 būsto nuomos sutartį. Pragyvenimui ir kitų mokesčių sumokėjimui ieškovui liktų dar 2 682,63 Eur. Ieškovo (ne) pateikti įrodymai nepatvirtina jo paaiškinimų ir teismo išvados apie ypatingai dideles jo išlaidas gyvenant užsienyje;Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio antrąjį reikalavimą dėl 470 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo atstovė advokatė V. G. prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto visas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir 762,30 Eur teisinės pagalbos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas sumai ieškovo naudai. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Apeliantas neišnaudojo visų galimybių pačiam gauti pajamų pragyvenimui, dėl ko jis neturi teisės į paramą; Apelianto nurodyta jo poreikiams reikalinga 752,52 Eur suma yra nepagrįsta, neracionali ir neprotinga bei du kartus viršija dirbančiųjų ir minimalią algą gaunančių asmenų pajamas; Atsakovės turtinė padėtis turimo turto atžvilgiu yra ženkliai geresnė, o gaunamų pajamų atžvilgiu iš esmės vienoda;Ieškovas nuolatos teikė apeliantui išlaikymą ne mažesnį kaip po 200 Eur sumą ir nėra jokio išlaikymo įsiskolinimo; Priteisus iš ieškovo apelianto paramai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 435 Eur sumą, iš esmės pablogėtų ieškovo padėtis ir būtų daroma jam esminė žala bei ieškovas negalėtų geranoriškai teikti kas mėnesį paramos pilnametei dukrai.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės atstovas advokatas D. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime iš esmės pritarė apeliacinio skundo argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio vaikui, sulaukusiam pilnametystės. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo priimti į bylą 2008-06-07 šuns priežiūros sutartį. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą naują įrodymą, kadangi jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, tačiau priima į bylą advokato D. V. pateiktus rašytinius paaiškinimus.Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija atsisako priimti G. B. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus: LR Juridinių asmenų registro išplėstinius išrašus apie UAB „Apskaitos trestas“ ir UAB „Verifika“ akcininkus, atsakovės ir apelianto banko sąskaitos išrašus, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Taip pat atsisakytina priimti AB Šiaulių banko 2017-02-26 PVM sąskaitą faktūrą ir 2016-12-30 mokėjimo pavedimą 464,02 Eur sumai, kadangi jie gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir nėra pagrindo konstatuoti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.1921 str. straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007-06-07 nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-11/2011; 2007-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo R. T. B. yra pilnametis, mokosi Kauno technologijos universitete, nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto neturi, savarankiškai gaunamos pajamos yra 100 Eur per mėnesį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad trečiasis asmuo nėra pažangus mokinys ar nesąžiningai vykdo pareigą mokytis ir įgyti profesiją. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pilnamečiui asmeniui, studijuojančiam dieniniame skyriuje, mokymosi laikotarpiu materialinė parama yra reikalinga mokslui, pragyvenimo išlaidoms. Tačiau sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamas ne tik jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), bet taip pat ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas, pačiam pasirūpinti savo poreikių tenkinimu. Byloje nustatyta, kad R. T. B. nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms, todėl atsisakymas prisiimti kreditorinius įsipareigojimus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui.Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, studijuodamas Kauno technologijos universitete stipendijos negauna. Paskaitas lanko nuo 8 val. 30 min. iki 15 val. 30 min. ir kas antrą penktadienį turi laisvą, taip pat kiekvienais metais iš viso turi 2,5 mėnesio trukmės studijų atostogas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas turi galimybę susirasti darbą ir gauti papildomų pajamų, tačiau laisvu nuo studijų laiku neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui. Vertinant apelianto prašomo priteisti paramos dydžio pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į pačius būtiniausius vaiko poreikius, kuriems be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo išlaidų, priskirtinos būsto nuomos bei išlaikymo, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan., tačiau neįskaičiuotinos išlaidos atostogų, laisvalaikio ir pramogų praleidimo ir kitos pragyvenimui nebūtinos išlaidos.Kaip nurodo apeliantas visiems jo poreikiams kas mėnesį reikalinga 752,52 Eur, kas beveik dvigubai viršija minimalų darbo užmokestį, kuris sudaro 380 Eur į mėnesį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens reikalaujama priteisti iš G. B. 435 Eur suma nėra pagrįsta. Teismas konstatavo, kad nepagrįstos garažo nuomos išlaidos, nėra pagrįsta daugiau kaip po 161 Eur suma kas mėnesį išleidžiama mokymuisi ir kanceliarinėms prekėms. Be to, nepagrįstos išlaidos šuns maistui, dovanų pirkimui, transporto išlaidos, kurios sudaro net 56 Eur per mėnesį ir kitos pirmosios instancijos teismo detalizuotos išlaidos. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis, sumažinti reikalingiausių išlaidų dydį, teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja. Sprendžiant dėl priteistinos paramos dydžio taip pat būtina nustatyti ar tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą. Ieškovo G. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa (garažas), esantis Bistryčios g. 40-66, Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė 2302 Eur. Taip pat ieškovas turi du automobilius KIA Carnival valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Suzuki, Swift Sport valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. gaunamas pajamas sudaro 2863,18 svarų atlyginimas t.y. apie 3305 Eur. Be to, 2013-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2528-96/2013 iš G. B. dukters A. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista periodinėmis išmokomis po 434,43 Eur kas mėnesį.Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog atsakovės J. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – dalis žemės sklypo ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 20 476 Eur), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 31 858 Eur), bei gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio apie 700 Eur. Byloje nustatyta, jog ieškovas G. B. iki sūnaus R. T. B. pilnametystės teikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimu priteistą išlaikymą t. y. po 434,43 Eur kas mėnesį. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2015 m. rugsėjo m. ieškovas teikė paramą besimokančiam sūnui 200,00 Eur per mėnesį. Ieškovas turi realias galimybes teikti paramą sūnui ir sutinka ją teikti po 300 Eur kas mėnesį kol jis mokysis aukštojoje mokykloje ir bus ne vyresnis, negu 24 metų. Ir nors apeliaciniame skunde akcentuojama gera ieškovo turtinė padėtis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. T. B. nėra išnaudojęs visų galimybių pačiam gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad padidinti priteistą išlaikymą nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą 470 Eur už 2015 metų rugsėjo ir spalio mėnesius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šio reikalavimo tenkinti nėra pagrindo, nes Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje e2S-151-601/2016 konstatuota, kad G. B. teikia išlaikymą trečiajam asmeniui geranoriškai nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio po 200 Eur kas mėnesį.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008). Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Ieškovas G. B. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė AB SEB banko mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matosi, kad 2017-03-14 už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatės V. G. profesinei bendrijai „RATIO LEGIS“ sumokėjo 762,30 Eur ir šias išlaidas prašė priteisti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir priteistina 400 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. T. B. a. k. (duomenys neskelbtini) G. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė