- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- e2S-151-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19856-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Kreditorius
- R. T. B.
- Skolininkas
- G. B.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus R. T. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus R. T. B. pareiškimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš skolininko G. B. pilnamečiui vaikui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
R. T. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko G. B. 435 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 1 d. Taip pat prašė priteisti iš skolininko G. B. jo naudai 435 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2015 m. rugsėjo mėnesį.
Reikalavimo užtikrinimui kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti jo naudai iš skolininko laikiną išlaikymą po 435 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi bylinėjimosi metu išlaikymo skola kaupsis pareiškėjo sąskaita, t. y. skolininkas, nemokėdamas pareiškėjui tinkamo, pilno ir būtino išlaikymo, po teismo procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo gali negalėti iš karto išmokėti susidariusio įsiskolinimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi kreditoriaus R. T. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas motyvuose pažymėjo, kad skolininkas gera valia teikia pilnamečiui sūnui 200 Eur išlaikymą per mėnesį. Priimdamas teismo įsakymą teismas netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, todėl skolininkui, nesutikus su kreditoriaus prašoma nustatyti suma, ginčas turėtų būti sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles. Teismo vertinimu, šiuo metu pilnamečio vaiko poreikiams bylos nagrinėjimo metu patenkinti pakanka 200 Eur sumos per mėnesį. Kreditorius taip pat nurodė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes skolininkas ateityje neišgalės sumokėti susikaupusio įsiskolinimo. Šis prašymo argumentas nėra pagrįstas – teismui nėra pateikti objektyvūs duomenys apie sunkią atsakovo turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas gera valia teikia išlaikymą kreditoriui, konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymi, kad pilnamečio vaiko interesai netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nėra pažeidžiami.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorius R. T. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš skolininko kreditoriaus naudai laikiną 435 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
Motyvuose nurodė, kad teismas neatsižvelgė į pareiškime dėl teismo įsakymo nurodytą aplinkybę, jog kreditorius mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasėje, savarankiškų pajamų ir jokio turto neturi, (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų, tačiau skolininkas, gerai žinodamas ir suprasdamas pareiškėjo poreikius ir savo turtinę padėtį, iki 2015-08-31 mokėjo ankstesniam laikotarpiui priteistą 435 Eur (apie 1 500 Lt) išlaikymą. Visos išlaikymo poreikių ir skolininko turtinės padėties aplinkybės buvo analizuotos ir vertintos dviejų instancijų teismų kitoje užbaigtoje civilinėje byloje, todėl iš naujo neįrodinėtinos. Jokios aplinkybės, leidžiančios teigti, jog sumažėjo pareiškėjo poreikiai paramai ar skolininko turtinė padėtis, nepasikeitė. Skolininkas iki šiol be vėlavimo ar ginčų moka nesumažinto dydžio 435 Eur, t. y. teismų 2013-09-30 sprendimu priteistą ir 2014-02-17 nutartimi nesumažinto dydžio išlaikymą kreditoriaus nepilnametei sesei A. B., kuri taip pat mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 10 klasėje, kas rodo, kad skolininko turtinė padėtis nepablogėjo. Kreditorius savarankiškų pajamų neturi. Pareiškėjas 5 mėnesiams buvo įsidarbinęs bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo sutartį nutraukė prasidėjus eiliniams mokslo metams. Gautas pajamas pareiškėjas išleido apmokėti vairuotojo kursams. Skolininkas, nesant tam jokios priežasties, ėmė teikti daug mažesnį nei iki 2015-08-31 mokėjo išlaikymą. Tai, jog skolininkas turi lėšų mokėti iš viso 635 Eur dydžio išlaikymą savo dviem vaikam, rodo, jog skolininkas turi lėšų. Teismas neteisingai vertino prašymo argumentą, kad „yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes skolininkas ateityje neišgalės sumokėti susikaupusio įsiskolinimo“, nurodydamas, jog teismui nėra pateikti objektyvūs duomenys apie sunkią atsakovo turtinę padėtį“. Priešingai mamos turtinė padėtis pablogėjo.
Atsiliepimas
Skolininkas G. B. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo R. T. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuose nurodė, jog sutinka, kad kreditoriui išlaikymas reikalingas ir 200 Eur išlaikymą teikia geranoriškai. Skolininkas abejoja dėl vaikų poreikių dydžio, jų patenkinimui būtinų lėšų dydžio bei jų panaudojimo. Kreditoriaus pateiktų kvitų analizė nesudaro pagrindo priteisti iš skolininko 435 Eur dydžio išlaikymą. Prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ir vaiko motina. Apeliantas yra nusipirkęs 1993 m. gamybos Honda Civic, tačiau jo nėra įregistravęs. Sūnus vairavimo kursus pradėjo lankyti žiemą, už kuriuos iš dalies apmokėta iš skolininko vaikui skiriamo išlaikymo. Vaikų motina galimai ne visą G. B. teiktą vaikams išlaikymą naudoja išimtinai vaikų poreikių tenkinimui. Skolininkas šiuo metu nedirba, gauna apie 303 Eur nedarbo išmoką, dukrai išlaikymą teikia vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Štai taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali nustatyti laikiną vaikams išlaikymą, kurio paskirtis yra užtikrinti vaiko turtinių interesų apsaugą, kuri susijusi su būtinų busimų kasdienių (minimalių) vaiko poreikių tenkinimu iki ginčas bus išspręstas iš esmės. Toks laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas (pavyzdžiui, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, įpareigojimas sutuoktiniui gyventi skyrium, įpareigojimas laikinai nutraukti įtariamą autorių teisių pažeidimą) plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo – tikslas ir paskirtis yra užtikrinti vaiko turtinių interesų apsaugą, kuri susijusi su būtinų būsimų kasdienių vaiko poreikių tenkinimu, siekiant laikinai sureguliuoti teisinius santykius bei sudaryti sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Tėvų turtinės padėties bei realių vaiko poreikių aspektas yra reikšmingas sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, tačiau ne fakto klausimą, kas reiškia, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui, numatyta besąlyginė pareiga mokėti išlaikymą, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties (turėjimo/neturėjimo galimybės). Pilnamečio vaiko išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikui būtina parama ir jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (CK 3.194 str. 3 d.). Išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs teisinio reglamentavimo instrumentai dėl visų vaikų išlaikymo. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, turi būti visuma įstatyme numatytų sąlygų. Priešingai nei nepilnamečio vaiko išlaikymui, pilnamečio vaiko išlaikymo fakto aspektas yra ginčo nagrinėjimo dalykas, kuris priklauso nuo tam tikrų sąlygų bei bylos nagrinėjimo eigoje vertintinų aplinkybių, t. y. išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymo būtinumo, realios atsakovo galimybės tokį išlaikymą teikti bei paties pilnamečio vaiko galimybės bei pastangos pasirūpinti mokymuisi reikalingomis pajamomis ir kt. Šios aplinkybės turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir nevertinamos sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą.
Iš bylos medžiagos bei LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nutraukta G. B. ir J. B. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyta nepilnamečio sūnaus R. T. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir nepilnametės dukros A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta su motina – J. B. (V.); priteistas iš G. B. išlaikymas nepilnamečiui sūnui R. T. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir nepilnametei dukrai A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 1 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-30 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys jų motina J. B. (V.). Iki R. T. B. pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini) skolininkas teikė jam priteisto dydžio išlaikymą. R. T. B. sulaukus pilnametystės, G. B. 5 mėnesius mokėjo jam išlaikymą po 435 Eur, tačiau nuo 2015-09-08 skolininkas teikė ne 435 Eur, o 200 Eur dydžio išlaikymą. Apeliantas neginčija, kad skolininkas jam teikia 200 Eur dydžio išlaikymą, tik, pareiškėjo vertinimu, skolininko dabar jau pilnamečiam vaikui gera valia teikiamas išlaikymas yra mažesnis nei buvo teismo nutartimi nustatytas išlaikymo dydis iki R. T. B. sulauks pilnametystės, neužtikrinantis jo poreikių.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad: 1) kreditoriui net ir sulaukus pilnametystės, skolininkas iki 2015-08-31 (5 mėnesius) gera valia teikė 435 Eur dydžio išlaikymą (t. y. tokio dydžio, koks buvo teismo priteistas iki pilnametystės); 2) skolininkas šiuo metu niekur nedirba (nuo 2009-10-26 iki 2015-06-10 dirbo savivaldybės įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“); 3) skolininkas nepilnametei dukrai ir toliau teikia 435 Eur dydžio išlaikymą; 4) pilnamečiam sūnui R. T. B. nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio skolininkas geranoriškai teikia po 200 Eur/mėn dydžio išlaikymą (nurodytos aplinkybės pareiškėjas neginčija, tik siekia, kad skolininkas iki bylos išnagrinėjimo teiktų didesnio dydžio paramą, t. y. tokio dydžio, kokia buvo teikiama jam būnant nepilnamečiu); 5) pareiškėjo motina J. V. dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje ir (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje ir jos gaunamos pajamos yra didesnės nei skolininko G. B., - darytina išvada, kad skolininko geranoriškai teikiamas 200 Eur laikinas išlaikymas R. T. B. yra pakankamo dydžio tam, kad užtikrintų pilnamečio vaiko turtinius interesus, todėl priteisti didesnį nei skolininko gera valia teikiamą 200 Eur dydžio išlaikymą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo. Tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti teikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios G. B. galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimus, kokios yra realios G. B. pajamos, kokia tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kokia yra kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir pan.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus materialinės paramos reikalingo pilnamečio instituto nuostatas, todėl jos naikinti, atskirojo skundo motyvų pagrindu, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.