- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-187-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00256-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB bankas, Palangos miesto savivaldybės administracija, R. Š.
- Pareiškėjas
- V. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. Š., antstoliai R. V., B. T., G. K., V. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašė teismo iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti jam bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 100,00 Eur + PVM lėšų sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti bendrą 410,00 Eur lėšų sumą, reikalingą pareiškėjo ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškime nurodo, kad siekdamas užsiimti verslu, 1991-01-25 įsteigė Š. statybos ir remonto įmonę, kuri 2003-02-28 pertvarkyta į (duomenys neskelbtini). Buvo ir yra vienintelis bendrovės akcininkas. Pagrindinė bendrovės veikla buvo nekilnojamo turto statyba ir pardavimas. Kadangi verslo plėtojimui nuosavą lėšų nepakako, bendrovės veikloje naudotasi AB SEB bankas finansavimu. 2008 m. kilus finansinei krizei, žymiai sumažėjo bendrovės pelnas, dėl ko bendrovei Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-21 nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, o 2015-03-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog stengdamasis užtikrinti sėkmingą bendrovės veiklą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais, laidavo už (duomenys neskelbtini) gautą AB SEB bankas kreditą. Bendrovei bankrutavus, dėl ko kreditorius pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus išieškant skolą ir iš laiduotojo, dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir jo vykdymo išlaidų, skaičiuojamų palūkanų šiuo metu pareiškėjo įsiskolinimas AB SEB bankui siekia apie 27066986,09 Eur. Pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 33589418,37 Eur. Pareiškėjas teigė, kad neturi jokių galimybių padengti minėto įsiskolinimo. Nurodė, kad bendra jo gaunamų pajamų suma per mėnesį vidutiniškai siekia 519,07 Eur, bendra turimo turto vertė sudaro apie 1411451,51 Eur, daugiau jokio kito vertingo turto neturi, skolininkų taip pat neturi. Pareiškėjas teigė, kad jo minimaliems poreikiams tenkinti bei prisidėti prie šeimos išlaikymo yra reikalinga mažiausiai 410,00 Eur per mėnesį. Ši suma būtų naudojama komunalinių patarnavimų, interneto ir televizijos, telefono, aprangos ir avalynės, transporto, vaistų, higienos priemonių, maisto išlaidoms padengti, taip pat skirtos išlaikytinių analogiškoms išlaidoms dengti.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo mokestinė nepriemoka sudaro 1723441,07 Eur, iš jų: 471772,19 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 20877,55 Eur šio mokesčio baudos ir 50723,15 Eur delspinigių, 5436,73 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 449,89 Eur šio mokesčio delspinigių, 664387,46 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 66438,84 Eur šio mokesčio baudos ir 292406,96 Eur delspinigių bei 146003,47 Eur žemės mokesčio ir 4944,83 Eur šio mokesčio delspinigių. V. Š. taip pat turi 12477,28 Eur skolą pagal vykdomuosius dokumentus. Teigė, kad pareiškėjo prievolės biudžetui atsirado po 2014-06-25 atlikto pakartotinio mokestinio patikrinimo. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko Pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinė vertės mokesčio mokestinį patikrinimą už 2004-2007 metų laikotarpį ir surašė 2014-06-25 patikrinimo aktą Nr. FR0680-499, kuriame apskaičiavo 208774,33 Eur GPM ir 664387,45 Eur PVM. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija šį patikrinimo aktą patvirtino 2014-09-04 sprendimu Nr. FR0682-541 ir nurodė sumokėti į biudžetą 208774,33 Eur GPM, apskaičiavo ir nurodė sumokėti 39295,36 Eur GPM delspinigių, 664387,45 Eur PVM, 259809,14 Eur PVM delspinigių, skyrė ir nurodė sumokėti 10 proc. dydžio 66438,83 Eur PVM baudą, 20877,55 Eur GPM baudą bei atleido pareiškėją nuo 424477,24 Eur PVM delspinigių ir 133385,95 Eur GPM delspinigių mokėjimo. VMI prie FM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2014-12-08 priėmė sprendimą Nr. 68-227, kuriuo patvirtino minėtą 2014-09-04 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-541. Taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama 2017-03-09 užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr. FR0688-351, nustatė, kad V. Š., žinodamas, kad mokestinio patikrinimo metu bus apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, sudarė eilę paskolų ir turto perleidimo sutarčių, kuriomis galimai siekė išvengti atsiskaitymo su biudžetu: pirma, pareiškėjas pagal 2009-07-01 Paskolos sutartį Nr. BE-PS-07 suteikė 1708727,39 Eur su palūkanomis paskolą UAB „Baltijos energija“, kurios vienintelė akcininke nuo 2008 m. iki išregistravimo buvo V. Š. sutuoktinė R. Š.. Pagal 2012-03-30 Reikalavimų perleidimo sutartį UAB „Palangos ūkis“ perėmė UAB „Baltijos energija“ skolą V. Š. – 1929776,31 Eur; antra, pagal tos pačios dienos 2012-03-30 reikalavimų perleidimo sutartį V. Š. minėtą skolą (1929776,31 Eur) perleido sūnui L. Š., dėl ko UAB „Palangos ūkis“ liko skolinga L. Š. 1929776,31 Eur (palūkanos neskaičiuojamos); trečia, pagal keturis 2012-03-30 Susitarimus dėl preliminarių apartamentų pirkimo pardavimo sutarčių UAB „Palangos ūkis“ iš UAB „Baltijos energija“ perėmė teisę į keturis poilsio apartamentus adresu (duomenys neskelbtini), kurie priklausė UAB „Baltijos pirkliai“. Pagal preliminarias sutartis UAB „Baltijos energija“ už keturis poilsio apartamentus buvo sumokėjusi UAB „Baltijos pirkliai“ 837291,47 Eur avansą su sąlyga, kad po šių avansų sumokėjimo UAB „Baltijos energija“ įgyja nuosavybės teisę į minėtus poilsio apartamentus. Po šių sutarčių sudarymo UAB „Palangos ūkis“ liko skolinga L. Š. 1929776,31 Eur, o UAB „Baltijos energija“ liko skolinga 1092484,84 Eur UAB „Palangos ūkis“. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Baltijos energija“ 2015-09-08 bankrutavo ir neatsiskaitė, UAB „Palangos ūkis“ 1092484,84 Eur skolą nurašė kaip beviltišką; ketvirta, UAB „Palangos ūkis“ įsiskolinimas (1929776 Eur) L. Š. 2013-2016 m. buvo mažinamas perleidžiant turtą, kurį UAB „Palangos ūkis“ perėmė bei įsigijo iš UAB „Baltijos pirkliai“, t. y. 2013-11-28 buvo perleisti poilsio apartamentai (306,38 m2 ploto) su automobilio stovėjimo vieta adresu (duomenys neskelbtini), korpusas (duomenys neskelbtini) už 651645,00 Eur, 2016-07-15 buvo perleisti du poilsio apartamentai (60 m2 ir 59,88 m2 ploto) su sandėliuku ir 2 garažais adresu (duomenys neskelbtini) korpusas (duomenys neskelbtini) už 204600,00 Eur, 2016-07-25 buvo perleistas butas (59,93 m2 ploto) adresu (duomenys neskelbtini), korpusas (duomenys neskelbtini) už 73000,00 Eur. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas yra nesąžiningas, todėl jam bankroto byla negali būti iškelta.Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašė teismo bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimą spręsti teismo nuožiūra.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė teismo bankroto bylos pareiškėjo atžvilgiu iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą. Nurodė, kad pareiškėjo, kaip fizinio asmens, įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui yra susidarę pagal 2007-09-17 laidavimo sutarti Nr. 04/07325 su visais pakeitimais bei patikslinimais, kuria vadovaujantis pareiškėjas įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas UAB „Baltijos pirkliai“, jei kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal 2005-10-25 kredito sutartį Nr. 0440506012410/15. Pareiškėjas, užtikrindamas tinkama minėtos kreditavimo sutarties įvykdymą, įregistravo hipoteką pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam turtui (7747/129759 dalys 12.9759 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)). Aukščiau minėta kredito sutartis yra nutraukta, o UAB „Baltijos pirkliai“ iškelta bankroto byla. Taip pat nurodė, kad priverstinis skolos išieškojimas pagal Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą šiuo metu vykdomas priverstinai realizuojant pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį ir kreditoriui AB SEB bankui įkeistą turtą (7747/129759 dalys 12.9759 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)). Pažymi, jog pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankui atsiliepimo pateikimo dienai sudaro 25465429,39 Eur. Be minėtų įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį pareiškėjas su AB SEB banku yra sudaręs 2008-05-27 kredito sutartį Nr. 0440818071494-13, kurios pagrindu prisiimti įsipareigojimai sudaro 1184662,45 Eur. AB SEB bankas nurodo, kad pareiškėjo įsipareigojimai bankui pagal aukščiau minėtas sutartis šio prašymo pateikimo dienai sudaro 26650091,84 Eur. Kreditoriaus AB SEB banko nuomone, formaliai pareiškėjo būsena atitinka FABĮ įtvirtintą nemokumo būseną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2017-10-19 nutartimi iškėlė V. Š. bankroto bylą. Paskyrė V. Š. bankroto administratoriumi UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 100,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. Š. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 410,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį V. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimus tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.Teismas nustatė, kad: pareiškėjo įsiskolinimo suma, neįskaitant 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų iki visiško prievolės įvykdymo ir vykdymo išlaidų, kreditoriams sudaro 33 589 418,38 Eur; pareiškėjo mėnesines pajamas sudaro 519,07 Eur suma; pareiškėjas dirba Palangos miesto savivaldybės administracijoje, UAB „Harlio dirbtuvės“ bei UAB „Palangos ūkis“; pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 77474/129759 dalis 12,9759 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (pareiškėjui priklausančių žemės sklypo dalių vidutinė rinkos vertė – 1 411 451,51 Eur); pareiškėjo vardu nėra registruota transporto priemonių; pareiškėjui priklauso 100 proc. UAB „Baltijos pirkliai“, t. y. 12 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė – 350 416,00 Eur, tačiau minėtai bendrovei bankrutavus, pripažintina, kad akcijos yra bevertės; pareiškėjas 2005-06-20 yra sudaręs vedybų sutartį su sutuoktine R. Š.; pareiškėjas neturi santaupų banko bei kitų kredito įstaigų sąskaitose, vertybinių popierių ar kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Dėl to, teismas sprendė, kad realizavus minėtą pareiškėjui priklausantį turtą, būtų galima tik iš dalies, nežymiai sumažinti skolinių įsipareigojimų naštą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas yra nemokus.Teismas, sąžiningumo aspektu įvertinęs pareiškėjo sudarytus sandorius laikotarpiu nuo 2014-03-06 iki 2017-03-05, konstatavo, kad jie neturi tiesioginės įtakos pareiškėjo nemokumui, todėl sprendė, kad jie nesudaro pagrindo atsisakyti kelti bankroto bylą pareiškėjui.Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties pareiškėjo, nei jo kreditorių interesų, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek jo kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais.Skirdamas pareiškėjo pasiūlytą administratoriaus kandidatūrą, teismas atsižvelgė į tai, kad kreditoriai administratoriaus kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų dėl pareiškėjos pasiūlytos kandidatūros neišreiškė, FABĮ 11 str. 3, 5 d. įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ bankroto administratoriumi, nenustatyta.Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus teismui pateiktą lėšų sumos, reikalingos V. Š. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, sprendė, kad nurodyta 100,00 Eur suma yra protinga ir pagrįsta.Spręsdamas dėl pareiškėjo nurodytos sumos, reikalingos būtiniesiems poreikiams tenkinti, teismas atsižvelgė į pareiškėjo gaunamas pajamas, turimą nepilnametį vaiką, todėl sprendė, kad 410,00 Eur būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma nėra labai didelė, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui V. Š. išspręsti iš esmės, t.y. atsisakyti iškelti V. Š. fizinio asmens bankroto bylą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, formaliai sprendė dėl pareiškėjo sąžiningumo, todėl nepagrįstai nutarė iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kreditoriaus – valstybės – skolinių įsipareigojimų kilmės. Pažymi, kad pareiškėjo skola valstybei kildinama iš skirtingų prievolių, t.y. 1) nesumokėtų mokesčių ir 2) nepagrįsto praturtėjimo. Teigia, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu pareiškėjo mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 1 735 860,41 Eur, o pareiškėjo skola valstybei dėl nepagrįsto praturtėjimo sudarė 3 190 164,50 Eur. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nevertino aplinkybės, kad pareiškėjo skola valstybei dėl nesumokėtų mokesčių buvo paskaičiuota už 2004-2007 metus, mokestinis patikrinimas pradėtas 2008 m. ir galutinai baigtas tik 2014 m. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, taip pat ir dėl aplinkybių susijusių su byla dėl pareiškėjo nepagrįsto praturtėjimo. Teigia, kad visą minėtą laikotarpį pareiškėjo skola tik didėjo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo veiksmų nesąžiningumo aspektu, atliktų anksčiau nei prieš trejus metus. Teigia, kad tiek minėti sandoriai, tiek sandoriai sudaryti laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 5 d. turėjo įtakos pareiškėjo nemokumo atsiradimui. Teigia, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę (jei būtų elgęsis sąžiningai ir nebūtų perleidęs turėto turto) padengti skolas valstybės biudžetui vos tik suėjo mokėjimo terminai. Mano, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas tik formaliai vertino įsipareigojimą AB SEB bankui, nevertino 2008 m. kredito sutarties su vėlesniais pakeitimais, kuriais pareiškėjas prisiėmė skolinių įsipareigojimų jau būdamas, galbūt, nemokus. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas jau būdamas nemokus, 2015 m. perėmė kito asmens (mamos) skolinį įsipareigojimą AB SEB bankui. Mano, kad didindamas savo įsipareigojimų naštą, pareiškėjas neplanavo su kreditoriumi atsiskaityti ir siekė bankroto proceso metu nurašyti ne tik savo, bet ir mamos skolinius įsipareigojimus bankui. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi atmestas Klaipėdos apygardos prokuratūros skundas ir palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria buvo nutarta medžiagą dėl ikiteisminio tyrimo (V. Š. galimai nusikalstamų veiksmų įvertinimo) pradėjimo perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu asmeniu ir jam nėra suteiktina teisė bankrutuoti.Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Teigia, kad yra visi pagrindai bankroto bylos iškėlimui. Pažymi, kad apeliantės nurodyti sandoriai, išskyrus vieną (kuris niekaip nepažeidžia apeliantės interesų), nėra ginčijami. Nurodo, kad apie įsipareigojimus valstybei iš anksto žinoti negalėjo, apeliantės nurodyti pareiškėjo ginčytini sandoriai sudaryti iki teismo sprendimo, kuriuo iš pareiškėjo valstybės biudžetui buvo priteista 3 190 164,50 Eur suma. Pažymi, kad nemokumą lėmė ne įsipareigojimai valstybei, bet įsipareigojimai AB SEB bankui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo sandorių, sudarytų per ilgesnį, nei treji metai laikotarpį.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių:Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pripažįstant, kad asmuo yra nemokus, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) asmens skolos, kurių mokėjimo terminai suėję, turi viršyti įstatyme nustatytą dydį, 2) asmuo nebegali įvykdyti šių įsipareigojimų, t. y. jo turimo turto, gaunamų (realiai tikėtinų gauti) pajamų, nepakanka skoloms grąžinti. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Nagrinėjamu atveju aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pasisakydamas dėl šios įstatymo nuostatos kasacinis teismas išaiškino, kad teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu asmuo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl kiekvienu individualiu atveju juos nesąžiningais kvalifikuoti turi bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis CK nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota šių įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgdamas į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014). Paminėtina, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis nurodyta pačiame įstatyme – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos sąžiningiems fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas kasacinis teismas savo praktikoje suformulavo kriterijus ir taisykles, kuriais remiantis turi būti sprendžiama dėl siekiančio bankrutuoti asmens (ne)sąžiningumo. Vien neatidus asmens elgesys ar asmens nemokumą lėmęs netinkamas vartojimo galimybių įvertinimas savaime nereiškia jo nesąžiningumo. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tais atvejais, kai duomenys apie jo skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido skoloms susidaryti, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai. Asmens, siekiančio bankroto bylos iškėlimo, elgesys turi būti vertinamas pagal protingumo ir teisingumo principus, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, o nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo dėl savo finansinės padėties, kredito tikslo ir pan. aplinkybių), tiek dėl jo neveikimo, kai sąmoningai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir siekiama bloginti savo finansinę padėtį (jos negerinti), didinti nemokumą. Sprendžiant dėl fizinių asmenų, o ypač vartotojų, sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų (išsilavinimą, gyvenimo patirtį, veiklos pobūdį). Be to, turi būti nustatytas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), t. y. nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui, o mokumo požiūriu mažareikšmiai sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J.pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal D. R. ir J. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3- 65/2015). Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (bylos Nr. 3K-3-516/2014), kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad, teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: be jau aptarto aspekto – ar fizinis asmuo tapo nemokus elgdamasis sąžiningai – vertintina ir tai, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, aktualią keliant bankroto bylą. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan.
Dėl pareiškėjo nemokumo.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo bendra įsiskolinimų suma (33 589 418,38 Eur) aiškiai viršija 25 MMA. Pagrindinis pareiškėjo kreditorius – AB SEB bankas, įsiskolinimo jam suma – 27 066 986,10 Eur. Pažymėtina, kad įsipareigojimai minėtam bankui kilo pagal Laidavimo sutartį Nr. 04/07325, kuria pareiškėjas laidavo už UAB „Baltijos pirkliai“ šios įmonės įsipareigojimams pagal 2005-10-25 kreditavimo sutartį. Minėta kreditavimo sutartis nutraukta, taigi pareiškėjo įsipareigojimai bankui pradelsti. Be to, neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo turimą turtą sudaro: 77474/129759 dalis 12,9759 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė minėto pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertė – 1 411 451,51 Eur. Pareiškėjo gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis – apie 519 Eur.Byloje nekilo ginčas dėl pareiškėjo nemokumo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinių aplinkybių, nustatytų šios nutarties 22 punkte, konstatavimo aiškiai pakanka išvadai, jog turimų pradelstų įsipareigojimų pareiškėjas negali vykdyti dėl objektyvių priežasčių – turimo turto, pajamų nepakankamumo. Pareiškėjo finansinė būklė atitinka nemokaus asmens sąvoką.
Dėl pareiškėjo sudarytų sandorių, sąžiningumo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015; 2015 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. LAT 2013-06-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.).Nagrinėjamu atveju apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, siekia įrodyti, kad pareiškėjas nėra sąžiningas FABĮ prasme, todėl jis negali bankrutuoti. Apeliantės pagrindiniai motyvai: pareiškėjas sudarė sandorius, kuriai pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus atgauti skolas, pareiškėjo atžvilgiu sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo už vengimą mokėti mokesčius. Apeliantės teigimu, minėti pareiškėjo veiksmai turėjo įtakos pareiškėjo nemokumo atsiradimui, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino. Su tokia apeliantės pozicija nesutiktina.Priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis aukščiau nurodyto FABĮ teisinio reglamentavimo atliko sandorių, sudarytų ne anksčiau nei prieš trejus metus vertinimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014-03-06 iki 2017-03-05 V. Š. sudaryti sandoriai buvo: 2014-12-19 paskolos sutartis Nr. PS-14/12/19, kuria V. Š. paskolino 72405,00 Eur sumą UAB „Palangos ūkis“ iki 2015-12-20 (b. l. 135, II tomas); 2015-01-14 paskolų perleidimo sutartis, kuria UAB „Palangos ūkis“, V. Š. ir L. Š. susitarė, kad UAB „Palangos ūkis“ yra skolingas V. Š. 99918,90 Eur sumą pagal 2011-06-01, 2011-07-01, 2011-07-13, 2011-07-14, 2011-07-15 ir 2014-12-19 paskolos sutartis. Šia sutartimi V. Š. patvirtino, kad L. Š. jam yra sumokėjęs 99918,90 Eur (b. l. 128, II tomas); 2015-11-17 paskolos sutartis Nr. PS-15/11/17, kuria V. Š. paskolino UAB „Palangos ūkis“ 20000,00 Eur sumą iki 2016-11-17, paskola grąžinta (b. l. 137-138, II tomas); 2015-12-18 paskolos sutartis Nr. PS-15/12/18, kuria V. Š. paskolino UAB „Palangos ūkis“ 50000,00 Eur sumą iki 2016-12-18 (b. l. 139, II tomas); 2016-10-03 paskolos perleidimo sutartis, kuria UAB „Palangos ūkis“, V. Š. ir L. Š. susitarė, kad UAB „Palangos ūkis“ yra skolingas V. Š. 47000,00 Eur sumą pagal 2015-12-18 paskolos sutartį. Šia sutartimi V. Š. patvirtino, kad L. Š. jam yra sumokėjęs 47000,00 Eur (b. l. 136, II tomas).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtų sandorių pagrįstumas ir teisėtumas nesudaro pagrindo teigti, jog būtent dėl šių sandorių, kaip nesąžiningų, pareiškėjas tapo nemokus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl 2015-11-17 paskolos sutarties Nr. PS 15/11/17, 2015-12-18 paskolos sutarties Nr. PS 15/12/18, 2016-10-03 trišalės paskolos perleidimo sutarties pagrįstumo ir teisėtumo, kreditorių, galbūt, pažeistų teisių gynimo aspektu, pasisakė Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-18-777/2018. Minėto teismo 2018-01-04 sprendimu apeliantės, kaip ieškovės minėtoje byloje, ieškinys atmestas, sprendimas įsiteisėjęs. Kiti, aukščiau minimi sandoriai taip pat nėra nuginčyti. Pati savaimė minėta aplinkybė (jog sandoriai nėra nuginčyti) nereiškia, kad nėra pažeisti kreditorių teisės ir teisėti interesai, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo vertintina tai, ar minėti sandoriai lėmė pareiškėjo nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bendrą pareiškėjo įsiskolinimo sumą, į tai, kad pagrindinė beveik tris dešimtis milijonų siekianti skola kilo iš 2007 m. Laidavimo sutarties, į bendrą nutarties 26 punkte nurodytų sandorių sumą, sprendžia, kad minėti sandoriai niekaip neįtakojo pareiškėjo mokumo būsenos, todėl sutiktina su pareiškėju, jog nepaisant pareiškėjo veiksmų, sudarant minėtus sandorius, sąžiningumo, jis bet kuriuo atveju taptų nemokus. Net ir grąžinus, taikant restituciją, atitinkamas pinigų sumas pareiškėjui, turimo turto vertės nepakaktų padengti pradelsto įsipareigojimo bankui. Vertindamas pareiškėjo sudarytų sandorių pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, kaip aplinkybę, galinčią turėti įtakos pareiškėjo mokumo būsenai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui nenurodė visų teisingų duomenų. Pavyzdžiui, pareiškėjas nutylėjo aplinkybę, kad jis 2015 m. perėmė kito asmens (mamos) skolinį įsipareigojimą AB SEB bankui. Be to, pareiškėjas nutylėjo aplinkybę, kad jis kreipėsi į teismą dėl 8 000 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės. Minėta, kad, teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas ir tuo aspektu, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, aktualią keliant bankroto bylą. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos pareiškėjo nutylėtos aplinkybės, nesudaro pagrindo spręsti dėl pareiškėjo sąžiningumo, kaip pagrindo atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014). Pažymėtina, kad kreditinių ir debitinių reikalavimų tvirtinimas yra atskira fizinio asmens bankroto procedūros stadija, kurios metu galutinai patikrinamas kreditinių ir debitinių reikalavimų dydis ir pagrįstumas. Teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros (kuri reiškia skolininkui reikalingos apsaugos suteikimą su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises) užtikrinimą teismas patikrina fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje. Būtent minėtoje stadijoje bus sprendžiama dėl esamų kreditorių finansinių reikalavimų ir pareiškėjo pareikštos teisme reikalavimo teisės į žalos atlyginimą tvirtinimo, atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Be to, iškėlus bankroto bylą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl sandorių, kuriais, galbūt, pažeidžiamos kreditorių teisės ir teisėti interesai (pvz., šiame nutarties punkte minėto 2015 m. sandorio) pripažinimo negaliojančiais, jų panaikinimo, restitucijos taikymo. Pažymėtina, kad ieškinius dėl tokių sandorių panaikinimo gali reikšti ir kreditoriai, todėl apeliantė atskirajame skunde nurodytus sandorius turi teisę, esant pagrindui, ginčyti bendra tvarka, teikiant ieškinį teismui.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino nesąžiningumo aspektu pareiškėjo veiksmų (sudarytų sandorių), atliktų anksčiau nei prieš trejus metus. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Kaip teisingai pacitavo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., praėjus trejiems metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).
Dėl kitų apeliantės argumentų.
Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi atmestas Klaipėdos apygardos prokuratūros skundas ir palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria buvo nutarta medžiagą dėl ikiteisminio tyrimo (V. Š. galimai nusikalstamų veiksmų įvertinimo) pradėjimo perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos prokuratūrai.Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207 (kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taigi asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui) įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis šios nutarties priėmimo dienai pareiškėjo atžvilgiu nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, jis nėra teistas. Dėl to, apeliantės nurodyta aplinkybė apie galimą ikiteisminio tyrimo pradėjimą atmestina, kaip neturinti jokios reikšmės, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo sąžiningumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nutarties 31 punkte nurodyta aplinkybė, jei ji būtų nustatyta bankroto proceso metu, gali sudaryti pagrindą bankroto bylos nutraukimui. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų ir motyvų, susijusių su administratoriaus kandidatūra, administravimo išlaidų dydžiu ir būtiniesiems poreikiams reikalinga suma, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes atitinkamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalys neginčijamos, be to, jos neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.