Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei L. G., atsakovui V. Š., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Palangos ūkis“ ir trečiojo asmens L. Š. atstovui advokato padėjėjui Giedriui Skrinskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VMI patikslintą actio Pauliana ieškinį (toliau ieškinys) atsakovams V. Š., UAB „Palangos ūkis“, trečiasis asmuo L. Š., dėl kreditoriaus pažeistų teisių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-07-19 ieškovė teismui pateikė ieškinį, kurį vėliau du kartus tikslino, juo prašė: 2015-11-17 paskolos sutartį Nr. PS 15/11/17, 2015-12-18 paskolos sutartį Nr. PS 15/12/18, 2016-10-03 trišalę paskolos perleidimo sutartį pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; priteisti iš atsakovės UAB „Palangos ūkis“ ieškovei 70 000 Eur.Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. Š. yra VMI skolininkas. 2017-11-17 duomenimis, šio asmens skola valstybės biudžetui sudaro 1 743 092,92 Eur. Skolininko prievolės atsirado po 2014-06-25 atlikto pakartotinio mokestinio patikrinimo. Nuo 2008 metų skolininkui buvo žinoma apie mokesčių administratoriaus atliekamus patikrinimus, jų metu nustatytus pažeidimus. Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-826-479/2012 iš V. Š. valstybei dėl nepagrįsto praturtėjimo priteista 3 190 164,40 Eur.Ieškovė nurodė, kad kontrolės veiksmų metu nustatyta, jog pagal 2015-01-14, 2016-10-03 perleidimo sutartis V. Š. sūnui L. Š. perleido reikalavimus į UAB „Palangos ūkis“. Paskolos yra performuotos iš V. Š. bendrovės reikmėms pirktų prekių ir į bendrovę įneštų piniginių lėšų pagal jo pateiktas avanso apyskaitas. Šios aplinkybės tapo svarbios, kai Palangos miesto apylinkės teismas 2017-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-523-588/2017 iškėlė V. Š. bankroto bylą (nutartis neįsiteisėjusi).Ieškovė nurodė, kad mokestinio tyrimo metu (2017-05-09 pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą) sužinojo, kad 2015-11-17 pagal paskolos sutartį V. Š. suteikė 20 000 Eur paskolą UAB „Palangos ūkis“, pagal 2015-12-18 paskolos sutartį V. Š. suteikė 50 000 Eur paskolą UAB „Palangos ūkis“, kai V. Š. mokestinė prievolė valstybės biudžetui sudarė 1 728 594,11 Eur. Pagal 2016-05-27 patvirtinimą, bendrovė 20 000 Eur skolą V. Š. grąžino, šis nepanaudojo jos atsiskaityti su biudžetu. Iš 50 000 Eur suteiktos paskolos UAB „Palangos ūkis“ pagal 2016-05-27 šalių pasirašytą bendrovės patvirtinimą 3 000 Eur V. Š. grąžino, pagal 2016-10-03 trišalę paskolos perleidimo sutartį už įmonę V. Š. 47 000 Eur yra sumokėjęs sūnus L. Š.. Tačiau ir šios lėšos nebuvo panaudotos atsiskaityti su kreditore. Minėtų sandorių 70 000 Eur bendra suma galėjo būti panaudota atsiskaityti su ieškove, todėl ši suma yra ieškinio suma.Ieškovė nurodė, kad 2014 metus UAB „Palangos ūkis“ baigė pelningai, todėl yra abejonė, ar šios paskolos įmonei buvo būtinos. Paskolų sutartys sudarytos V. Š. jau turint skolų ne tik valstybės biudžetui, tačiau paskolos sutartyse neaptartos paskolos davėjo palūkanos, kyla abejonių, kokie buvo tikrieji paskolos suteikimo motyvai.Ieškovė nurodė, kad ginčijami sandoriai atitinka actio Pauliana ieškinio instituto paskirtį, jais pažeistos ieškovės kaip kreditorės teisės ir interesai. Sandorių sudarymo dieną ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovė neturi įrodymų, ar teismo sprendimų, kad V. Š. privalėjo 2015 m. skolinti pinigines lėšas UAB „Palangos ūkis“. 2016-10-03 trišalę paskolos perleidimo sutartį pasirašė V. Š., jo sūnus L. Š. ir įmonė, kurioje komercijos direktoriumi dirba V. Š.. Todėl yra pagrindas sandorio šalis laikyti nesąžiningomis. Paminėtais sandoriais šalys pirmenybę suteikė ne atsiskaitymui su valstybės biudžetu, o UAB „Palangos ūkis“. Įmonė, sudarydama su V. Š. paskolos sutartis, galėjo ir turėjo pasverti riziką, ar toks sandoris nepažeis kitų kreditorių teisių. Įmonė registruota Palangoje, tai nedidelis miestas, o V. Š. žinomas asmuo (Palangos miesto tarybos narys). V. Š. įmonėje ne vienerius metus eina komercijos direktoriaus pareigas, todėl tikėtina, kad apie V. Š. skolinius įsipareigojimus įmonei buvo žinoma. 2016-10-03 trišalės paskolos perleidimo sutarties pagrindu buvo panaikinta VMI galimybė iš dalies susigrąžinti iš V. Š. prievolę, taip pažeistos ieškovės kaip kreditorės teisės, padarant žalą valstybei. V. Š. yra pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o likęs skolininko turtas yra įkeistas bankams, ieškovės kaip kreditorės galimybė patenkinti savo reikalavimą iš skolininko turto tapo neįmanoma. Sandorių aplinkybės ieškovei tapo žinomos tik mokestinio tyrimo metu (Klaipėdos apskrities VMI 2017-05-09 pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą), todėl ieškovė nepažeidė termino actio Pauliana ieškiniui pateikti. Nurodė ir tai, kad nepaisant to, jog įmonė pagal paskolų sutartis grąžino V. Š. 23 000 Eur, o L. Š. paskolos davėjui – 47 000 Eur, V. Š. šių sumų nepanaudojo atsiskaityti su ieškove, o 2016-10-03 trišale paskolos perleidimo sutartimi nesąžiningi atsakovai iš ieškovės atėmė galimybę susigrąžinti 70 000 Eur skolą. Kadangi restitucija dėl V. Š. negalima (jis yra nemokus), todėl ši 70 000 Eur suma priteistina ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Palangos ūkis“, t. y. skiriama šį ieškinį pareiškusios kreditorės reikalavimui patenkinti.V. Š. ir L. Š. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad paskolos sutarties esmė – laikinas terminuotas tam tikros piniginės sumos perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn. Tokia sutartis nėra neatlygintinė, neatitinka dovanojimo sutarties esmės, nepablogina kreditoriaus (piniginių lėšų skolintojo) ir jo paties kreditorių turtinės padėties. Nurodė ir tai, kad pagal paskolos sutartį nėra vykdomi atsiskaitymai pagal kokias nors ankstesnes prievoles su paskolos gavėju. L. Š. 2015-01-14 ir 2016-10-03 atlygintinėmis reikalavimo teisės perleidimo sutartimis perėmė 70 000 Eur reikalavimo teises iš V. Š. į UAB „Palangos ūkis“. L. Š. sumokėjo V. Š. visų perimamų reikalavimų sumą – 70 000 Eur. Vadinasi, V. Š. mokumas buvo sugrąžintas į tokią pačią padėtį, kokia buvo prieš paskolos sutarčių sudarymą.UAB „Palangos ūkis“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad siekiant nustatyti, ar šioje byloje ginčijami sandoriai pažeidė kreditorės, t. y. ieškovės, teises, būtina nustatyti, koks buvo ginčijamų sandorių galutinis rezultatas ieškovei. 2015-11-17 sudaryta paskolos sutartimi gautą 20 000 Eur paskolą UAB „Palangos ūkis“ grąžino V. Š. 2016-05-27. 2015-12-18 sudaryta paskolos sutartimi gautą 50 000 Eur paskolos dalį, kurios dydis 3 000 Eur, UAB „Palangos ūkis“ grąžino V. Š. 2016-05-27. 2016-10-03 trišale paskolos perleidimo sutartimi iš 2015-12-18 paskolos sutarties kylančio reikalavimo dalį į 47 000 Eur V. Š. perleido L. Š., kuris pagal šią paskolos perleidimo sutartį sumokėjo V. Š. visą 47 000 Eur reikalavimo sumą. Taigi 2015-11-17, 2015-12-18 paskolos sutarčių ir 2016-10-03 paskolos perleidimo sutarties galutinis rezultatas – V. Š. sugrįžo visa jo paskolinta 70 000 Eur suma. Nurodė ir tai, kad UAB „Palangos ūkis“ jau yra gražinęs viską, ką V. Š. yra perdavęs jai vykdydamas sutartį. Todėl tos pačios sumos priteisimas iš UAB „Palangos ūkis“ reikštų, kad iš šios bendrovės nepagrįstai antrą kartą reikalaujama įvykdyti sutartis (paskolos) ir mokėti pinigines sumas, kurias UAB „Palangos ūkis“ jau yra sumokėjusi. Toks pakartotinis mokėjimas nepagrįstai pažeistų UAB „Palangos ūkis“ teises, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Taip pat reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą UAB „Palangos ūkis“ sąskaita. Nurodė ir tai, kad V. Š., nors ir neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų su UAB „Palangos ūkis“ nevykdė. Lėšų paskolinimas negali būti prilyginamas atsiskaitymui su UAB „Palangos ūkis“, kaip su kreditore. Todėl nagrinėjamai bylai, joje ginčijamiems sandoriams yra neaktualus, neturi teisinio ryšio ieškovės nurodytas CK 6.930¹ str., reglamentuojantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumą. Nurodė, kad ieškovė pasirenka atsakovus ne teisiniais pagrindais, o tiesiog siekdama atsakovu patraukti bent vieną mokų teisinių santykių dalyvį, neatsižvelgdama į jo rolę ir kitas faktines aplinkybes, taip pat ignoruodama actio Pauliana ieškinio paskirtį ir teisinį reglamentavimą.Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. V. Š. yra faktinis įmonės vadovas, įmonei padeda, kiek gali, yra aukščiau už įmonės vadovę. Įmonei trūko apyvartinių lėšų, todėl įmonės vadovas turėjo skirti dėmesį kreditoriams, tačiau to nebuvo. Įmonės kaltė yra ta, kad įmonė (jos atstovo) parašais patvirtino paskolos sutartis, paskolos sutarčių perleidimą. Paskolos suteikimas prilygsta atsiskaitymui su kreditoriais. V. Š., būdamas skolingas valstybei, neturėjo teisės skolinti įmonei. Ieškovės kaip kreditorės teises pažeidė V. Š., UAB „Palangos ūkis“, nes neužtikrino pinigų patekimo į valstybės biudžetą, todėl prašoma iš UAB „Palangos ūkis“ priteisti 70 000 Eur sumą.Bylos nagrinėjimo metu V. Š. su ieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad įmonei trūko apyvartinių lėšų, todėl jis iš asmeninių lėšų atliko būtinus pirkimus (o ne skolino pinigus), vėliau buvo susumuota ir įmonės įsiskolinimas jam įformintas paskolomis. Paskolos sutartyse nurodyta suma susidarė per metus. Dirbo įmonėje, ja tikėjo, todėl ir padėjo įmonei, kiek galėjo. Pirkimai buvo atliekami iš namuose turėtų grynųjų pinigų, kurie yra deklaruoti. Dėl ieškovės ginčijamų sandorių jo turtinė padėtis nepablogėjo. Grąžintus pinigus išleido savo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Ieškinys yra nepagrįstas ir nesuprantamas.Bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB „Palangos ūkis“ ir trečiojo asmens L. Š. atstovas advokato padėjėjas Giedrius Skrinska su ieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad L. Š. žinojo, jog V. Š. turi problemų, bet apie jo įsipareigojimus ieškovei nežinojo. Patvirtino, kad V. Š. ir L. Š. yra tėvas ir sūnus. Ginčijamų paskolų sutarčių šalys yra toje padėtyje, kurioje buvo. Nėra teisės normos, įpareigojančios paskolos gavėją ieškoti paskolos davėjo kreditorių ir paskolintą sumą atiduoti kreditoriams, o ne paskolos davėjui. L. Š., įmonė valstybei neskolingi.Liudytoja G. S. paaiškino, kad dirbo UAB „Palangos ūkis“ vadove nuo 2013 iki 2017 metų, išėjo iš darbo dėl asmeninių priežasčių. Nurodė, kad turi aukštąjį buhalterinį išsilavinimą. Įmonei trūko apyvartinių lėšų, V. Š. yra komercijos direktorius, atskaitingas asmuo, iš savo asmeninių lėšų atliko būtinus ūkinius pirkimus. Po to buvo susumuota ir įmonės įsiskolinimas V. Š. įformintas paskolos sutartimis. Įmonė buvo gavusi iš antstolio vykdomąjį raštą dėl išskaitų vykdymo iš V. Š. darbo užmokesčio, tai ir buvo daroma, tačiau draudimo skolintis įmonei iš V. Š. nebuvo. Patvirtino, kad ji buvo ir faktinė įmonės vadovė, atsakinga už sandorių sudarymą, klientų paiešką. V. Š. – komercijos direktorius, jo sritis – ūkiniai reikalai, pirkimai. Akcininkas L. Š. įmonę valdant nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės aplinkybės

Iš V. Š. 2014 metų metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos nustatyta, kad V. Š. ne banke turėjo 50 000 Lt ir UAB „Palangos ūkis“ buvo paskolinęs 345 000 Lt (95 000 Lt ir 250 000 Lt; nuo 2015-01-01 Lietuvoje įvestas euras). Iš V. Š. 2015 metų metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos nustatyta, kad V. Š. ne banke turėjo 44 400 Eur ir UAB „Palangos ūkis“ buvo paskolinęs 70 000 Eur. Iš V. Š. 2016 metų metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos nustatyta, kad V. Š. ne banke turėjo 44 400 Eur. Teismui pateikta UAB „Palangos ūkis“ komercijos direktoriaus V. Š. 2015-12-31 avanso apyskaita. 2015-11-17 paskolos sutartimi V. Š. paskolino UAB „Palangos ūkis“ 20 000 Eur, paskolos grąžinimo terminas – 2016-11-17. 2016-05-27 patvirtinimu apie paskolos grąžinimą V. Š. patvirtino, kad pagal 2015-11-17 paskolos sutartį UAB „Palangos ūkis“ grąžino 20 000 Eur paskolą. 2015-12-18 paskolos sutartimi V. Š. paskolino UAB „Palangos ūkis“ 50 000 Eur, paskolos grąžinimo terminas – 2016-12-18. 2016-05-27 patvirtinimu apie paskolos grąžinimą V. Š. patvirtino, kad pagal 2015-12-18 paskolos sutartį UAB „Palangos ūkis“ grąžino 3 000 Eur paskolą. 2016-10-03 paskolos perleidimo sutartimi sutarties šalys UAB „Palangos ūkis“, V. Š. ir L. Š., V. Š. perdavė L. Š. visas su 47 000 Eur skola susijusias teises ir pareigas.Ieškovė nurodė, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeista atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarka, reglamentuota CK 6.930¹ straipsnyje. Paskolos suteikimas prilygsta atsiskaitymui su kreditoriais. V. Š. būdamas skolingas valstybei neturėjo teisės skolinti įmonei. Atsakovai, trečiasis asmuo su šiais ieškovės argumentais nesutiko. Nurodė, kad pagal paskolos sutartį nėra vykdomi atsiskaitymai pagal kokias nors ankstesnes prievoles su paskolos gavėju. Lėšų paskolinimas negali būti prilyginamas atsiskaitymui su UAB „Palangos ūkis“, kaip su kreditore. Todėl nagrinėjamai bylai, joje ginčijamiems sandoriams yra neaktualus, neturi teisinio ryšio ieškovės nurodytas CK 6.930¹ str., reglamentuojantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumą. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių argumentus, konstatuoja, kad ieškovės argumentai yra nepagrįsti. „Vikipedijoje“ nurodyta, kad žodžio atsiskaitymas reikšmė – procesas ar veiksmas, kurio metu padengiamas arba sumažinamas vieno fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui atsilyginant už kokią nors (buvusią ar būsimą) veiklą, paslaugą, darbą, prekę, paskolą ir kt. Naudodamas pinigus atsiskaitymams mokėtojas moka pinigus arba atlieka lėšų pervedimą ir kartu sumažina arba padengia savo įsipareigojimą prieš pinigų arba lėšų gavėją. Esant nurodytai žodžio atsiskaitymas reikšmei, teismas sutinka su atsakovų ir trečiojo asmens argumentais, kad lėšų paskolinimas negali būti prilyginamas atsiskaitymui su UAB „Palangos ūkis“, kaip su kreditore. Todėl pagristi atsakovų ir trečiojo asmens argumentai, kad nagrinėjamai bylai, joje ginčijamiems sandoriams yra neaktualus, neturi teisinio ryšio ieškovės nurodytas CK 6.930¹ str., reglamentuojantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumą.Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs ir tai, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba tai, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog ieškovės ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės kaip kreditorės teises. Visų pirma, dėl ieškovės ginčijamų sandorių V. Š. netapo nemokus, reali galimybė V. Š. atsiskaityti su ieškove ir įvykdyti prievolę nesumažėjo, nes 2015-11-17, 2015-12-18 paskolos sutarčių ir 2016-10-03 paskolos perleidimo sutarties galutinis rezultatas – V. Š. sugrįžo visa jo paskolinta 70 000 Eur suma. Antra, V. Š., neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų su UAB „Palangos ūkis“ nevykdė (plačiau sprendimo 14 p.). Trečia, byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ginčijamais sandoriais kitaip buvo pažeisti ieškovės kaip kreditorės interesai, nes nenustatyta, jog dėl ginčijamų sandorių sumažėjo ar nebeliko realios galimybės V. Š. atsiskaityti su valstybės biudžetu. Įvertinus tai, kad V. Š. sugrįžo visa jo paskolinta 70 000 Eur suma, ieškovės argumentai, kad V. Š., būdamas skolingas valstybei, neturėjo teisės skolinti įmonei, ieškovės kaip kreditorės teises ginčijamais sandoriais pažeidė V. Š., UAB „Palangos ūkis“, nes neužtikrino paskolintų ir (ar) grąžintų pinigų patekimo į valstybės biudžetą, nėra pakankami daryti priešingą išvadą, t. y. konstatuoti, kad ginčijamais sandoriais kitaip buvo pažeisti ieškovės kaip kreditorės interesai (CPK 178, 185 str.).Dėl kitų šalių argumentų teismas atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 str.).Byloje nėra duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.