- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-456-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00632-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4557-831/2018 pagal nepilnamečio E. A. įstatyminės atstovės R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. A. 2018 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, kuriame prašė teismo nustatyti juridinį faktą, kad R. A. įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į statinius - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad maždaug nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvai, o vėliau ir ji iki šio laiko, atvirai ir nepertraukiamai, faktiškai naudojasi statiniais – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo statiniai). Iki pilnametystės ten gyveno su M. R. ir T. R., kurie buvo pareiškėjos biologiniai tėvai. Tėvai yra mirę, mama mirė (duomenys neskelbtini), tėtė (duomenys neskelbtini). Tėvams mirus, ginčo statiniuose liko gyventi su šeima, buvusiu sutuoktiniu R. A. (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)) ir vaikais. Ginčo statiniai (ūkinis pastatas, rūsys ir kiemo statiniai) VĮ Registrų centro duomenų banke registruoti neegzistuojančios įmonės „Prekybos įrenginių įmonė“ vardu, šioje įmonėje dirbo pareiškėjos tėtė M. R. ir mama T. R., todėl jiems, kaip įmonės darbuotojams buvo patikėtas nurodytas turtas, naudotis savo reikmėms. Ši šiuo metu neegzistuojanti įmonė jos tėvams leido naudotis statiniais, tačiau negalima laikyti, kad turtas turi savininką. Ginčo statinių kadastriniai matavimai atlikti, daiktinės teisės į turtą „(duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruotos VĮ Registrų centre 1993 m. balandžio 8 d., remiantis 1992 m. lapkričio 16 d. miesto (rajono) valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ginčo turtas oficialaus savininko neturi daugiau kaip dešimt metų. Likvidavimo kortoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gamykla likviduota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinė gamykla reorganizuota į AB (duomenys neskelbtini), tačiau ginčo turto savininkas nepasikeitė ir nekilnojamas turtas nebuvo perduotas naujam savininkui AB (duomenys neskelbtini), kuris baigė veiklą dėl bankroto. Ginčo turtu pradėta naudotis sąžiningai, tokiu koks yra išsaugotas iki šio laiko, pastatai naudojami pagal paskirtį - ūkiui, nuo (duomenys neskelbtini), todėl niekas kitas neturi daugiau teisių už pareiškėją į statinius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė teismo pareiškėjos pareiškimą atmesti.
4. Nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad ginčo statinių valdymas atitinka visas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas. Pareiškėja neįrodė visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.68 – 4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimo. (duomenys neskelbtini) buvo valstybinė ir dalies jos turto pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta AB (duomenys neskelbtini), duomenų apie tai, kad ginčo statiniai buvo privatizuoti pareiškėjos tėvų ar perduoti AB (duomenys neskelbtini) nėra. Todėl laikytina, jog pareiškėja neįrodė, kad ginčo statiniai nėra valstybės nuosavybė. Taip pat nurodė, jog, nustačius, kad ginčo statiniai buvo perduoti AB (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, šios bendrovės kreditoriai ir akcininkai įgytų teisę reikšti atitinkamus reikalavimus į šios įmonės turtą, kadangi Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-143-153/1997 AB (duomenys neskelbtini) veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. Pareiškėja neįrodė ir dar vienos sąlygos – kad niekas neturi daugiau teisių į statinius. Be to, pareiškėja, nurodydama, kad įmonė leido naudotis ginčo statiniais pareiškėjos tėvams, kurie buvo šios įmonės darbuotojais, nepateikė jokių tokias nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja priėmė palikimą po tėvų mirties. Todėl laikė, jog pareiškėja neįrodė teisėto daikto valdymo.
5. Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą prašė teismo pareiškėjos pareiškimą spręsti savo nuožiūra.
6. Nurodė, kad asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdytojo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį. Ginčo turtas Vilkaviškio rajono savivaldybei nepriklauso. Atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, vertintina, jog pareiškėjos pareiškimas atitinka CK 4.68 – 4.71 straipsniuose apibrėžtas sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
8. Teismas nustatė, jog pareiškėja nepateikė teismui jokių pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėja nepateikė dokumento, patvirtinančio palikimo, atsiradusio po tėvų mirties, priėmimą. Taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo statiniai buvo privatizuoti pareiškėjos tėvų ar perduoti AB (duomenys neskelbtini). Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad daiktinės teisės į ginčo turtą yra įregistruotos viešame registre pabaigusios savo veiklą valstybės įmonės vardu, sprendė, kad pareiškėja neįrodė visų CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, o būtent, kad ginčo statiniai buvo valdomi teisėtai bei, kad šie statiniai nėra valstybės nuosavybė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu pareiškėja R. A. prašo apeliacinį skundą tenkinti, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti įgyjamosios senaties faktą, kad R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra įgijusi nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, į statinius - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi reikalinga atnaujinti įrodymų tyrimą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus materialines ir procesines teisės normas, visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus, neteisingai išaiškinus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 – 533 straipsnius, CK 4.68 straipsnio taikymo nuostatas, nepritaikius vieningos teismų praktikos suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, neįtraukiant dalyvauti byloje bylos baigtimi suinteresuotų asmenų – nekilnojamojo turto bendrasavininkų. Nurodo, kad S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), yra ginčo turto bendrasavininkė, kurios pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįtraukė dalyvauti teismo procese nagrinėjant civilinę bylą. Šis asmuo yra ne tik suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau yra ir asmuo turtintis teisę reikšti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais, nes pagal turto charakteristiką ji turi tokias pačias teises pretenduoti į bendro naudojimo žemės sklype esančius statinius. Teismo sprendimas jos teisėms ir teisėtiems interesams turi reikšmę.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja neįrodė savo teisės į ginčo daiktą įgijimo. Kad tokią teisę pareiškėja turi, liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – ginčo statinių kadastriniai matavimai, daiktinės teisės į turtą (duomenys neskelbtini) vardu (duomenys neskelbtini), remiantis (duomenys neskelbtini) miesto (rajono) valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos VĮ Registrų centras, turtas oficialaus savininko neturi daugiau kaip dešimt metų. V. K. prekybos įrengimų įmonės gamykla likviduota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. K. prekybos įrenginių gamykla reorganizuota į AB (duomenys neskelbtini), tačiau turto savininkas nepasikeitė ir nekilnojamasis turtas neperduotas naujam savininkui AB (duomenys neskelbtini), kuris baigė veiklą dėl bankroto. Ginčo turtu pradėta naudotis sąžiningai. Ūkinis pastatas ir šiltnamis ir toliau naudojami pagal paskirtį.
1.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog statiniai nėra valstybės nuosavybė. VĮ Registrų centras pažyma patvirtina, kad ginčo statiniai yra registruoti neegzistuojančios įmonės (duomenys neskelbtini) vardu, o tai reiškia, kad statiniai faktiškai neturi savininko, kadangi ši įmonė likviduota (duomenys neskelbtini).
1.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja privalėjo pateikti teismui įrodymą, patvirtinantį, kad pareiškėjos tėvams, kaip įmonės darbuotojams buvo suteikti statiniai. Teismui buvo pateikti visi rašytiniai įrodymai, kuriuos gavo archyvas likvidavus įmonę (duomenys neskelbtini). Manydamas, kad pareiškėja gali ir privalo pateikti teismui papildomus įrodymus, teismas galėjo ją įpareigoti tai atlikti.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė materialinės ir/ar procesinės teisės normų, savo sprendime nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus dokumentus, pagrįstai nustatė, kad VĮ Registrų centre nuo 1993 m. balandžio 8 d. įregistruota (duomenys neskelbtini) gamyklos nuosavybės teisė į šiltnamį ir kiemo rūsį, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas - Miesto (rajono) valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) V. K. prekybos įrengimų gamykla buvo reorganizuota į AB (duomenys neskelbtini), kuriai buvo perduota dalis (duomenys neskelbtini) gamyklos turto. (duomenys neskelbtini) gamykla išregistruota. Tarp naujai įsteigtai AB (duomenys neskelbtini) perduoto turto šiltnamis ir kiemo rūsys nebuvo nurodyti. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 1-18 „Dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų statuso“, pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) gamykla nuo (duomenys neskelbtini) perėjo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, o šiai gamyklai priklausęs ir neperduotas turtas, įskaitant šiltnamį ir kiemo rūsį, perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybėn.
Šalies argumentai
2.2. Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta S. U., kurios teisėms ir pareigoms teismo sprendimas turi reikšmę. Pareiškėja turėjo pareigą nurodyti visus asmenis, kurie gali turėti suinteresuotumą įgyti nuosavybės teises į pareiškime nurodytus statinius. Pati pareiškėja aiškino, kad būtent ji pati sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai šiuos statinius valdė daugiau kaip 10 metų ir niekas neturi daugiau teisių į šiuos statinius. Apie tai, kad S. U. valdė ar pretendavo valdyti pareiškime nurodytus statinius pareiškėja jokių duomenų nepateikė. Teismas pagrįstai ir vienareikšmiškai konstatavo, kad gamyklai priklausęs ir neperduotas turtas, įskaitant šiltnamį ir kiemo rūsį, perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybėn. Todėl S. U. neturi ir negali turėti suinteresuotumo (nuosavybės ar valdymo teisės) į turtą, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, o bylos gražinimas pirmosios instancijos teismui tik dėl šios priežasties prieštarautų teisingumo, protingumo, proceso ekonomiškumo ir kitiems civilinės teisės principams, tuo labiau, kad to apeliantė ir neprašo. Be to, 2018 m. lapkričio 13 d. Marijampolės apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-4557-831/2018, kurioje buvo atmestas visiškai analogiškas pareiškėjos S. U. pareiškimas dėl tame pačiame sklype esančio kito rūsio ir kito šiltnamio nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Todėl šia byla jokios S. U. teisės nebuvo ir negalėjo būti pažeistos.
11. Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio savivaldybės administracija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
13. Pareiškėja apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti įvertinti nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka.
Dėl apeliacinio skundo
14. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
15. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
16. Nustatyta, kad pareiškėja prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį į ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kadangi, pasak apeliantės, ji šį turtą teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo kaip savo, daugiau nei 10 metų.
17. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
18. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).
19. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus materialines ir procesines teisės normas, visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus, neteisingai aiškinant įstatymo nuostatas, nesivadovaujant vieninga teismų praktika suformuota tokio pobūdžio bylose, neįtraukiant dalyvauti byloje bylos baigtimi suinteresuotų asmenų – nekilnojamojo turto bendrasavininkų. Teismas iš byloje esančių įrodymų ir VĮ Registrų centro gautų duomenų (CPK 179 straipsnio 2 dalis) nustatė, kad VĮ Registrų centre nuo 1993 m. balandžio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. ginčo turtas buvo registruotas (duomenys neskelbtini) vardu, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo pagrindas 2018 m. rugsėjo 20 d. klaidų ištaisymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. ginčo turtas registruotas (duomenys neskelbtini) gamyklos vardu, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gamykla buvo reorganizuota į AB (duomenys neskelbtini), kuriai buvo perduota dalis (duomenys neskelbtini) gamykla turto, tarp kurio ginčo turtas nebuvo nurodytas. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gamykla išregistruota. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 1-18 „Dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų statuso“, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) gamykla nuo 1990 m. kovo 13 d. perėjo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, o šiai gamyklai priklausęs ir neperduotas turtas, įskaitant ginčo turtą, perėjo valstybės nuosavybėn. Nors nuosavybės teisė nėra išviešinta, t. y. išraše nėra nurodyta, kam šios patalpos priklauso po (duomenys neskelbtini) gamyklos išregistravimo. Tačiau, kaip jau minėta, nuosavybės teisės į patalpas neįregistravimas viešajame registre nereiškia, kad jos nepriklauso valstybei.
21. Spręsdamas dėl apeliantės apeliacinio skundo argumento dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas egzistuoja, be kitų atvejų, tais atvejais, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Teismo sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė –sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 91 punktas).
23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas nenustatė ir į bylos nagrinėjimą neįtraukė pareiškėjai priklausančio turto bendrasavininkės S. U., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi ir turinti teisę reikšti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais dėl bendro naudojimo žemės sklype esančių statinių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl ginčo turto – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo fakto pagal įgyjamąją senatį nustatymo, kadangi, pasak apeliantės, ji viena šį turtą teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų. Apeliantei nenurodžius asmenų, turinčių suinteresuotumą įgyti nuosavybės teises į ginčo statinius, priešingai, nurodžius, jog daugiau niekas neturi teisių į ginčo turtą, o pirmosios instancijos teismui nustačius, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl S. U. materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįsta, jog neegzistuoja pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 320 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdamas pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.