- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 2YT-4557-831/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00632-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos bei valstybės įmonės „Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant G. B.,
nedalyvaujant pareiškėjai R. A., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos bei valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal nepilnamečio E. A. įstatyminės atstovės R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. A. prašo teismą nustatyti juridinį faktą, kad R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į statinius - ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiltnamį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav. (b.l. 2-3).
Šis pareiškimas teisme priimtas 2018 m. gegužės 24 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė bei pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad maždaug nuo 1968 m. pareiškėjos tėvai, o vėliau ir ji iki šio laiko, atvirai ir nepertraukiamai, faktiškai naudojasi statiniais - gyvenamuoju namu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, ūkiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiltnamiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav.
Iki pilnametystės ten gyveno su M. R. ir T. R., kurie buvo pareiškėjos biologiniai tėvai. Tėvai yra mirę, mama mirė 2013-02-08, tėtė 1998-10-22.
Tėvams mirus nurodytuose statiniuose liko gyventi su šeima, su R. A., su kuriuo jau yra išsituokusi ir vaikais.
Statiniai (ūkinis pastatas, rūsys ir kiemo statiniai) VĮ Registrų centras duomenų banke registruoti neegzistuojančios įmonės „Prekybos įrenginių įmonė“ vardu, šioje įmonėje dirbo pareiškėjos tėtė M. R. ir mama T. R., todėl jiems, kaip įmonės darbuotojams buvo patikėtas nurodytas turtas, naudotis savo reikmėms. Ši neegzistuojanti įmonė jos tėvams leido naudotis statiniais, tačiau šiuo metu negalima laikyti, kad turtas turi savininką, nurodytą įmonę.
Ten gyveno ir užaugo jau trys pareiškėjos šeimos kartos.
Statinių kadastriniai matavimai atlikti, daiktinės teisės į turtą Prekybos įrengimų įmonės vardu įregistruotos VĮ Registrų centras 1993-04-08, remiantis 1992-11-16 miesto (rajono) valdybos potvarkiu Nr. 693 p, bet turtas oficialaus savininko neturi daugiau kaip dešimt metų. „Likvidavimo kortoje“ nurodoma, kad Valstybinės Kybartų prekybos įrengimų įmonės gamykla likviduota 1993-07-08.
1993-05-21 Kybartų valstybinė prekybos įrenginių gamykla reorganizuota į AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau turto savininkas nepasikeitė ir nekilnojamas turtas nebuvo perduotas naujam savininkui AB „(duomenys neskelbtini)“, kuris baigė veiklą dėl bankroto. Turtu pradėta naudotis sąžiningai, tokiu koks yra išsaugotas iki šio laiko, pastatai naudojami pagal paskirtį - ūkiui, nuo 1968 m., todėl niekas kitas neturi daugiau teisių už pareiškėją į statinius. (b.l. 2-3, garso įrašas nuo 13:33:48 ir nuo 13:40:23)
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos valdomas nekilnojamas daiktas savivaldybei nepriklauso. Neprieštarauja, kad teismas išspręstų bylą iš esmės savo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 32-33).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Valstybės Įmonės Turto banko nuomone, svarbu nustatyti, ar butas nėra valstybės (savivaldybėj nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui Įgyti pagal Įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjo sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, neš šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali Įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės Įgyjamosios senaties būdu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 12 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013). Lietuvos A. T. praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m, lapkričio 10 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turte į privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal Įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti Įgytus nuosavybės teise Įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.
Šioje byloje pareiškėja nurodė, kad nekilnojamojo turto registre statiniai registruoti „P. Į. įmonės“ vardu, Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ši įmonė buvo valstybinė ir dalies jos turto pagrindu 1993-05-21 buvo Įsteigta AB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų apie tai, kad pareiškime nurodyti statiniai buvo privatizuoti pareiškėjos tėvų ar perduoti AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Atitinkamai tai reiškia, kad pareiškėja šioje byloje neįrodė vienos iš aukščiau minėtų įgyjamosios senaties taikymo sąlygos – t.y. kad statiniai nėra valstybės nuosavybė.
Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad statiniai buvo perduoti AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn, pažymėtina, kad 2006-09-15 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-143- 153/1997 AB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. Minėtame teismo sprendime inetr alto konstatuota, kad akcinės bendrovės antros ir trečios eilės kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti. Be to, ribotos atsakomybės juridinio asmens turtas, atsiskaičius su šios įmonės kreditoriais, liktų šios įmonės akcininkų nuosavybe. Tai reiškia, kad, nustačius, jog statiniai buvo perduoti AB „(duomenys neskelbtini)» šios bendrovės kreditoriai ir akcininkai turi teisę reikšti atitinkamus reikalavimus | šios įmonės turtą, todėl, vadovaujantis CK 4.26 straipsnio 3 dalimi ir 4.70 straipsnio 1 dalimis, pareiškėja, tiek užvaldydama daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką negalėjo būti įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą. Atitinkamai, tai reikštų, kad pareiškėja šioje byloje neįrodė vienos iš aukščiau minėtų įgyjamosios senaties taikymo sąlygos - t.y. kad niekas neturi daugiau teisių už pareiškėją į statinius.
Galiausiai, kaip jau minėta, pareiškėja privalo įrodyti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo įgyjamąja senatimi vieną iš būtinųjų sąlygų - teisėtą daikto valdymą. Lietuvos A. T., apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra išaiškinęs, kad „Teisėtas yra daikto valdymas, Įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o <...> pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4,23 straipsnio 2, 3 dalys) (žr. LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 ra. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Šiuo atveju pareiškėja nurodo, kad įmonė leido naudotis statiniais pareiškėjos tėvams, kurie buvo šios įmonės darbuotojais, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė. Taip pat į bylą nėra pateiktas dokumentas, kuris patvirtintų, kad pareiškėja priėmė palikimą atsiradusį po tėvų mirties. Todėl pareiškėja šioje byloje neįrodė vienos iš aukščiau minėtų įgyjamosios senaties taikymo sąlygos – t.y. teisėto daikto valdymo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, valstybės įmonės Turto banko nuomone, kad pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į butą įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti ir prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti. (b.l. 32-33)
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmestinas.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos A. T. (toliau – LAT) 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Pareiškėja nurodo, kad jos tėvai nuo 1968 m. naudojosi statiniais - gyvenamuoju namu unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė, ūkiniu pastatu unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir šiltnamiu unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav. Iki pilnametystės pareiškėja ten gyveno su M. R. ir T. R., kurie buvo pareiškėjos biologiniai tėvai. Tačiau teismui nebuvo pateikti jokie šias aplinkybes patvirtinantys duomenys. Pareiškėja nurodo, kad „Prekybos įrenginių įmonė“ leido naudotis statiniais pareiškėjos tėvams, kurie buvo šios įmonės darbuotojais, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė. Taip pat į bylą nėra pateiktas dokumentas, kuris patvirtintų, kad pareiškėja priėmė palikimą atsiradusį po tėvų mirties. Todėl pareiškėja šioje byloje neįrodė vienos iš įgyjamosios senaties taikymo sąlygos – t.y. teisėto daikto valdymo.
Nekilnojamojo turto registre statiniai registruoti „P. Į. įmonės“ vardu (b.l. 12-14). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Ši įmonė buvo valstybinė ir dalies jos turto pagrindu 1993-05-21 buvo Įsteigta AB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 16-17, 20, 21, 22, 23). Duomenų apie tai, kad pareiškime nurodyti statiniai buvo privatizuoti pareiškėjos tėvų ar perduoti AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Atitinkamai tai reiškia, kad pareiškėja šioje byloje neįrodė vienos iš įgyjamosios senaties taikymo sąlygos – t.y. kad statiniai nėra valstybės nuosavybė.
Pagal pareiškėjos pareiškimą, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, ir byloje esančių rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t.y.: nustatyta kad daiktinės teisės į turtą yra įregistruotos viešame registre pabaigusios savo veiklą valstybės įmonės vardu; pareiškėja neįrodė, kad nekilnojamojo turto objektai - ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiltnamis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav. buvo valdomi teisėtai bei, kad šie statiniai nėra valstybės nuosavybė.
Atsižvelgiant į tai teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teises į ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsy unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiltnamį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.