Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-20 · Civilinė byla Nr. 2A-2029-153/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-20
Bylos Nr.
2A-2029-153/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Izolda Nėnienė, Neringa Venckienė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
G. G.
Civilinė byla Nr. 2A-2029-153/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėjas A. G.;

procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 14.4, 14.5.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,dalyvaujant ieškovo R. J. atstovui advokatui N. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. G. personalinės įmonės apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-87-644/2011 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei G. G. personalinei įmonei dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. J., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė jo naudai iš atsakovės G. G. personalinės įmonės priteisti: 1) 2 570 Lt neišmokėtą darbo užmokestį iki ieškinio pareiškimo dienos; 2) vidutinį darbo užmokestį iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) 295,60 Lt delspinigius iki ieškinio pareiškimo dienos; 4) 0,07 procento dydžio delspinigius, skaičiuojant nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) 1 500 Lt išlaidas už teisinę pagalbą; 6) 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 2-4, 91).

Ieškovas nurodė, kad jis 2000-03-13 buvo priimtas dirbti į G. G. personalinę įmonę vadybininko pareigoms. Darbo sutartimi šalys sutarė, jog ieškovui bus mokamas minimalus Lietuvos Respublikos norminiais aktais nustatytas darbo užmokestis. 2009 m. pabaigoje atsakovė pradėjo nebemokėti darbo užmokesčio, tuo metu ieškovas dirbo 0,5 etato, ir tokia situacija tęsėsi iki 2010-06-15, kuomet ieškovas, nebeturėdamas galimybės toliau dirbti, negaudamas darbo užmokesčio ir neturėdamas lėšų pragyvenimui, buvo priverstas nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. Atsakovė nei atleidimo dieną 2010-06-15, nei vėliau su ieškovu neatsiskaitė, todėl pagal DK 141 str. 1 ir 3 d. ji turi sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti su ieškovu laiką.

Atsakovė G. G. personalinė įmonė su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino reikalavimą dėl 1 361 Lt dydžio neišmokėto darbo užmokesčio bei 177,54 Lt delspinigių priteisimo, kitą ieškinio dalį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas 2008 m. vasario mėn. pabaigoje dėl nerūpestingumo sugadino kasos aparatą, dėl to atsakovė patyrė 600 Lt žalą, ieškovas už sugadintą kasos aparatą neatsiskaitė. Ieškovas taip pat negrąžino 300 Lt vertės iš atsakovės pasiskolintų sulankstomų aliuminio kopėčių. Su ieškovu nebuvo atsiskaityta dėl to, jog nebuvo žinoma jo gyvenamoji vieta.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės G. G. personalinės įmonės ieškovui R. J. 6 179 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, 177,54 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2010-09-17, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas, priteisė vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos, sprendimą dėl 400 Lt vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dalies priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovės valstybei 83,75 Lt.

Teismas nustatė, kad ieškovas į darbą G. G. personalinėje įmonėje priimtas dirbti pagal 2000-03-13 sudarytą darbo sutartį vadybininko-pardavėjo pareigoms, darbdaviui įsipareigojant mokėti darbuotojui 430 Lt darbo užmokestį. Darbo sutartis 2009-09-30 pakeista, nuo 2009-10-01nustačius ieškovui 0,5 etato darbo dieną. Darbo sutartis nutraukta 2010-06-15 įsakymu pagal DK 127 str. 1 p. (b. l. 34). Šalys pripažino, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną atsakovė liko su juo neatsiskaičiusi 1 361 Lt darbo užmokesčio.

Teismas nurodė, kad pagal DK 141 str. 2 d. ieškovo atleidimo iš darbo dieną atsakovė privalėjo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Nustačius neatsiskaitymo laiku faktą, atsiranda teisinės prielaidos spręsti dėl jo pasekmių, kurios priklauso nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo laiku ir visiškai atsiskaityta. Teismo nuomone, ieškovo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvo, o atsakovė turėjo galimybę su ieškovu atsiskaityti atleidimo dieną, nes byloje esantis mokėjimo žiniaraštis patvirtina, kad atsakovė 2010-06-15 ieškovui išmokėjo 400 Lt. Atsakovė neatsiskaitė su ieškovu, nes pirmiausia norėjo išspręsti ieškovo padarytų nuostolių atlyginimo klausimą. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta dėl to, jog nebuvo žinoma jo atsiskaitomoji sąskaita ar gyvenamoji vieta. Teismas nurodė, kad buvo uždelsta atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, todėl, remiantis DK 141 str. 3 d., darbuotojui turi būti sumokėtas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Teismas priteisė nesumokėtą 1 361 Lt darbo užmokestį atleidimo dieną, taip pat vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-06-15) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-06-15) įskaitytinai, t. y. už 2010 m. birželio mėn. 11 darbo dienų (209 Lt), 2010 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, 2011 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn. (už kiekvieną mėnesį po 400 Lt, iš viso už 11 mėn. – 4 400 Lt), bei už 2011 m. birželio mėn. 11 dienų (209 Lt), iš viso – priteisė 6 179 Lt. Taip pat iš atsakovės ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės 295,60 Lt delspinigius iki ieškinio pareiškimo dienos bei 0,07 procento dydžio delspinigius, skaičiuojant nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, turi būti tenkinami iš dalies. Vadovaujantis DK 207 str. 1 d., iš atsakovės ieškovui turi būti priteisti 177,54 Lt delspinigiai už neišmokėtą darbo užmokestį pagal atsakovės pateiktą apskaičiavimą. Teismo nuomone, nutrūkus darbo santykiams ir esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, taikytinas ne Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, bet CK 6.210, 6.261 straipsnių normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, bei CK 6.37 straipsnio 2 dalies norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimą priteisti 0,07 procento dydžio delspinigius, skaičiuojant nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė G. G. personalinė įmonė prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą, priteistą iš atsakovės ieškovui 6 179 Lt vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelstą atsiskaityti laikotarpį sumažinti iki 1 361 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei 177,54 Lt delspinigių, atitinkamai sumažinant ir bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmesti. Apeliantė nurodė šiuos motyvus:

Atsiliepimas

1) teismo išvada, jog ieškovo kaltės nebuvo, o atsakovė nepasinaudojo teismo nurodytomis galimybėmis atsiskaityti su ieškovu, yra nepagrįsta. Atsiliepime į ieškinį, surašytame 2010-10-25, atsakovė nurodė, kad neišmokėtą 1 235,81 Lt darbo užmokestį bei 177,54 Lt delspinigius ji gali išmokėti bet kuriuo metu, kai tik ieškovas nurodys savo sąskaitą banke. Ieškovas nuo 2010 m. spalio mėn. pabaigos sąmoningai delsė ir nei atsakovei, nei teismui nenurodė jokių duomenų, kur būtų galima pervesti jam priklausančią sumą;

2) ieškovui atleidimo iš darbo dieną buvo išmokėtas 400 Lt vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, o likę 1 361 Lt būtų sumokėti ieškovui atsiskaičius už sugadintą kasos aparatą ir negrąžintas įmonės kopėčias-stelažus. Po 5 mėnesių nuo atleidimo iš darbo dienos per kitą asmenį grąžindamas turėtą atsakovės turtą ieškovas pripažino, jog su atsakove pats nebuvo atsiskaitęs, todėl atsakovė pagrįstai jam atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo visos priklausančios darbo užmokesčio sumos;

3) teismas aukščiau nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl sprendimo argumentai, kad ieškovo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvo, yra nepagrįsti. Po atsiliepimo į ieškinį gavimo ieškovas sąmoningai delsė ir tokiu būdu siekė, kad praeitų kuo ilgesnis laikas ir būtų priteista didesnė vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laikotarpį;

4) ieškovas po darbo sutarties nutraukimo registravosi darbo biržoje darbo paieškai, jam buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, o nuo 2011-04-18 ieškovas dirba UAB „Prienų prekyba“ ir gauna darbo užmokestį;

5) ieškovui atleidimo iš darbo dieną buvo išmokėta jo vidutinio darbo užmokesčio suma, todėl teismas be pagrindo į tai neatsižvelgė ir priteisė vidutinį mėnesinį ieškovo darbo užmokestį už visą dėl ieškovo kaltės uždelstą su juo atsiskaityti laikotarpį, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir yra neproporcinga teisės pažeidimui sankcija įmonei.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo R. J. atstovas advokatas N. J. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Su apeliacinio skundo argumentais nesutiko dėl šių motyvų:

Atsiliepimas

1) apeliantės argumentai dėl to, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną dėl neva negrąžintų kopėčių-stelažų ir sugadinto kasos aparato, yra atmestini dėl to, kad atsakovė, kaip darbdavys, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovui buvo išduotos kopėčios-stelažai darbinėms funkcijoms vykdyti; nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ieškovo buvo reikalaujama šiuos stelažus grąžinti ir / ar kad šios kopėčios-stelažai neteisėtai buvo pas ieškovą; nepateikė jokių įrodymų, kad dėl padarytos žalos darbdaviui Darbo kodekso nustatyta tvarka buvo atliktas tyrimas, ieškovas pateikė pasiaiškinimus ir buvo konstatuotas darbo drausmės ar darbo sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ieškovui būtų kilusi materialinė atsakomybė už darbo metu padarytą žalą darbdaviui;

2) DK 224 str., 226 str. numato, kokiais atvejais iš darbo užmokesčio gali būti daromi išskaitymai, todėl apeliantės teiginiai apie tai, kad ieškovui darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną nebuvo išmokėtas dėl to, kad darbdaviui nebuvo atlyginta žala už neva sugadintą kasos aparatą ir neva negrąžintas kopėčias–stelažus, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys Darbo kodekso nuostatoms;

Šalies argumentai

3) apeliantė nenuosekliai nurodo priežastis, dėl kurių laiku nebuvo išmokėtas darbo užmokestis ieškovui. Apeliacinio skundo pradžioje aiškinama, kad apeliantė visuomet norėjo išmokėti darbo užmokestį ieškovui, tačiau neturėjo galimybės tai padaryti, nes nežinojo nei ieškovo adreso, nei atsiskaitomosios sąskaitos, o vėliau nurodo, kad atleidimo iš darbo dieną neturėjo pareigos išmokėti visą darbo užmokestį, nes ieškovas buvo padaręs žalos. Aplinkybė, kad atsiliepime į ieškinį apeliantė iš dalies jį pripažino, nereiškia, kad ji bandė sumokėti pripažįstamą sumą ieškovui, o pastarasis darbo užmokestį priimti delsė. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kad apeliantė bandė ieškoti būdų atsiskaityti su ieškovu;

4) apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ieškovas sąmoningai nepriima darbo užmokesčio, yra nepagrįsti dar ir todėl, kad teismui nukreipus dalį sprendimo vykdyti skubiai, atsakovė ieškovui į jo sąskaitą pervedė 400 Lt, tačiau likusios darbo užmokesčio dalies, kurią pati pripažino, nesumokėjo, nors ieškovo atsiskaitomoji sąskaita apeliantei yra žinoma.;

5) tai, kad ieškovas po darbo sutarties nutraukimo buvo užsiregistravęs darbo biržoje, o nuo 2011-04-18 dirba kitoje įmonėje, niekaip neįtakoja atsakovės pareigos išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su apeliantės atstovės motyvais, jog prašoma priteisti ieškovui iš atsakovės G. G. personalinės įmonės vidutinio darbo dienos užmokesčio už visą uždelsimo laiką nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2011 birželio 16 d. bendra suma – 6179 Lt – turi būti sumažinta, nes atsakovė ieškovo reikalavimo dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio pripažino 2010-10-27 (b. l. 22) procesiniuose dokumentuose, 2011-04-27 teismo posėdyje (b. l. 85, 94) atsakovė sutiko prašomą priteisti sumą sumokėti ieškovo nurodytu adresu ar į ieškovo asmeninę banko sąskaitą. Vis dėlto įsiskolinimo ieškovui nesumokėjo, nes jis nenurodė, kokiu adresu galima pristatyti ar į kokią sąskaitą įmokėti ieškovo prašomą iš atsakovės priteisti darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Bylos duomenimis, ieškovas R. J. nuo 2000 m. kovo 13 d. dirbo G. G. personalinėje įmonėje vadybininku (darbo sutartis, b. l. 6, 28-29). Ieškovas nuo 2010 m. birželio 15 d. buvo atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį pačiam prašant (b. l. 34-35). Atsakovė su ieškovu atsiskaitė ne visiškai, o darbo sutarties nutraukimo dieną sumokėjo tik 400 Lt (b. l. 54) iki 2010 m. birželio 15 d., liko skolinga 1 361 Lt darbo užmokesčio (b. l. 56, 83, 94). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės po 400 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už visą uždelsimo laiką nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2011 m. birželio mėn., iš viso (1361 + 209 + 400 + 400 + 400 + 400 + 400 + 400 + 400 + 400 + 400 + 400 + 400 + 209) = 6179 Lt.

Atsakovė G. G. personalinė įmonė apeliaciniame skunde teigė, kad ieškovas po atleidimo darbo vietoje nepasirodė, jo adreso atsakovė neturėjo, taip pat nebuvo žinomas ieškovo banko sąskaitos numeris, todėl ieškovui nebuvo išmokėtas darbo užmokesčio įsiskolinimas. Be to, ieškovas pats vengė atsiskaityti su įmone, nes paėmė įmonės turtą – kopėčias-stelažus, kurių negrąžino iki atsakovė atsiliepime į ieškovo ieškinį šios aplinkybės nenurodė, be to, sugadino 600 Lt vertės įmonės įrangą, dėl to darbo užmokesčio išmokėjimas ir buvo užlaikytas. Apeliantės manymu, teismo sprendimas šioje byloje reiškia pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų už jo dirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovas taip pat turėjo turtinių įsipareigojimų įmonei.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su aukščiau paminėtais apeliantės argumentais.

Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis numato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Apylinkės teismas priteisė ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas nurodė, kad ieškovo kaltės dėl neišmokėto atlyginimo nebuvo, atsakovė apie norą atsiskaityti nenurodė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje, nepervedė darbo užmokesčio įsiskolinimo sumos į teismo depozitinę sąskaitą, neprašė teismo suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį ir panašiai (b. l. 98). Taip pat teismas atmetė atsakovės argumentą, jog galėjo atsiskaityti su ieškovu, nes pati atsakovės atstovė pripažino, kad ieškovas 2010-11-24 į darbovietę atvežė kopėčias ir stelažus (b. l. 97). Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-267/2008, Nr. 3k-3-284/2009, Nr. 3k-3-365/2010, Nr. 3k-3-64/2011, kuriose buvo konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – nustatytas įstatymu ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas.

Kasacinis teismas, plėtodamas savo DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką, vėlesnėse nutartyse yra išaiškinęs, kad taikant šią teisės normą būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog stelažas-kopėčios yra atsakovės nuosavybė. Atsakovė įvertino jas 300 Lt, ši nurodyta atsakovės turto vertė nebuvo ieškovo ginčijama, todėl kolegija laiko įrodyta, kad kopėčios-stelažai kurių vertė 300 Lt, buvo naudojamos ieškovo ir po darbo sutarties nutraukimo (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 185 str.). Tai nustatyta šalių atstovų paaiškinimu, kurie iš esmės nepaneigė tos aplinkybės, kad atsakovė turėjo ieškovui materialinių pretenzijų dėl atsakovei negrąžinto ir sugadinto 900 Lt bendros vertės turto, šią aplinkybę, jog kopėčias-stelažus ieškovas grąžino atsakovei tik 2010-11-24, taip pat nurodė skundžiamame sprendime apylinkės teismas (b. l. 97).

Teisėjų kolegija laiko neįrodyta, kad ieškovas padarė turtinę žalą atsakovei sugadindamas 600 Lt vertės kasos aparatą. Atsakovė pateikė byloje 2010-10-20 raštą Nr. 1011 (b. l. 60), kuriame nurodyta, kad kasos aparatas negali būti naudojamas, nes dėl laiku nepakeistų elementų nusinulino atminties skaitliuko parodymai. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovės turtas – kasos aparatas buvo sugadintas ieškovo veiksmais, taip pat kad ieškovas buvo atsakingas už šio kasos aparato tinkamos techninės būklės priežiūrą (elementų keitimą), tad laikoma neįrodyta, jog atleidimo dieną ieškovas privalėjo atlyginti atsakovei sugadinto kasos aparato vertę – 600 Lt.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad atsakovė apie norą atsiskaityti su ieškovu nenurodė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje, nes tai prieštarauja bylos medžiagai. Atsiliepime į ieškovo ieškinį, teismo posėdžiuose atsakovės atstovė prašė nurodyti ieškovo namų adresą arba ieškovo banko sąskaitos numerį (b. l. 22-23, 85, 94), tačiau šių duomenų ieškovas byloje nepateikė. Esantys (b. l. 2, 35, 107) byloje rašytiniai įrodymai (ieškovo vardu surašyti procesiniai dokumentai) patvirtina, kad įrodymų apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą byloje nėra (b. l. 8). Taigi atsakovės atstovės teiginys (b. l. 85), kad ieškovas duomenų apie gyvenamąją vietą ir banko sąskaitą atsakovei nepateikė, nepaneigtas.

Taip pat negalima sutikti su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad atsakovė galėjo prašyti teismo suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį ir panašiai. Ieškovui teismo posėdyje atstovavo advokatas, tai patvirtina atstovavimo sutartis (b. l. 5). Atstovavimo sutartyje ieškovas nesuteikė advokatui teisės sudaryti taikos sutartį ir gauti darbo užmokesčio išmokas, taigi ieškovo atstovas negalėjo atlikti procesinių veiksmų, kurie nebuvo nurodyti atstovavimo sutartyje, nes to nenumato CPK 59 str. 2 d., tad su ieškovo atstovu tartis dėl taikos sutarties nebuvo pagrindo. Pats ieškovas iniciatyvos sudaryti taikos sutartį taip pat neparodė.

Taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad atsakovė, norėdama atsiskaityti su ieškovu, galėjo įsiskolinimą už darbo užmokestį sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą. Kaip nustatyta anksčiau, atsakovei procesiniuose dokumentuose nurodžius, jog ji sutinka bet kuriuo metu sumokėti ieškovui neišmokėtą darbo užmokesčio sumą – 1 235,81 Lt, 177,54 Lt delspinigius (b. l. 23, 65), pirmosios instancijos teismas galėjo įpareigoti atsakovę pateikti įrodymus, patvirtinančius jos galimybę atsiskaityti su ieškovu (CPK 290 str. 1 d., 291 str.,160 str. 1 d. 4 p.), tačiau šių procesinių veiksmų apylinkės teismas neatliko, tad nesant procesinio pagrindo atsakovė savo nuožiūra į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti ginčo sumos neprivalėjo, nes to nenumato įstatymas.

Ieškovo atstovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas apie tai, kad atsakovė, norėdama atsiskaityti su ieškovu, galėjo sužinoti ieškovo buvimo vietą per pažįstamus, nes Prienų miestas yra mažas, patvirtina, kad ieškovas duomenų apie savo buvimo vietą atsakovei nepaliko, todėl ieškovo atstovo motyvas, kad atsakovė nenorėjo atsiskaityti su ieškovu, nors tai galėjo padaryti, atmestinas.

Taip pat byloje neįrodytas motyvas, jog atsakovė galėjo atsiskaityti su ieškovu 2010 m. lapkritį (bylos nagrinėjimo metu), kai ieškovas grąžino kopėčias. Atsakovės atstovė teigia, jog ieškovas atsakovei grąžino kopėčias ne pats asmeniškai, o per kitą asmenį. Be to, kaip nustatyta anksčiau, byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas po bylos iškėlimo teisme parodė bent minimalias pastangas susiekti su atsakove, tad ir šis teismo sprendimo motyvas pripažintinas nepagrįstu.

Atmestinas ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, jog tai, kad apeliantė iš dalies pripažino ieškinį, nereiškia, kad ji bandė sumokėti pripažįstamą sumą ieškovui, o pastarasis delsė priimti darbo užmokestį. Kadangi byloje nėra paneigtas atsakovės argumentas, jog atsakovė nežinojo ieškovo adreso ir banko sąskaitos rekvizitų, ir tai, jog ieškovas neatsiliepė į atsakovės pasiūlymą, suformuluotą procesiniuose dokumentuose, kad atsakovė sutinka sumokėti ieškovui darbo užmokesčio įsiskolinimą. Kiti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai dėl atsakovės įsiskolinimo sumokėjimo galimybių po teismo sprendimo priėmimo nėra teisiškai reikšmingi vertinant skundžiamo procesinio dokumento teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nutartyje nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vėliausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad viso vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už 11 mėnesių 11 dienų reiškia pernelyg didelę disproporciją bei nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju adekvati proporcingumo principus atitinkanti sankcija būtų vidutinio darbo užmokesčio priteisimas ieškovui iš atsakovės iki ieškinio pateikimo dienos 1 361 Lt (2010 m. kovas, balandis, gegužė, birželio mėn. 11 d.) iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos. Taip pat už 4 mėnesius ir 11 dienų (2010-06-15 iki 2010-10-29) nuo ieškinio pareiškimo registravimo teisme (b. l. 2) iki įteikimo 2010-10-29 ieškovo atstovui procesinių dokumentų (b. l. 67), kuriuose atsakovė sutiko išmokėti ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį ir delspinigius bei prašė nurodyti ieškovo banko sąskaitos numerį arba tikslų ieškovo namų adresą. Iš viso už 7 mėnesius 22 d.

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, skundžiamo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti priteisimo pakeičiama, nustatant, kad atsakovė ieškovui privalo išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti nuo 2010 m. kovo iki 2010-06-15, tai sudaro 1 361 Lt, ir nuo 2010-06-15 iki 2010 m. spalio 29 d., tai sudaro 1791 Lt, iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 3 152 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, o ne 6 179 Lt, kaip nurodyta teismo sprendime (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita skundžiamo teismo sprendimo dalis nekeistina.

Apeliantė nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui (advokato atstovavimo išlaidos) ir 95 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą valstybei, 10,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b. l. 105). Ieškovo interesams apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas (b. l. 5), advokatas ieškovo vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 107-108), atstovavo ieškovui apeliacinės instancijos teismo posėdyje, už advokato teisinės paslaugas ieškovas sumokėjo 1 000 Lt, tai patvirtina teismo posėdyje pateiktas kvitas Nr. 152245. Taigi protinga, teisinga ir advokato darbo sąnaudas šioje byloje atitinkančia ieškovui priteistina suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra 500 Lt (CPK 98, 93 str).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti priteisimo pakeisti, priteisiant ieškovui R. J. (a. k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. G. personalinės įmonės (į. k. 170760039, Tylioji g. 12, Prienai) 3 152 (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt du) Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės G. G. personalinės įmonės (į. k. 170760039, Tylioji g. 12, Prienai) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme:

500 (penkis šimtus) Lt ieškovui R. J. (a. k (duomenys neskelbtini)

95 Lt žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą, 10,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, iš viso 105,15 (vieną šimtą penkis Lt 15 ct) Lt valstybei.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjos Izolda NėnienėNeringa Venckienė