- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2-87-644/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01139-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- G. G.
- Kategorijos
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienu rajono apylinkes teismas, pirmininkaujant teisejui A. G., sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovo R. J. atstovui advokatui N. J., atsakovo G. G. personalines imones atstovei advokatei V. T., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo R. J. ieškini atsakovui G. G. personalinei imonei del neišmoketo darbo užmokescio ir delspinigiu priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
I. R. J., patikslines ieškinio reikalavimus, praše jo naudai iš atsakovo G. G. personalines imones priteisti: 1) 2570 Lt neišmoketo darbo užmokescio iki ieškinio pareiškimo dienos; 2) vidutini darbo užmokesti iki visiško teismo sprendimo ivykdymo dienos; 3) 295,60 Lt delspinigiu iki ieškinio pareiškimo dienos; 4) 0,07 procento dydžio delspinigius, skaiciuojant nuo neišmoketos darbo užmokescio sumos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo dienos; 5) 1500 Lt išlaidu už teisine pagalba; 6) 5 procentu metines palukanas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškelimo momento iki visiško teismo sprendimo ivykdymo (b.l. 2-4,91). Ieškovo atstovas paaiškino, kad 2000 m. kovo 13 d. R. J. buvo priimtas dirbti i G. G. personaline imone vadybininko pareigoms. Darbo sutartimi šalys sutare, jog ieškovui bus mokamas minimalus, Lietuvos Respublikos norminiais aktais nustatytas darbo užmokestis. Pasirašydamas darbo sutarti atsakovas isipareigojo laikytis visu su darbo teisiniais santykiais susijusiu galiojanciu norminiu aktu. Daugiau nei dešimt metu ieškovas dirbo atsakovo imoneje, tinkamai atliko savo darbines funkcijas, o atsakovas laiku mokedavo darbo užmokesti. 2009 m. pabaigoje, atsakovas pradejo nebemoketi darbo užmokescio (tuo metu ieškovas dirbo 0,5 etato), nuolat žadedavo, jog darbo užmokestis bus netrukus išmoketas. Tokia situacija tesesi iki 2010 m. birželio 15 d., kuomet ieškovas, nebeturedamas galimybes toliau dirbti, negaudamas darbo užmokescio ir neturedamas lešu pragyvenimui, buvo priverstas nutraukti darbo sutarti pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 127 str. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 206 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad ne veliau kaip atleidimo diena, darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju, t.y. išmoketi visa jam priklausanti darbo užmokesti. Darbo sutartis buvo nutraukta 2010 m. birželio 15 d., taciau nei atleidimo diena, nei veliau atsakovas neatsiskaite su ieškovu, todel pagal LR darbo kodekso 141 straipsnio 1 ir 3 d., atsakovas turi sumoketi ieškovui vidutini darbo užmokesti už uždelsimo atsiskaityti su ieškovu laika. Ieškovas ne karta praše atsakovo atsiskaityti su juo, atsakovas vis žadedavo atsiskaityti, taciau atsakovui to nepadarius, ieškovas buvo priverstas kreiptis i teisma teismines gynybos.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. pripažino 1361 Lt. dydžio neišmoketa darbo užmokesti bei 177,54 Lt. delspinigiu. Atsakovo atstove paaiškino, kad ieškovas R. J. 2000 m. kovo 13 d. buvo priimtas dirbti G. G. individualioje imoneje vadybininku-pardaveju ir dirbo iki 2010 m. birželio 15d., kai buvo atleistas iš darbo paties prašymu pagal LR DK 127 str. 1 d. Keleta metu del ieškovo darbo didesniu nesusipratimu nebuvo. 2008 m. vasario men. pabaigoje ieškovas R. J. del savo nerupestingumo sugadino kasos aparata, del ko imone patyre 600 Lt žala, nes kasos aparatas buvo sugadintas nepataisomai. Ieškovas buvo ipareigotas atlyginti imonei del jo kaltes padaryta žala. Pradžioje jis tam neprieštaravo ir žadejo atlyginti žala, veliau pradejo dirbti atmestinai, nesilaike darbo valandu ir grafiko, darbo metu žaisdavo biliarda arba užsiimdavo kitokio pobudžio pašaliniais darbais. Imones vadovui pradejus reikšti pretenzijas ieškovui del netinkamai atliekamo darbo, ieškovas nuo 2009 m. spalio 1 d. pasipraše dirbti 0,5 etato nepilna darbo diena. R. J. pradejo nebesiskaityti su darbdaviu, teigdamas, kad už toki - 364 Lt atlyginima jam nebeverta dirbti. Ieškovui buvo priminta, kad jis privalo gražinti imonei pasiskolintas aliuminines sulankstomas kopecias-stelažus, kurias jis buvo pasiemes i namus ir nebegražino. Galutinai pašlijus darbdavio ir ieškovo darbiniams santykiams, ieškovas R. J. 2010-05-31 pateike prašyma atleisti ji iš darbo. Ieškovui darbo užmokescio mokejimai sutriko, jam pradejus dirbti 0,5 etato. Ieškovas neatsiskaite už kasos aparata, todel jam mokejimai buvo sustabdyti. Atleidžiant ieškova, jam buvo sumoketi 400 Lt., nors priklause išmoketi daugiau. Po 2010 m. birželio 15 d. ieškovas imoneje daugiau nepasirode, savo saskaitos, i kuria butu galeje pervesti jam priklausancia suma, nepraneše, jo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, todel ir negalejo su juo galutinai atsiskaityti, be to ieškovas turejo atsiskaityti už kasos aparata, kopecias ir stelažus. Atsakoves atstove pripažino, kad atleidimo dienai ieškovui neišmokejo 1361 Lt. (neatskaicius mokesciu).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
R. J. i darba G. G. personaline imone priimtas dirbti pagal 2000-03-13 sudaryta darbo sutarti, vadybininko-pardavejo pareigoms, darbdaviui isipareigojant moketi darbuotojui 430 litu darbo užmokesti (b.l. 90). Darbo sutartis 2009-09-30 pakeista, nustacius ieškovui 0,5 etato nepilna darbo diena nuo 2009-10-01. Darbo sutartis nutraukta 2010-06-15 isakymu pagal LR DK 127 str. 1 p. (b.l. 34). Bylos nagrinejimo metu šalys pripažino, kad ieškovo atleidimo iš darbo diena, atsakovas liko su juo neatsiskaites 1361 Lt darbo užmokescio.
DK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju diena privalo išmoketi visas jam priklausancias pinigu sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutarti. Aplinkybe, kad atsakovas atleidimo iš darbo metu su ieškovu neatsiskaite, byloje nustatyta ir negincijama (abi šalys pripažino, kad atsiskaitymo diena atsakovas liko skolingas 1361 Lt). Nustacius neatsiskaitymo laiku fakta, atsiranda teisines prielaidos spresti del jo pasekmiu, kurios priklauso nuo to, del kurios iš šaliu kaltes nebuvo laiku ir visiškai atsiskaityta. Pagal DK 141 straipsnio 3 dali tais atvejais, kai uždelsiama atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laika. Ši norma darbdaviui kylancias pasekmes – pareiga sumoketi darbuotojui jo vidutini darbo užmokesti už visa uždelsimo atsiskaityti laika – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltes del neatsiskaitymo nebuvimu. Taigi DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti butina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku fakta; antra, fakta, kad del neatsiskaitymo nera darbuotojo kaltes (Lietuvos A. T. 2008 m. sausio 2 d. nutartis, civilineje byloje Nr. 3K-3-82/2008, ir kt.).
Teismas vertina, kad ieškovo kaltes del neatsiskaitymo nuo 2010-06-15 (atleidimo iš darbo dienos) nebuvo. Atsakovas aiškina, kad anksciau atsiskaityti su ieškovu jis neturejo galimybes, nes atsakovui nebuvo žinoma ieškovo atsiskaitomoji saskaita, gyvenamoji vieta. Šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagristas. Byloje esantis mokejimo žiniaraštis patvirtina, kad atsakovas ieškovui 2010-06-15 (darbo sutarties nutraukimo diena) išmokejo 400 Lt (b. l. 54), todel darytina išvada, jog atsakovas visiškai atsiskaityti su ieškovu galejo atsiskaitymo su darbuotoju diena. Be to pats atsakovas teige, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta del to, kad ieškovas turejo atsiskaityti už sugadinta kasos aparata, kopecias ir stelažus, t.y. ieškovas iš pradžiu turejo atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Be to atsakovo atstove teige, kad atsakovui gali iš karto sumoketi pripažistama isiskolinima, taciau nežino kaip su juo susisiekti. Šis argumentas nepagristas, kadangi pati atstove pripažino, kad ieškovas 2010-11-24 i darboviete atveže kopecias ir stelažus. Visos šios aplinkybes patvirtina fakta, kad atsakovas neatsiskaite su ieškovu ne del to, jog neturejo ieškovo atsiskaitomosios saskaitos, nežinojo jo gyvenamosios vietos, bet del to, kad pirmiausiai norejo išspresti ieškovo padarytu nuostoliu atlyginimo klausima. Atsakovas nepateike jokiu irodymu, kad jis emesi kokiu nors veiksmu siekdamas atsiskaityti su atleistu darbuotoju. Atsižvelgiant i tai, teismas daro išvada, jog atsakovas G. G. personaline imone neirode, kad atsakovas uždelse atsiskaityti su darbuotoju (ieškovu) del darbuotojo kaltes, o nesant darbuotojo kaltes, darbdaviui kyla neigiamos pasekmes del neatsiskaitymo laiku. Be to atsakoves atstove aiškino, kad net ir iškelus civiline byla teisma, ieškovas nenurode tikslaus savo gyvenamosios vietos adreso, todel atsakovas negalejo su juo atsiskaityti. Šis argumentas taip pat nepagristas. Kreipdamasis i teisma, ieškovas (beje byla pasirinkes vesti per advokata) išreiške pozicija del savo teisiu gynimo budo pasirinkimo. Nuo to momento, kai ginco sprendimas persikele i teisma, šalys igavo galimybe išspresti nesutarimus procesine tvarka. Šaliu gincas, nepavykus jo išspresti tarpusavio derybomis, tapo teisminiu gincu. Esant iškeltai darbo bylai teisme, šalis turi procesines subjektines teises ir gali jomis sažiningai naudotis: apie nora atsiskaityti gali pareikšti teismo posedyje, procesiniame dokumente, gali pinigus pervesti i teismo depozitine saskaita, prašyti teismo suteikti galimybe sudaryti taikos sutarti ir panašiai. Šiomis galimybemis atsakovas nepasinaudojo, todel visos neigiamos pasekmes del neatsiskaitymo laiku tenka atsakovui.
DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo diena, jeigu istatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdaviui uždelsus atsiskaityti nesant darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laika ( DK 141 straipsnio 3 dalis). Aiškindamas pastaraja norma kasacinis teismas ne karta pažymejo, kad jos paskirtis tiek kompensacine (darbuotojui), tiek prevencine ir nubaudimo (darbdaviui). Šios normos tikslai gali buti pasiekti bei efektyvus tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teises pažeidimui. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis butu adekvatus pažeidimo pobudžiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teises pažeidimo ir sankcijos neatsirastu nepagristai didelis neadekvatumo (disproporcijos) ir kad taip nebutu pažeisti teisingumo, protingumo ir sažiningumo principu reikalavimai (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužes 12 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2010 m. rugsejo 28 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-365/2010; Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-64/2011). A. T. taip pat yra išaiškines, kad tais atvejais, kai su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokescio sumokejimas už visa uždelsimo laika atitinka teises normos tikslus, nera neprotingai didelis ir yra adekvati sankcija darbdaviui. Taciau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis priklausanciu sumu, nesiekianciu jo vidutinio darbo užmokescio dydžio, vidutinio darbo užmokescio sumokejimas už visa uždelsimo laika prieštarautu teisingumo, protingumo ir sažiningumo principams bei reikštu neproporcingos teises pažeidimui sankcijos darbdaviui taikyma. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmoketa mažesne už jo vidutini darbo užmokesti suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dali moketinos išmokos dydi sudaro neišmoketo darbo užmokescio dalis, išieškoma už uždelsimo laika (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužes 12 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-267/2008).
Šioje byloje ieškovui atsakovas atleidimo diena liko skolingas 1361 Lt. Ši suma yra daugiau nei tris kartus didesne už ieškovo vidutini menesini darbo užmokesti (ieškovo vidutinis menesinis darbo užmokestis buvo 400 Lt., b.l. 83), todel nustacius, kad ieškovui neišmoketa suma kelis kartus viršija jo vieno menesio darbo užmokesti, nera pagrindo konstatuoti neproporcinguma tarp DK 141 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos.
Atsižvelgiant i tai, kad R. J. kaltes del uždelsimo su juo atsiskaityti nera, iš atsakovo ieškovui priteistinas nesumoketas 1361 Lt. darbo užmokestis atleidimo dienai, taip pat vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laika nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-06-15) iki šio teismo sprendimo priemimo dienos (2011-06-15) iskaitytinai, t.y. už 2010 metu birželio menesio 11 darbo dienu (209 Lt.), 2010 metu liepos, rugpjucio, rugsejo, spalio, lapkricio, gruodžio, 2011 metu sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužes menesius (už kiekviena menesi po 400 Lt., viso už 11 men. - 4400 Lt.), bei už 2011 metu birželio menesio 11 dienu (209 Lt.), viso – priteistina 6179 Lt. Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistina vidutinis darbo užmokestis nuo teismo sprendimo priemimo dienos iki šio teismo sprendimo ivykdymo dienos.
Ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 295,60 Lt delspinigiu iki ieškinio pareiškimo dienos bei 0,07 procento dydžio delspinigius, skaiciuojant nuo neišmoketos darbo užmokescio sumos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo dienos, tenkintini iš dalies. Vadovaujantis DK 207 str. 1 d. iš atsakovo ieškovui priteistina 177,54 Lt. delspinigiu už neišmoketa darbo užmokesti pagal atsakovo pateikta paskaiciavima (b.l. 57). Lietuvos A. T. praktikoje konstatuota, kad darbo užmokescio mokejimas yra pinigine prievole; kai darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai nutruksta, jiems turi buti taikomos CK normos, ginancios kreditoriaus turtinius interesus (Lietuvos A. T. 2003 m. rugsejo 24 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-856/2003, Lietuvos A. T. 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-625/2008). Tai reiškia, kad, nutrukus darbo santykiams ir esant nesumoketoms išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, taikytinas ne Lietuvos Respublikos delspinigiu nustatymo už išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima istatymas, bet CK 6.210, 6.261 straipsniu normos, reglamentuojancios palukanas už pinigines prievoles ivykdymo termino praleidima, bei CK 6.37 straipsnio 2 dalies norma, itvirtinanti procesines palukanas už priteista suma. Del šiu priežasciu ieškovo reikalavimas - priteisti 0,07 procento dydžio delspinigius, skaiciuojant nuo neišmoketos darbo užmokescio sumos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo dienos, atmestinas kaip nepagristas.
Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistina 5 procentu metines palukanos nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškelimo momento iki visiško teismo sprendimo ivykdymo (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).
Sprendimo dalis del vieno menesio vidutinio darbo užmokescio priteisimo vykdytina skubiai (DK 299 str. 1 d. 1 p.).
Iš atsakovo valstybei priteistina 66 Lt. žyminio mokescio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) ir 17,75 Lt. išlaidu, susijusiu su bylos nagrinejimu (CPK 88 str. 1 d.3 p.).
Iš atsakovo ieškovui priteistina 1500 Lt. turetu išlaidu advokato pagalbai apmoketi (CPK 93 str. b.l. 7).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 268 str., 282 str. teismas
nusprendžia:
Ieškini patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. G. personalines imones, imones kodas 170760039, adresas Tylioji g. 12, Prienai, ieškovui R. J., a/k (duomenys neskelbtini) 6179 Lt. vidutinio darbo užmokescio už uždelsta atsiskaityti laikotarpi, 177,54 Lt. delspinigiu, 5 proc. dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme, t. y. nuo 2010-09-17, iki visiško teismo sprendimo ivykdymo bei 1500 Lt. bylinejimosi išlaidu.
Priteisti iš atsakovo G. G. personalines imones ieškovui R. J. vidutini darbo užmokesti nuo teismo sprendimo priemimo dienos iki šio teismo sprendimo ivykdymo dienos.
Sprendima dalyje del vieno menesio vidutinio darbo užmokescio – 400 Lt. priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo G. G. personalines imones valstybei – 83,75 Lt.
Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos gali buti apskustas Kauno apygardos teismui per Prienu rajono apylinkes teisma.