- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2-408-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00172-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- E. L., Ž. P.
- Ieškovas
- K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų E. L. ir Ž. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovo K. S, ieškinį atsakovams Ž. P. ir E. L. dėl avanso, baudos ir nuostolių atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančia atsakovų Ž. P., E. L. ir U. B. A. 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 849/1249 dalių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tariamu sandoriu; 2) pripažinti negaliojančia atsakovų Ž. P., E. L. ir J. K. 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 21/31 dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tariamu sandoriu; 3) patvirtinti (pripažinti pagrindine sutartimi) ieškovo K. S. su atsakovais Ž. P. ir E. L. 2020 m. sausio 22 d. sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 849/1249 dalių pardavimo ieškovo naudai bei pripažinti, kad šios sutarties pagrindu ieškovas asmeninės nuosavybės teise įgijo nurodytas sklypo dalis; 4) patvirtinti (pripažinti pagrindine sutartimi) ieškovo K. S. su atsakovais Ž. P. ir E. L. 2020 m. sausio 22 d. sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 21/31 dalies pardavimo ieškovo naudai bei pripažinti, kad šios sutarties pagrindu ieškovas asmeninės nuosavybės teise įgijo nurodytą sklypo dalį; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat pareiškė alternatyvų reikalavimą, jeigu teismas nuspręstų nepatenkinti reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, preliminarių sutarčių pripažinimo pagrindinėmis ir nuosavybės teisių pripažinimo. Alternatyviu reikalavimu ieškovas prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų Ž. P. ir E. L. 30 000 Eur sumokėtą avansą, 30 000 Eur baudą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2021 m. balandžio 8 d. teismui pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo, prašė nutraukti civilinę bylą atsakovių U. B. A. ir J. K. atžvilgiu bei panaikinti joms pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas prašymą patenkino ir nutraukė bylos dalį.
4. Ieškovas 2021 m. gegužės 7 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį atsakovams Ž. P. ir E. L. dėl sumokėto avanso, netesybų ir nuotolių atlyginimo priteisimo, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 30 000 Eur avansą, 30 000 Eur baudą, 60 000 Eur nuostolių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
5. 2023 m. vasario 24 d. teisme gautas šalių prašymas patvirtinti 2023 m. vasario 24 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtino ieškovo K. S. ir atsakovų Ž. P. bei E. L. 2023 m. vasario 24 d. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
2.1. šalys susitaria, kad atsakovai įsipareigoja solidariai sumokėti ieškovui 50 000 Eur iki 2023 m. birželio 30 d., sumokėdami pinigus į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank. Šiame punkte nustatytas terminas atsakovės rašytiniu prašymu gali būti pratęstas be jokio papildomo mokesčio;
2.2. ieškovas atsisako visų atsakovams pareikštų reikalavimų šioje civilinėje byloje;
2.3. šia taikos sutartimi šalys pareiškia, kad, tinkamai įvykdžius taikos sutarties sąlygas, šalys ateityje viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su šia Taikos sutartimi ar kylančių iš ginčo pagrindą sudarančių aplinkybių, neturės;
2.4. šią taikos sutartį pasirašantys asmenys pareiškia, kad ši sutartis sudaryta laisva valia, taip pat patvirtina, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią sutartį neteisėta, taip pat pareiškia ir garantuoja, kad nė vienai iš šalių nėra pateikta jokių kitų trečiųjų asmenų reikalavimų, kurie galėtų turėti įtakos šiai sutarčiai;
2.5. šalys susitaria, kad pašto išlaidas, susijusias su procesinių ir kitų dokumentų siuntimu, jeigu tokių būtų, padengs atsakovė. Šalys susitaria, kad šalys viena kitos neprašo atlyginti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų (advokato išlaidų, žyminio mokesčio, ekspertizės išlaidų ir kt.);
2.6. byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki visiško šios taikos sutarties sąlygų įvykdymo;
2.7. ieškovas šia taikos sutartimi duoda išankstinį sutikimą, kad atsakovai parduotų šioje byloje ieškovo reikalavimams užtikrinti areštuotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), su sąlyga, kad buto pirkimo–pardavimo sutartyje bus įtraukta sąlyga, jog 50 000 Eur parduodamo buto kainos dalis bus tiesiogiai sumokėta ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą.
3. Teismas taip pat nutraukė civilinę bylą, grąžino ieškovui 75 proc., t. y. 843,75 Eur, žyminio mokesčio, paliko palikti galioti iki taikos sutarties sąlygų visiško įvykdymo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismas nurodė, kad šalys patvirtino, jog joms žinomi ir suprantami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 ir 6.985 straipsniuose nustatyti taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisiniai padariniai, t. y. kad, nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovai Ž. P. ir E. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuota taikos sutarties samprata ir jos tvirtinimas teismo tvarka. Taip pat teismas pažeidė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas taikos sutarties patvirtinimas. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo ir kitų teismų praktikos dėl taikos sutarties patvirtinimo bylos nagrinėjimo metu.
1.2. Atsakovai, pasirašydami šalių sudarytą taikos sutartį, neįsigilino į jos turinį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai tvirtino, kad iš ieškovo gavo tik 14 000 Eur banko nurodymu perleidžiamų žemės sklypų dalių kainos, ir kategoriškai neigė, jog likusią kainą, t. y. 16 000 Eur, gavo grynaisiais pinigais. Atsakovai nesutiktų grąžinti ieškovui 14 000 Eur ir 16 000 Eur, kurių negavo, ir dar sumokėti 20 000 Eur netesybų.
1.3. Iš dviejų 2020 m. sausio 22 d. preliminariųjų sutarčių 9 punkto matyti, kad mokėtinos netesybos yra tokio paties dydžio, kaip ir parduodamų žemės sklypų dalių kaina. Tokios netesybos yra baudinio pobūdžio. Įstatyme imperatyviai draudžiama nustatyti tokias netesybas ir jos neatitinka kasacinio teismo praktikos. Tokios netesybos naudingos tik ieškovui. Jis siekia praturtėti atsakovų sąskaita. Dėl to netesybos yra nepagrįstos ir neteisėtos.
1.4. Taikos sutartis neatitinka šalių tikrosios valios. Atsakovų teigimu, itin svarbu, kad atsakovas gyvena bute, kuris priklauso atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Butas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji patalpa. Atsakovas nesutiktų parduoti jam priklausančios buto dalies. Tai pažeistų jo interesą. Taikos sutartis pažeidžia sutarties laisvės principą. Tai prieštarauja įstatymo imperatyvams (gerai moralei ir pan.). Tokia sutartis negali būti laikoma tinkamai sudaryta.
2. Ieškovas Č. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Susitarimas dėl esminių taikos sutarties sąlygų, atsirado ne spontaniškai, vieno susitikimo metu, bet įvykus ilgoms deryboms, kurios prasidėjo 2022 metų pradžioje ir baigėsi 2023 m. vasario 24 d. Dėl derybų atidėti mažiausiai 4 teismo posėdžiai. Galutinis susitarimas pasiektas mediacijos proceso metu. Akivaizdu, kad atsakovai suprato taikos sutarties sąlygas bei teisinius padarinius.
2.2. Taikos sutartis nesudėtinga, yra tik kelios sąlygos, o esminė sąlyga yra sutarties 1 punktas. Nurodytai sąlygai suprasti nereikia turėti specialių teisinių žinių. Taikos sutartis sudaryta mediacijos proceso metu dalyvaujant atsakovei, abiejų atsakovų atstovei – advokatei – ir teismo mediatorei. Taikos sutarties sąlygų esmė bei teisiniai padariniai išaiškinti tinkamai.
2.3. Ieškovo manymu, atsakovai tiesiog persigalvojo dėl taikos sutarties, bet tai negali būti pagrindas teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinti, nes kitu atveju būtų paneigtas sutarties ir teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovo teigimu, atsakovų nepagrįstas atskirojo skundo pateikimas iš esmės atspindi ir pačios civilinės bylos kilimo priežastis, t. y. kad atsakovai, sudarę sutartis, negerbia prisiimtų įsipareigojimų ir į sutarčių sudarymą žvelgia lengvabūdiškai. Taikos sutartis sudaryta teisėtai, nė vienai iš šalių neatimta teisė derėtis dėl sutarties sąlygų, atsakovams nedarytas ekonominis ar kitoks spaudimas, todėl laikytina, kad taikos sutartis sudaryta laisva valia ir ji privaloma atsakovams.
2.5. Ieškovas nesutinka su atsakovų argumentais, kad teismas, priimdamas nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, pažeidė kokias nors materialiosios ir proceso teisės normas. Atsakovai skunde nenurodė konkrečių pažeistų teisės normų.
Atsiliepimas
2.6. Atsakovų teiginiai dėl buto pardavimo teisiškai nereikšmingi, nes atsakovai neturi pareigos parduoti butą. Jie turi pareigą sumokėti 50 000 Eur ieškovui, bet nesvarbu, kokiu būdu ir iš kokių lėšų tai bus padaryta. Ieškovas taikos sutartyje davė išankstinį sutikimą dėl areštuoto turto pardavimo, jeigu atsakovai nuspręstų parduoti šį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
2. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, viena iš civilinio proceso šalių – ieškovo ir atsakovo – teisių yra teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Remdamosi CPK 140 straipsnio 3 dalimi, šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, be kita ko, ir po teismo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo.
3. Nors dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties, susijusios su teisminiu ginču, sąlygų nėra absoliuti, o šalių veiksmus kontroliuoja teismas, visgi teismas netvirtina taikos sutarties tik tada, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitaip tariant, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020, 57 punktas).
4. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl taikos sutarties sampratos (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).
5. Nagrinėjamoje byloje taikos sutartį sudarė ieškovas (ginčo turto pirkėjas) ir atsakovai (pardavėjai), taigi, spręstina, kad taikos sutartimi nuspręsta tik dėl pačių ginčo sandorių šalių, t. y. ieškovo ir apeliantų, materialiųjų teisių ir pareigų. Dėl to šalių sudaryta taikos sutartis trečiųjų šalių interesų nepažeidžia. Išanalizavęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, joje pateiktus įrodymus ir bylos eigą, taikos sutarties sąlygas, skundžiamos nutarties argumentus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia ir nevaržo šalių ar trečiųjų asmenų teisių.
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų argumentai dėl to, kad taikos sutartimi jie priversti parduoti vienintelį jiems priklausantį būstą nagrinėjamo skundo kontekste nėra aktualūs, nes, butui esant areštuotam, ieškovas davė išankstinį leidimą butą parduoti. Visgi, esminė taikos sutarties sąlyga yra ta, kad apeliantai įsipareigojo ieškovui grąžinti tam tikras iš jo gautas sumas bei sumokėti taikos sutartimi sulygtas netesybas. Kaip apeliantai ketina taikos sutarties sąlygas įvykdyti, yra pačių apeliantų apsisprendimo reikalas, t. y. jie patys yra laisvi pasirinkti skolos apmokėjimo būdą. Tam jiems nėra būtina (ir taikos sutartis jų neįpareigoja to daryti) parduoti jiems nuosavybės teise turimą būstą, jei jie patys nuspręs, jog tai nereikalinga. Atitinkamai darytina išvada, kad aptariama taikos sutarties sąlyga nepažeidžia apeliantų interesų.
7. Susipažinus su šios nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantai 2022 m. sausio 27 d. prašymu prašė pirmosios instancijos teismo atidėti teismo posėdį, paskirtą 2022 m. sausio 28 d., suteikiant jiems teisę derėtis dėl taikos sutarties sąlygų. Taigi, tiek ieškovas, tiek apeliantai buvo suinteresuoti bylą baigti taikiai. Ne mažiau svarbi yra aplinkybė yra ta, kad nagrinėjamoje byloje taikos sutartis sudaryta įvykdžius teisminę mediaciją. Tuo metu, kai vyko šalių derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo, taikos sutarties sąlygos abiem atsakovams tiko, tae taip pat ir sulygtų netesybų dydis.
8. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spęsdamas taikos sutarties tvirtinimo klausimą, privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).
9. Nagrinėjamoje byloje sudarant taikos sutartį abiejų atsakovų valia dėl taikos sutarties sąlygų buvo aiški, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių pateikta taikos sutartis turi būti patvirtinta, o civilinė byla pagal ieškovo ieškinį – nutraukta. Pasikeitusi šalių valia dėl skundžiama nutartimi patvirtintų taikos sutarties sąlygų negali būti pakankamas pagrindas teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinti.
10. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas taikos sutarties sudarymas ir tvirtinimas, bei nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu.
11. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantų skundas nepagrįstas, todėl nėra pagrindo jį tenkinti, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.