Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo, kaltinamajai ir nukentėjusiųjų atstovui pagal įstatymą susitaikius ir baudžiamoji byla G. K. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtintas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo G. K. A. K. įsipareigojo atlyginti 960 Eur patirtų proceso išlaidų bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iki 2018-06-01, mokant periodines įmokas kas mėnesį po 40,5 Eur.

Patvirtintas susitaikymo protokolas tarp G. K. ir A. K., kuriame užfiksuota, kad G. K. susitaikė su nukentėjusiųjų atstovu pagal įstatymą A. K., pretenzijų kaltinamajai jis neturi bei nereikš ateityje.

Priimtas civilinio ieškovo A. K. atsisakymas nuo likusios dalies pareikšto civilinio ieškinio dėl reikalavimo G. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji 2014 m. gruodžio 8 d. 8.18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudama prieš mažametę dukrą I. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., tai yra sugriebdama ją rankomis ir paguldydama ant lovos, gulinčiai suduodama jai tris kartus rankos delnu į sėdmenų ir kojų sritis, sukėlė nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą.

Be to, G. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji 2014 m. gruodžio 22 d. 00.04 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudama prieš mažametę dukrą I. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., tai yra suduodama jai šešis kartus rankos delnu į juosmens, sėdmenų ir kojų sritis, šešis kartus rankos delnu į dešinės rankos plaštaką ir pešdama ją už plaukų, sukėlė nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą.

Be to, G. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji, 2014 m. gruodžio 22 d. apie 00.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudama prieš mažametį sūnų M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., tai yra suduodama jam tris kartus į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kūno vietą, sukėlė nukentėjusiajam M. K. fizinį skausmą.

Be to, G. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji, 2015 m. sausio 1 d. 21.36 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudama prieš mažametę dukrą I. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., tai yra suduodama jai keturis kartus rankos delnu į juosmens, sėdmenų ir kojų sritis, bei ranka suspausdama jai veidą sukėlė nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą A. K. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendį; atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui papildyti; atlikti byloje pateiktų įrodymų tyrimą, tiriant bei tinkamai kvalifikuojant G. K. 2014 m. lapkričio 12 d. prieš jo dukrą I. K. įvykdytą nusikalstamą veiką; teisti G. K. teisiamajame posėdyje.

Skunde apeliantas nurodo, kad po minėto teismo nuosprendžio priėmimo jis nerado sau ramybės ir jautėsi blogai, kad atleido moteriai, kuri taip žiauriai ir nepateisinamai elgėsi su jų abiejų vaikais, ir mano, kad nevaržoma agresija pačių pažeidžiamiausių visuomenės narių – mažamečių vaikų atžvilgiu, o tuo labiau, artimoje aplinkoje, yra visiškai nepateisinama. Taip pat nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jam bei jo interesams atstovavusios advokatės nuomonės bei pozicijos iš esmės išsiskyrė. Pasak apelianto, advokatei patarus bylą baigti taikiai ir nesiekti sužlugdyti jaunos moters, jo vaikų motinos gyvenimo, jis susvyravo ir tuomet sutiko pasirašyti 2015-05-14 prašymą dėl G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Tačiau, nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą teigimu, jis gailisi dėl šio savo poelgio kiekvieną dieną. Teigia, kad neigiama įtaka buvo padaryta ne tik jo vaikų, bet ir jo psichikai. Nurodo, kad po teismo sprendimo kompiuteryje peržiūrėjęs nuo 2014-10-01 kauptus vaizdo įrašus iš savo namų, be teismui žinomų video įrašų, jis netikėtai rado tai, ko pasibaigus bylai, visiškai nebesitikėjo rasti – 2014-11-12 vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip G. K. vėl rankomis daužo jų dukrą I. K. per sėdmenis ir veidą. Taip pat apeliantas pareiškia, kad taikos sutartį su G. K. sudarė dėl kitų asmenų įtakos, o pats niekada to nenorėjo, ir nuo 2014-11-12 vaizdo įrašo peržiūrėjimo jis apskritai neranda sau vietos ir ramybės, kad padarė tokią didelę klaidą. Teigia, jog žinant, kad baudžiamojoje byloje yra dar 4 nusikalstamų veikų epizodai 2014-12-08, 2014-12-22 ir 2015-01-01, kuomet G. K. naudojo smurtą prieš jo mažamečius vaikus, o šiame naujai atrasto vaizdo įrašo data yra 2014-11-12, tai yra, beveik mėnuo prieš kitą byloje žinomą epizodą, apeliantas daro išvadą, kad prieš jo vaikus jų gyvenamojoje vietoje (ir tikriausiai ne tik ten) buvo nuolat naudojama agresija bei neproporcingas fizinis smurtas ir taip žalojama jų psichika. Todėl nurodo manantis, kad G. K., kaip to reikalauja teisingumas, turi būti taikomos visos baudžiamojo įstatymo numatytos sankcijos – konstatuojant jos kaltę dėl anksčiau aprašytų nusikalstamų veikų ir taikant visas teisines pasekmes, kylančias priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl to apeliantas nurodo, kad jis kategoriškai atsisako susitaikyti su G. K., prašo laikyti jo parašą 2015-05-14 G. K. prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės negaliojančiu, ir vertinti, kad jis pasirašė minėtą dokumentą ir sutiko susitaikyti su G. K. tuomet dar nežinodamas visų reikšmingų bylos aplinkybių ir iš esmės suklydęs.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendis naikintinas, nes surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą, ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime, remiantis ankstesne šio teismo jurisprudencija, pažymėta, kad Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia, prokurorams; atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje G. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo, kaltinamajai ir nukentėjusiųjų įstatyminiam atstovui susitaikius ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta. Tačiau, kaip matyti iš prokurorės apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateiktų ir prie bylos medžiagos pridėtų dokumentų, po skundžiamo apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo priėmimo, 2015 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje pagal A. K. prašymą buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48053-15 G. K. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje. O būtent, kad G. K., 2011 m. gruodžio 22 d. (turėtų būti 2014 m.), namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu sumušė dukrą I. K., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat, toje pačioje byloje Nr. 01-1-48053-15 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo pradėtas ir dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, dėl G. K. panaudoto fizinio smurto mažametės I. K. atžvilgiu.

Taigi šiuo atveju keturios G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo kaltinamajai ir nukentėjusiųjų atstovui pagal įstatymą susitaikius baudžiamoji byla jos atžvilgiu buvo nutraukta, yra pakartotinių veikų, dėl kurių G. K. atžvilgiu 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48053-15, dalys. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamu atveju dėl visų G. K. inkriminuotų veikų turi būti atliekamas ir vienas tyrimas. Įstatymas numato, kad byla gali būti išskirta tais atvejais, kai tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas (BPK 234 straipsnio 5 dalis), tačiau bylų išskyrimas neturi trukdyti išsamiai išnagrinėti bylą ir nustatyti tiesą. Juk išskiriant kelių tapačių įvykių aplinkybes į atskiras bylas, kaip kad susiklostė nagrinėjamoje situacijoje, nustatomos siauresnės nagrinėjimo teisme ribos, o tai trukdo išsamiam konfliktų priežasčių, padarytų nusikalstamų veiksmų iniciatyvai, jų dinamikai atskleisti, be to, atskiruose tyrimuose nustatytos aplinkybės bei jų vertinimas dėl siauresnių nagrinėjimo ribų gali lemti prieštaringas išvadas, bei apsunkinti teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas, ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Apskritai nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-6/2013).

Šis aiškinimas aktualus ir nagrinėjamoje byloje, nes teisingo bylos nagrinėjimo principas reikalauja, kad G. K. teisinė padėtis neturėtų būti pabloginama tik dėl to, kad galbūt jos padarytos pakartotinės veikos buvo nagrinėjamos skirtingose baudžiamosiose bylose (mutatis mutandis Garaudy c. France, no. 65831/01, décision du 24 juin 2003; Al Fayed v. France, no. 38501/02, decision of 27 September 2007).

Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vertinama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, Nr. 2K-556/2012, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-223/2013).

Ši byla perduotina prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, nes yra pagrindas manyti, kad, sujungus minėtų šiuo metu atskirų įvykių aplinkybes į vieną kaltinamąjį aktą, jame bus tiksliau atskleisti šioje byloje atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. inkriminuojamų nusikaltimų požymiai, patikslintos su šiais konfliktais susijusios aplinkybes, o nusikalstamų veikų aprašymai atitiks BPK 219 straipsnio 3, 5 punkto reikalavimus. Tai neabejotinai padės teismui greitai ir išsamiai išnagrinėti bylą, nustatyti tiesą, bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Minėta, kad bylos nagrinėjimas suponuoja teismo pareigą nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir procesinę galimybę pagal tas aplinkybes tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Nesant tokios procesinės galimybės, kaip šiuo atveju – dalį D. K. inkriminuotų veikų įvertinus skundžiamu sprendimu, o dėl kitos dalies veikų tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, toks bylų išskyrimas trukdo išsamiai išnagrinėti bylą ir nustatyti tiesą, kadangi tokiu atveju yra nustatomos siauresnės nagrinėjimo teisme ribos, o tai trukdo išsamiam konfliktų priežasčių, padarytų nusikalstamų veiksmų iniciatyvai, jų dinamikai atskleisti, bei apsunkina teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą. Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesudaro prielaidų vykdyti teisingumą, t. y. trukdo nagrinėti bylą.

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikaltimo sudėtis – ne tik objektyviųjų požymių (pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys), bet ir subjektyviųjų požymių (pakaltinamumas, kaltė, motyvas, tikslas) visuma. Taigi tam, kad asmenį pripažinti padarius nusikaltimą, būtina įvertinti ir jo elgesio pavojingumą, laipsnį, bei motyvus ir tikslus.

Dėl to, kas pasakyta, skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Panaikinant nuosprendį ir perduodant bylą prokurorui, sprendžiamas ir G. K. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, klausimas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. sausio 9 d. tyrėjos nutarimu G. K. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, ir G. K. buvo įpareigota: nesilankyti nukentėjusiųjų I. K. ir M. K. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir darželyje „Ž.“, esančiame (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais I. K. ir M. K. (1 t., 53 b. l.). Taip pat iš byloje esančios Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nutarties matyti, kad G. K. buvo skirta ir dar viena kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios mažametės dukters I. K., įpareigojant G. K. išsikelti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti nukentėjusiosios mažametės I. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (1 t., 144–145 b. l.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi G. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jos atliktų veiksmų motyvus ir tikslus, pasekmių nebuvimą, bei tai, kad šiuo sprendimu byla grąžintina prokurorui, ir tai rodo, kad procesas dar užtruks, ir ypatingai vertindama G. K. kaip mamos ryšį su vaikais, vaikų interesus, sprendžia, kad G. K. skirtos kardomosios priemonės turi būti švelninamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą Nr. 1A-347-300/2015 perduoti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai.

G. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios pakeisti:

panaikinti G. K. 2015 m. sausio 9 d. tyrėjos nutarimu skirtus įpareigojimus – nesilankyti darželyje „Ž.“, esančiame (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais I. K. ir M. K.;

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nutartimi G. K. skirtą įpareigojimą nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. K..