Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-03 · Civilinė byla Nr. 2-1567-943/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-11-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-20Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-01-22Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-12-03Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
2-1567-943/2015
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-00305-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
D. J., V. J.
Atsakovas
uždarai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Verslo Aljansas“, uždaroji akcinė bendrovė „Rekreacinė statyba“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras, Registrų centras Rekreacinė statyba Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Verslo aljansas UAB „Naujininkų ūkis“
Civilinė byla Nr. 2-1567-943/2015Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00305-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.; 3.1.7.1.5.; 3.1.7.11.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. J. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl lėšų grąžinimo, civilinėje byloje Nr. 2-3693-340/2015 pagal D. J. ieškinį atsakovui uždarai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“ dėl daikto valdymo pažeidimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Verslo Aljansas“, uždaroji akcinė bendrovė „Rekreacinė statyba“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas D. J. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą UAB „Naujininkų ūkis“ savo lėšomis atstatyti nugriautą be savininko sutikimo pastatą - gyvenamąjį namą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovui atmetė. Priteisė atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ iš ieškovo D. J. atlyginti 3 971,60 Lt atstovavimo išlaidų. Valstybei iš D. J. priteisė atlyginti 122,65 Lt dokumentų siuntimo išlaidų.

2015 m. birželio 29 d. teisme buvo gautas D. J. ir V. J. prašymas grąžinti V. J. už D. J. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste - VMI) sąskaitą per klaidą pervestas lėšas – 869 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašyme nurodė, jog vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą, 2015 m. sausio 30 d. V. J. per klaidą už D. J. į VMI sąskaitą pervedė 869 Eur. Paaiškino, kad ieškovo atsakovui ir valstybei mokėtino sumos yra padengtos, teismo sprendimas įvykdytas, todėl per klaidą į VMI sąskaitą sumokėtos lėšos turi būti grąžintos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi netenkino D. J. ir V. J. prašymo dėl pinigų grąžinimo.

Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės teismui grąžinti lėšas, sumokėtas vykdant teismo sprendimus, taip pat priimti nutarčių ar kitokių procesinių dokumentų, kuriuose būtų pažymėta, jog konkretūs teismo sprendimai yra įvykdyti.

Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjų kartu su prašymu pateiktame mokėjimo nurodyme sumokėta suma nesutampa su 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3693-340/2014 priteistomis sumomis, mokėjimo paskirtyje nurodyta ne tokia sprendimo priėmimo data. Minėtos aplinkybės teismui neleido spręsti, jog nurodyta pinigų suma buvo pervesta per klaidą vykdant minėtą sprendimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovas D. J. ir V. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nutartį, kurioje būtų nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3693-340/2014 yra įvykdytas, o 2015 m. sausio 30 d. V. J. už D. J. pervestos į VMI sąskaitą lėšos – 869 Eur, grąžintos.

Pareiškėjai teigia, kad byloje yra duomenys įrodantys, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas yra įvykdytas (atsakovui atlygintiną pinigų sumą V. J. pervedė į antstolio D. Š. depozitinę sąskaitą, valstybei atlygintina pinigų suma antstolio buvo nurašyta iš ieškovo sąskaitos), todėl 2015 m. sausio 30 d. V. J. už D. J. per klaidą į VMI sumokėtos lėšos turi būti grąžintos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant apeliantų prašymą grąžinti jų į mokesčių administratoriaus sąskaitą sumokėtas lėšas, kilo poreikis aptarti CPK 87 straipsnio taikymo atvejus ir sąlygas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį ir jo reikalavimų netenkinus, teismas, priimdamas galutinį teismo procesinį sprendimą, išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp bylos šalių klausimą, t. y. priteisė atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ iš ieškovo D. J. atlyginti 1 150,25 Eur (3 971,60 Lt) atstovavimo išlaidų; valstybei iš D. J. priteisė atlyginti 35,52 Eur (122,65 Lt) dokumentų siuntimo išlaidų. Antstolių D. Š. ir N. Š. pateikti duomenys patvirtina, kad vykdant priverstinį išieškojimą, pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą 2-3693-340/2014, iš skolininko D. J. yra išieškotos atsakovui ir valstybei mokėtinos sumos (t. 3, b. l. 29-32).

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-3693-340/2014 esant įvykdytam, teisme buvo gautas ieškovo ir V. J. prašymas grąžinti, vykdant aptartą teismo sprendimą, per klaidą į VMI sąskaitą sumokėtas lėšas – 869 Eur. Prašymą pareiškėjai grindė CPK 87 straipsniu, reglamentuojančiu žyminio mokesčio grąžinimo atvejus ir tvarką.

Vertinant pareiškėjų prašymo pagrįstumą, visų pirma pažymima, kad bendra mokesčių permokų grąžinimo tvarka aptarta Mokesčių administravimo įstatyme. Šio įstatymo 87 straipsnyje nurodyta, kad permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti, o neįskaitytos sumos grąžinamos mokesčių mokėtojui. Iš šio įstatymo ir aptartos teisės normos turinio spręstina, jog mokesčių permokos grąžinimo klausimas priskirtinas mokesčių administratoriaus kompetencijai. CPK 87 straipsnis, reglamentuojantis žyminio mokesčio grąžinimo tvarką ir sąlygas, laikytinas specialiu, nurodytos normos atžvilgiu (Mokesčių administravimo įstatymo 87 str.), įstatymu. CPK 87 straipsnis apibrėžia būtent žyminio mokesčio grąžinimo tvarką ir sąlygas, nustato teismo kompetencijos, sprendžiant su žyminio mokesčio grąžinimu susijusius klausimus, ribas. Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas pareiškėjų prašymo ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo šiuo klausimu pagrįstumą išaiškina, kad iš aptartų teisės normų išplaukia, kad įstatymai teismui suteikia teisę spręsti tik dėl į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo CPK 87 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas yra saistomas nurodyto straipsnio pirmoje dalyje išvardintų atvejų, kuomet žyminis mokestis, ar jo dalis, yra grąžinama ir savo nuožiūra neturi teisės spręsti dėl į mokesčių surinkėjo sąskaitą pervestų lėšų, nepriklausomai nuo to kaip jos įvardintos mokėjimo nurodyme, grąžinimo.

Iš teismui pateikto 2015 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymo Nr. 54, kuriuo remiantis prašoma įpareigoti VMI grąžinti V. J. 869 Eur lėšas (t. 3, b. l. 37), matyti, kad vykdant mokėjimą buvo nurodyta, kad į VMI sąskaitą įmokėtos lėšos turi būti apskaitytos kaip žyminis mokestis ar kitos išlaidos, kadangi mokėjimo nurodyme mokesčio mokėtojas nurodė įmokos mokėjimo kodą 5660 (https://www.vmi.lt/cms/imoku-kodai). Nepaisant pareiškėjo nurodyto įmokos mokesčio kodo, bylos medžiaga ir mokėjimo paskirtis įrodo, kad 2015 m. sausio 30 d. mokėjimu buvo mokamas ne žyminis mokestis. Kaip jau minėta, civilinėje byloje Nr. 2-3693-340/2014 sprendimas priimtas 2014 m. rugpjūčio 22 d., o žyminis mokestis yra viena iš ieškinio teisme padavimo sąlygų, todėl jis turi būti mokamas prieš ieškinio padavimą, ar kito procesinio veiksmo, už kurį įstatymas nustato žyminio mokesčio mokėjimą, atlikimą. Be to, pačiame mokėjimo nurodyme mokėtojas nurodė, kad mokama pagal civilinėje byloje Nr. 2-3693-340/2014 priimtą sprendimą. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog 2015 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 54 buvo mokamas ne žyminis mokestis, todėl teismas neturi įgaliojimų remdamasis CPK 87 straipsniu priimti sprendimų įpareigojančių VMI grąžinti pagal 2015 m. sausio 30 d. įmokos mokėjimą Nr. 54, sumokėtas lėšas. Be to, mokėjimo nurodymo paskirtis patvirtina, kad mokėtojas suprato, kad byla yra išnagrinėta, galutinis sprendimas įsiteisėjęs, todėl sumos, priteistos sprendimu, turi būti mokamos sprendime nurodytiems asmenims, t. y. UAB „Naujininkų ūkis“ ir valstybei, o pradėjus priverstinius išieškojimo veiksmus – į antstolio depozitinę sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu iš ieškovo D. J. valstybei priteista atlyginti ir 35,52 Eur (122,65 Lt) dokumentų siuntimo išlaidų, tačiau ši suma žymiai skiriasi nuo 2015 m. sausio 30 d. įmokos kvitu sumokėtos sumos. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad 869 Eur suma nėra už ieškinio ar kito procesinio veiksmo atlikimą sumokėtas žyminis mokestis, o per klaidą į mokesčių surinkėjo sąskaitą sumokėtos lėšos, kurių grąžinimo klausimas nepriskirtinas vertinti teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą įpareigoti VMI grąžinti sumokėtas lėšas.

Situacija, kuomet pareiškėjas, per klaidą sumokėjęs lėšas (mokestį), į mokesčių administratoriaus sąskaitą, negauna viešų paslaugų, už kurių suteikimą jis mokėjo, nėra toleruotina, todėl tokiais atvejais sprendžiama dėl mokesčio permokos grąžinimo. Kaip pareiškėjams ir buvo išaiškinta Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus 2015 m. kovo 23 d. rašte (t. 3, b. l. 83), mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) tvarką reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintos Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklės. Todėl, įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes ir nustačius, jog lėšas 2015 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 54, pareiškėjas V. J. įmokėjo į mokesčių surinkėjo sąskaitą per klaidą, teisę susigrąžinti į VMI sąskaitą sumokėtas lėšas pareiškėjai gali įgyvendinti nurodyto teisės akto pagrindu, pateikdami mokesčių administratoriui nustatytos formos prašymą (pažymėtina, jog pareiškėjų prašymo VMI netenkino dėl to, jog nebuvo pateiktas nustatytos formos prašymas). Įvertinęs nustatytos formos prašyme nurodytas aplinkybes mokesčių administravimo subjektas, o ne teismas, priims atitinkamą administracinį sprendimą dėl mokesčio permokos grąžinimo, su kuriuo nesutikdami pareiškėjai galės jį apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį nėra, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo situaciją ir pagrįstai pritaikė teisės normas, apibrėžiančias teismo kompetenciją spręsti dėl atitinkamų mokesčių, sumokėtų į VMI sąskaitą, grąžinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė