Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-25 · Civilinė byla Nr. e2S-1167-264/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
e2S-1167-264/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04284-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
R. L.
Ieškovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1167-264/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04284-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.1.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei R. L. įmonei dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovės 10 000 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą arba priteisti iš atsakovės 10 000 Eur kaip nepagrįstai gautą avansą; 2) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 225 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. 2019 m. balandžio 11 d. teisme buvo gautas atsakovės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Skunde taip pat prašoma iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą. Nurodė, kad atsakovė negali realizuoti turimų transporto priemonių, o įmonė apyvartinių lėšų neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovės R. L. įmonei nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams šalinti.

5. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovė privalėjo kartu su prašymu pateikti ne tik įrodymus, patvirtinančius asmens sunkią turtinę padėtį, bet ir įrodymus apie sumokėtą dalį žyminio mokesčio. Atsakovė duomenų apie tai, kad sumokėjo žyminio mokesčio dalį nepateikė.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nes atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių sumokėtą žyminio mokesčio dalį.

7. Teismas nurodė, jog apeliacinis skundas, neatitinkantis įstatyme numatytų reikalavimų, negali būti priimtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovė R. L. įmonė prašo panaikinti 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1243-921/2019, kuria buvo nutarta nustatyti apeliantei R. L. įmonei 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams šalinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Įrodymai, patvirtinantys sunkią atsakovės turtinę padėtį, buvo pateikti į bylą kartu su priešieškiniu, todėl teismas privalėjo juos vertinti.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. CPK 83 straipsnyje 3 dalyje nėra imperatyviai nurodyta, kad asmuo, prašantis jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio privalo pateikti įrodymus apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio.

1.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį, be to, nepagrįstai sprendė, kad nesumokėjus bent dalies žyminio mokesčio, nėra pagrindo iš viso svarstyti prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

9. Ieškovas V. S. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės R. L. įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties bei priteisti jam iš atsakovės R. L. įmonės 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Atsakovė R. L. įmonė kartu su apeliaciniu skundu, kuriuo prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį, todėl Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi pagrįstai netenkino atsakovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsiliepimas

2.2. Atsakovės R. L. įmonės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad esą įrodymai, patvirtinantys sunkią atsakovės turtinę padėtį, buvo pateikti į bylą kartu su priešieškiniu, todėl teismas privalėjo juos vertinti, yra nepagrįsti, kadangi teismas ne tik, kad neturėjo pareigos, tačiau ir neturėjo teisės vertinti atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktų įrodymų.

2.3. R. L. įmonės 2017 m. gruodžio 31 d. balansas ir veiklos rezultatų ataskaita neatspindi realios ir aktualios atsakovės finansinės padėties, kadangi šie dokumentai patvirtina atsakovės finansinę padėtį buvusią 2017 metais, tačiau aktualiu laikotarpiu, kai teikiamas atsakovės apeliacinis skundas, t.y. 2019 metais, yra neaktuali ir gali būti žymiai pasikeitusi. Antra, šiuos duomenis jau yra įvertinęs apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad šie dokumentai, t.y. atsakovės R. L. įmonės 2017 m. gruodžio 31 d. balansas ir veiklos rezultatų ataskaita, nepatvirtina atsakovės prastos finansinės būklės (žr. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1718-230/2018).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo trūkumų nustatymo (ne)pagrįstumo

12. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji CPK 111 straipsnyje įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. CPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti.

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė R. L. įmonė 2019 m. balandžio 11 d. pateikė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1243-921/2019 panaikinimo, kuriuo taip pat prašė iš dalies atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą (e. b. l. 163-165) . Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumams – sumokėti 225 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 166-167).

14. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 str. 4 d.).

15. Siekiant užtikrinti asmenų teisę kreiptis į teismą, įstatyme nustatytos žyminio mokesčio lengvatos. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba jį atidėti (CPK 84 str.). Vertindamas, ar egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.

16. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvuotu asmens prašymu ir pateikus tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Asmuo, prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, savo sunkią turtinę padėtį turi patvirtinti teismui pateikdamas objektyvius duomenis, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas neturi tenkinti deklaratyviais teiginiais paremto, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-330/2019).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde teigia, jog įrodymai, patvirtinantys sunkią atsakovės turtinę padėtį, buvo pateikti į bylą kartu su priešieškiniu, todėl teismas privalėjo juos vertinti. Tuo tarpu ieškovas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodo, jog teismas ne tik, kad neturėjo pareigos, tačiau ir neturėjo teisės vertinti atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktų įrodymų.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo sunkią finansinę padėtį, įgalinančią atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, grindžia aplinkybe, jog šiuo metu atsakovė negali realizuoti turimų transporto priemonių, o įmonė apyvartinių lėšų neturi. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, veiklos vykdymu, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į tam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei vertę (likvidumą). Teismas atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie turimą asmens turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-330/2019).

19. Teismų praktikoje aiškinama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010). Nagrinėjamu atveju kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė ieškovas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1718-230/2018, jau buvo sprendęs kad atsakovės R. L. įmonės 2017 m. gruodžio 31 d. balansas ir veiklos rezultatų ataskaita, nepatvirtina atsakovės prastos finansinės būklės dėl kurios ji galėtų būti atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (e . b. l. 92-97). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 4 d., yra nepanaikinta ir galiojanti. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nenustatė, kad atsakovė byloje būtų pateikusi naujus įrodymus, kad ir šiuo metu negeneruoja jokių pajamų iš įmonės veiklos, taip pat naujausių balanso duomenų, kurie patvirtintų sunkią atsakovės turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei nustačius, jog prie pirmosios instancijos teismui pateikto apeliacinio skundo atsakovė nepateikė naujų įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs svarstyti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutaręs nustatyti atsakovei 7 dienų terminą nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams šalinti, teisingai įvertino atsakovės teiktus duomenis apie jos turtinę padėtį ir tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reguliuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

20. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog asmens naudojimasis advokatų teisinėmis paslaugomis byloje, gali sukelti abejonių vertinant jo turtinę padėti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kontekste. Pažymėtina, kad atsakovė sudarė atstovavimo sutartį su advokato kontora, atsakovei atstovauja mokamas paslaugas teikianti advokatė, o tai leidžia manyti, kad atsakovės turtinė padėtis nėra itin sunki, jog ji negalėtų sumokėti žyminio mokesčio ir būtų pagrindas pagal jos prašymą atleisti nuo mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovės R. L. įmonei nustatyti 7 dienų terminą, nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams šalinti – sumokėti 225 Eur žyminį mokestį.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Atsakovei padavus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, joje nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl atsakovei nustatomas naujas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

24. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovės R. L. įmonės 242 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, pateikia į bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KM Nr.2019-076 242 Eur sumai bei 2019 m. gegužės 6 d. banko mokėjimo nurodymą 242 Eur sumai (e. b. l. 178-179), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 242 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovei R. L. įmonei nustatyti naują 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (sumokėti 225 Eur žyminį mokestį) ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Priteisti iš atsakovės R. L. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė