- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-1718-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04284-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei R. L. įmonei dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei R. L. įmonei dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.
2. Atsakovė R. L. įmonė pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašo patvirtinti V. S. ir R. L. įmonės sudarytą automobilio 1975 Rolls Royce Corniche (coupe) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią V. S. nupirko iš R. L. įmonės automobilį 1975 Rolls Royce Corniche (coupe) už 10 000 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas, atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė atsakovei R. L. įmonei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį ir patikslinti ieškinio dalyką bei pagrindą.
4. Atsakovė R. L. įmonė 2018 m. birželio 13 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą priešieškinio trūkumams pašalinti iki 2018 m. birželio 22 d., kadangi atsakovės atstovei suteiktos kasmetinės atostogos. Šis prašymas 2018 m. birželio 15 d. rezoliucija buvo tenkintas. Atsakovė per teismo nustatytą terminą priešieškinio trūkumų nepašalino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 2 d. nutartimi atsakovės R. L. įmonės priešieškinį laikė nepaduotu, nepašalinus trūkumų, ir grąžino su priedais jį padavusiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovei buvo nustatytas terminas pašalinti priešieškinio trūkumus. Teisme 2018 m. birželio 13 d. buvo gautas atsakovės prašymas pratęsti nutartyje nurodytą terminą trūkumams pašalinti iki 2018 m. birželio 22 d., atsižvelgiant į ją atstovaujančios advokatės K. R. atostogas. 2018 m. birželio 15 d. rezoliucija atsakovės prašymas buvo tenkintas ir terminas priešieškinio trūkumams pašalinti atsakovei pratęstas iki 2018 m. birželio 22 d. Atsakovė trūkumų nepašalino. Kadangi atsakovė neįvykdė teismo nurodymų, tai yra nustatytu terminu nepašalino trūkumų, todėl teismas pripažino, kad teismo nutartis neįvykdyta ir priešieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė R. L. įmonė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir klausimą dėl priešieškinio priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo nutartis, kuria buvo nustatyti priešieškinio trūkumai, nepagrįsta, todėl nepagrįsta ir nutartis, kuria priešieškinis laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes iš neteisės negali atsirasti teisė.
1.2. Teismo išvada, kad atsakovės suformuluotas reikalavimas yra nekonkretus ir neaiškus, negali būti savarankišku bylos dalyku, prieštarauja CK 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria ir buvo grindžiamas priešieškinio reikalavimas ir kuri numato, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Teismas nurodė, kad reiškiant reikalavimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kada tokia sutartis tarp šalių, atsakovės nuomone, buvo sudaryta. Atsakovės nuomone, šios aplinkybės buvo aiškiai nurodytos priešieškinio 1 pastraipoje.
1.4. Teismo nutartis, kuria nustatyti priešieškinio trūkumai, neatitinka kasacinio teismo praktikos, numatančios, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu.
1.5. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio, laikydamas, kad atsakovės turtinė padėtis nėra prasta. Atsakovė šiuo metu turi finansinių sunkumų. Jos veikla yra išimtinai susijusi su transporto priemonių pardavimu. Ji negali taip greitai realizuoti jai priklausančių transporto priemonių, o apyvartinių lėšų neturi. Atsakovės veikla laikotarpiu nuo 2016 metų lapkričio iki 2017 metų vasario vidurio buvo paralyžiuota ir dėl šios priežasties atsakovė negavo jokių pajamų nurodytu laikotarpiu.
Atsiliepimas
8. Ieškovas V. S. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovės argumentai dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarties neteisėtumo yra nepagrįsti ir nenagrinėtini, kadangi atsakovė šios nutarties neskundė, o sutikdama su joje nurodytais motyvais 2018 m. birželio 13 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti iki 2018 m. birželio 22 d. Teismas šį atsakovės prašymą tenkino ir terminą pratęsė.
2.2. Teismui net ir pratęsus terminą atsakovės priešieškinio trūkumams pašalinti, atsakovė nepašalino nutartyje nurodytų priešieškinio trūkumų, todėl teismas pagrįstai nutarė atsakovės priešieškinį laikyti nepaduotu.
2.3. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį, o kartu su atsakovės priešieškiniu pateikti dokumentai (2017 m. gruodžio 31 d. balansas ir veiklos rezultatų ataskaita) taip pat nepatvirtina prastos atsakovės finansinės būklės.
2.4. Atsakovė turi tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto, gauna pajamų, dirba pelningai, neturi pradelstų skolų, todėl gali sumokėti 225 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris, atsižvelgiant į įmonės turimo turto balansą, yra nedidelė suma atsakovei.
2.5. Atsakovė nurodo, kad turi laikinų finansinių sunkumų, dėl kurių negali šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio, taigi ji galėtų teismo prašyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, o ne atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo apskritai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės priešieškinis, nepašalinus nutartimi nustatytų trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl priešieškinio trūkumų nustatymo (ne)pagrįstumo
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
12. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“). Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą iniciatyva įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).
13. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartyje nustatė atsakovės paduoto priešieškinio trūkumus (žr. nutarties 3 punktą), nustatė terminą jų šalinimui, o skundžiama nutartimi konstatavo, jog minėta nutartis neįvykdyta, t. y. priešieškinio trūkumai nepašalinti. Apeliantė (atsakovė) R. L. įmonė atskiruoju skundu nesutinka su abiem pirmosios instancijos teismo priimtomis nutartimis, todėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam išnagrinėjimui svarbu išsiaiškinti, ar pagrįstai ir kokius priešieškinio trūkumus pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs, ar jie esminiai ir trukdys išspręsti bylą iš esmės.
14. Pažymėtina, kad nors atsakovė neskundė 2018 m. birželio 5 d. teismo nutarties dėl priešieškinio trūkumų nustatymo, tačiau skundžia nutartį, kuria priešieškinis grąžintas nepašalinus jo trūkumų, todėl tai nekliudo atsakovei atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su tuo, kad teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą priešieškinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės paduotas priešieškinis neatitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimų: neaiškiai ir netiksliai suformuotas ieškinio reikalavimas (dalykas); nėra tinkamai ir aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas; nesumokėta likusi žyminio mokesčio dalis. Susipažinęs su bylos medžiaga bei apeliantės pateiktu atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai 2018 m. birželio 5 d. nutartimi taikė ieškinio trūkumų institutą.
16. Kaip minėta nutarties 12 punkte, ieškinį iš esmės ir sudaro šie du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kuriuos asmuo jau ieškinio padavimo stadijoje privalo suformuoti aiškiai ir tiksliai. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir pats nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, bei negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Apeliantė (atsakovė) priešieškinyje prašo pavirtinti šalių sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad teismas asmens civilines teises gina CK 1.138 straipsnyje numatytais būdais (pvz., pripažindamas tas teises). CK 6.309 straipsnio 3 dalyje, kuria priešieškinyje remiasi atsakovė, numatyta, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas netvirtina šalių sudarytų sutarčių, o gali tik pripažinti, kad tam tikra sutartis buvo sudaryta ar nesudaryta (patvirtinti sutarties sudarymo faktą, o ne pačią sutartį) (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), todėl laikytina, jog atsakovės priešieškinio dalykas nėra tinkamai (aiškiai, konkrečiai) suformuluotas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, reiškiant reikalavimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta (sutarties sudarymo fakto patvirtinimo), turi būti nurodyta, kada tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta, t. y. formuluojant priešieškinio reikalavimą (dalyką) būtina nurodyti konkrečią sutarties sudarymo datą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priėmus atsakovės paduotą priešieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai (konkrečiai) suformuluoti, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą.
17. Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš priešieškinio trūkumų įvardino tai, kad jame nenurodyta, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama teikiant priešieškinį, tačiau iš priešieškinio turinio matyti, kad atsakovė prašo patvirtinti šalių sutarties sudarymo faktą, o priešieškinio reikalavimo patenkinimo atveju, atsakovės nuomone, nebus galimybės tenkinti ieškinio. Taigi atsakovė nurodė priešieškinyje, kokio materialiojo teisinio rezultato siekia pareikšdama priešieškinį, todėl tai nelaikytina priešieškinio trūkumu.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė apeliantės (atsakovės) priešieškinį nepaduotu, nepašalinus ir dar vieno 2018 m. birželio 5 d. nutartyje nurodyto trūkumo – nesumokėjus trūkstamos žyminio mokesčio dalies. Apeliantė (atsakovė) neginčija, kad teismo įpareigojimo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį neįvykdė, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į jos turtinę padėtį, privalėjo atleisti atsakovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.
19. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).
22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia sunkios jos finansinės padėties, t. y. pagal atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanso ir veiklos rezultatų ataskaitos duomenis įmonė 2017 metais turėjo turto už 221 064 Eur sumą (ilgalaikis turtas – 46 431 Eur, trumpalaikis turtas – 174 633 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 59 128 Eur, iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 115 Eur sumą, o ilgalaikiai įsipareigojimai – 58 170 Eur. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad jos veikla laikotarpiu nuo 2016 metų lapkričio iki 2017 metų vasario vidurio buvo paralyžiuota ir dėl šios priežasties ji negavo jokių pajamų, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad ir šiuo metu negeneruoja jokių pajamų iš įmonės veiklos, taip pat naujausių balanso duomenų, kurie patvirtintų sunkią atsakovės turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis).
23. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė sumokėjo tik 20 Eur žyminį mokestį (8,89 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos) ir atitinkamai prašo atleisti ją nuo 91,11 proc. žyminio mokesčio. Taigi atsakovės prašymas atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies savo esme praktiškai prilygintinas prašymui atleisti nuo beveik viso žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad visiškas atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo galimas tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis), kuriuos yra nustatęs pats įstatymo leidėjas, atsižvelgęs į dalyvaujančio asmens statusą (pvz., bankrutuojanti įmonė), ginčo pobūdį (pvz., ginčai dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo) ar kitas socialiniu požiūriu reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovė tiek priešieškinyje, tiek atskirajame skunde teigia, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, taigi atsakovė turi teisę prašyti ne iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovė neskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria, be kita ko, buvo nustatytas terminas sumokėti 205 Eur žyminio mokesčio dalį. Minėta nutartis įsiteisėjusi.
25. Nagrinėjamu atveju atsakovė R. L. įmonė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartyje nurodytų priešieškinio trūkumų nepašalino, priešieškinio trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytini esminiais ir trukdančiais bylą išspręsti iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priešieškinį, kaip ir numato tokiu atveju įstatymas, pagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
26. Pažymėtina, kad tai neužkerta atsakovei galimybės iš naujo pateikti tinkamai pagal CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus parengtą priešieškinį pirmosios instancijos teismui.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
28. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.