Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei R. L. įmonei dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

II. Atsakovės argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas 2016 m. kovo 4 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 10 000 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodė: „Avansas už automobilį“ (b. l. 5). Pinigai iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesti 2016 m. kovo 7 d. (b. l. 19). Atsakovė 2016 m. kovo 7 d. išrašė avansinę PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 20160303. Minėtoje avansinėje PVM sąskaitoje faktūroje prekių tiekėju nurodyta atsakovė, prekių pirkėju – ieškovas. Be to, joje taip pat nurodyta: „Avansas už automobilį 15 000 Eur“ (b. l. 22). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl 10 000 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo ieškinį atmetė ir konstatavo, kad šalių paskolos teisiniai santykiai nesiejo. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, tačiau nurodė, kad ieškovas neteigė, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, neįrodinėjo CK 6.237 straipsnyje įtvirtintų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, nors apie tai ir užsiminė apeliaciniame skunde.

6. Ieškovas pakartotinai, t. y. 2018 m. kovo 16 d., kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu, pareikštu atsakovei, dėl 10 000 Eur priteisimo. Nurodė, kad jo ir atsakovės nesiejo jokie kiti teisiniai santykiai, tame tarpe ir automobilio pirkimo–pardavimo, todėl jis prašo iš atsakovės priteisti 10 000 Eur kaip be pagrindo gautą turtą. Atsakovė su ieškovo argumentais nesutiko. Nurodė, kad šalis siejo automobilio pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Su ieškovu atsakovė buvo susitarusi dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo. Ieškovas sutartą pinigų sumą sumokėjo, tačiau automobilio iki šiol neatsiėmė.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) išraiška. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė pareiga, tenkanti turtą gavusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, reiškiant ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (pvz., sutartį, kurioje numatyta ieškovo pareiga sumokėti atitinkamą pinigų sumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007).

8. Teismas sprendžia, kad ieškovas šioje byloje įrodė aplinkybę, kad atsakovei bankiniu pavedimu pervedė 10 000 Eur. Šių aplinkybių neginčijo ir pati atsakovė. Tuo tarpu atsakovė, teismo vertinimu, neįrodė savo argumentų, kad tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. Šias išvadas teismas daro įvertindamas tai, kad: visų pirma, CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys turi būti paprastos rašytinės formos. Šiuo atveju atsakovė, teigdama, kad šalis siejo automobilio pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, rašytinės sutarties, pasirašytos abiejų šalių, nepateikė. Atsakovės pateikta 2016 m. rugsėjo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 01/09 yra nepasirašyta ieškovo (b. l. 21). Be to, ši sutartis yra surašyta praėjus 6 mėnesiams po ieškovo atlikto pinigų pervedimo fakto; antra, teismo vertinimu, fakto, kad tarp šalių buvo susiklostę automobilio pirkimo–pardavimo santykiai nepatvirtina ir negali patvirtinti į bylą pateikti atsakovės kiti rašytiniai įrodymai, t. y. avansinė PVM sąskaita faktūra serija LEB Nr. 20160303, išrašyta 2016 m. kovo 7 d., (b. l. 22) ir Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita (b. l. 23–44). Avansinė PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta trečią dieną po ieškovo atlikto pinigų pervedimo (pinigai iš ieškovo banko sąskaitos pervesti 2016 m. kovo 4 d., o PVM sąskaita faktūra išrašyta 2016 m. kovo 7 d.). Šioje avansinėje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta tik „Avansas už automobilį“, ji išrašyta ir pasirašyta vienos atsakovės, todėl šis dokumentas negali patvirtinti, kad šalys buvo susitarę dėl atsakovės nurodyto automobilio – (duomenys neskelbtini) – pirkimo. Juolab, kad ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu kategoriškai neigė, kad tarp šalių buvo susiklostę automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo santykiai. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita yra surašyta atsakovės užsakymu Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro, transporto priemonės rinkos vertės nustatymo pardavimo tikslu. Transporto priemonė, kaip nurodyta minėtoje ataskaitoje, apžiūrėta 2016 m. lapkričio 30 d. (b. l. 23), t. y. praėjus 8 mėnesiams po ieškovo pinigų pervedimo. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, šis dokumentas taip pat nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad šalys buvo sudarę automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį; trečia, pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Perduoti daiktą pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo šios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Šiuo atveju nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra atsakovės nuosavybėje, ieškovui jis niekada nebuvo perduotas, todėl, teismo vertinimu, konstatuoti, kad ieškovas įgijo nuosavybės teises į automobilį nėra jokio pagrindo. Priešingai, iš atsakovės 2016 m. lapkričio 9 d. pažymos apie automobilių likutį nustatyta, kad atsakovė po ieškovo atlikto pinigų pervedimo ir toliau deklaravo, jog automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso jai nuosavybės teise (b. l. 55).

9. Teismas, įvertindamas sprendimo 8 punkte nurodytas ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog buvo sudaryta sutartis su ieškovu dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pirkimo. Be to, kaip minėta sprendimo 5 punkte, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo ir paskolos teisiniai santykiai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pinigus iš ieškovo gavo kitokiu teisėtu pagrindu (pavyzdžiui, teisės akto ar kt.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178, 185 straipsniai).

10. Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė 2016 m. kovo 7 d. iš ieškovo 10 000 Eur sumą gavo be jokio teisėto pagrindo, todėl privalo juos grąžinti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių, nurodytų CK 6.241 straipsnyje, dėl kurių minėta suma neturėtų būti grąžinta ieškovui, teismas nenustatė. Nustačius, kad atsakovei buvo pervesta 10 000 Eur be jokio teisėto pagrindo, ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovės priteisiama 10 000 Eur (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl palūkanų

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo prašymu iš atsakovės priteisiamos CK 6.210 straipsnyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškinį patenkinus, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad turėjo 225 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo žyminį mokestį už ieškinį). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 225 Eur žyminio mokesčio.

13. Iš atsakovės valstybei priteisiamos 5,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. L. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. L. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,84 Eur (penkis eurus ir 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.